Gardarikė

Būrelio niekaip neišnaikinamų entuziastų dėka rugpjūčio pradžioje jau ketvirtą kartą vyko VšĮ „Birštono Nemunas“ rengiama irklinių laivų šventė, skirta Gintaro keliui paminėti. Šiais metais joje dalyvavo rekordinis irkluotojų skaičius iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Suomijos, organizatorių teigimu pranokęs keturis šimtus. Yrėjai varžėsi ne tik tradicinėse akademinių valčių, baidarių bei kanojų klasėse, bet ir sėdo į senovinius varingų (vikingų) laivus, populiariai vadinamus „Žalčių klase“ dėl pirmagalį puošiančių susiraičiusių slibinų, o taip pat ir į Tolimųjų Rytų tradicijai priskiriamus „drakonus“. Šie laivai savo dydžiu bei irkluotojų skaičiumi toli pranoksta mums įprastas valteles: „žalčius“ irkluoja šešiolika žmonių, vienas vairuoja laivą, o dar vienas užduoda yrio taktą balsu ar mušdamas būgną. Emocinis pakilimas garantuotas ne tik sėdintiems laivėje, bet ir stebintiems reginį nuo kranto.



Rengėjai neketina nuleisti irklų ir kiekvienais metais minėti Gintaro kelią (reikalų žinovai - parašykit lietuvišką Vikipedijos straipsnį, gal tada ir anglakalbiai žinos apie gintarinę Baltiją, o gal ir apie mūsų Kuningo buveinę - "the Kaliningrad Oblast", kuri "is called the Янтарный край") protėvių pačiu geriausiu būdu – kartojant tą kelionę upėmis, kuri mūsų protėviams pelnė duonos kąsnį, plėtė akiratį ir atvėrė prekybos kelius su visu tuometiniu pasauliu. Ką gali žinoti, gal vieną dieną ir vėl irsimės savo upėmis nuo Baltijos iki Juodosios jūrų?

Įdomu pastebėti, kad senasis Gintaro kelias ėjo išimtinai upėmis, kurias supo tankūs miškai. Suprantama, kad klampoti per brūzgynus buvo nepalyginamai sunkiau, nei irtis laivu. Taigi, mūsų protėviai neabejotinai naudojo tiems laikams pažangiausią transporto rūšį. Senoji Sarmatija vadinamos teritorijos gyventojų protauta, atrodo, buvo sudariusi miestų sąjungą, panašią į graikų polius. Tikėtina, kad tie miestai ir paprekiaudavo, ir pakariaudavo tarpusavyje – ko neatsitinka tarp kaimynų? - ir vadinosi Genčia (Genza). Šioji, G kintant į H (pavyzdžių kiek tik nori), tapo tiek organizaciniu, tiek ir vardo prototipu vokiečių pirklių Hanzai, gyvavusiai gerokai vėlesniais laikais. Tuometė prekybos susijusių miestų sąjunga greičiausiai vadinosi rikiuotė arba rikė, o tų miestų valdytojai – tuo pačiu ir karo vadai – rikiai. Taip galima paaiškinti ir senosios prokalbės žodžio „gorod, grad“ (išlikęs rasų / rusų kalboje) kilmę: miestas visų pirma yra aptverta ir ginama vieta, „gardas“. Beje, žmogus, einantis sargyba, angliškai ir šiandien tariamas „gard“(rašoma „guard“), valdovo apsaugos pulkas paprastai vadinamas gvardija. Taigi, šioji miestų rikiuotė galėjo vadintis Gardarikė. Pavadinimas sutinkamas įvairiuose šaltiniuose, tačiau apeinamas lanku daugelio istorikų tuo pretekstu, kad nėra rašytinių šaltinių. Mat Gardarikės priešai savo metraščiuose neužrašė nieko, kas toje šalyje buvo gero, užtat nepamiršo paminėti vieno vyskupo, kuris „buvo galvon trenktas“, mat leido sau atvykęs į svečius sumesti į ugnį šeimininkų dievų atvaizdus. Taip ir skaičiuojam savo „gimtadienį“ nuo tos datos, ir gyvename labiau pasitikėdami svečia ideologija, nei sava išmintimi, kurią dabar jau savomis rankomis apariame ir apakėjame, kad tik nieko neliktų.

Tebūnie tai tik graži legenda, o gal ir prielaida neparašytam mūsų tautos epui, kad Kijevo Rasos kunigaikštienė Olga vos kiek kitaip liežuvį burnoje verčiantiems gentainiams buvo Algė, pirmasis caras Rurikas – (Va) rų- rikis. Na ir kas, kad išlikusiuose metraščiuose taip nerašoma? O gal būta ir neišlikusių? Ar kas abejoja, kad Mozė buvo žydas dėl to, kad jis minimas išimtinai tik Biblijoje, kurios istoriškumas daugeliu atžvilgių labiau nei ginčytinas? Ir jau tikrai nebūtina sukti akių į šalį ir vaizduoti baudžiauninikišką kuklumą su tuo nelemtuoju „ką jūs, ką jūs“, kai kalba užeina apie ikikrikščioniškąją Lietuvą. Ir jau visiška nesąmonė sakyti, kad žmogus, gerbiantis jį supančią aplinką ir gyvenantis vienu ritmu su gamta yra stabmeldys ir „šeškų garbintojas“, kaip neseniai skaičiau kažkokiame viešojoje erdvėje prašmėžavusiame straipsnyje. Iki kokio laipsnio reikia nukvakti, kad imtum teigti, jog sintetinio maisto ir kokios nors iš galimų kolų vengiantis žmogus galvoja, jog šeškas yra dievas? O juk nukvankama ir dar daugiau...

Man atrodo, kad čia ne tiek - juo labiau ne tik - dviejų tikėjimų, o veikiau dviejų kultūrų su sava filosofija ir požiūriu į kūriniją, susidūrimas. Imperinės Romos, užvaldžiusios aplinkinius kraštus ginklu ir tiesusios sausumos kelius, ir laisvūniškos Gardarikės, su jos prekyba ir mainų vietomis – miestais (mainai – Maincas – Minskas / Mainiškės) ir vandens keliais. Krikščionybė mus pasiekė irgi jau kaip valstybinė religija, t.y. savo imperine forma, o ne tuo pavidalu, kuriuo ji gyvavo kelis pirmuosius šimtmečius, kol priklausė Dievui, o ne Ciesoriui. Galime tik atsidusti, kad sulig teiginiu „visa valdžia iš Dievo“ ji ėmė skelbti veikiau Ciesoriaus, nei Dievo žodį, pastarąjį dažnai naudodama tik kaip teorinį argumentą ar propagandos įrankį, siekiant perdėm žemiško tikslo.

Gražiai eina, žaltys!

Tik Mozės pasekėjų iš Holivudo vikingams pritaisytus ragus būtų geriau Mozei ir palikti.

O mūsų istorikai, matyt, dėl savo "antpečių žvaigždučių", dėl regalijų, kurias anksčiau Maskva, o dabar Romos imperijos paveldėtojai dalina, pasirengę visą protėvių atminimą aniems atiduoti.

Tyli apie Gardarikę it burnas kas būtų užsiuvęs.

Kai regalijos rūpi, teisybė pamirštama.

Žiūriu per The History Channel BBC darbo filmą apie britų valdovus, kuris baigiasi žodžiais: vėlyvieji viduramžiai baigėsi parlamento valdoma laisva visuomene, kurioje nebeįmanoma buvo atskirti prieš 500 metų buvusiojo tarno arba vergo nuo jų pono.

"Skiedžia" bibisiukai ir neraudonuoja.

Garðaríki (Anglicized Gardariki or Gardarike) or Garðaveldi is the Old Norse term used in medieval times for the states of Rus' Khaganate and Kievan Rus'.

Ot "varo"!

Nepatiko senovės skandinavams Rusijos chanato pavadinimas, sumanė pervadinti - Gardarike.

Kodėl būtent taip - angliška Vikipedija neaiškina.

Užtat galima suprastim kad tie skandinavai norėjo rusams įsiteikti:

The meaning of the word Garðaríki is usually interpreted as "the kingdom of cities", or "the realm of towns" [3], which probably referred to a chain of Norse forts along the Volkhov River, starting with Lyubsha and Ladoga. Gardar contains the same root as Slavic gord ("town") and English garden.

Truputį susipainiojo, vietoj "gorod" parašė "gord", bet nieko, neblogai.

Taip galvojo skandinavai - pyksta rusai ant totorių, tai anų chanatą pavadinsim rusišku žodžiu.

Kad rusams labiau patiktume.

O Rytų karalystę ("Eastern realm") tie skandinavai pavadino Austrríki.

Šitą reiktų prisiminti.

