Tačiau dabar, atrodo, daug kas keičiasi ir J. Kerry jau nori, kad Rusija atvestų B. Assadą prie derybų stalo.
2015-09-19
JAV persigalvojo
Buvęs Suomijos prezidentas Marttis Ahtisaaris anksčiau yra sakęs, kad 2012 m. Rusija siūlė nefinansuoti opozicijos B. Assadui, bet susitarti dėl elegantiško jo pasitraukimo, tačiau Vakarai nesusidomėjo, nes tikėjosi, kad režimas ir taip žlugs.
Tačiau dabar, atrodo, daug kas keičiasi ir J. Kerry jau nori, kad Rusija atvestų B. Assadą prie derybų stalo.
Tačiau dabar, atrodo, daug kas keičiasi ir J. Kerry jau nori, kad Rusija atvestų B. Assadą prie derybų stalo.
10 tūkst. suklastotų pasų
Nuogąstavimai, kad į Europą plūsta ne tik nuo pilietinio karo bėgantys sirai, bet ir ekonominiai migrantai bei galbūt net teroristai, pagrįsti. Vokietijos policija pabėgėlių priėmimo centre sulaikė prieglobsčio prašytoju apsimetusį grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistą, o šalies muitinės pareigūnai perėmė dėžes su Sirijos pasais, greičiausiai – suklastotais.
Be to, laikraštis „Tagespiegel“ Vokietijos finansų ministerija pripažino, jog Bulgarijos policija konfiskavo „kelias dėžes“ suklastotų Sirijos pasų, kurie buvo skirti migrantams – kad pastarieji galėtų įsiregistruoti kaip pabėgėliai.
Iš viso aptikta net 10 tūkst. suklastotų asmens dokumentų.
Sirijos piliečio pasai be galo svarbūs migrantams ir pabėgėliams, nes Jungtinės Tautos visus sirus laiko karo pabėgėliais, o pastariesiems gana lengvai suteikiamas prieglobstis Vakaruose.
O kiek suklastotų pasų policija nesulaikė?
Ar tikrai nuotraukoje - karo pabėgėliai?
Be to, laikraštis „Tagespiegel“ Vokietijos finansų ministerija pripažino, jog Bulgarijos policija konfiskavo „kelias dėžes“ suklastotų Sirijos pasų, kurie buvo skirti migrantams – kad pastarieji galėtų įsiregistruoti kaip pabėgėliai.
Iš viso aptikta net 10 tūkst. suklastotų asmens dokumentų.
Sirijos piliečio pasai be galo svarbūs migrantams ir pabėgėliams, nes Jungtinės Tautos visus sirus laiko karo pabėgėliais, o pastariesiems gana lengvai suteikiamas prieglobstis Vakaruose.
Ar tikrai nuotraukoje - karo pabėgėliai?
Die Welt: „Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų“
Die Welt.
„Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų“
Pranas Valickas išvertė
Vengrijos ministras pirmininkas statys tvorą ir prie sienos su Chorvatija. Į Europą gali atvykti 100 milijonų migrantų, kurie sunaikins europiečių kultūrą.
Die Welt korespondentas su Viktoru Orbanu kalbėjosi dar prieš kylant neramumams prie Serbijos-Vengrijos sienos.
Die Welt: Pone Premjere ar Jūs patenkintas tuo kaip veikia pasienio tvora su Serbija?
Viktoras Orbanas:Vengrijos politikoje mes vengiame išsireiškimo „patenkinti“. Kvaila sakyti „patenkinti“, kai daugybė migrantų eina pas jus ir jūs turite nedėkingą užduotį juos sustabdyti. „Pasitenkinimas“ tinka tik grupei „Rolling Stones“. Mes išsikėlėme tikslą ir jo siekiame.
Die Welt: Vien antradienį Vengrijos policija pasienyje suėmė 200 žmonių. Pagal naujus griežtus įstatymus jiems gresia kalėjimas. Ar turite vietos 200 kalinių?
Viktoras Orbanas: Galiausiai paaiškėjo, kad kalėjimas gresia tik kelioms dešimtims žmonių, nes kiti sieną buvo kirtę prieš įsigaliojant naujam įstatymui. Bet ir tokiu atveju į moteris ir vaikus požiūris kitoks.
Die Welt: Keliasdešimt kartų per dieną padauginę iš 365 gauname kelis tūkstančius per metus. Ar užteks vietos kalėjimuose?
Orbanas: Taip užteks. Turime tūkstančius vietų.
Die Welt: Kur dabar eis pabėgėliai?
Orbanas: Nežinau. Yra du keliai — per Chorvatiją ir Rumuniją. Todėl dabar statome tvorą Rumunijos pasienyje ir statysime Chorvatijos pasienyje. Galų gale kelią nustatinėja kontrabandininkai.
Die Welt: Migrantai buvo Turkijoje, Graikijoje, Makedonijoje, Serbijoje— bet tik jiems atėjus į Vengriją Vakarų žiniasklaida pradėjo profesionaliai ginti jų poreikius. Tai ar žiniasklaida susijusi su migracijos organizatoriais?
Orbanas: Žinoma susijusi. NVO (nevyriausybinės organizacijos), žmogaus teisių gynėjai aktyviai padeda migracijos organizatoriams. Migrantai daug sužino iš Vakarų žiniasklaidos, kuri jiems padeda patarimais.
Die Welt: Taigi, mes žiniasklaida ir žmogaus teisių aktyvistai padedame gabenti į Vokietiją pabėgėlius?
Orbanas be žodžių linktelėjo galvą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas: „Europiečiai nesupranta kaip galvoja žmonės. Kai Artimuosiuose Rytuose žmonės girdi, kad Europa įvedinėja kvotas, tai jie šitą dalyką supranta kaip kvietimą eiti į Europą“.
Die Welt: Ar pabėgėlių banga kilo gaivališkai, ar ją organizuoja kontrabandininkai?
Orbanas: Tai didelis verslas. Iš žvalgybos ataskaitų matyti kaip Pakistane ir Afganistane kontrabandininkai pabėgėlių stovyklose siūlo savo paslaugas. Kainos priklauso nuo to kaip norite keliauti — oro jūrų ar sausumos transportu. Štai kodėl tarp migrantų tiek daug afganų ir pakistaniečių.
Die Welt: Ar tvora išgelbės?
Orbanas: Žinoma. Mes potvynį stabdome tiesiog prie sienų.
Die Welt: Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Jūs pažeidžiate Ženevos konvenciją, nes Jūs neįsileidžiate į šalį pabėgėlių ir jie neturi galimybės prašyti prieglobsčio.
Orbanas: Ne. Ženevos konvencija numato teisę į saugumą, bet jo ieškantys neturi teisės pasirinkti šalies, kuri suteiktų jiems apsaugą. Pabėgėliai taip pat privalo gerbti juos priimančios šalies įstatymus. Pavyzdžiui, 1956 metais daug žmonių bėgo iš Vengrijos. Visi jie išvyko į Austriją, nes ji tiesioginė kaimynė ir joje buvo saugu. Ten jie buvo laikomi pabėgėlių stovyklose ir ten būdami pildė prašymus į kurią šalį norėtų emigruoti. Tada įvairios vyriausybės sprendė priimti ar ne. Taip turi vykti procesas pagal Ženevos konvenciją. Mes turime vykdyti įstatymus, sutartis ir įsipareigojimus. Mes turime šiems žmonėms padėti grįžti į savo šalis. Į mūsų pagalbą turi įeiti normalių gyvenimo sąlygų sudarymas tokiose šalyse kaip Sirija.
Die Welt: Kodėl Vengrija nenori priimti pabėgėlių?
Orbanas: Mes turime 1500 pabėgėlių šeimų, kurias priėmėme per pastaruosius metus pagal susitarimą kai lankiausi Libane ir susitikau su koptų bažnyčia. Mes jiems davėme pilietybę ir visas įmanomas teises. Niekada mes nesigyrėme, nors tą labai lengvai padarėme.
Die Welt: Kodėl Jūs atmetate pabėgėlių paskirstymo kvotas?
Orbanas: Privalomos kvotos eina prieš kiekvienos ES valstybės gyvybinius interesus, o mes privalome ginti Vengriją. Esame pasirengę apie tai kalbėti, bet apie kvotas tik savanoriškai ir tik pasibaigus antplūdžiui. Pati kvotų sistema kelia pavojų. Europiečiai nesupranta kaip galvoja žmonės. Kai Artimuosiuose Rytuose žmonės girdi, kad Europa įvedinėja kvotas, tai jie šitą dalyką supranta kaip kvietimą eiti į Europą.
Die Welt: O jei ES kvalifikuota dauguma balsuos už kvotų įvedimą?
Orbanas: Jei tai taps įstatymu, privalėsime jį vykdyti. Bet tai yra Europos Komisijos triukas, nes iki šiol visada tokius sprendimus priiminėjo tik vienbalsiai ES narių-valstybių vadovų susirinkimas (nuraudoninau aš kad geriau atkreiptumėte dėmesį šitą Briuselio biurokratų fokusą. P.V. pastaba). Tačiau Europos Komisija turi teisę Euro-parlamentui siūlyti įstatymų projektus, o E-parlamentas tokius siūlymus gali spręsti kvalifikuota balsų dauguma.
Aš įsitikinęs, kad taip daryti neprotinga ir nesąžininga ir tai ateityje labai brangiai kainuos. Mes prieš ir ieškome sąjungininkų. Vidurio Europos valstybės prieš privalomas kvotas, bet turi per mažai balsų, kad tam galėtų užkirsti kelią.
Die Welt: Ar Jūs svarstote „karštųjų taškų“ steigimo Vengrijoje galimybę?
Orbanas: Ne. ES planuoja „karštuosius taškus“, kur bus surenkami žmonės ir juose turės būti kol bus išsiųsti atgal ar gaus leidimą gyventi. Tai labai panašu į pabėgėlių stovyklas. Migrantai juose galės pasiruošti grįžti į tėvynę arba gauti kitų šalių pilietybės. Tokios vietos turi būti už ES ribų netoli karo zonos, iš kurios bėga žmonės. Jei tai neįmanoma, tai „karštieji taškai“ turi būti Graikijoje ar Italijoje. Nėra jokios prasmės žmones vežti iki Vengrijos.
Die Welt: Ar suteikti pagalbą nėra europiečių moralinė pareiga?
