Skaičiavimo metodai

Lietuvos Respublikos Statistikos departamento tinklapio paieškoje įrašęs BNP radau vieną nuorodą:

Kas yra BVP ir BNP?

Ten pateikti abiejų apibrėžimai:

Bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis (BNP) apibrėžimas

1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra galutinis rezidentų (visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas.

2. Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) – tai pirminės bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai: kompensacijos darbuotojams, su gamyba ir importu susiję mokesčiai, neįskaitant subsidijų, pajamos iš nuosavybės (gautinos, atėmus mokėtinas), bendrasis likutinis perteklius ir bendrosios mišriosios pajamos.

Patiko?

Ypač „žavus“ BNP apibrėžimas.

Matyt, kad skaitytojas nenusimintų, jis „nuraminamas“ šitaip:

BNP gaunama (gaunamos?) iš galutinio rezultato, sukurto šalies teritorijoje (BVP), atėmus pirmines nerezidentų gaunamas pajamas (ne šalies gyventojų) ir pridėjus tokias pat pajamas, gaunamas rezidentų (šalies gyventojų) iš kitų šalių.

Atkreipkime dėmesį, kad BVP apibrėžime rezidentais vadinami visi šalies teritorijoje veikiantys ūkiniai vienetai, o BNP skaičiavimo formulėje rezidentais vadinami jau šalies gyventojai.

Kitų „grožybių“ nebekomentuosiu, tik pabrėšiu, kad BNP apibrėžime yra ne tik gautinos pajamos iš nuosavybės, bet ir mokėtinos.

Dabar geriau suprantu, kodėl pora kartų, man paklausus:

- O jūs nuolaidas vis dar atimate iš kainos ar jau pridedate? -

du kartus dvi skirtingos damos – ekonomistės – maloniai ir supratingai nusišypsojo.

Įdomiausia, kad Lietuvos Respublikos Statistikos departamento tinklapyje jokių duomenų apie BNP rasti nepavyko.

Užtai tas pats tinklapis net 68 vietose rašo apie Lietuvos BVP.

O kada Jūs ką nors girdėjote apie Lietuvos BNP? Aš tai nebeprisimenu – vis BVP ir BVP.

O štai Wikipedia apie BVP kažkodėl rašo kitaip negu Lietuvos Respublikos Statistikos Departamentas:

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.

Ir ne tik kitaip rašo, bet ir perspėja:

BVP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama.

Šitą aš jau buvau pastebėjęs:

Antroji pasaulyje pagal dydį ekonomika – Kinijos – nėra tokia didelė, kaip buvo manoma iki šiol, teigiama Pasaulio banko pranešime. Anot jo, ankstesni skaičiavimai pervertino Kinijos ekonomikos dydį maždaug 40 proc., praneša BBC.

Šis atradimas padarytas po to, kai bankas atnaujino šalių BVP skaičiavimo metodą.

Nors jau žinome, kad akivaizdžiai yra būdų BVP skaičiavimo atradimams daryti, bet:

Dažniausiai naudojamas būdas matuoti ir suprasti BVP yra išlaidų metodas:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Patiko?

Vadinasi, jei valstybė labiau paišlaidaus – BVP paaugs. Pažiūrėkit, kaip šneka Lietuvos bankas:

Šiemet ir kitąmet prognozuojamas truputį didesnis BVP augimas: numatomas spartesnis eksporto ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimas, kurių didinantį poveikį iš dalies atsveria lėčiau augančios investicijos.

O kada tos valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos bus apmokėtos, juk nesvarbu, tiesa?
Svarbu, kad tos išlaidos daromos.

BVP auga dabar, kai tos išlaidos daromos. Jau nekalbu apie įtarimus, kam ir kada teks tas BVP padidinusias valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas (sutikit, šis pavadinimas vertas atskiro aptarimo) apmokėti.

eksportas – importas mūsų Lietuvoj, deja, neigiamas:

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2007 metų sausio–lapkričio mėnesiais eksportuota 39, 6 mlrd. litų vertės prekių, importuota prekių, kurių vertė 55, 7 mlrd. litų.

Čia tai tikrai nemalonu. Ypač kai pamatai tokią aritmetiką:

(39, 6 mlrd. lt. - 55, 7 mlrd.lt): 3 mln.=(-16,1 mlrd.lt): 3 mln.= - 5000 lt,

arba maždaug po minus 15 lt kiekvienam kiekvieną dieną. Dvigubai nemalonu: kiekvienas mūsų kasdien dirbdamas „pradirba“ po 15 lt, ir kiekvienas mūsų kasdien tokia suma mažiname Tėvynės BVP. O visi kartu sumažinam 16 mlrd. Lt per nepilnus (be gruodžio duomenų) metus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2007 m. siekė 96675,6 mln. Litų,

o būtų viršijęs

96,7 + 16,1 = 112,8 mlrd.Lt

Pasak R.Šarkino, pernai Lietuvos bankų paskolų portfelis (įskaitant paskolas finansų institucijoms) sudarė 51,2 procento 2006-ųjų šalies BVE Tiek pagal paskolų ir BVP santykio augimo tempus, tiek pagal kitus santykinius paskolų portfelio rodiklius Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių.