Kodėl -riki, vėliau pasiaiškinsim, o kodėl Austr- tai aišku - aušra iš rytų pareina.

Va jums dar viena Tekančios Saulės šalis.

Kad Kaunagardas - senasis Kijevo vardas - irgi prisiminkim:

As the Varangians dealt mainly with Northern Russian lands, their sagas regard the city of Holmsgardr (Holmgarðr, Novgorod the Great) as the capital of Gardariki. Other local towns mentioned in the sagas are Aldeigjuborg (Old Ladoga), Kœnugarðr (Kiev), Pallteskja (Polotsk), Smaleskja (Smolensk), Súrsdalar (Suzdal), Móramar (Murom), and Ráðstofa (Rostov).

As the Varangians dealt mainly with Northern Russian lands...

Variagai (sen. skand. Væringjar, rus. Варяги) - vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą (dabartinę Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją). Vertėsi prekyba, plėšikavimu. Volgos upe pasiekdavo Kaspijos jūrą, Dniepru - Konstantinopolį.

Nieko neprimena?

Nepanašu į pastaruosius mūsų dešimtmečius?

Turėjo sveikatos, tai ir varė.

IX a. jie valdė Volgos prekybos kelią tarp Gardarikio (šiaurės Rusijos) ir Serklando (vidurio Rusijos) į Abasidų Kalifatą. Vėliau Volgos prekybos kelio reikšmė sumenko, tačiau suklestėjo prekybinis maršrutas Dniepro upe ir Juodąja jūra (vad. Kelias iš variagų pas graikus).

Va, ir lietuviškas Gardarikis atsirado.

Vyras.

Bet moteris - šiaurės Rusija.

Ir lietuviškas Gintaro kelias atsirado.

Tik pavadintas Keliu iš variagų pas graikus (Путь из варяг в греки) - kad liežuvis nenulūžtų, teisybę pasakius.

Jau geriau rusiškai pašnekėti, negu teisybę pasakyti.

Tuo keliu plaukiojo vikingai, gink Dieve, tik ne varingiai.

Numerous Proto-Norse words have survived largely unchanged as borrowings in Baltic-Finnic languages. Some of these words are (with the reconstructed form in P-N): rõngas (Estonian)/rengas (Finnish) < *hrengaz (ring), kuningas (Estonian, Finnish) < *kuningaz (king), ruhtinas (Finnish) < *druhtinaz (sv. drott), silt (Estonian) < *skild (tag, token), märk/ama (Estonian) < *mērke (to spot, to catch sight of), riik (Estonian) < *rik (state, land, commonwealth), väärt (Estonian) < *vaērd (worth), kapp (Estonian) / "kaappi" (Finnish) < *skap (chest of drawers; shelf)

Matai, pasiskolinom mes savo kuningą iš senovės skandinavų, tik, kažkodėl, pasiuntėm jį bažnyčion, o ne valdovo sostan sėdėti.

Kas per mada buvo lietuviškas galūnes pritaisyti - rengas, ruhtinas?

O gal tas rengas - tai mūsų ringės, kur kaimo viryklėj puodo skylę uždengia?

Kapp, kappi?

Mes kapan savo miruosiusius kavojam, o suomiai su estais - saldainius nuo vaikų slepia, mat, kapp, kappi pas juos - komoda.

Matai, estai su suomiais savo riik, rik iš senobinių žuvėdų paėmė, o mes, matyt, savo rikius jau iš jų persiskolinom.

Tas pats nutiko su mūsų verte - väärt, vaērd.

Interesna, ar anie turi vertingų dalykų, ar vertę nustato vertindami, ar bevertindami pavarto dalykus kaip mes, ar ne?

Reiktų jų paklaust.

Vertė - vertinti - vertingas - vartyti - vertintojas.

Silpnai.

Tik vertingą pavadino "pilnu vertės", o daugiau tai blūdija po pūdymus.

Bet vistiek įdomūs tie senovės skandinavai.

Visvaldą už karalių paėmė:

Vissavald (king from Garðaríki, King Olaf Trygvason's Saga ).

Kad valdytų visa ką.

Hreggviðr - ne Regvidas sykiais?

O Ráðbarðr - Radbertas?

Savo pagonišką dievą Odin tie skandinavai anksčiau *Wōđanaz or *Wōđinaz vadino.

Vandenis?

Suprantama, vandenais beplaukiojant su Vandeniu reikia gerai sutarti.

Pirmieji du čia išvardinti Gardarikės valdovai - to Vandenio sūnūs.

O savo Vandenį-Odiną kadaise iš gudų kildino:

An obsolete alternative etymology, which has been adhered to by many early writers including Heinrich Cornelius Agrippa in his Libri tres de occulta philosophia, is to give it the same root as the word god itself, from its Proto-Germanic form *ǥuđ-. This is not tenable today according to most modern academics, except for the Lombardic name Godan, which may go back to *ǥuđanaz (see also goði, gaut, god).

Dar vienas iš pelkių!

Jei jau Odinas iš gudų...

Tai jau tie gudai!

Skandinavam dievą davė, ir graikam, ir trojėnam.

A здесь что нагoрoдили?

Гардарика (исл. Garðaríka или Garðavelda, швед. Gårdarike) — древнее скандинавское название Древнерусского государства, использовавшееся викингами в средние века. Так называли «страну городов», вероятно, подразумевая Новгородскую землю или цепочку древнескандинавских крепостей от Любицы и Ладоги вдоль реки Волхов.

Слово сформировано по модели X+ríki (государство, страна), служившей для обозначения государства. В основе топонима лежит корень garđ- (родственный индоевропейскому gard-), имеющий значение 1) «ограда, забор, укрепление», 2) «двор, огороженное пространство», 3) «двор, владение, хутор (в Исландии), дом (в Норвегии)» . Здесь «город» в смысле «крепость, укрепление». Родство скандинавского «гард» и древнерусского «городъ, градъ» сыграло немаловажную роль в формировании топонима Гардарики.

Rusų, pasirodo, ta Gardarikė. Teisybė, kažkodėl senoviškų skandinaviškų tvirtovių pristatyta...

Топоним Гардарика впервые встречается в географическом сочинении последней четверти XII в. Также он нашёл отражение в сводах королевских саг записи первой трети XIII в. По мнению Ф. А. Брауна, форма Garðaríki является творением исландцев, записывавших саги (начиная с конца XII в.).

Tas rikis, kuris rusiškame X+ríki liko nepakomentuotas - mūsų prūsų rikis.

O kodėl ta Gardarikė dar ir Garðavelda vadinta buvo, rusiška Vikipedija išvis neaiškina.

O tie skandinavai, kurių garde rusai pasiryžę savo protėvius palikti, patys pavadinimo tai senovės Rusiai (Garđar) nesugalvojo - pasiprašė islandų.

Sunku gal patiems vardą sugalvoti buvo, gal islandai labai galvoti buvo...

Tai tie islandai pagalvojo, pagalvojo, ir sako: vadinkit Gardarike arba Gardavelda, kaip labiau patinka.

Skandinavai užsirašė abudu vardu, kad nepamirštų, ir vadino tai tuo, tai anuo, kaip užeina.

O kodėl tie islandai tokius vardus sugalvojo?

Gal todėl, kad ir britų valdovai vadinosi Bretwalda?

Anais laikais kokia tai mada buvo visur kur "a la" lietuviškai šnekėti, sakant...

Ir britai, ir skandinavai, ir germancai savo valdas lietuviškai - valdomis - vadino, o vadus - kuningais, ir ką tu jiems dabar padarysi - negi uždrausi?

Tegu sau.

O čia tai geras:

Гардарика — более позднее в хронологическом плане название, постепенно вытеснившее в письменных источниках первоначальный топоним Garđar (не следует путать его с Garđr — сокращенной формы от обозначения Константинополя, или Miklagarđr).

Ir Konstantinopoly pirmą gardą paspėta padirbti!

Ar labai darbščių mūsų protėvių būta ar labai plačiai gyventa?

Kaip manot?

Šitai irgi pravartu žinoti:

Carigrad je stari slavenski naziv za Konstantinopolj, a kasnije i Istanbul. Riječ car je slavenski oblik za latinsku riječ caesar, "cezar." Pošto je Konstantin Veliki osnovao Konstantinopolj ("Konstantinov grad") i pošto je on bio cezar, tj. car Rimskog carstva, grad je postao poznat kao "Carigrad."

Tai gal Konstantinas Didysis pasiėmė plaktuką, cviekų saujon, ir sukalė pirmą gardą Miklagarde?

Tarkim, bet kodėl taip keistai pavadino - ne Konstantingardu, o Miklagardu?

Ai, jis gi Konstantinopoliu savo kūrinį pavadino!

Pamiršau...

Koks dar polis?