Orbanas: Mes visi turime moralinę pareigą. Vengrija yra Europos ir krikščioniškos kultūros šalis. Mes labai rimtai vertiname savo atsakomybę ir moralinę pareigą. Pirmasis visų mūsų įsipareigojimas turi būti sustabdyti migrantų antplūdį, nes jūroje žūsta nuo 10 iki 15 procentų keliaujančiųjų.
Die Welt: Tai rodo tik didelę žmonių neviltį.
Orbanas: Pakistane nėra nevilties. Jie nori gyventi geriau.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas: „Nežiūrint europiečių gerų ketinimų, lygiagrečiai gyvens dvi visuomenės. Musulmonai nenori ir negali būti integruoti į krikščionių visuomenę. Gyvensime šalia vieni kitų“.
Die Welt: Serbija pareiškė, kad grąžinamų atgal migrantų nepriims. Ką Jūs darysite?
Orbanas: Migrantams įkūrėme zonas pasienyje, kur tvarkomi prašymai. Zonos nelaikomos Vengrijos teritorija. Tai tarsi oro uoste — esi Budapešte, bet teisiškai ne Vengrijoje. Tik perėjęs pasienio kontrolę atsiduri Vengrijoje.
Die Welt: Ar pabėgėliai gresia europiečiams prarasti tapatybę?
Orbanas: Dabar kol kas ne, bet jei migracija nebus sustabdyta, tai ateityje taip įvyks.
Die Welt: Ar Europoje įvyks civilizacijų susidūrimas?
Orbanas: Aš mieliau tai vadinu kultūrų konkurencija. Akivaizdu, kad krikščionys pralaimės, jei į Europą įsileis daug musulmonų. Dėl demografinių priežasčių gali atvykti neribotas skaičius musulmonų. Mes gerai išstudijavome Vakarų Europos visuomenes. Nežiūrint europiečių gerų ketinimų, lygiagrečiai gyvens dvi visuomenės. Musulmonai nenori ir negali būti integruoti į krikščionių visuomenę. Gyvensime šalia vieni kitų. Kiekviena valstybė turi teisę ko nors norėti. O mes to nenorime. Tai kultūros ir papročių klausimas. Aš nekalbu apie Dievą kaip daro krikščionys ir musulmonai. Kalbu apie kultūrą, gyvenimo būdą, laisvę, vyrų ir moterų lygybę, seksualinį elgesį. Šiais požiūriais musulmonų bendruomenė už mus stipresnė ir nugalės.
Die Welt: Kokiu būdu?
Orbanas: Jie didžiulį dėmesį skiria šeimai, vaikams, bendruomenės vienybei. Ir todėl galų gale jų pasidarys daugiau negu mūsų. Tokia paprasta matematika.
Die Welt: Vis dėlto ES ir A.Merkel migrantuose įžvelgia Europos ateitį, o Jūs kalbate apie Europos galą. Kas teisus?
Orbanas: Man patinka ankstesnis kanclerės posakis: „Multikultūrizmas yra miręs“. Sutinku. Mes nenorime daugiakultūrinio modelio.
Die Welt: Jokių musulmonų — Jūs norite Vengriją išlaikyti tautiškai vienalytę?
Orbanas: Ne visai taip. Vargu ar yra daugiau maišyta tauta kaip mūsų. Kalbu apie mūsų kultūros išsaugojimą. Mes žinome savo ilgą istoriją ir norime gyventi kaip anksčiau.
Die Welt: Austrijos kancleris Faymanas apie Vengriją pasakė daug blogų dalykų, lygino su naciais.
Orbanas: Blogai pasielgė. Tačiau mano asmeniniai santykiai su juo geri. Turime dirbti kartu. Man tokių dalykų jis niekada nesakė, kaip kalbėjo žiniasklaidai.
Die Welt: Tai jis negalvoja ką sako?
Orbanas: Būtent. Tai yra politika. Socialistiniame Internacionale iš tikrųjų yra darbo pasidalijimas — kiekvieną dieną kas nors iš jų būtinai turi mus pulti.(paryškinau aš, P.V., kad atkreiptumėte dėmesį. Kaip daug mes nežinojome!!! Bėgome nuo marksizmo, o atbėgome tiesiai į dar šlykštesnio marksistinio Socialistinio Internacionalo glėbį. Pasirodo Europą valdo Socialistinis Internacionalas.
Dėl to mūsų komunistai ir komjaunuoliai taip greitai susikukavo su Briuseliu, nes pamatė, kad ten sėdi saviškiai. P.V. pastaba) Aš nemanau, kad jis mane užsipuolė asmeniškai.
Die Welt: Gal reikalaujate ar tikitės atsiprašymo?
Orbanas: Austrai neturi drąsos atsiprašyti.
Die Welt: Kaip Jūs vertinate diskusijas dėl pabėgėlių Europos Sąjungoje, pvz., Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje?
Orbanas: Prancūzija žavinga šalis. Mane žavi prancūzų diskusijos. Net jei mus įžeidinėja, tai tą daro su jumoru. O austrai yra grubūs. Skirtingai negu Austrijoje, Prancūzijoje konservatoriai nėra pagrindinė politinė jėga. Sarkozis nėra ekstremistas. Įdomu, kad Vokietijoje KDS neseniai pakeitė kalbų toną. Mūsų mintys turi daug bendro su Sarkoziu ir KDS ir tai rodo, kad mūsų požiūrio negalima vadinti ekstremistiniu.
Die Welt: Ar labai svarbi Jums yra Vokietija?
Orbanas: Per paskutinius keturis dešimtmečius Vokietija yra sėkmingiausia Europos šalis. Be Vokietijos negali būti išspręsta nė viena Europos problema. Tačiau Vokietija nusprendė Europoje nesiimti jėgos, kokios galėtų imtis atsižvelgiant į ekonominę galią. Vokietija bandė Europoje sukurti struktūrą, kur būtų atsižvelgiama į visų interesus ir viskas eitų gerai. Mes norime, kad ir toliau Vokietija būtų tokia.
Die Welt: Nepaisant to Vokietijos vidaus reikalų ministras de Mezjeras (de Maiziere) grasina vengrams nutraukti ES finansavimą, jei Vengrija nepriims privalomų kvotų.
Orbanas: Mes nusivylėme, nes tai tonas, kurio anksčiau vokiečiai vengė. Tai brutalios jėgos naudojimas. Yra didelis nesupratimas apie struktūrinių fondų paskirtį. Lėšos skiriamos skurdesnėms šalims visiškai nereiškia, kad turtingosios joms duoda labdarą, bet tai yra priemonė, kad galėtų veikti sąžininga vieninga ES vidaus rinka.
Die Welt: Vokietija ir Austrija įvedė sienų kontrolę. Ar tai rodo, kad Jūs buvote teisus pradėjęs griežtą politiką?
Orbanas: Tai sveiko proto požiūris. Jei žmonės neteisėtai nori kirsti valstybės sieną, kitaip elgtis negalima. Per pastaruosius metus Europoje vyksta keisčiausi dalykai — mes esame vienintelė šalis vykdanti Šengeno sutartį ir už tai visa ES mus puola. Kartais mus kritikavo teisingai, kad laužome taisykles nes jų nesuprantame, bet dabar yra atvirkščiai — mes laikomės. Tai yra labai keista. Malonu tiek, kad ir kiti pradeda matyti kaip ir mes.
Die Welt: Ar jau Dublino sistema žlugo?
Orbanas: Taip. Istorija kaip ši sutartis atsirado ir dabartinis spaudimas rodo, kad tai labai jautri problema. Prireikė ne vienų metų, kad paaiškėtų jog sprendimas buvo labai trumparegiškas. Niekas nekaltas. Tiesiog buvo kita padėtis, o šiandien pasaulis labai pasikeitė.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas: „Giliau pažvelgus Europoje matyti esminė valdymo problema“.
Die Welt: Kaip ją galima pakeisti?
Orbanas: Sudėtingas dalykas. Bet kokiu atveju gerai būtų į problemos sprendimą pritraukti kandidates į ES Serbiją ir Makedoniją. Reikia pasidalinti atsakomybę.
Die Welt: Ar Graikija vis dar yra svarbiausia ES problema ar jau ne?
Orbanas: Graikijos istorija labai liūdna. Europoje protas ir širdis eina atskirai, todėl visą Europą apėmė krizė. Ir Graikijoje tas pats. Mes leidome, kad jie jau šešis metus nesilaikytų Šengeno sutarties taisyklių. Mūsų minkšta širdis dabar sukėlė pasekmės, už kurias mes visi turime mokėti.
Die Welt: Kiek migrantų atvyksta dabar?
Orbanas: Frontex analizė teigia, kad milijonai. Aš manau, kad gali būti 100 milijonų. Klausykitės ką kalba Sarkozis. Neseniai jis televizijos interviu sakė: „Neužmirškite Juodosios Afrikos“. Po Libijos sunaikinimo neliko jokių kliūčių į pietus nuo Sacharos esančių šalių žmonėms keliauti į Europą, jei jie to nori. Tai jau pasaulinė problema. ES turi galvoti toliau į priekį, nes ne tik ES, bet ir JTO neteisingai vertina padėtį. Reikalinga pasaulinė diskusija.
Die Welt: Kokia išeitis?
Orbanas: Pirmas dalykas: Protingiausia būtų nenaikinti valstybių. Pavyzdžiui, kaip Sirijoje europiečiai ir amerikiečiai remia nesamą „Arabų pavasario“ opoziciją, nors iš pat pradžių buvo aišku, kad ji negalės valdyti šalies ir kad valstybė suirs. Todėl dabar susidūrėme su pabėgėlių krize. Turėtume sau mintyse pasakyti: „Nenaikinkime daugiau nė vienos valstybės“.
Die Welt: Jūs taip pat sakėte, kad Vokietijos labdara pabėgėliams ir yra antplūdžio priežastis. Ar tikrai?
Orbanas: Taip, mes kalti, nes sudarėme įspūdį, kad jie visi laukiami ir gali ateiti. Visi kalti — žiniasklaida, ekspertai, politikai, liberalinė europiečių mąstysena. Giliau pažvelgus Europoje matyti esminė valdymo problema. Taip pat, kaip jau buvo pastebėta anksčiau, ir euro krizė. Mūsų politinė kultūra valdoma per įstaigas. Nesvarbu ar valstybių parlamentai, ar E-parlamentas, ar vyriausybės, ar Euro-Komisija, valdo įstaigos, bet ne asmenys. Stiprūs vadovai vertinami kaip grėsmė. Taip mano europiečiai. Tačiau per krizes ir suirutes labai reikalingi stiprūs vadovai-asmenybės.