2007 metais Lietuvoje nutiko dar ir štai kas:

Klientams suteiktų paskolų suma buvo 56,7 mlrd. litų - palyginti su praėjusių metų sausio 1 d. jų padaugėjo 46,8 proc.

Kaip sau norit, bet skaičiai įspūdingi:

BVP 96,7 mlrd. Lt

Paskolų suteikta 56,7 mlrd. Lt.

„Bet, palyginti su BVP, paskolų portfelis siekia tik 62 procentus. Tai gerokai mažiau negu kaimyninėse šalyse“, - sakė Reinoldijus Šarkinas.

Nors Reinoldijus Šarkinas mus ir ramina, vis tiek neramu.

Ne tik dėl to, kad paskolų portfelis siekia 62 procentus BVP ir šiuo procentiniu lygiu mes, taip sakant, jau esame tikri ES-25 nariai.

Bjauriausia, kad atsiranda įtarimas, jog nemažą dalį mūsų BVP patobulintų skaičiavimo metodų dėka sudaro elementarios mūsų skolos.

Paneikit, taip sakant, tikimybę, kad vyksta štai kas:

1. Bankai padirba pinigų ir paskolija jų.
2. Mes importuojam daugiau negu eksportuojam ir importą suvartojam (vartojimas juk didina BVP). Gal koks pastabusis pastebėjo, kad formulėje, kuri leidžia ne tik matuoti, bet ir suprasti BVP, importas – su minuso ženklu. Tie pastabieji nepamirškit, jog vartojimas toje formulėje – su pliuso ženklu. Vartojame juk ne importo kainomis, tiesa? Koks tas vartojimo ir importo kainų skirtumas? Jei patys tokių reikalų neturėjot, pasiklauskit turėjusių.
3. Mes pasiskoliję perkam butus, katruos statybų bendrovės pastato irgi už bankų skolintus pinigus. BVP didėja?
4. Seimas priima deficitinį biudžetą ir biudžeto deficito dydžiu fiktyviai padidina BVP.
5. Galų gale, mes tiesiog pasiimame vartojimo paskolų, už jas pavartojame ir padidiname BVP:

Banko duomenimis, Lietuvos paskolų portfelis šiais metais augo sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių – beveik 70 proc.

Be to, lietuviai daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių yra prisiskolinę vartojimui, rašoma „DnB Nord“ banko analitikų makroekonomikos apžvalgoje.

Lįsdami į skolas didiname BVP?

Welcome!

Valstybės skolos kaip BVP procentinės dalies prognozės ES valstybėse narėse 2005, 2006 ir 2007 metams

            2005 2006 2007

Italija     108,6 108,3 107,9

Graikija    107,9 106,8 106,0

Belgija      94,9 91,1 88,1

Malta        77,2 77,4 77,1

Kipras       70,4 69,1 67,4

Vokietija    68,6 70,0 71,4

Prancūzija   66,5 67,1 68,0

Portugalija  65,9 69,8 72,1

Austrija     64,3 64,2 63,6

Vengrija     57,2 58,0 59,2

Nyderlandai  54,0 54,2 53,8

Švedija      50,6 49,4 47,8

Lenkija      46,3 47,0 47,3

Ispanija     44,2 41,9 40,7

D.Britanija  43,1 44,3 45,1

Suomija      42,8 41,5 40,6

Slovakija    36,7 38,2 38,5

Čekija       36,2 36,6 36,9

Danija       36,0 33,0 31,5

Slovėnija    29,3 29,5 29,2

Airija       29,0 28,7 28,2

Lietuva      20,7 20,2 19,6

Latvija      12,8 13,0 13,2

Liuksemburgas 6,8 7,0 7,3

Estija        5,1 4,0 3,1

Euro zona    71,7 71,7 71,8

ES-25        64,1 64,2 64,3


Dabar aišku kodėl Norvegija kratėsi  šios kompanijos - 
ji neskolinga:

Norway not only has no national debt, it has a $210bn
surplus in its State Petroleum Fund (now known as the
Government Pension Fund). It is a country that will
never be poor.

Šveicarija, beje, skolinga:

In 1999, Switzerland’s total national debt amounted to
199.4 billion CHF. This represents about 51.2 percent
of GDP.

Ir įdomiai skolinga Šveicarija:

Furthermore, Switzerland has no external debt (debt in
foreign currency).

Ar supratot, kam toji šalis skolinga?

Ponios ir ponai!

Sveiki atvykę į klubą!

Į skolininkų klubą.

Į vis gilyn skolosna klimpstančių skolininkų klubą.