Sukalė ne gardą Konstantinas, o miestą iškart tuščioj vietoj padirbo?

Ar nukariavo Miklagardą?

Nei tas nei anas, pasirodo, tiesiog jo vardu tą miestą po mirties pavadino.

O gimė jis Niše, dabartinėj Serbijoj.

Kur nemažai mūsų tautiečių griūvant sovietams pabuvojo.

Turguj.

Ir man tada teko.

Vis tų pačių žaidimų nenustojam žaisti...

Miklagardas - gardas, kur mikliai suktis reikia.

Patys pažiūrėkit, kokioj vietoj tas Miklagardas-Stambulas yra - visokie keliai kertasi.

Prekyba.

Kas ką "perspjauna" - mūsų šiandienis Miklagardas-Gariūnai ar Stambulas?

Tai kas, galų gale, tą gardą dabartiniam Stambule sukalė?

Graikai sako, kad Byzas sukalė.

Sako, kad anas buvo Poseidono sūnūs.

Na va, dar vienas Vandenio sūnus atsirado.

Išties, jei jau mūsų istorikams rankos nekyla lietuvišką Vikipedijos straipsnį apie Gardarikę parašyti, tai ryžkitės kas nors ir vietoj jų parašykit.

O tai, žiūrėkit, kas darosi, jau ir Gardarikės sostinė baigia Naugardan nukeliaut:

Скандинавы, имевшие дело, в основном, с северной частью Руси, в сагах рассматривают Великий Новгород (Hólmgarđr) как столицу Гардарики.

Maždaug tokia saga: seniai seniai, senų senovėj, Gediminas susapnavo geležinį vilką bestaugiantį, nubudęs iškratė iš lizdo Lizdeiką, ir tasai patarė Gediminui pastatyti Naujininkus, ir šiteipos radosi senasis Vilnius.

Geriau šitokios sagos niekam nepasakoti...

До этого времени (в X—XII вв.) на всем Скандинавском полуострове для обозначения Руси использовалась форма Garđar.

Tie skandinavai tai po truputį geraimanais patapo - tik ir žiūri, kad "gerai man būtų".

Veskit, rusai, savo protėvius laukan iš to jų Garđar.

Kitokią baiką pabajinsiu.

И в то время некий воевода новгородский именем Гостомысл скончевает свое житие и созва вся владелца Новагорода и рсчс им: «О мужие новгородци, совет даю вам аз, яко да пошлете в Прускую землю мужа мудры, призовите от тамо сущих родов владелца себе». Они же шсдшс в Прускую землю и обрегоша тамо некоего князя именем Рюрика, суща от рода римскаго Августа царя'. И мояиша князя Рюрика посланници от всех новгородцев, дабы шел к «им княжити.

Kaip legendos sako, gyventa kadaise laisvai. Paskui šmikių radosi, bevelyjančių svetima pagrobti. Kai jų gaujos ėmė didesnės darytis, teko rikiams didelį tvirtą gardą tverti, jame šeimynas ir mantą slėpti ir iš to gardo gintis su savo ginklais nuo tų razbainikų.

Anglų "guard" iki dabar garde tebestovi.

O savo "garden" anglai aptverti irgi nepamiršta, mėgsta tvoras.

Tie gardai didėjo, pakol pavirto miestais, kurie, patys matot, anksčiau vadinti -gardais, - gardukais, paskui slavų -grad'ais, -grudok'ais, kaip ir seniau, aptvertais, tik dar stipresnėm gynybinėm sienom.

Kas puolė?

Vis tie patys, kurie vis svetimo gviešiasi, vis vergijon taikosi įkinkyti.

Kurie, kai pasprunkam iš vienų jų pinklių, kitas rezga.

Kurie, galop, pinigų piramidę pastatė ir mus visus joje apgyvendino.

Reikia iš šiuolaikinės vergijos išsivaduoti, visiems kartu.

Ar gal kas norit pasilikti?

Garde gardu, kriu kriu...

Šarangė varangė po lova susirangė.

Kas?

Šuo?

O gal žaltys?

I go Chop Yo Dollar

He said, “the U.S. government has a technology, called a printing press (or, today, its electronic equivalent), that allows it to produce as many U.S. dollars as it wishes at essentially no cost.”

The speech was made before the National Economists Club in Washington, D.C. on November 21, 2002 and was titled “Deflation: Making Sure ‘It’ Doesn’t Happen Here.” Dr. Bernanke stated that the Fed would not be “out of ammunition” to counteract deflation just because the federal funds rate had fallen to 0 percent and could not be brought down lower.

Neverta ir ginčytis, JAV technologinis pranašumas prieš Lietuvą akivaizdus.

Not only are the Fed’s loans nearly interest-free, but they are never paid back. The federal debt has not been paid off since 1838, when Andrew Jackson shut down the Second U.S. Bank.

“Balancing the budget“ just involves ”servicing” the debt with interest.

Fake Money, Dead Money and Fake Leaders

According to an article by Mike Hewitt published on DollarDaze the median age of 559 world currencies no longer in circulation is only 15 years whereas the median age for all currencies (176 in total) currently in circulation is 39 years. From this article it is clear that on average currencies (paper) do not last long.

It would seem that the dollar as well as the other longest running currencies are different, because they have beaten the trend of 15 years for dead currencies and even the average of currencies still in circulation (39 years). How are the dollar and other longest running currencies still in existence able to beat the trend? By exercising better monetary prudence than in the past? I think not. Could there be anything different, in a positive way? I also think not.

The main reason why these currencies have been running for so long is because they were mostly backed by gold or silver or were itself to an extent actual gold or silver or a combination of both. The dollar for example is backed by nothing for only about 38 years of its 217 year life.

Another reason possibly is more successful manipulation and collusion, which is due to the significant power that the central banks and governments of these currencies exercise. For example, the USA can exercise more power than say Argentina, therefore is able to keep the monetary fraud going for longer.

The current world system of currencies, with the dollar as the pivot, is 38 years old and if you compare that to the 15 years for dead currencies as well as consider that other than the reasons given above, nothing is different (in a positive way) about these currencies, it seems that the system is way past its sell by date.

Well, the point is, that because the current world monetary system seems way past its sell by date and because collapse is imminent, due to the nature of paper currency, the end of this system is at hand and could end as soon as the next 1 to 2 years.

Rugsėjo mėnesį pirmą kartą sumažėjo paskolų, suteiktų eurozonoje veikiančioms kompanijoms, skaičius, BBC cituoja Centrinio Europos banko informaciją.

Metinis suteiktų paskolų rodiklis sumažėjo 0,3 proc. Palyginimui, rugpjūčio mėn. jų skaičius buvo išaugęs 0,1 proc.

Šis nuosmukis užfiksuotas nepaisant to, kad Europos vyriausybės pumpuoja pinigus į savo ekonomikas, kad padidintų skolinimo mastus.
Nerimaujama, kad sumažėjus skolinimuisi iš bankų, sulėtės euro zonos ekonomikos atsigavimas.

Metinis skolinimo namų ūkių reikmėms rodiklis taip pat sumažėjo 0,3 proc., o rugpjūčio mėn. jis jau buvo nukritęs 0,2 proc.

Skolinimas būsto įsigijimui krito dar didesniais tempais – 0,6 proc.
Toks skolinimosi nuosmukis gali tapti rimta kliūtimi ekonominiam atsigavimui.

Tačiau kai kurie analitikai mano, jog skolinimosi sumažėjimas nebūtinai reiškia, kad vyriausybių taikoma stimuliavimo politika neveiksminga. Jų teigimu, galbūt bankai ir turi pinigų skolinimui, tačiau įmonės nenori skolintis, nes joms dabar svarbiau išgyvenimas, o ne plėtra.

Pinigų pabaiga,
2009 10 27 18:23
Pinigų idėja išsisėmė.

Siūlau:

1. Pasauliniu mastu fiksuoti pinigų kiekį, naujų pinigų nebegeneruoti, palūkininkavimo atsisakyti.

2. Naudoti tik e-pinigus.

3. Atsiskaityti tiesiogiai, be tarpininkų, P2P principu.

4. Bankus uždaryti. Atsiskaitymams naudoti atvirojo kodo programas. Atsiskaitymo sistemos, kurioje visų figūruojančių dydžių suma pastovi, priežiūra nėra sunki.

5. Tą, kas šiandien vadinama finansavimu, ir kuo šiandien užsiima bankai, iš mūsų skolų kurdami savo pinigus ir juos skolindami mums už palūkanas, keisti šitaip:

a) nutarti, kad bendrosioms reikmėms periodiškai renkamų lėšų dalį nustato visuomenė;

b) nutarti, kad visuomenė nustato ir bendrųjų reikmių prioritetus bei skiria toms reikmėms tinkamą surinktų savo lėšų dalį;

c) verslas, kaip ir dabar, verčiasi savo lėšomis, skolinasi arba prašo visuomenės paramos.

aras,
2009 10 27 21:17
Tikrai puiki ideja. Galetu buti elektroniniai bankai, kurie priklausytu tik valstybems ir uz paslaugas neimtu procentu, elektronines internetines korteles ir t.t.