Die Welt: Jūs ir ponia Merkel?
Orbanas: Europa turi labai gerų vadovų, bet jie nevadovauja, o slepiasi už įstaigų. Beje yra Cameron'as. Jis klasikinis vadovas. Kažkas turi imtis drąsos priimti sprendimus ir atsakomybę už juos.
Vertėjo komentaras:
Svarbūs du dalykai.
Pirmas— pabėgėlių antplūdis ne gaivališkas, o suplanuotas.
Turguje vagys sukelia peštynes ar kokį šurmulį ir kol žmonės stebi kas vyksta vagys apšvarina kišenes ir prekystalius. Taip daroma ir kitose žmonių susikaupimo vietose.
Pasirodo tokiais pačiais triukais užsiima ir politikai:
Dabar ES′o valdžia Briuselyje, Paryžiuje ir Berlyne sąmoningai sukėlė pabėgėlių skandalą ir kol vyksta skandalas ir visų dėmesys nukreiptas būtent į jį, ES′o biurokratai nori iš Europos Sąjungos narių-valstybių atimti dalį valdžios — būtent nori centralizuoti imigrantų paskirstymą įvedant kvotas. Europos Sąjungos sutartis nenumato tokio centralizuoto skirstymo. Kiekviena ES narė imigracijos reikalus sprendžia savarankiškai.Tačiau, jei dabar ES nariai pasiduos Briuselio biurokratų spaudimui ir sutiks su kvotų įvedimu, tai ateityje visus imigracijos reikalus spręs ne ES nariai-valstybės savarankiškai, o vien tik centralizuotai Briuselis. Vienu žodžiu šitą vaidinimą su neva nekontroliuojamu pabėgėlių srautu sugalvojo tam, kad būtų įvykdytas dar vienas valdžios centralizavimo žingsnis. Sukėlę pabėgėlių antplūdį Briuselio biurokratai nori išgąsdintas vyriausybes priversti atiduoti Briuseliui teisę reguliuoti imigraciją. Su tuo sutikusios valstybių vyriausybės praras teisę reguliuoti imigraciją savo pačių šalyse.
Ką mes turėsime Lietuvoje po tokios reformos? Briuselis galės netrukdomai pas mus įkurdinti visokius valkatas, banditus, antisocialinius elementus, žodžiu turės kur tremti jiems netinkamus atėjūnus. O mūsų valdžia neturės teisės daryti ką nors prieš. Anksčiau jie jau bandė tokius dalykus daryti, bet tada neišėjo.
Antras dalykas— Europos Sąjungą valdo Socialistų Internacionalas.
Bėgome nuo marksistų-komunistų, o užbėgome ant dar bjauresnių marksistų-socialistų. Kai tarybiniais laikais studijavau universitete, tai tuomet teko laikyti valstybinį marksizmo egzaminą. Dabar pasakysiu kelis marksizmo teiginius: valstybė yra atgyvena ir visos valstybės ateityje bus panaikintos; šeima yra atgyvena ir ji bus panaikinta, bus bendros žmonos ir bendri vyrai, o vaikus auklės valstybinės įstaigos. To Rusijos marksistai ir siekė — užkariauti visą pasaulį ir sunaikinti visas valstybes. Iš karto po revoliucijos marksistai panaikino šeimos kodeksą, žodžiu įvedė laisvąją meilę su bendromis žmonomis ir bendrais vyrais. Labai išplito venerinės ligos ir atsirado minių minios neprižiūrimų vaikų — rusiškai bezprizorniki. Baisus moralinis pakrikimas ir degradacija ėmė grėsti pačios komunistų valstybės egzistavimui ir privertė Staliną grąžinti senąjį caro laikų šeimos kodeksą su nežymiais patobulinimais — civilinė metrikacija. Stalinas pasielgė labai žiauriai — visus liberalios meilės šalininkus sukišo į lagerius, iš kur jie neišėjo. Taip baigėsi marksistinis eksperimentas Rusijoje. Tuo laiku Lietuva buvo nepriklausoma ir tų baisybių išvengė. Dabar landsbergiečiai su brazauskininkais mus įkišo į ES′ą ir marksistų teorija Lietuvoje veikia visu pajėgumu.
Stalinas buvo į Lietuvą atsiuntęs Michailą Suslovą. Vikipedija rašo: «Viena Lietuvoje labiausiai žinomų jo frazių yra pokario metais pasakytas teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“.» Tada lietuvius masiškai trėmė į Sibirą ir Suslovas kalbėjo, kad lietuvių Lietuvoje paliks ne daugiau kaip 40% nuo visų gyventojų. Stalinas mirė, o nauja valdžia politiką pakeitė. Trėmimo plano neįvykdė.Dabar tokį patį planą, kaip Stalino, vykdo mūsų vyriausybės, seimai ir visi prezidentai kiek jų buvo ir yra — jie dirbtinai Lietuvoje sukūrė skurdą ir privertė daugiau kaip milijoną darbingų žmonių išvykti į užsienį, o vietoj išvytų lietuvių jau pradėjo į Lietuvą vežti negrus* ir musulmonus ir negana to dar juos už dyką penėti, rengti, duoti gyvenamąjį plotą. Tai argi jie ne išdavikai?
Mūsų seimas sugalvojo dar vieną šlykštų dalyką. Kad žmonių dėmesys būtų nukreiptas nuo svarbiausių dalykų — būtent nuo gresiančio musulmonų ir negrų* antplūdžio ir nuo Briuselio bandymo atimti iš mūsų imigracijos politikos kontrolę, arba tiksliau sakant Briuselio bandymo centralizuoti imigracijos politiką arba dar kitaip sakant pasisavinti teisę skirstyti imigrantus (kvotos) po visas ES šalis nepaisant tų šalių noro ir poreikių — seimas vėl pradėjo svarstyti lenkiškų raidžių rašybą Lietuvos piliečių pasuose. Patriotai pasigavo seimo vylių ir ėmė rinkti parašus prieš „w“, „x“ ir kitas raides ir nemato, kad už to šurmulio slepiasi daug kartų didesnė bėda, kurią ant mūsų galvos nori užversti seimas, vyriausybė ir prezidentė — jie sutinka atsisakyti savarankiškos imigracijos politikos ir ją perduoti Briuselio biurokratams — puikiai matyti, kad mūsų demokratiniai politikai yra gerai įvaldę vagių triukus. Jeigu jiems leisime tą padaryti, tai Lietuvoje turėsime musulmonų ir negrų* rajonus, į kuriuos niekas neturės teisės net užeiti. O kadangi jie labai agresyvus ir Europoje gyvena vien tik iš pašalpų ir niekur nedirba, tai garantuotai turėsime banditizmą, vagystes, plėšikavimus, žaginimus, narkotikų prekybą.
Ar to labai norite? Pasižiūrėkite kas darosi Europoje — video medžiagos internete pilna.
Todėl užuot rinkus parašus prieš „w“ siūlau kuo griežčiausiai iš valdžios pareikalauti, kad nevežtų pas mus nė vieno negro* ar musulmono. Mes jiems nieko blogo nepadarėme, todėl ir neprivalome jų penėti. Vakarai jų valstybes, miestus griauna, jų žmones žudo, tai tegu dabar pasiima pas save ir viso turto netekusius sugriautų šalių žmones. Jei valdžia vis tiek priiminės afrikiečius ir azijiečius, vadinasi valdžioje sėdintys yra valstybės išdavikai ir anksčiau ar vėliau jiems už išdavystę teks atsakyti visu griežtumu.
* TSRS priglaudžia negrus:)
Tai mano pastaba.
Ir dar viena:
„Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų“
Die Welt korespondentas su Viktoru Orbanu kalbėjosi dar prieš kylant neramumams prie Serbijos-Vengrijos sienos.
Die Welt: Pone Premjere ar Jūs patenkintas tuo kaip veikia pasienio tvora su Serbija?
Viktoras Orbanas:Vengrijos politikoje mes vengiame išsireiškimo „patenkinti“. Kvaila sakyti „patenkinti“, kai daugybė migrantų eina pas jus ir jūs turite nedėkingą užduotį juos sustabdyti. „Pasitenkinimas“ tinka tik grupei „Rolling Stones“. Mes išsikėlėme tikslą ir jo siekiame.
Die Welt: Vien antradienį Vengrijos policija pasienyje suėmė 200 žmonių. Pagal naujus griežtus įstatymus jiems gresia kalėjimas. Ar turite vietos 200 kalinių?
Viktoras Orbanas: Galiausiai paaiškėjo, kad kalėjimas gresia tik kelioms dešimtims žmonių, nes kiti sieną buvo kirtę prieš įsigaliojant naujam įstatymui. Bet ir tokiu atveju į moteris ir vaikus požiūris kitoks.
Die Welt: Keliasdešimt kartų per dieną padauginę iš 365 gauname kelis tūkstančius per metus. Ar užteks vietos kalėjimuose?
Orbanas: Taip užteks. Turime tūkstančius vietų.
Die Welt: Kur dabar eis pabėgėliai?
Orbanas: Nežinau. Yra du keliai — per Chorvatiją ir Rumuniją. Todėl dabar statome tvorą Rumunijos pasienyje ir statysime Chorvatijos pasienyje. Galų gale kelią nustatinėja kontrabandininkai.
Die Welt: Migrantai buvo Turkijoje, Graikijoje, Makedonijoje, Serbijoje— bet tik jiems atėjus į Vengriją Vakarų žiniasklaida pradėjo profesionaliai ginti jų poreikius. Tai ar žiniasklaida susijusi su migracijos organizatoriais?
Orbanas: Žinoma susijusi. NVO (nevyriausybinės organizacijos), žmogaus teisių gynėjai aktyviai padeda migracijos organizatoriams. Migrantai daug sužino iš Vakarų žiniasklaidos, kuri jiems padeda patarimais.
Die Welt: Taigi, mes žiniasklaida ir žmogaus teisių aktyvistai padedame gabenti į Vokietiją pabėgėlius?
Orbanas be žodžių linktelėjo galvą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas: „Europiečiai nesupranta kaip galvoja žmonės. Kai Artimuosiuose Rytuose žmonės girdi, kad Europa įvedinėja kvotas, tai jie šitą dalyką supranta kaip kvietimą eiti į Europą“.
