Graikija su kreditoriais susitarė dėl taupymo priemonių,- sako radijas.
Gal Graikija kreditoriams papasakojo, kaip sutaupyt, kad anie turėtų jai ką paskolint?
Ne.
Graikija, o ne kreditoriai, prisižadėjo, ir visiškai ne taupyti, o mažiau lįsti į skolas.
Taupai juk kai sutaupai, tiesa?
O tiems kreditoriams irgi nereikia taupyti, kad turėtų ką paskolinti.
Nes jie žino kur ir kaip gauti skolinamųjų.
- Pinigų reikia deficito finansavimui, - sako mūsų premjeras.
Ko norim,
tą ir finansuojam, tiesa?
Pavyzdžiui, visų savo vaikų mokymosi aukštosiose mokyklose nefinansuojam.
O galėtume.
Deficitą juk vis tiek finansuojam.
Mokymosi nefinansuojam, nes nenorim.
Finansuoti mokymąsi...
Nefaina.
Be abejo, deficitą finansuot daug maloniau.
Ir skolą aptarnauti žyyymiai maloniau negu senolius.
Jei imtume finansuoti savo vaikų mokymąsi ar aptarnauti savo senukus - tarptautinės rinkos sureaguotų, neigiamai.
Nes siekia
pelno.
Nes rinkos dabar - tie, kas mums skolina.
O ne tie, kas
tavorą renkasi.
- Daugiau nei 80 proc. kitų metų skolinimosi sudarys anksčiau išleistų skolų refinansavimas, - sakė šiandien Seime mūsų finansų ministrė.
Anksčiau išleistų skolų refinansavimas.
Išleido ūkininkas ožkas iš tvarto, išsilakstė jos į girias ir negrįžta, gyvena su vilkais.
Reikia reožkuot tvartą.
Reožkuot be refinansavimo neišeina.
Reikia refinansuot.
Galim pasidžiaugt, kad re
tvartuot(is) pakolei kas dar nereikia.
O
gal reikia?
Finansus mažai kas išmano.
Lietuvoj tokių
beveik visiškai nėr.
Finansų neišmanantys mano, kad finansus išmanantys taupo taupo ir sutaupo.
Žodžiu, turi jie pinigų.
Sutaupę ar šiaip turėdami jų su
nuolaida anuos paskolija.
Žinoma, kad su nuolaida.
Pavyzdžiui, jei už 900 Lt perkami valstybės vertybiniai popieriai, už kuriuos po metų bus gražinama 1000 Lt, diskonto norma yra lygi 10 %,
nors tuo pat metu šios investicijos metinė palūkanų norma yra 11,1 %.
O ką sakiau?
10 % < 11,1 %.
....................................................................
.....................................................................................
Diskonto norma atsiranda dėl pinigų vertės pasikeitimo laike,
pinigai dabar yra vertingesni negu pinigai ateityje.
Kodėl taip?
Nes kainos kyla.
Nes viskas brangsta.
Aišku
kaip 2 x 2.
The term "
creation ex nihilo" refers to
God creating everything from nothing.
Netikintys gi
yra netikėliai.
Šneka niekus, kaip aukščiau surašyta.
Gargaliuoja patys nežino ką.
Gargling is the act in which one bubbles a liquid in one's mouth.
Čia tik pradžia.
jargon (n.)
mid-14c., "unintelligible talk, gibberish; chattering, jabbering," from O.Fr. jargon "a chattering" (of birds), also "language, speech," especially "idle talk; thieves' Latin." Ultimately of echoic origin (cf. L. garrire "to chatter," English
gargle). Often applied to something the speaker does not understand, hence meaning "mode of speech full of unfamiliar terms" (1650s). Middle English also had it as a verb, jargounen "to chatter" (late 14c.), from French.
argot (n.)
1860, from Fr. argot (17c.) "the
jargon of Paris rogues and thieves," earlier "the company of beggars," from M.Fr. argot, "group of beggars," origin unknown. Gamillscheg suggests a connection to O.Fr. argoter "to cut off the stubs left in pruning," with a connecting sense of "to get a grip on." The best English equivalent is perhaps cant. The German equivalent is Rotwelsch, lit. "Red Welsh," but the first element may be connected with M.H.G. rot "beggar." Earlier in English was pedlar's French (1520s) "language of thieves and vagabonds."
An argot ( /ˈɑrɡoʊ/; French, Spanish, and Catalan for "slang") is a secret language used by various groups—including,
but not limited to, thieves and other criminals—to prevent outsiders from understanding their conversations.
Specific words can go from argot into common speech or the other way. For example, "piaf" was a Parisian argot word for "
sparrow"; after being taken up by the singer
Edith Piaf, this meaning became well known in France and worldwide, and
no longer serves the purpose of a secret language.
Pranešimai