Pinigų pabaiga,
2009 10 27 22:06
Nereikia jokių kortelių.

Žmogaus atpažinimas - vienintelė problema.

Atėjot, pridėjot į įdubą savo delną arba pirštus, pažvelgėte, atpažino jūsų akis, ir to pakanka.

Yra ir daugiau biometrinių duomenų.

Jei norite daryti didelį apmokėjimą, gali tekti papūsti.

Arba pamatuos jūsų pulsą.

Nereikia jokių kortelių.

Nereikia jokių dokumentų.

Gal girdėjot, juos klastoja.

is anapus,
2009 10 27 22:36
Pinigų pabaiga,> va per tokius debilus kaip tamsta ir kylas visos bedos musuose : )))

Pinigų pabaiga to is anapus,
2009 10 27 22:52
Jūsuose patys priėjot liepto galą.

RE pinigu pabaiga,
2009 10 27 23:24
kas ten "pinigu pabaiga" didybes manija susirgo, butum gudresnis tai ir dirbtum tiem patiem bankam, dabar tik skescioti temoki. kurioj valstybej yra kile bent panasiu ideju, isivaizduoji toki adaptavima kiekvienam "Jurgiui"?? :)))))

to RE pinigu pabaiga,
2009 10 27 23:37
Gudrumas yra riboto proto požymis.

François de La Rochefoucauld

Bankai yra juodoji skylė,
2009 10 27 23:46

1. Nekontroliuojami visuomenės bankai kuria pinigus iš nieko ir skolina, už palūkanas.

2. Pinigų vienintelė vertė tokia: jais visuomenė privalo tarpusavyje atsiskaityti valdžios parėdymu (Google: Fiat Money).

3. Nukreipdami paskolų srautus (" finansuodami" ), keisdami jų palūkanas, nutraukdami tų paskolų srautus bankai sukelia ekonomikos vystymosi burbulus ir nusavina įkeistą už tas paskolas nuosavybę.

4. Centriniai valstybių bankai, įskaitant Lietuvos banką, veikia valstybių nevaldomi ir nekontroliuojami.

5. Tikrasis centrinių bankų tikrųjų šeimininkų tikslas - visuomenės ir jos nuosavybės valdymas.

6. Visos demokratinio pasaulio valstybės (išskyrus Norvegiją) turi valstybių skolas, jos skolingos pinigų valdytojams.

7. Bankai veikia piramidės, kurios viršūnėje dar stovi FED, principu.

8. Lietuvos bankas sako kad " dengia" litus užsienio valiuta (kuri, savo ruožtu, niekuo nedengta). Tai tereiškia kad jis, pasiskolinęs tos valiutos, moka bankų piramidės viršūnėn palūkanas už teisę generuoti ir skolinti litus.

9. Lietuvos bankas neskelbia savo bazinės palūkanų normos, šitaip nuo visuomenės slėpdamas tą faktą, kad visi apyvartoje esantys litai yra jo paskolinti už tas palūkanas.

10. Pagrindinis deklaruojamas Lietuvos banko tikslas – siekti kainų stabilumo, t. y. kuo mažesnės infliacijos, bet dėl per didelės infliacijos paklusniai aiškinasi Lietuvos vyriausybė, o ne Lietuvos banko valdyba.

11. Pagal įstatymą Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką, kredito įstaigų priežiūrą, bet už netinkamą priežiūrą niekaip neatsako: indėlius draudžia valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

12. Pinigai yra niekada neišmokama visuomenės skola bankams. Nes absoliučiai visi apyvartoje esantys pinigai yra paskolinti už palūkanas. Jei visuomenė grąžintų visus pinigus bankams, liktų jiems skolinga. Palūkanas.

Bankų gelbėti nereikia,
2009 10 27 23:49
Siūlau tokį permainų planą:

1. Sukuriama tarpusavio atsiskaitymo sistema, palaikanti fiksuotą pinigų kiekį Pasaulyje bet kuriuo laiko momentu.

2. Banknotai ir monetos keičiami į pinigus sąskaitose. Pripažįstami tik tokie pinigai. Pasirinkus Pasaulinį ekvivalentą, naują vienetą, pinigų kiekis fiksuojamas. Bankų veikla stabdoma, jie uždaromi. Ima veikti naujoji tarpusavio atsiskaitymų sistema.

3. Deklaruotieji pinigai, pagrįstai priklausantys asmenims ir firmoms, lieka jų nuosavybėje.

4. Bankų paskolintieji pinigai pereina visuomenės nuosavybėn ir priklauso lygiomis teisėmis visiems be išimties paskolos gavėjo šalies žmonėms. Paskolos laikotarpiui jie lieka paskolos gavėjo valioje ir naudojami pagal paskolos paskirtį. Palūkanos nebemokamos. Paskola grąžinama nurodytu laiku arba anksčiau. Reikia pabrėžti, kad šitaip grąžinama tokia vertė, kokią paskolos sumai jos grąžinimo momentu sukūrė visuomenė. Žmonių ir/ar įmonių tarpusavio paskolų palūkanos nebeskaičiuojamos.

5. Įmonių ir žmonių mokesčiai pradžioje apskaičiuojami įprastu būdu. Vėliau mokesčių sistema paprastinama ir koreguojama pagal visuomenės poreikius ir esamą ekonominę padėtį. Bendrosios visuomenės išlaidos formuojamas iš „apačios į viršų“, o ne „iš viršaus į apačią“, kaip yra dabar. Jas valdo visuomenė Pasaulinio tinklo pagalba, o ne laukia finansavimo iš bankų, kaip yra dabar.

6. Ūkis funkcionuoja kaip įprasta. Esminė naujiena – bendras pinigų kiekis nebekinta.

7. Tas faktas, kad pinigų nebedaugėja, įtakoja kainų kritimą, defliaciją ir pinigų brangimą. Tai tampa įprastais reiškiniais. Ekonomistai ir finansininkai, turintys pastarojo meto duomenis, gali prognozuoti artimiausio laikotarpio defliaciją ir padėti priimti sprendimus ūkio valdytojams.

8. Akcijų savininkai, kaip ir anksčiau, turi teisę į dividendus. Suprantama, visuotinės defliacijos sąlygomis dividendų mokėjimas, taigi, ir pelno gavimas, galima manyti, tampa mažiau tikėtinu reiškiniu. Bet nereikia pamiršti, kad pelno nebemažina palūkanos, kurių nebelieka. Pelno gavimas reiškia, kad įmonė dirbo geriau, negu visa visuomenė vidutiniškai. Akcijų savininkams lieka ir ankstesnieji įsipareigojimai, įskaitant pareigą palaikyti sėkmingą įmonės veiklą.

9. Už prekes ir paslaugas atsiskaitoma iš karto. Prekių ir paslaugų mainai galimi. Nebelieka bankroto. Nes neturintieji pinigų arba neturintieji ką mainyti netenka galimybės įsiskolinti.

10. Valiutų biržos nelieka, nes nebelieka valiutų. Akcijų biržoje galima parduoti, pirkti ir dovanoti akcijas. Žaliavų, grūdų biržose atsiskaitoma iš karto.

11. Valstybių skolos anuliuojamos, užskaitant naujai atsiradusius tarpusavio įsiskolinimus. Tarpusavio įsiskolinimai pakinta valstybinės paskolos pinigams atitekus šaliai - paskolos gavėjai.

12. Tas pats daroma su įmonių tarpusavio įsiskolinimais. Jie netrukus išnyksta, nes įmonės visuotinai yra skolingos bankams, o šių skolų nebelieka, kaip ir jų palūkanų, iš pat pradžių.

pil to bankų gelb....,
2009 10 28 09:13
Tai iš kur dividendai ir kt., jei palūkanos nemokamos. Juk bankai skolina indėlininkų-investuotojų pinigus, o šie juos bankui su sąlyga, kad susigrąžins daugiau - uždirbs, nes kitu atveju geriau prisipirks turto už tuos pinigus ir sėdės ant jo, o bankai bus tušti ir nieko debiliukams nebeskolins.

to pil to bankų gelb....,
2009 10 28 09:50
Įmonė gaus pelno jei dirbs gerokai sėkmingiau negu visuomenė vidutiniškai.

Dauguma įmonių (kai pinigų kiekis fiksuotas) pelno negaus ir dividendų savininkams nemokės.