Die Welt: Ar pabėgėlių banga kilo gaivališkai, ar ją organizuoja kontrabandininkai?
Orbanas: Tai didelis verslas. Iš žvalgybos ataskaitų matyti kaip Pakistane ir Afganistane kontrabandininkai pabėgėlių stovyklose siūlo savo paslaugas. Kainos priklauso nuo to kaip norite keliauti — oro jūrų ar sausumos transportu. Štai kodėl tarp migrantų tiek daug afganų ir pakistaniečių.
Die Welt: Ar tvora išgelbės?
Orbanas: Žinoma. Mes potvynį stabdome tiesiog prie sienų.
Die Welt: Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Jūs pažeidžiate Ženevos konvenciją, nes Jūs neįsileidžiate į šalį pabėgėlių ir jie neturi galimybės prašyti prieglobsčio.
Orbanas: Ne. Ženevos konvencija numato teisę į saugumą, bet jo ieškantys neturi teisės pasirinkti šalies, kuri suteiktų jiems apsaugą. Pabėgėliai taip pat privalo gerbti juos priimančios šalies įstatymus. Pavyzdžiui, 1956 metais daug žmonių bėgo iš Vengrijos. Visi jie išvyko į Austriją, nes ji tiesioginė kaimynė ir joje buvo saugu. Ten jie buvo laikomi pabėgėlių stovyklose ir ten būdami pildė prašymus į kurią šalį norėtų emigruoti. Tada įvairios vyriausybės sprendė priimti ar ne. Taip turi vykti procesas pagal Ženevos konvenciją. Mes turime vykdyti įstatymus, sutartis ir įsipareigojimus. Mes turime šiems žmonėms padėti grįžti į savo šalis. Į mūsų pagalbą turi įeiti normalių gyvenimo sąlygų sudarymas tokiose šalyse kaip Sirija.
Die Welt: Kodėl Vengrija nenori priimti pabėgėlių?
Orbanas: Mes turime 1500 pabėgėlių šeimų, kurias priėmėme per pastaruosius metus pagal susitarimą kai lankiausi Libane ir susitikau su koptų bažnyčia. Mes jiems davėme pilietybę ir visas įmanomas teises. Niekada mes nesigyrėme, nors tą labai lengvai padarėme.
Die Welt: Kodėl Jūs atmetate pabėgėlių paskirstymo kvotas?
Orbanas: Privalomos kvotos eina prieš kiekvienos ES valstybės gyvybinius interesus, o mes privalome ginti Vengriją. Esame pasirengę apie tai kalbėti, bet apie kvotas tik savanoriškai ir tik pasibaigus antplūdžiui. Pati kvotų sistema kelia pavojų. Europiečiai nesupranta kaip galvoja žmonės. Kai Artimuosiuose Rytuose žmonės girdi, kad Europa įvedinėja kvotas, tai jie šitą dalyką supranta kaip kvietimą eiti į Europą.
Die Welt: O jei ES kvalifikuota dauguma balsuos už kvotų įvedimą?
Orbanas: Jei tai taps įstatymu, privalėsime jį vykdyti. Bet tai yra Europos Komisijos triukas, nes iki šiol visada tokius sprendimus priiminėjo tik vienbalsiai ES narių-valstybių vadovų susirinkimas (nuraudoninau aš kad geriau atkreiptumėte dėmesį šitą Briuselio biurokratų fokusą. P.V. pastaba). Tačiau Europos Komisija turi teisę Euro-parlamentui siūlyti įstatymų projektus, o E-parlamentas tokius siūlymus gali spręsti kvalifikuota balsų dauguma.
Aš įsitikinęs, kad taip daryti neprotinga ir nesąžininga ir tai ateityje labai brangiai kainuos. Mes prieš ir ieškome sąjungininkų. Vidurio Europos valstybės prieš privalomas kvotas, bet turi per mažai balsų, kad tam galėtų užkirsti kelią.
Die Welt: Ar Jūs svarstote „karštųjų taškų“ steigimo Vengrijoje galimybę?
Orbanas: Ne. ES planuoja „karštuosius taškus“, kur bus surenkami žmonės ir juose turės būti kol bus išsiųsti atgal ar gaus leidimą gyventi. Tai labai panašu į pabėgėlių stovyklas. Migrantai juose galės pasiruošti grįžti į tėvynę arba gauti kitų šalių pilietybės. Tokios vietos turi būti už ES ribų netoli karo zonos, iš kurios bėga žmonės. Jei tai neįmanoma, tai „karštieji taškai“ turi būti Graikijoje ar Italijoje. Nėra jokios prasmės žmones vežti iki Vengrijos.
Die Welt: Ar suteikti pagalbą nėra europiečių moralinė pareiga?
Orbanas: Mes visi turime moralinę pareigą. Vengrija yra Europos ir krikščioniškos kultūros šalis. Mes labai rimtai vertiname savo atsakomybę ir moralinę pareigą. Pirmasis visų mūsų įsipareigojimas turi būti sustabdyti migrantų antplūdį, nes jūroje žūsta nuo 10 iki 15 procentų keliaujančiųjų.
Die Welt: Tai rodo tik didelę žmonių neviltį.
Orbanas: Pakistane nėra nevilties. Jie nori gyventi geriau.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas: „Nežiūrint europiečių gerų ketinimų, lygiagrečiai gyvens dvi visuomenės. Musulmonai nenori ir negali būti integruoti į krikščionių visuomenę. Gyvensime šalia vieni kitų“.
Die Welt: Serbija pareiškė, kad grąžinamų atgal migrantų nepriims. Ką Jūs darysite?
Orbanas: Migrantams įkūrėme zonas pasienyje, kur tvarkomi prašymai. Zonos nelaikomos Vengrijos teritorija. Tai tarsi oro uoste — esi Budapešte, bet teisiškai ne Vengrijoje. Tik perėjęs pasienio kontrolę atsiduri Vengrijoje.
Die Welt: Ar pabėgėliai gresia europiečiams prarasti tapatybę?
Orbanas: Dabar kol kas ne, bet jei migracija nebus sustabdyta, tai ateityje taip įvyks.
Die Welt: Ar Europoje įvyks civilizacijų susidūrimas?
Orbanas: Aš mieliau tai vadinu kultūrų konkurencija. Akivaizdu, kad krikščionys pralaimės, jei į Europą įsileis daug musulmonų. Dėl demografinių priežasčių gali atvykti neribotas skaičius musulmonų. Mes gerai išstudijavome Vakarų Europos visuomenes. Nežiūrint europiečių gerų ketinimų, lygiagrečiai gyvens dvi visuomenės. Musulmonai nenori ir negali būti integruoti į krikščionių visuomenę. Gyvensime šalia vieni kitų. Kiekviena valstybė turi teisę ko nors norėti. O mes to nenorime. Tai kultūros ir papročių klausimas. Aš nekalbu apie Dievą kaip daro krikščionys ir musulmonai. Kalbu apie kultūrą, gyvenimo būdą, laisvę, vyrų ir moterų lygybę, seksualinį elgesį. Šiais požiūriais musulmonų bendruomenė už mus stipresnė ir nugalės.
Die Welt: Kokiu būdu?
Orbanas: Jie didžiulį dėmesį skiria šeimai, vaikams, bendruomenės vienybei. Ir todėl galų gale jų pasidarys daugiau negu mūsų. Tokia paprasta matematika.
Die Welt: Vis dėlto ES ir A.Merkel migrantuose įžvelgia Europos ateitį, o Jūs kalbate apie Europos galą. Kas teisus?
Orbanas: Man patinka ankstesnis kanclerės posakis: „Multikultūrizmas yra miręs“. Sutinku. Mes nenorime daugiakultūrinio modelio.
Die Welt: Jokių musulmonų — Jūs norite Vengriją išlaikyti tautiškai vienalytę?
Orbanas: Ne visai taip. Vargu ar yra daugiau maišyta tauta kaip mūsų. Kalbu apie mūsų kultūros išsaugojimą. Mes žinome savo ilgą istoriją ir norime gyventi kaip anksčiau.
Die Welt: Austrijos kancleris Faymanas apie Vengriją pasakė daug blogų dalykų, lygino su naciais.
Orbanas: Blogai pasielgė. Tačiau mano asmeniniai santykiai su juo geri. Turime dirbti kartu. Man tokių dalykų jis niekada nesakė, kaip kalbėjo žiniasklaidai.
Die Welt: Tai jis negalvoja ką sako?
Orbanas: Būtent. Tai yra politika. Socialistiniame Internacionale iš tikrųjų yra darbo pasidalijimas — kiekvieną dieną kas nors iš jų būtinai turi mus pulti.(paryškinau aš, P.V., kad atkreiptumėte dėmesį. Kaip daug mes nežinojome!!! Bėgome nuo marksizmo, o atbėgome tiesiai į dar šlykštesnio marksistinio Socialistinio Internacionalo glėbį. Pasirodo Europą valdo Socialistinis Internacionalas.
Die Welt: Gal reikalaujate ar tikitės atsiprašymo?
Orbanas: Austrai neturi drąsos atsiprašyti.
Die Welt: Kaip Jūs vertinate diskusijas dėl pabėgėlių Europos Sąjungoje, pvz., Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje?
Orbanas: Prancūzija žavinga šalis. Mane žavi prancūzų diskusijos. Net jei mus įžeidinėja, tai tą daro su jumoru. O austrai yra grubūs. Skirtingai negu Austrijoje, Prancūzijoje konservatoriai nėra pagrindinė politinė jėga. Sarkozis nėra ekstremistas. Įdomu, kad Vokietijoje KDS neseniai pakeitė kalbų toną. Mūsų mintys turi daug bendro su Sarkoziu ir KDS ir tai rodo, kad mūsų požiūrio negalima vadinti ekstremistiniu.
Die Welt: Ar labai svarbi Jums yra Vokietija?
Orbanas: Per paskutinius keturis dešimtmečius Vokietija yra sėkmingiausia Europos šalis. Be Vokietijos negali būti išspręsta nė viena Europos problema. Tačiau Vokietija nusprendė Europoje nesiimti jėgos, kokios galėtų imtis atsižvelgiant į ekonominę galią. Vokietija bandė Europoje sukurti struktūrą, kur būtų atsižvelgiama į visų interesus ir viskas eitų gerai. Mes norime, kad ir toliau Vokietija būtų tokia.
Die Welt: Nepaisant to Vokietijos vidaus reikalų ministras de Mezjeras (de Maiziere) grasina vengrams nutraukti ES finansavimą, jei Vengrija nepriims privalomų kvotų.
Orbanas: Mes nusivylėme, nes tai tonas, kurio anksčiau vokiečiai vengė. Tai brutalios jėgos naudojimas. Yra didelis nesupratimas apie struktūrinių fondų paskirtį. Lėšos skiriamos skurdesnėms šalims visiškai nereiškia, kad turtingosios joms duoda labdarą, bet tai yra priemonė, kad galėtų veikti sąžininga vieninga ES vidaus rinka.
Die Welt: Vokietija ir Austrija įvedė sienų kontrolę. Ar tai rodo, kad Jūs buvote teisus pradėjęs griežtą politiką?
Orbanas: Tai sveiko proto požiūris. Jei žmonės neteisėtai nori kirsti valstybės sieną, kitaip elgtis negalima. Per pastaruosius metus Europoje vyksta keisčiausi dalykai — mes esame vienintelė šalis vykdanti Šengeno sutartį ir už tai visa ES mus puola. Kartais mus kritikavo teisingai, kad laužome taisykles nes jų nesuprantame, bet dabar yra atvirkščiai — mes laikomės. Tai yra labai keista. Malonu tiek, kad ir kiti pradeda matyti kaip ir mes.
Die Welt: Ar jau Dublino sistema žlugo?
Orbanas: Taip. Istorija kaip ši sutartis atsirado ir dabartinis spaudimas rodo, kad tai labai jautri problema. Prireikė ne vienų metų, kad paaiškėtų jog sprendimas buvo labai trumparegiškas. Niekas nekaltas. Tiesiog buvo kita padėtis, o šiandien pasaulis labai pasikeitė.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas: „Giliau pažvelgus Europoje matyti esminė valdymo problema“.
Die Welt: Kaip ją galima pakeisti?
Orbanas: Sudėtingas dalykas. Bet kokiu atveju gerai būtų į problemos sprendimą pritraukti kandidates į ES Serbiją ir Makedoniją. Reikia pasidalinti atsakomybę.
Die Welt: Ar Graikija vis dar yra svarbiausia ES problema ar jau ne?
Orbanas: Graikijos istorija labai liūdna. Europoje protas ir širdis eina atskirai, todėl visą Europą apėmė krizė. Ir Graikijoje tas pats. Mes leidome, kad jie jau šešis metus nesilaikytų Šengeno sutarties taisyklių. Mūsų minkšta širdis dabar sukėlė pasekmės, už kurias mes visi turime mokėti.
Die Welt: Kiek migrantų atvyksta dabar?
Orbanas: Frontex analizė teigia, kad milijonai. Aš manau, kad gali būti 100 milijonų. Klausykitės ką kalba Sarkozis. Neseniai jis televizijos interviu sakė: „Neužmirškite Juodosios Afrikos“. Po Libijos sunaikinimo neliko jokių kliūčių į pietus nuo Sacharos esančių šalių žmonėms keliauti į Europą, jei jie to nori. Tai jau pasaulinė problema. ES turi galvoti toliau į priekį, nes ne tik ES, bet ir JTO neteisingai vertina padėtį. Reikalinga pasaulinė diskusija.
Die Welt: Kokia išeitis?
Orbanas: Pirmas dalykas: Protingiausia būtų nenaikinti valstybių. Pavyzdžiui, kaip Sirijoje europiečiai ir amerikiečiai remia nesamą „Arabų pavasario“ opoziciją, nors iš pat pradžių buvo aišku, kad ji negalės valdyti šalies ir kad valstybė suirs. Todėl dabar susidūrėme su pabėgėlių krize. Turėtume sau mintyse pasakyti: „Nenaikinkime daugiau nė vienos valstybės“.
Die Welt: Jūs taip pat sakėte, kad Vokietijos labdara pabėgėliams ir yra antplūdžio priežastis. Ar tikrai?
Orbanas: Taip, mes kalti, nes sudarėme įspūdį, kad jie visi laukiami ir gali ateiti. Visi kalti — žiniasklaida, ekspertai, politikai, liberalinė europiečių mąstysena. Giliau pažvelgus Europoje matyti esminė valdymo problema. Taip pat, kaip jau buvo pastebėta anksčiau, ir euro krizė. Mūsų politinė kultūra valdoma per įstaigas. Nesvarbu ar valstybių parlamentai, ar E-parlamentas, ar vyriausybės, ar Euro-Komisija, valdo įstaigos, bet ne asmenys. Stiprūs vadovai vertinami kaip grėsmė. Taip mano europiečiai. Tačiau per krizes ir suirutes labai reikalingi stiprūs vadovai-asmenybės.
Die Welt: Jūs ir ponia Merkel?
Orbanas: Europa turi labai gerų vadovų, bet jie nevadovauja, o slepiasi už įstaigų. Beje yra Cameron'as. Jis klasikinis vadovas. Kažkas turi imtis drąsos priimti sprendimus ir atsakomybę už juos.
Vertėjo komentaras:
Svarbūs du dalykai.
Pirmas— pabėgėlių antplūdis ne gaivališkas, o suplanuotas.
Turguje vagys sukelia peštynes ar kokį šurmulį ir kol žmonės stebi kas vyksta vagys apšvarina kišenes ir prekystalius. Taip daroma ir kitose žmonių susikaupimo vietose.
Pasirodo tokiais pačiais triukais užsiima ir politikai:
Dabar ES′o valdžia Briuselyje, Paryžiuje ir Berlyne sąmoningai sukėlė pabėgėlių skandalą ir kol vyksta skandalas ir visų dėmesys nukreiptas būtent į jį, ES′o biurokratai nori iš Europos Sąjungos narių-valstybių atimti dalį valdžios — būtent nori centralizuoti imigrantų paskirstymą įvedant kvotas. Europos Sąjungos sutartis nenumato tokio centralizuoto skirstymo. Kiekviena ES narė imigracijos reikalus sprendžia savarankiškai.Tačiau, jei dabar ES nariai pasiduos Briuselio biurokratų spaudimui ir sutiks su kvotų įvedimu, tai ateityje visus imigracijos reikalus spręs ne ES nariai-valstybės savarankiškai, o vien tik centralizuotai Briuselis. Vienu žodžiu šitą vaidinimą su neva nekontroliuojamu pabėgėlių srautu sugalvojo tam, kad būtų įvykdytas dar vienas valdžios centralizavimo žingsnis. Sukėlę pabėgėlių antplūdį Briuselio biurokratai nori išgąsdintas vyriausybes priversti atiduoti Briuseliui teisę reguliuoti imigraciją. Su tuo sutikusios valstybių vyriausybės praras teisę reguliuoti imigraciją savo pačių šalyse.
Ką mes turėsime Lietuvoje po tokios reformos? Briuselis galės netrukdomai pas mus įkurdinti visokius valkatas, banditus, antisocialinius elementus, žodžiu turės kur tremti jiems netinkamus atėjūnus. O mūsų valdžia neturės teisės daryti ką nors prieš. Anksčiau jie jau bandė tokius dalykus daryti, bet tada neišėjo.
Antras dalykas— Europos Sąjungą valdo Socialistų Internacionalas.
Bėgome nuo marksistų-komunistų, o užbėgome ant dar bjauresnių marksistų-socialistų. Kai tarybiniais laikais studijavau universitete, tai tuomet teko laikyti valstybinį marksizmo egzaminą. Dabar pasakysiu kelis marksizmo teiginius: valstybė yra atgyvena ir visos valstybės ateityje bus panaikintos; šeima yra atgyvena ir ji bus panaikinta, bus bendros žmonos ir bendri vyrai, o vaikus auklės valstybinės įstaigos. To Rusijos marksistai ir siekė — užkariauti visą pasaulį ir sunaikinti visas valstybes. Iš karto po revoliucijos marksistai panaikino šeimos kodeksą, žodžiu įvedė laisvąją meilę su bendromis žmonomis ir bendrais vyrais. Labai išplito venerinės ligos ir atsirado minių minios neprižiūrimų vaikų — rusiškai bezprizorniki. Baisus moralinis pakrikimas ir degradacija ėmė grėsti pačios komunistų valstybės egzistavimui ir privertė Staliną grąžinti senąjį caro laikų šeimos kodeksą su nežymiais patobulinimais — civilinė metrikacija. Stalinas pasielgė labai žiauriai — visus liberalios meilės šalininkus sukišo į lagerius, iš kur jie neišėjo. Taip baigėsi marksistinis eksperimentas Rusijoje. Tuo laiku Lietuva buvo nepriklausoma ir tų baisybių išvengė. Dabar landsbergiečiai su brazauskininkais mus įkišo į ES′ą ir marksistų teorija Lietuvoje veikia visu pajėgumu.
Stalinas buvo į Lietuvą atsiuntęs Michailą Suslovą. Vikipedija rašo: «Viena Lietuvoje labiausiai žinomų jo frazių yra pokario metais pasakytas teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“.» Tada lietuvius masiškai trėmė į Sibirą ir Suslovas kalbėjo, kad lietuvių Lietuvoje paliks ne daugiau kaip 40% nuo visų gyventojų. Stalinas mirė, o nauja valdžia politiką pakeitė. Trėmimo plano neįvykdė.Dabar tokį patį planą, kaip Stalino, vykdo mūsų vyriausybės, seimai ir visi prezidentai kiek jų buvo ir yra — jie dirbtinai Lietuvoje sukūrė skurdą ir privertė daugiau kaip milijoną darbingų žmonių išvykti į užsienį, o vietoj išvytų lietuvių jau pradėjo į Lietuvą vežti negrus* ir musulmonus ir negana to dar juos už dyką penėti, rengti, duoti gyvenamąjį plotą. Tai argi jie ne išdavikai?