Bet dirbs, gamins, teiks paslaugas, mokės atlyginimus.

Tik sparčiai mažėjantis atlyginimas arba pajamos reikš blogėjančią padėtį: pinigai juk brangs, nes visuomenė juk nesustos, už tą pačią sumą kasmet galėsime įsigyti didesnės vertės prekių ir paslaugų.

Pagrindinė problema - psichologinė: dabar visuomenė yra įtikinta, kad "daugiau pinigų = geriau", nuslepiant nuo jos tris dalykus:

1. Naujus pinigus "konfidencialiu režimu" generuoja centrinių bankų valdytojai, kurių visuomenė nekontroliuoja, nė kiek.

2. Jie, tie valdytojai, tuos naujus pinigus mums skolina, už palūkanas, paversdami mus jų įkaitais, skolų įkaitais.

3. Mes dirbame tai, ką jie "finansuoja", tam tikra kryptimi nukreipdami savo naujai iš nieko sukurtų pinigų srautus, pvz., gaminame bombas, arba statome namus, savo darbu pūsdami NT burbulą.

Daugiau tokių skolų=pinigų nėra geriau, tik blogiau.

stalinas,
2009 10 28 09:32
atgal komunizma, viska suvalstybinti, atimti is zmoniu turta, atkurti kolukius ir visa kita kas buvo prie ruso.

stalinui,
2009 10 28 09:52
Google: Chinese Secret Society Challenges Illuminati

Do not be such a greedy!

Kas geriau: statyti šių apgaulės pinigų piramidę žemyn, engiant žemiau esančius, ar bandyti apgauti aukščiau piramidėje įsikūrusius?

Moralinė dilema.

Siūlau iš pinigų piramidės išsikraustyti ir palikti ją atminčiai, kaip Cheopso.

Psichologinė ataka

Dažniausia savižudžių gimimo diena – Kovo 11-oji.

!!!

Tai bent!

Vilniaus psichiatrai, betyrinėdami 2003 metais nusižudžiusių moterų biografijas nustatė kad:

Daugiausiai savižudybių tyrėjai užfiksavo kovą ir vasaros mėnesiais. Vien vasarą nusižudė trečdalis moterų. „Juodžiausia“ diena – liepos 1-oji. Mažiausiai savižudybių – žiemą (16 proc.). Ramiausias mėnuo – sausis. Diena, kada daugiausiai gimsta savižudžių, yra kovo 11-oji. Tai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Apibendrinant, daugiausiai moterų, kurioms gyvenimas tapo per sunkia našta, gimė pavasarį, mažiausiai – rudenį.

Vilnius,
2009 10 28 12:21
Straipsnio autore psichopate. Prie ko cia kovo 11?

To Vilnius:,
2009 10 28 12:32
"Straipsnio autore psichopate. Prie ko cia kovo 11?"

Tai kad ne psichopate. Paprasciausiai vadovaujamsi statistika:

"Diena, kada daugiausiai gimsta savižudžių, yra kovo 11-oji."

Kas cia dar neaisku gali buti?

to To Vilnius,
2009 10 28 12:39
Ne

"Diena, kada daugiausiai gimsta savižudžių, yra Kovo 11-oji",

o

"Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika, išanalizavusi 2003 m. savo noru iš gyvenimo pasitraukusių moterų istorijas",

nustatė, kad dažniausiai pasitaikiusi tais metais nusižudžiusių moterų gimimo data buvo Kovo 11.

Kiek dažnai pasitaikė, nepranešė.

Kiek istorijų analizavo - irgi nepasakė.

Straipsnio pavadinime apie moteris išvis neužsimena, apibendrina savo "atradimą" visiems - ir vyrams.

Eilinė psichologinė mūsų ataka.

Bitė,
2009 10 28 12:19
Tikrai labai įkvepianti metafora – Lietuva "gimė" kovo 11-ąją ir tuoj nusižudys – morališkai ir finansiškai.

O kaipgi visokie pilni mėnuliai, kai net lunatikai stogais vaikščiot ima?

„Dažnai sulaukiame klausimų, kokią įtaką savižudybėms turi Mėnulio fazė. Mūsų analizė rodo, kad moterims ji įtakos neturi – savižudybės pasiskirsto gan tolygiai. Kiek labiau Mėnulis veikia kaimo moteris – jos dažniau nusižudo per pilnatį, tačiau rezultatas statistiškai nėra labai patikimas“, - teigė pranešėjas.

Neturi ar 2003 metais neturėjo?

Kokia šitos 2003 metų statistikos vertė?

Google.

2003 metais Lietuvoje nusižudė 1348 vyrai ir 284 moterys.

Va tokia ir vertė.

Eilinis statista "šedevras".

Skaitom:

49 proc. moterų turėjo bent vieną psichikos sutrikimą, daugiau negu vieną – 50,3 proc. (tekstas prieštaringas)

63 proc. moterų buvo teiktos nuolatinės šeimos gydytojo paslaugos.

Daugiau nei pusė gavo ir psichiatrinę pagalbą...

Gavo ir vis tiek nusižudė?

Tai gal ne psichiatrinės pagalbos joms reikėjo?

Apie straipsnio pavadinimą,
2009 10 28 09:04
Suicide rates are affected by the moon and changes in seasons, according to researchers.

A study of 1400 suicides found that people were more likely to make an attempt on their life when there was a new moon.

The study, carried out by the Finnish National Public Health Institute, also suggested that suicide rates increased as winter turned into spring and summer turned into autumn.

Google: Suicide 'linked to' the moon.

O mūsų Lietuvos suicidologijos asociacijos vadovas nieko panašaus nepastebėjo, bet pastebėjo, kad Lietuvoje nusižudžiusių moterų didelė dalis gimė Kovo 11.

Kokio didumo ta dalis, jis nepasakė.

O straipsnio pavadinime moterų išvis nemini.

Manau, kad tai - akivaizdus spaudimas mūsų pasąmonei.

Psichiatrija - ar tikrai šis mokslas padeda žmonėms, o galbūt jis atvirkščiai - juos žudo?

Filmas apie tai,

Google: Psychiatry: An Industry Of Death Visiškai slaptai

Sako, kad savižudybių padaugėja esant ekonominiam nestabilumui.

Tai žinokim: nėra padėties be išeities.

Lietuvos banko paradoksai

Ekonomikoje paradoksų - gausu.

Tad nenuostabu kad ir Lietuvoje randasi ekonomikos paradoksų atradėjų.

38. V.Geralavičiaus paradoksas 22:42 10-25 IP: 80.240.12.72
Viskas prasidėjo nuo garsiojo „Lehman Brothers“ skandalo.

Po dviejų savaičių Islandija pasiskelbė iš esmės bankrutuojanti.

O lapkričio mėnesį prisidėjo „Parex“ problemos.

Esant tokioms aplinkybėms, Europos ir JAV centriniai bankai į finansų sistemą įliejo labai daug pinigų, išplėtė kreditavimo galimybes ir sumažino palūkanų normas.

Be to, JAV Federalinė rezervų sistema paskolino JAV administracijai kelis šimtus miljardų dolerių, kas iš esmės yra grynas pinigų spausdinimas.

Tuo tarpu Lietuvoje ir kitose panašiose valstybėse palūkanų normos vietinėmis valiutomis pakilo.

Tai atsitiko todėl, kad minėti trys smūgiai sumažino tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą litu.

Paradoksas!

Jie, ten, prisidirbo, paskui prisispausdino pinigų, o mumis, kurie taip nepadarė, nepasitiki.

42. R.Šarkino paradoksas 23:15 10-25 IP: 80.240.12.72
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko paskolos litais brangios, nes trūksta nacionalinės valiutos.

Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, nežino kodėl yra litų trūkumas.

Google: R.Šarkinas: paskolos brangios, nes trūksta litų.

Lietuvos bankas savo tinklalapyje skelbia:

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus...

Paradoksas akivaizdus.

Iš čia ir trečias paradoksas, kurį derėtų pavadinti Reinoldijaus Šarkino ir Vaidievučio Geralavičiaus kontroversija:

43. R.Š. & V.G. kontroversija 23:20 10-25 IP: 80.240.12.72
Žr. 38 ir 42.

Štai jums trys nauji ekonomikos paradoksai.

Reikia įdėti Vikipedijon.

Pasaulis jų žino tik 19, o yra 22.

Saugumas

8. Būsim saugūs 00:51 10-25 IP: 80.240.12.72
Kai atsiprašysim ir vieningai paprašysim.

Tikrai?

Kur didesnis pavojus?

Ar ne dėl pinigų šitaip?

Beje, vikingai neturėjo ragų, žr. Raguoti šalmai.

Ragus vikingams pritaisė Hollywood'as.

Jau tas Hollywood'as!

Padirba mums lakančius žirgus ir avis zuikių uodegom.

20. Mickey Mouse 14:40 10-23 IP: 80.240.12.72

Apie „Elite L.L.C.“ reikia pasiklausti „ABC News“, jie gi viską žino. ABC News is a division of American television network ABC, owned by The Walt Disney Company. (Wikipedia)

Vakar buvo Konstitucijos diena.

constitution
1580s, "action of establishing," from Fr. constitution (12c.), from L. constitutionem (nom. constitutio) "act of settling, settled condition, anything arranged or settled upon, regulation, order, ordinance," from constitutus (see constitute).

constitute
mid-15c., verb use of adjective, "made up, formed" (14c.), from L. constitutus "arranged, settled," pp. adj. from constituere "to cause to stand, set up, fix, place, establish;" of persons, "to appoint to an office; to establish, to form something new, to decide," from com- intensive prefix + statuere "to set" (see statue).

statue
c.1300, from O.Fr. statue (12c.), from L. statua "image, statue," prop. "that which is set up," back-formation from statuere "to cause to stand, set up," from status "a standing, position," from stare "to stand" (see stet)

stet
direction to printer to disregard correction made to text, 1755, from L. stet "let it stand," third person singular present subjunctive of stare "to stand, stand upright, be stiff," from PIE base *sta- "to stand, set down, make or be firm" (cf. Skt. tisthati "stands;" Avestan histaiti "to stand;" Pers. -stan "country," lit. "where one stands;" Gk. histemi "put, place, weigh," stasis "a standing still," statos "placed," stater ""a weight, coin," stylos "pillar;" L. sistere "stand still, stop, make stand, place, produce in court," status "manner, position, condition, attitude," statio "station, post;" Lith. stojus "place myself," statau "place;" O.C.S. staja "place myself," stanu "position," staru "old," lit. "long-standing;" Goth. standan, O.E. standan "to stand," O.N. steði "anvil," O.E. stede "place;" O.Ir. sessam "the act of standing").

com-
from L., archaic form of classical L. cum "together, together with, in combination," the prefix sometimes used as an intensive, from PIE *kom- "beside, near, by, with" (cf. O.E. ge-, Ger. ge-). Before vowels and aspirates, reduced to co-; before -g-, assimilated to cog- or con-; before -l-, assimilated to col-; before -r-, assimilated to cor-; before -c-, -d-, -j-, -n-, -q-, -s-, -t-, -v- assimilated to con-.

Konstitucija, išeitų, kai kartu stovim.

Kai susivienijam.

Tada ir saugūs esam.

Na, nebent tai suprantame kitaip: con + statute.

Tada - viskas atvirkščiai.

Tiesa, Prezidente?

Reitingas

The largest commercial credit rating agencies (which tend to operate worldwide) are Moody's, Standard and Poor's and Fitch Ratings.

Credit rating agencies such as Moody's have been subject to criticism in the wake of large losses in the Asset backed security collateralized debt obligation (ABS CDO) market that occurred despite being assigned top ratings by the CRAs. For instance, losses on $340.7 million worth of ABS collateralized debt obligations (CDO) issued by Credit Suisse Group added up to about $125 million, despite being rated Aaa by Moody's.

Credit rating agencies such as Standard & Poor's have been subject to criticism in the wake of large losses beginning in 2007 in the collateralized debt obligation (CDO) market that occurred despite being assigned top ratings by the CRAs.
Credit ratings of AAA (the highest rating available) were given to large portions of even the riskiest pools of loans. Investors, trusting the low risk profile that AAA implies, loaded up on these collateralized debt obligations (CDOs) that later became unsellable. Those that could be sold often took staggering losses. For instance, losses on $340.7 million worth of collateralized debt obligations (CDOs) issued by Credit Suisse Group added up to about $125 million, despite being rated AAA by Standard & Poor's.[3]
It is also worth mentioning that Standard & Poor's apparently failed to predict the bankruptcy of all the largest Icelandic banks and a weaker position of the Icelandic Government in 2008, a country that had a very high rating until its economy suddenly collapsed.
In April 2009 Standard & Poor's called for "new faces" in the Irish Government, which was seen as interfering in the democratic process.In a subsequent statement they said they were "misunderstood."

Credit rating agencies such as Fitch Ratings have been subject to criticism in the wake of large losses in the collateralized debt obligation (CDO) market that occurred despite being assigned top ratings by the CRAs. For instance, losses on $340.7 million worth of collateralized debt obligations (CDO) issued by Credit Suisse Group added up to about $125 million, despite being rated AAA by Fitch.[2] However, differently from the other agencies, Fitch has been warning the market on the constant proportion debt obligations (CPDO) with an early and pre-crisis report highlighting the dangers of CPDO's.

Meeting in Glen Cove, New York in July 2008, the Financial Economists Roundtable (Roundtable) discussed the need to strengthen the securitisation process by changing the incentives under which Statistical Ratings Organisations (SROs) operate.

Ką apvalus stalas nutarė, paskaitykim.

Man labiau įdomu kitkas.

SROs remained largely US-focused until the 1970s, when global capital markets began to re-emerge after fading in the interwar period.

Toks va sutapimas: išsipūtė dolerio burbulas pasaulin, išlindo aikštėn, kad moneymasteriai nebesilaiko savo pačių deklaruoto aukso standarto, ir tuomsyk prireikė SROs išlįsti iš JAV į visą pasaulį.

Idant smegenines mums pripudrinti, idant skirtinguose piramidės aukštuose mus sustatyti.

Mokam mes 6,75 procento palūkanas už dolerius, kai kiti - jokių nemoka.

rating
action of verb "to rate" (see rate (n.)), 1534. Ratings of TV programs, originally radio programs, began 1930 in U.S. under system set up by Archibald M. Crossley, and were called Crossley ratings or Crossleys until ratings began to be preferred c.1947.

rate (v.)
"to scold," late 14c., probably from O.Fr. reter "to impute blame," from L. reputare "to count over, reflect," in V.L., "to impute, blame".

Scold - bartis.

Blame - kaltinti.

Išbarė, apkaltino, ir stovim, galvas nuleidę.

O ko patys neatsikertam?

Kodėl nepaklausiam - o patys ką pridirbot?

Ar tikrai jie, tie Moody's, Standard and Poor's ir Fitch Ratings tokie dideli išminčiai?

Ar tik paprasčiausi moneymasterių tarnai, ne kažin ką ir temokantys?

Kas pranašesnis - laisvas žmogus ar tarnas?

Kodėl mums jų pačių nepareitingavus?

Following the fiasco of the American sub-prime mortgage crisis and the failure of credit rating companies to predict or prevent it, the European Commission has proposed tough rules designed to improve the functioning of credit rating companies (CRAs,) whose misjudgments were partly to blame for the global financial crisis. The proposals, put together during the space of a year by European Internal Market Commissioner Charlie McCreevy, are designed to “restore market confidence” by imposing strict conditions on agencies wishing to operate in the European Union. CRAs play a key role in finance by assessing the likelihood that a company or government will not pay back its debt. The safest investments typically receive an AAA rating, but they have been assailed for being asleep at the wheel and letting poor performers slide without a warning. The US-based Lehman Brothers, for instance, still enjoyed a fairly positive A2 rating from many of the world’s most influential CRAs just days before its huge exposure to the sub-prime mortgage crisis forced it to file for bankruptcy, on September 15.

CRAs play a key role in finance by assessing the likelihood that a company or government will not pay back its debt...

Prisiminkim: pinigai yra visuomenės skola pinigų valdytojams, niekada neišmokama skola.

Nes, grąžinę visus pinigus jiems, moneymasteriams, vis tiek liktume skolingi jiems.

Palūkanas.

Tai kas tada yra šitų CRAs, SROs ar NRSROs titulais pasidabinusių vis tų pačių veikėjų mums nustatomi mūsų reitingai?

Atsakomybė

100 dienų dirbanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako kiekvieną dieną sulaukianti vis naujų iššūkių ir nuolat prisiimanti didesnę atsakomybę, nei numato Konstitucija.

Prisiima didesnę atsakomybę nei numato Konstitucija.

Na, gal ne tokio didumo, kaip rodo mums nuotraukoje?

Atsakomybė - būtinybė, pareiga atsakyti už elgesį, veiką.

Kiekvienas turi atsakyti už tai, ką daro.

Jei mūsų Prezidentė prisiima didesnę atsakomybę, tai vietoj ko?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia neturinti aiškaus atsakymo dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Tuo tarpu netiesioginių įtarimų šalies vadovė pripažino turinti ir pasiryžusi abejones išsklaidyti.

Žinoma, kad reikia išsiaiškinti.

O čia dabar kas?