Mūsų seimas sugalvojo dar vieną šlykštų dalyką. Kad žmonių dėmesys būtų nukreiptas nuo svarbiausių dalykų — būtent nuo gresiančio musulmonų ir negrų* antplūdžio ir nuo Briuselio bandymo atimti iš mūsų imigracijos politikos kontrolę, arba tiksliau sakant Briuselio bandymo centralizuoti imigracijos politiką arba dar kitaip sakant pasisavinti teisę skirstyti imigrantus (kvotos) po visas ES šalis nepaisant tų šalių noro ir poreikių — seimas vėl pradėjo svarstyti lenkiškų raidžių rašybą Lietuvos piliečių pasuose. Patriotai pasigavo seimo vylių ir ėmė rinkti parašus prieš „w“, „x“ ir kitas raides ir nemato, kad už to šurmulio slepiasi daug kartų didesnė bėda, kurią ant mūsų galvos nori užversti seimas, vyriausybė ir prezidentė — jie sutinka atsisakyti savarankiškos imigracijos politikos ir ją perduoti Briuselio biurokratams — puikiai matyti, kad mūsų demokratiniai politikai yra gerai įvaldę vagių triukus. Jeigu jiems leisime tą padaryti, tai Lietuvoje turėsime musulmonų ir negrų* rajonus, į kuriuos niekas neturės teisės net užeiti. O kadangi jie labai agresyvus ir Europoje gyvena vien tik iš pašalpų ir niekur nedirba, tai garantuotai turėsime banditizmą, vagystes, plėšikavimus, žaginimus, narkotikų prekybą.
Todėl užuot rinkus parašus prieš „w“ siūlau kuo griežčiausiai iš valdžios pareikalauti, kad nevežtų pas mus nė vieno negro* ar musulmono. Mes jiems nieko blogo nepadarėme, todėl ir neprivalome jų penėti. Vakarai jų valstybes, miestus griauna, jų žmones žudo, tai tegu dabar pasiima pas save ir viso turto netekusius sugriautų šalių žmones. Jei valdžia vis tiek priiminės afrikiečius ir azijiečius, vadinasi valdžioje sėdintys yra valstybės išdavikai ir anksčiau ar vėliau jiems už išdavystę teks atsakyti visu griežtumu.
* TSRS priglaudžia negrus:)
Ir dar viena:
Rockefelling Saint Petersburg
Rockefelling.
Listen.
After the October Revolution,
all the banks in Russia were taken over and "nationalized" by the Bolsheviks - except one: the Petrograd
branch of Rockefeller's National City Bank.
- G. Edward Griffin / The Creature From Jekyll Island
Ms. Valerie Rockefeller Wayne lives with her husband Steve, daughters Percy and Lucy, and son, Davis in Old Greenwich, Connecticut and St. Petersburg, Russia.
After the October Revolution,
all the banks in Russia were taken over and "nationalized" by the Bolsheviks - except one: the Petrograd
- G. Edward Griffin / The Creature From Jekyll Island
Ms. Valerie Rockefeller Wayne lives with her husband Steve, daughters Percy and Lucy, and son, Davis in Old Greenwich, Connecticut and St. Petersburg, Russia.
2015-09-18
Kodėl D. Grybauskaitė džiaugiasi?
Kodėl Dalia Grybauskaitė
džiaugiasi Lietuvos bilietu į EBPO?
EBPO=OECD
New members!
Some decisions, actions or reports made at or by the Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) have raised controversy.
Read.
The OECD has been criticised by several civil society groups and developing countries. The main criticism has been the narrowness of the OECD because of its limited membership to a select few rich nations.[73]
Rich and poor
nations...
In 1997–1998, the draft Multilateral Agreement on Investment was heavily criticized by several non-governmental organisations and developing countries. Many critics argued that the agreement would threaten protection of human rights, labor and environmental standards, and the least developed countries.
A particular concern was that the MAI would result in a 'race to the bottom' among countries willing to lower their labor and environmental standards to attract foreign investment.
Also the OECD's actions against competitive tax practices has raised criticism.
The primary objection is the sanctity of tax policy as a matter of sovereign entitlement.[33]
Sakykit, jei būtumėt studijavę politinę ekonomiją sovietmečiu universitete, o po to dėstę Tarybų Sąjungos komunistų partijos partinėje mokykloje, kaip Dalia Grybauskaitė, o dabar džiaugtumėtės - kaip jaustumėtės?
EBPO=OECD
New members!
Some decisions, actions or reports made at or by the Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) have raised controversy.
Read.
The OECD has been criticised by several civil society groups and developing countries. The main criticism has been the narrowness of the OECD because of its limited membership to a select few rich nations.[73]
Rich and poor
In 1997–1998, the draft Multilateral Agreement on Investment was heavily criticized by several non-governmental organisations and developing countries. Many critics argued that the agreement would threaten protection of human rights, labor and environmental standards, and the least developed countries.
Also the OECD's actions against competitive tax practices has raised criticism.
The primary objection is the sanctity of tax policy as a matter of sovereign entitlement.[33]
Sakykit, jei būtumėt studijavę politinę ekonomiją sovietmečiu universitete, o po to dėstę Tarybų Sąjungos komunistų partijos partinėje mokykloje, kaip Dalia Grybauskaitė, o dabar džiaugtumėtės - kaip jaustumėtės?
Nesveiki atbėgėliai
2013-tais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugai 2013-tais skirta 1 mlrd. 803 mln. litų, o 2014-tais 1,8 mlrd. litų.
Vienam iš 3 milijonų lietuviui tenka apie 600 litų.
Nė 200 eurų neišeina.
Na, dar 1 381 612 tūkst. eurų gaunam savų, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Iš čia dar virš 400 eurų, pačių susimokėtų tan fondan, kiekvienas gaunam.
200 + 400
600 eurų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikti skaičiavimai rodo, kad norint užtikrinti sveikatos apsaugą į mūsų šalį atvyksiantiems 1105 pabėgėliams Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) bus reikalingos papildomos lėšos – apie 1 mln. eurų.
Tai yra būtinosios išlaidos, kad šiems žmonėms būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra. VLK, kaip ir kitos institucijos, nežino, kokie žmonės atvyks į Lietuvą, taip pat neturi duomenų apie jų sveikatos būklę, ligas, kuriomis serga jie ir jų artimieji. Tad labai tikėtina, kad papildomų lėšų poreikis gali būti gerokai didesnis, jei paaiškėtų, kad šiems žmonėms reikalinga ypatinga sveikatos priežiūra, sudėtingų ligų gydymas, kuris gali brangiai kainuoti.
Šie žmonės, kaip ir mūsų kraštiečiai, būtų gydomi tose pačiose mūsų šalies gydymo įstaigose – poliklinikose, šeimos medicinos centruose, jei prireiktų – ir ligoninėse.
Šios išlaidos apskaičiuotos įvertinus tai, kad į Lietuvą planuojama perkelti 1105 žmonių ir darant prielaidą, kad jiems bus teikiamos visos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir kitiems apdraustiesiems Lietuvoje. Taip pat įvertinus tai, kad pabėgėliai gali turėti specialių, papildomų sveikatos priežiūros poreikių. Tokiu atveju vidutinės metinės išlaidos pabėgėlių sveikatos priežiūrai kasmet sudarytų apie 1 mln. eurų.
1 mln./ 1105 900 eurų.
Mat, atbėga Lietuvon nelabai sveiki atbėgėliai.
Likę Lietuvoj - sveikesni už juos.
Mūsiškiai gi, kurie nelabai sveiki buvo - pabėgo.
Optimizmo daugiau:)
Vienam iš 3 milijonų lietuviui tenka apie 600 litų.
Nė 200 eurų neišeina.
Na, dar 1 381 612 tūkst. eurų gaunam savų, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Iš čia dar virš 400 eurų, pačių susimokėtų tan fondan, kiekvienas gaunam.
200 + 400
600 eurų.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikti skaičiavimai rodo, kad norint užtikrinti sveikatos apsaugą į mūsų šalį atvyksiantiems 1105 pabėgėliams Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) bus reikalingos papildomos lėšos – apie 1 mln. eurų.
Tai yra būtinosios išlaidos, kad šiems žmonėms būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra. VLK, kaip ir kitos institucijos, nežino, kokie žmonės atvyks į Lietuvą, taip pat neturi duomenų apie jų sveikatos būklę, ligas, kuriomis serga jie ir jų artimieji. Tad labai tikėtina, kad papildomų lėšų poreikis gali būti gerokai didesnis, jei paaiškėtų, kad šiems žmonėms reikalinga ypatinga sveikatos priežiūra, sudėtingų ligų gydymas, kuris gali brangiai kainuoti.
Šie žmonės, kaip ir mūsų kraštiečiai, būtų gydomi tose pačiose mūsų šalies gydymo įstaigose – poliklinikose, šeimos medicinos centruose, jei prireiktų – ir ligoninėse.
Šios išlaidos apskaičiuotos įvertinus tai, kad į Lietuvą planuojama perkelti 1105 žmonių ir darant prielaidą, kad jiems bus teikiamos visos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir kitiems apdraustiesiems Lietuvoje. Taip pat įvertinus tai, kad pabėgėliai gali turėti specialių, papildomų sveikatos priežiūros poreikių. Tokiu atveju vidutinės metinės išlaidos pabėgėlių sveikatos priežiūrai kasmet sudarytų apie 1 mln. eurų.
1 mln./ 1105
900 eurų.Mat, atbėga Lietuvon nelabai sveiki atbėgėliai.
Likę Lietuvoj - sveikesni už juos.
Mūsiškiai gi, kurie nelabai sveiki buvo - pabėgo.
Optimizmo daugiau:)
Bėkim lėkim
„Tu tik pagalvok, kiekvienam jų mokės po 600 eurų kiekvieną mėnesį, o mano pensija, nors dirbau 30 metų, vos viršija 200 eurų. Kur čia teisybė? Nesąmonė, kad turime išlaikyti kažkokius pabėgėlius“, – diskutavo du pensininkai. Lietuva dūzgia it bičių avilys, nes 600 eurų suma, kuri kas mėnesį numatyta pabėgėlio globai, yra beveik du kartus didesnė už minimalų atlyginimą, kurį gauna nemažai dirbančių lietuvių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė suskubo patikslinti, jog 600 eurų pabėgėliams nebus išmokami grynaisiais kas mėnesį. „Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį, skiriama apie 600 eurų per mėnesį, bet į šią sumą įeina visos integracinės priemonės, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, taip pat ir jam mokamas išmokas.“
Ar pensininkui pensiją moka kaip priedą prie maitinimo, apgyvendinimo ir kitų integracinių priemonių?
O gal minimalų atlyginimą Lietuvos piliečiui moka kaip priedą prie maitinimo, apgyvendinimo ir kitų integracinių priemonių?
Bėkim?
Bėkim lėkim!
Koks aiškiaregys šitą klipą susuko?
A?
Gal ne aiškiaregys, o projekto sumanytojų/vykdytojų tarnas?
O kam bėgt?
Gerai paslėpkit Lietuvos pasą, nekalbėkit lietuviškai - žiūrėkit, ir gausit
atbėgėlio statusą ir 600 eurų per mėnesį: į šią sumą įeis visos integracinės priemonės, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, taip pat ir jums mokamas išmokas!“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė suskubo patikslinti, jog 600 eurų pabėgėliams nebus išmokami grynaisiais kas mėnesį. „Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį, skiriama apie 600 eurų per mėnesį, bet į šią sumą įeina visos integracinės priemonės, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, taip pat ir jam mokamas išmokas.“
Ar pensininkui pensiją moka kaip priedą prie maitinimo, apgyvendinimo ir kitų integracinių priemonių?
O gal minimalų atlyginimą Lietuvos piliečiui moka kaip priedą prie maitinimo, apgyvendinimo ir kitų integracinių priemonių?
Bėkim?
Koks aiškiaregys šitą klipą susuko?
A?
Gal ne aiškiaregys, o projekto sumanytojų/vykdytojų tarnas?
O kam bėgt?
Apyvalstybė(s)
Ante scriptum, A.S.
Tas Rusijos pilietis A.Klevakinas - negi koks
Vengrijos sieną
pralaužęs atbėgėlis?
Jų, atbėgėlių, laivų dokumentai buvo tvarkingi, o gabenamus per sieną pinigus jie, žinoma, deklaravo pralaužtos sienos muitininkams.
Jie, atbėgėliai - kitokie, tiesa?
...
Didžiąją dalį bausmės už grotų Lietuvoje atlikęs ir lygtinai paleistas Rusijos pilietis Aleksandras Klevakinas negali nei išvykti iš mūsų šalies, nei čia pradėti dirbti.
Prieš ketverius metus, gruodžio 25-ąją, jis buvo sulaikytas Nidos pasienio poste. Klaipėdos apygardos teismas už automobilio su suklastotais dokumentais gabenimą ir pinigų kontrabandą nuteisė rusą trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Ikiteisminis tyrimas užtruko. Neturintis kur ir iš ko gyventi, be dokumentų likęs A.Klevakinas varstė įvairių uostamiesčio instancijų duris ir prašė duoti kokio nors darbo arba uždaryti į kalėjimą. Bet sulaukti teismo sprendimo jis turėjo laisvėje.
Dabar situacija ne ką geresnė.
– Jau mėnesį esate laisvėje. Kaip jaučiatės? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė A.Klevakino.
– Geriau nei už grotų – rugpjūčio 10-ąją mane išleido iš Pravieniškių pataisos namų.
Visą laiką nuo 2012-ųjų gruodžio elgiausi tinkamai. Manimi patikėjo ir rūpintis pažadėjo Klaipėdos sentikių religinė bendruomenė.
– Tačiau kol kas vaikštote su apykoje?
– Dar pusantro mėnesio turėsiu šį sekimo prietaisą.
Kas savaitę einu į Probacijos tarnybą, ten suderiname septynių dienų tvarkaraštį: kada galiu išeiti iš namų, kada grįžti, kur turiu teisę būti. Negaliu nė minutės vėluoti.
– Bet tai dirbti netrukdo?
– Ne, atsidūręs laisvėje grįžau į Klaipėdą ir po poros dienų pradėjau talkininkauti pernai atidarytoje Mykolo Apvaizdos cerkvėje.
Pagalbiniame pastate kloju laiptus, lyginsiu sienas, laukia kiti apdailos darbai.
Tai man – ne problema. Galėčiau vienas namą pastatyti, automobilį suremontuoti.
Dirbu už maistą. O norėčiau gauti legalų darbą ir atlyginimą – reikia ir pačiam pragyventi, ir už pusketvirto tūkstančio kilometrų esančiai šeimai padėti.
Tačiau neturiu leidimo nei gyventi Lietuvoje, nei dirbti.
– Ar dėl šių leidimų kur nors kreipėtės?
– Man atrodo, kreipiausi visur, kur tik įmanoma. Bet niekas nepaaiškina, ką turėčiau daryti.
Probacijos tarnybos viršininkė sakė, kad aš savo laiką atsėdėjau, jie dabar tik kontroliuoja mane. Sako, kai nuimsime apykoję, jei norėsi, galėsi išvažiuoti, bet kai grįši kada nors į ES, tave paprasčiausiai sulaikys.
Ne kartą ėjau į Migracijos tarnybą prašyti leidimo gyventi Lietuvoje. Tokio jie neduoda, nes esu nuteistas, o bausmė dar neatlikta.
Sakau, juk atvažiuoja ukrainiečiai, baltarusiai, duodate leidimus dirbti.
Atsako – bet jie juk nesėdėjo. O jei rasiu darbdavį, kuris sutiks įdarbinti nuteistąjį, ar duosite leidimą? Nežino. Nieko nesuprantu.
Niekas nežino, ką man daryti.
Tai – visiškas mano teisių pažeidinėjimas. Aš pažeidžiau įstatymą, mane pasodino už grotų, o kai valstybė pažeidžia įstatymus, tai lyg ir normalu.
– Ar kreipėtės į Rusijos instancijas?
– Rašiau, klausiau, gal galėčiau būti Rusijoje, kol baigsis lygtinis teistumas. Paaiškino, kad tokiu atveju būtų pažeisti Lietuvos teisingumo principai, mat už tokį pažeidimą kaip mano Rusijoje nebaudžiama.
– Lietuvoje esate ketverius metus. Jau buvote patekęs į panašią situaciją?
– Kai vyko ikiteisminis tyrimas, mane penkis mėnesius išlaikė Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir paleido iki teismo, kuris baigėsi daugiau kaip po pusmečio.
Neturėjau jokio dokumento. Jokio pažįstamo.
Net gyvenau palapinėje Neringoje. Vis keisdavau vietą, kad nepastebėtų ir nenubaustų.
Varsčiau visokių instancijų duris, prašiau bet kokio darbo. Nieko negavau. Iš pradžių artimieji ir draugai atsiųsdavo pinigų, bet kiek galima... Paskui tėvai surado savo draugų pažįstamus, gyvenančius Klaipėdoje. Jie priglaudė savo bute. Ir dabar ten gyvenu.
– Rengti dokumentus teismams ir gintis reikėjo advokatų paslaugų. Iš kokių pinigų jam mokėjote?
– Skurdžiai gyvenantiems Lietuvos piliečiams garantuojama valstybės teisinė pagalba. Man ji nepriklausė.
Nežinau, ką būčiau daręs, jei ne Klaipėdos advokatas Osvaldas Martinkus. Jis visą laiką nuo pat pradžių man padeda nemokamai. Iki šiol.
– Ar per tuos ketverius metus buvote susitikęs su šeima?
– Deja, su jais nesimačiau nė karto. Jiems sudėtinga atvažiuoti į Lietuvą, labai brangu. Anksčiau aš finansiškai išlaikydavau ir savo šeimą, ir tėvus.
Dabar tėvai kiek galėdami paremia žmoną ir dukrą.
Kai mačiau pastarąjį kartą, ji buvo dar vaikas, o dabar – jai jau dvylika. Pravieniškėse galėdavau su artimaisiais penkiolika minučių per savaitę pasikalbėti telefonu. Dukra iš pradžių tik verkdavo, dabar apsiramino.
Dabar labiausiai laukiu šeštadienių. Tuomet pagal su Probacijos tarnybos suderintą tvarkaraštį galiu nueiti į „Akropolį“. Ten nemokamas internetas, per „Skype“ pasikalbu su žmona ir dukra.
Bausmės terminas man baigiasi 2017-ųjų sausio 28 dieną. Tenoriu vieno – iki tol gyventi ir dirbti Lietuvoje pagal įstatymus.
...
Probacija - sąlyginė alternatyva paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui, taikant nusikalstamas veikas padariusiems asmenims jų integracijos į visuomenę poreikius atitinkančias, racionalias ir humaniškas socialinio, edukacinio, teisinio poveikio priemones.
The concept of probation, from the Latin, probatio, "testing," has historical roots in the practice of judicial reprieve. In English common law, prior to the advent of democratic rule, the courts could temporarily suspend the execution of a sentence to allow a criminal defendant to appeal to the monarch for a pardon. Probation first developed in the United States when John Augustus, a Boston cobbler, persuaded a judge in the Boston Police Court in 1841 to give him custody of a convicted offender, a "drunkard," for a brief period and then helped the man to appear rehabilitated by the time of sentencing.
CEP, the Confederation of European Probation.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 220 „Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“
Na, Rusija...
O Lietuva gi - Valstybė, tiesa?
Tas Rusijos pilietis A.Klevakinas - negi koks
Jų, atbėgėlių, laivų dokumentai buvo tvarkingi, o gabenamus per sieną pinigus jie, žinoma, deklaravo pralaužtos sienos muitininkams.
Jie, atbėgėliai - kitokie, tiesa?
...
Didžiąją dalį bausmės už grotų Lietuvoje atlikęs ir lygtinai paleistas Rusijos pilietis Aleksandras Klevakinas negali nei išvykti iš mūsų šalies, nei čia pradėti dirbti.
Prieš ketverius metus, gruodžio 25-ąją, jis buvo sulaikytas Nidos pasienio poste. Klaipėdos apygardos teismas už automobilio su suklastotais dokumentais gabenimą ir pinigų kontrabandą nuteisė rusą trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Ikiteisminis tyrimas užtruko. Neturintis kur ir iš ko gyventi, be dokumentų likęs A.Klevakinas varstė įvairių uostamiesčio instancijų duris ir prašė duoti kokio nors darbo arba uždaryti į kalėjimą. Bet sulaukti teismo sprendimo jis turėjo laisvėje.
Dabar situacija ne ką geresnė.
– Jau mėnesį esate laisvėje. Kaip jaučiatės? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė A.Klevakino.
– Geriau nei už grotų – rugpjūčio 10-ąją mane išleido iš Pravieniškių pataisos namų.
Visą laiką nuo 2012-ųjų gruodžio elgiausi tinkamai. Manimi patikėjo ir rūpintis pažadėjo Klaipėdos sentikių religinė bendruomenė.
– Tačiau kol kas vaikštote su apykoje?