"Keliaudama po užsienį girdėjau tik vieną klausimą, ne abejonę, ar jie buvo, o tik ką darysite“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Vakarai neabejoja tuo, jog toks kalėjimas mūsų šalyje galėjo būti. Šiuo metu Lietuva turi imtis ryžtingų veiksmų ir „apsivalyti“.

Jau nebereikia aiškintis?

Nes Vakarai neabejoja?

Visi Vakarai?

Kaip sovietiniais laikais - "jest mnenije", ir to pakanka?

Skirtumas tik toks, kad dabar "mnenije" - iš Vakarų?

Anot jos, jei viešai iškeltos abejonės dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo pasitvirtintų - Lietuva turi prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti.

109. NATO 09:13 10-22 IP: 80.240.12.72
Maždaug šitaip: NATO šalies, kurios vardas - JAV, lėktuvą, atskridusį į NATO šalį, kurios vardas yra Lietuva, pasirodo, turėjo patikrinti pasienio, muitinės, Narkotikų kontrolės departamento pareigūnai ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas, o ne suteikti pagalbą pagal NATO nuostatas.

Kadangi to, matyt, nepadarė, kalta yra Lietuva.

Kaip sako Lietuvos Prezidentė, dabar Lietuvai reikia už tai atsiprašyti.

Ne JAV, o Lietuvai.

Kodėl Lietuvai?

Kodėl ne JAV, ponia Prezidente?

110. Prisiimsim visą atsakomybę 09:23 10-22 IP: 80.240.12.72
Google: - Tie, kurie peikdavo Ameriką, kad ji pasaulyje veikia viena, dabar negali stovėti nuošalyje ir laukti, kad Amerika viena išspręstų pasaulio problemas, - JAV lyderis sakė Niujorke esančioje JT būstinėje.

Google: " Mažos arba mažiau išsivysčiusios valstybės nebegali išvengti pasaulinės atsakomybės ir visos valstybės yra atsakingos už visų bendrą dabartį ir ateitį".

Tai - Lietuvos Prezidentės žodžiai JT Generalinėje Asamblėjoje.

Anksčiau vengėme atsakomybės, o dabar išvengti nebegalime.

Teks prisiimti.

Nes Google: JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pasiuntė pasauliui aiškią žinią - jis tikisi deramo atsako į savo energingas pastangas nutraukti vienašalį JAV dominavimą sprendžiant tarptautines problemas.

Tai ... kad, regis, viskas atvirkščiai, negu Prezidentė kalbėjo apie savo atsakomybę per šimtadienį...

Ne pati prisiima daugiau, o, atvirkščiai, mums užkrauna svetimą atsakomybę...

O čia dabar kas?

111. to 109, 110 10:11 10-22 IP: 213.164.97.73
jaunasis gudruoli, 2001 m., kaip teigiama kad tai metais atsirado tas kalėjimas mūsų šalyje, Lietuva dar nebuvo NATO narė - ja tapo tik 2004 m., įsijungimo į ES išvakarėse.

Užsiimdamas demagogine kompiliacija (manau, žinote ką tai reiškia) - bent taip akiplėšiškai nemeluokite.

O jei nežinote tokių gana šviežių šalies istorijos datų, tai geriau iš viso nesivelkite į tokią diskusiją: )

Gąsdina...

Kas yra demagoginė kompiliacija - nežinau.

112. to 111 10:30 10-22 IP: 80.240.12.72
Senasis gudruoli, jei paskaitysit komentuojamąjį straipsnį, sužinosit, kad:

"Pasak „ABC News“, įtariamas CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo paskutinė Europoje įkurta vadinamoji „juodoji“ vieta, po to kai slaptas CŽV kalėjimas 2003 metų pabaigoje buvo uždarytas Lenkijoje. „2004 metų rugsėjo 20 dieną lėktuvas „Boeing 707“ su numeriu N88ZL atliko tiesioginį skrydį iš Bagramo oro bazės (Afganistane) į Vilnių“, - rašoma „ABC News“ pranešime. "

Tai - pirmoji minima data.

Vikipedijoje sužinosit kad Lietuva tapo NATO nare 2004 metų kovo 29 dieną.

Ką dabar darysit?

Atsiprašysit ar toliau gąsdinsit?

Gal paaiškinsit, kad prezidentų kalbas, pasakytas JT Generalinėje Asamblėjoje, jau nebegalima cituoti?

Kodėl parašiau šį rašinį?

Nes man - ne tas pats, kaip gyvensime.

Nes manau, kad kiekvienas turi pats atsakyti už savo veiksmus.

Ir dar.

Jei mūsų Prezidentė mūsų vardu atsiprašys (ką daryti jau žada) už tai, ką kiti pridirbo tuo metu, kai negavo Nobelio taikos premijos, tai sumažins mūsų Lietuvos reitingus.

Paskui tą dėmę sunku bus nuplauti.

Bet kas galės sakyti: o kodėl jūsų Prezidentė atsiprašinėjo, jei ne jūs tada prisidirbot?

O Pasaulio Įžūlieji žinos - ant Lietuvos galima "joti", mat, labai nuolanki.

P.S. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus penktadienį pakartojo neturįs jokios informacijos, kad Lietuvoje būtų veikęs slaptas Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, bet pabrėžė, kad pasitvirtinusius tokiems pranešimams Lietuva turėtų atsiprašyti, o atsakingi asmenys - patraukti atsakomybėn.

4. Prezidentui Valdui Adamkui 18:27 10-23 IP: 80.240.12.72
Jei CŽV be Lietuvos valdžios žinios įrengė Lietuvoje slaptą kalėjimą, tai JAV turi atsiprašyti Lietuvos, o ir Pasaulio visuomenės turi atsiprašyti JAV, o ne Lietuva.

6. vladas 18:33 10-23 IP: 78.60.198.93
Ar nesuprantate, kad tie kaliejimai tai yra tema turinti nukreipti demesi nuo svarbesniu dalyku?

10. vladui 18:43 10-23 IP: 80.240.12.72
Parašykit Google: The demise of the dollar, paskaitykit ir suprasit, kuo gresia Lietuvai jai peršami atsiprašinėjimai dėl JAV nuodėmių.

Ir dar.

Kyle D. Foggo was a top-ranking official at the Central Intelligence Agency until he was caught up in a corruption scandal.* In February 2009, he was sentenced to 37 months in prison for defrauding the government by steering a clandestine contract to a military contractor who was a close friend.

In March 2003, C.I.A. officials asked Mr. Foggo, then the chief of the agency's main European supply base in Frankfurt, Germany, for help building secret prisons to hold some of the world's most threatening terrorists.

Mr. Foggo oversaw the construction of three detention centers, each built to house about a half-dozen detainees. The C.I.A. prisons would become one of the Bush administration's most extraordinary counterterrorism programs.

Mr. Foggo's success in Frankfurt, including his work on the prisons, won him a promotion back in Washington. In November 2004, he was named the C.I.A.'s executive director, in effect its day-to-day administrative chief.

Rašo "The New York Times"*, daugiau kaip prieš du mėnesius.

Ir informacija - ne anoniminė, skirtingai negu „ABC News“ pranešime.

Įvardintas slaptų CŽV kalėjimų statybos darbų vykdytojas iš Frankfurto.

Kas girdėjote Vokietijos kanclerės atsiprašymą?

Kodėl mes turime atsiprašinėti už tai, ką korumpuotas CŽV veikėjas pridirbo?

O gal ir nepadirbo jis to, ką pričiuptas pasakoja, tik valdiškus pinigus nušvilpė?

Ir aplamai, kas atsako už spektaklį - režisierius ar aktorius?

* Šiandien, 2013 metų spalio 25-tąją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną, bedarydamas nuorodą į šį "The New York Times" rašinį, pastebėjau, kad ji  neveikia.

Tai pataisiau.

Konfidencialumas

In statistics, a confidence interval (CI) is a particular kind of interval estimate of a population parameter. Instead of estimating the parameter by a single value, an interval likely to include the parameter is given. Thus, confidence intervals are used to indicate the reliability of an estimate. How likely the interval is to contain the parameter is determined by the confidence level or confidence coefficient. Increasing the desired confidence level will widen the confidence interval.
A confidence interval is always qualified by a particular confidence level, usually expressed as a percentage; thus one speaks of a "95% confidence interval". The end points of the confidence interval are referred to as confidence limits. For a given estimation procedure in a given situation, the higher the confidence level, the wider the confidence interval will be.

Lietuviškai tas intervalas vadinamas pasikliautinuoju intervalu.

Mes suprantame – šiuo intervalu reikia pasikliauti.

Na, statistikos mokslo mes nesuprantame, betgi pasikliautinuoju intervalu, kurį, sunkiai plušėdami, apskaičiuoja išmintingieji statista, pasikliauti reikia.

Šie sakiniai iš lietuviškos Vikipedijos:

čia t(n,P) – Stjudento koeficientas esant n-1 laisvės laipsnių (mūsų atveju n yra matavimų skaičius) ir P pasikliovimo lygmeniui. Šis koeficientas skaičiuojamas gana sudėtingai, bet jis gali būti randamas iš įvairių lentelių. Jo reikšmė dažniausiai svyruoja tarp 2 ir 3.
Būna ir sudėtingesnių matematinių metodų rezultatų patikimumui įvertinti.

Stebėtinai primena irgi lietuvišką Vikipedijos pasakojimą apie BVP skaičiavimą:

Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui. BVP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama.

Rengiant mokslinį straipsnį spaudai, visada būtina apskaičiuoti išmatuotų rezultatų pasikliautinus intervalus. Darbai, kuriose šitai nepadaryta, nelaikomi iš tiesų moksliniais ir bet kurių rimtesnių žurnalų yra atmetami.

Sąvokos migruoja.

Protekcija mums:

protèkcija sf. (1) TrpŽ įtakingo asmens teikiama globa, parama tvarkant reikalus: Jam per protekciją pavyko susirasti gerą darbą stambioje kompanijoje sp.

reiškia ką kitą, negu protection britams.

Kaip tie confidence intervals pavirto pasikliautinaisiais intervalais?

Ar tai reiškia, kad pasikliauti reikia konfidencialia informacija?

Pasąmonės lygmenyje matyt, būtent toks paaiškinimas teatrodo priimtinas.

Įdomiausia, kad to sunkiai apskaičiuojamo (šiais laikais!) Stjudento koeficiento pavadinimo atsiradimas, lyg tyčia, ir atsirado dėl konfidencialumo problemų:

Another researcher at Guinness had previously published a paper containing trade secrets of the Guinness brewery. To prevent further disclosure of confidential information, Guinness prohibited its employees from publishing any papers regardless of the contained information. This meant that Gosset was unable to publish his works under his own name. He therefore used the pseudonym Student for his publications to avoid their detection by his employer.

Kažin, Guinness-o skonį Stjudentas pataisė ar pagadino?

В англоязычной литературе байесовский доверительный интервал принято называть термином credible interval, а классический — confidence interval.

Credible.

Grįžkim prie pasikliautinojo intervalo. Tiems, kas nesimokė matematinės statistikos, trumpai paaiškinsiu, kas tai.

Manoma, kad dalykai vyksta atsitiktinai.

Daug jų vyksta.

Visų baigčių aprėpti ir Pasaulio dėsnių suprasti negalime, todėl pasirenkame keletą (keliasdešimt, kelis šimtus, tūkstantį)
baigčių ir, jas pažiūrėję, skelbiame verdiktą Pasauliui.

Pavyzdžiui, rūpi mums kuris nors Pasaulio parametras, kurį įvardijame kaip atsitiktinio dydžio parametrą.

Sakome taip: dalykas vyksta normaliai.

O, jei dabar dar nenormaliai, tai ilgainiui normalizuosis.

Susibėgs krūvon.

Tai galim galvoti, kad tas kalnelis jau yra.

Juk tai – normaliai pasiskirstęs atsitiktinis dydis!.

Nežinom tik vidurkio μ ir standartinio nuokrypio σ.

O sužinoti norim.

Na, kad žinotume, kurioje vietoje ir kokio aukščio kalnelio ieškoti.

Kodėl?

Kaip kodėl?

Gal pamiršot?

Tai - normalu!

Tai ir paskelbiame intervalą [L,U], tenkinantį lygybę

P(L< θ < U) = α, kur α – duotoji tikimybė, pavyzdžiui, 0.95, o nelygybės - negriežtos, mums parūpusio parametro vardu θ (kuris mūsų pavyzdyje gal lygus μ, o gal σ) pasikliautinuoju intervalu, kurio reikšmingumo lygmuo lygus α.

Gerai.

Gerai, kad padeda mums rasti tokį intervalą.

Tik blogai, kad pamiršta pasakyti, kad toks intervalas – ne vienintelis.

Jei galvojame, kad mūsų atsitiktinis dydis – normalus, galime tą pasikliautinąjį intervalą su lygiai tokia pačia tikimybe α “nustumti” kiek tik nori į kairę – kol kairysis jo galas nutols į “– begalybę”. Arba į dešinę, kol dešinysis jo galas nukeliaus į “+ begalybę”.

Šitai pasakyti pamirštama.

To normaliojo skirstinio pasikliautinasis intervalas [L,U] apskaičiuojamas taip, kad jo viduryje būtų to keleto stebėjimų rezultatų aritmetinis vidurkis.

Kadangi jis vadinamas pasikliautinuoju, mes pasikliauname juo ir į šonus nesidairome.

Žiūrim jo vidurin.

Apie tai, kad dalykai normalizuojasi tik kažin kada,
išvis pamirštame.

Kad tai nutinka “under certain conditions (such as being independent and identically-distributed with finite variance)” – tuo labiau neprisimename.

Pasikliauname, ir baigta.

Ieškom užsispyrę kalnelio ten, kur mums parodė.

Jokia paslaptis, kad bankų analitikai - lyg tyčia, statista.

O dabar atsakykite, prašau, į klausimą - kam ponui Jean-Claude Trichet, parašiusiam laišką mūsų Seimui, kuris ryžosi jo pasiteirauti, ar ponas nelabai užpyktų, jei mes leistume mūsų Valstybės kontrolei patikrinti, mums nuosavybės teise priklausantį Lietuvos banką, prireikė ginti “ECBS konfidencialumo režimą”, žr. 2.3 punktą antrame puslapyje?

Koks tas režimas - toks:

konfidencialùs, -ì adj. (4) viešai neskelbtinas, slaptas: Konfidencialì sutartis DŽ. O Navikas ėmė pasakoti Kanopai konfidencialių, „tik vienam jam“ prieteliškai patikimų dalykų rš.,

ar šitoks?

Protekcija

protekcija
protekcija (1) įtakinga globa, palaikymas

protection
c.1375, from O.Fr. protection (12c.), from L. protectionem "a covering over," from protectus, pp. of protegere "protect, cover in front," from pro- "in front" + tegere "to cover" (see stegosaurus).

stegosaurus
type of dinosaur, 1892, from Mod.L. order name Stegosauria (O.C.Marsh, 1877), from comb. form of Gk. stegos "roof" (from stege "covering," stegein "to cover," from PIE base *(s)teg- "cover," especially "cover with a roof" (cf. Skt. sthag- "cover, conceal, hide;" L. tegere "to cover;" Lith. stegti "roof;" O.N. þekja, O.E. þeccan "thatch;" Du. dekken, Ger. decken "to cover, put under roof;" Ir. tuigiur "cover," tech "house;" Welsh toi "thatch, roof," ty "house") + sauros "lizard." The back-armor plates in the fossilized remains look like roof tiles.

Ieškote protekcijos?

Jums reikalingas stegosaurus?

Tikrai?

Tada jam reikia jūsų.

Savivalda

Šįvakar per "Laisvės radijo" laidą rusų kalba, retransliuotą per "Žinių radiją", girdėjau interviu su šiųmetės Švedijos centrinio banko Nobeliui atminti skirtos premijos už pasiekimus ekonomikos moksle laureatais.

Anot jų, Kinijoje valstybinės nuosavybės tėra 20%.

80% kiniečių pramonės produkcijos sukuria BENDRUOMENINĖS NUOSAVYBĖS FORMA VALDOMOS ĮMONĖS.

Anot jų, ten vietinei bendruomenei priklausančios ir jos - kaimo, miestelio, apylinkės bendruomenės - valdomos įmonės išvedė dar neseniai atsilikusią ir ankštai gyvenančią milijardinę šalį į Pasaulio ekonomikos lyderių pozicijas.

Tai ir buvo įvardinta pagrindine Kinijos sėkmės priežastimi.

Anot minėtų laureatų, Kinijoje - savivalda.

Savivalda stipri ir socialistine kartais pravardžiuojamoje Švedijoje, gerai atlaikančioje pasaulinės finansų krizės smūgius.

O mūsų savivaldybės, atlaidžiausiai begalvojant, panašios į vietą, kur buriasi bebandantys, bet negalintys, susivaldyti.

Galvoja: papulsiu savivaldybėn, ir dabar tai jau tikrai susivaldysiu.

Bet ne, nesusivaldo...

Kur nukeliavo Vakarai ir mes, besivaikydami privačią nuosavybę, galime pamatyti apsidairę aplinkui.

Tampam tikrais europiečiais?

Gal laikas mums, kaip švedams ir kiniečiams, vienytis, nelaukti Geležinio vilko sapno išsipildymo?