Kas savaitę einu į Probacijos tarnybą, ten suderiname septynių dienų tvarkaraštį: kada galiu išeiti iš namų, kada grįžti, kur turiu teisę būti. Negaliu nė minutės vėluoti.
– Bet tai dirbti netrukdo?
– Ne, atsidūręs laisvėje grįžau į Klaipėdą ir po poros dienų pradėjau talkininkauti pernai atidarytoje Mykolo Apvaizdos cerkvėje.
Pagalbiniame pastate kloju laiptus, lyginsiu sienas, laukia kiti apdailos darbai.
Tai man – ne problema. Galėčiau vienas namą pastatyti, automobilį suremontuoti.
Dirbu už maistą. O norėčiau gauti legalų darbą ir atlyginimą – reikia ir pačiam pragyventi, ir už pusketvirto tūkstančio kilometrų esančiai šeimai padėti.
Tačiau neturiu leidimo nei gyventi Lietuvoje, nei dirbti.
– Ar dėl šių leidimų kur nors kreipėtės?
– Man atrodo, kreipiausi visur, kur tik įmanoma. Bet niekas nepaaiškina, ką turėčiau daryti.
Probacijos tarnybos viršininkė sakė, kad aš savo laiką atsėdėjau, jie dabar tik kontroliuoja mane. Sako, kai nuimsime apykoję, jei norėsi, galėsi išvažiuoti, bet kai grįši kada nors į ES, tave paprasčiausiai sulaikys.
Ne kartą ėjau į Migracijos tarnybą prašyti leidimo gyventi Lietuvoje. Tokio jie neduoda, nes esu nuteistas, o bausmė dar neatlikta.
Sakau, juk atvažiuoja ukrainiečiai, baltarusiai, duodate leidimus dirbti.
Atsako – bet jie juk nesėdėjo. O jei rasiu darbdavį, kuris sutiks įdarbinti nuteistąjį, ar duosite leidimą? Nežino. Nieko nesuprantu.
Niekas nežino, ką man daryti.
Tai – visiškas mano teisių pažeidinėjimas. Aš pažeidžiau įstatymą, mane pasodino už grotų, o kai valstybė pažeidžia įstatymus, tai lyg ir normalu.
– Rašiau, klausiau, gal galėčiau būti Rusijoje, kol baigsis lygtinis teistumas. Paaiškino, kad tokiu atveju būtų pažeisti Lietuvos teisingumo principai, mat už tokį pažeidimą kaip mano Rusijoje nebaudžiama.
– Lietuvoje esate ketverius metus. Jau buvote patekęs į panašią situaciją?
– Kai vyko ikiteisminis tyrimas, mane penkis mėnesius išlaikė Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir paleido iki teismo, kuris baigėsi daugiau kaip po pusmečio.
Neturėjau jokio dokumento. Jokio pažįstamo.
Net gyvenau palapinėje Neringoje. Vis keisdavau vietą, kad nepastebėtų ir nenubaustų.
Varsčiau visokių instancijų duris, prašiau bet kokio darbo. Nieko negavau. Iš pradžių artimieji ir draugai atsiųsdavo pinigų, bet kiek galima... Paskui tėvai surado savo draugų pažįstamus, gyvenančius Klaipėdoje. Jie priglaudė savo bute. Ir dabar ten gyvenu.
– Rengti dokumentus teismams ir gintis reikėjo advokatų paslaugų. Iš kokių pinigų jam mokėjote?
– Skurdžiai gyvenantiems Lietuvos piliečiams garantuojama valstybės teisinė pagalba. Man ji nepriklausė.
Nežinau, ką būčiau daręs, jei ne Klaipėdos advokatas Osvaldas Martinkus. Jis visą laiką nuo pat pradžių man padeda nemokamai. Iki šiol.
– Ar per tuos ketverius metus buvote susitikęs su šeima?
– Deja, su jais nesimačiau nė karto. Jiems sudėtinga atvažiuoti į Lietuvą, labai brangu. Anksčiau aš finansiškai išlaikydavau ir savo šeimą, ir tėvus.
Dabar tėvai kiek galėdami paremia žmoną ir dukrą.
Kai mačiau pastarąjį kartą, ji buvo dar vaikas, o dabar – jai jau dvylika. Pravieniškėse galėdavau su artimaisiais penkiolika minučių per savaitę pasikalbėti telefonu. Dukra iš pradžių tik verkdavo, dabar apsiramino.
Dabar labiausiai laukiu šeštadienių. Tuomet pagal su Probacijos tarnybos suderintą tvarkaraštį galiu nueiti į „Akropolį“. Ten nemokamas internetas, per „Skype“ pasikalbu su žmona ir dukra.
Bausmės terminas man baigiasi 2017-ųjų sausio 28 dieną. Tenoriu vieno – iki tol gyventi ir dirbti Lietuvoje pagal įstatymus.
...
Probacija - sąlyginė alternatyva paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui, taikant nusikalstamas veikas padariusiems asmenims jų integracijos į visuomenę poreikius atitinkančias, racionalias ir humaniškas socialinio, edukacinio, teisinio poveikio priemones.
The concept of probation, from the Latin, probatio, "testing," has historical roots in the practice of judicial reprieve. In English common law, prior to the advent of democratic rule, the courts could temporarily suspend the execution of a sentence to allow a criminal defendant to appeal to the monarch for a pardon. Probation first developed in the United States when John Augustus, a Boston cobbler, persuaded a judge in the Boston Police Court in 1841 to give him custody of a convicted offender, a "drunkard," for a brief period and then helped the man to appear rehabilitated by the time of sentencing.
CEP, the Confederation of European Probation.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 220 „Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“
Na, Rusija...
O Lietuva gi - Valstybė, tiesa?
2015-09-17
Serga
Sirgalius serga.
Болельщик болеет.
Fani ...?
Fans ...
fan (n.2)
"devotee," 1889, American English, originally of baseball enthusiasts, probably a shortening of fanatic, but it may be influenced by the fancy, a collective term for followers of a certain hobby or sport (especially boxing); see fancy (n.). There is an isolated use from 1682, but the modern word likely is a late 19c. formation. Fan mail attested from 1920, in a Hollywood context; Fan club attested by 1930.
"European Morals"]
Before the close of the republic, an enthusiastic partisan of one of the factions in the chariot races flung himself upon the pile on which the body of a favourite coachman was consumed, and perished in the flames. [Lecky,
Блок Карибских стран
Saturday, 16 May 2015
China returned as the United States' largest foreign creditor in March, even as overall foreign central bank holdings of U.S. Treasuries fell, U.S. government data showed on Friday.
China held $1.261 trillion in U.S. Treasuries in March, the most since September and up from $1.224 trillion from February, the Treasury Department data showed.
Japan slipped back to No. 2 with $1.227 trillion, above $1.224 trillion in February.
Belgium, which as recently as February was the No. 3 holder of U.S. debt, saw its holdings plunge in March by $92.5 billion to $252.8 billion.
Сегодня, 11:22
Россия увеличила вложения в казначейские облигации США (US Treasuries) на 9,7 миллиарда долларов в июле. Как сообщает Lenta.ru, об этом свидетельствуют информация Минфина и Федеральной резервной системы Соединенных Штатов.
По последним данным, Россия владеет ценными бумагами США на сумму 81,7 миллиарда долларов. Страна поднялась на 16-ю строчку в списке крупнейших кредиторов США. Первое место занимает Китай (1,24 триллиона; минус 31 миллиард), второе — Япония (1,19 триллиона; плюс 400 миллионов). На третьей позиции — блок Карибских стран (324,5 миллиарда).
Всего иностранные государства владеют US Treasuries на 6,07 триллиона долларов. Эта цифра за месяц уменьшилась почти на 100 миллиардов.
China returned as the United States' largest foreign creditor in March, even as overall foreign central bank holdings of U.S. Treasuries fell, U.S. government data showed on Friday.
China held $1.261 trillion in U.S. Treasuries in March, the most since September and up from $1.224 trillion from February, the Treasury Department data showed.
Japan slipped back to No. 2 with $1.227 trillion, above $1.224 trillion in February.
Belgium, which as recently as February was the No. 3 holder of U.S. debt, saw its holdings plunge in March by $92.5 billion to $252.8 billion.
Россия увеличила вложения в казначейские облигации США (US Treasuries) на 9,7 миллиарда долларов в июле. Как сообщает Lenta.ru, об этом свидетельствуют информация Минфина и Федеральной резервной системы Соединенных Штатов.
По последним данным, Россия владеет ценными бумагами США на сумму 81,7 миллиарда долларов. Страна поднялась на 16-ю строчку в списке крупнейших кредиторов США. Первое место занимает Китай (1,24 триллиона; минус 31 миллиард), второе — Япония (1,19 триллиона; плюс 400 миллионов). На третьей позиции — блок Карибских стран (324,5 миллиарда).
Dwa litwini
Józef Dowbor-Muśnicki[1]
(ur. 25 października 1867 w Garbowie koło Sandomierza, zm. 26 października 1937 w Batorowie koło Poznania) – generał lejtnant Armii Imperium Rosyjskiego i generał broni Wojska Polskiego, naczelny dowódca Sił Zbrojnych Polskich w byłym zaborze pruskim.
Urodził się 25 października 1867 w majątku Garbów koło Sandomierza w rodzinie Romana Muśnickiego, który był właścicielem Garbowa, pochodzącego z litewskiego rodu Dowborów (Daubor) osiadłego od XVII w. w sandomierskim, herbu Przyjaciel oraz Antoniny z Wierzbickich.
W dniu 6 stycznia 1919 otrzymał wezwanie od Naczelnej Rady Ludowej do objęcia dowództwa nad powstaniem wielkopolskim. Muśnicki udał się najpierw do Warszawy, gdzie odbył rozmowę z Józefem Piłsudskim, który potwierdził nominację NRL, a następnie do Poznania, gdzie przybył 8 stycznia.
Juozas Pilsudskis (lenk. Józef Klemens Piłsudski)
Buvo ketvirtas vaikas 12 vaikų (iš kurių 2 mirė dar kūdikystėje) bajorų šeimoje. Jo tėvai buvo Juzefas Vincentas Pilsudskis (gim. Repšėnų dvare 1833 m.) ir Marija Bilevičiūtė (gim. Adomavo dvare 1842 m.). 1874 m. sudegus Zalavo dvarui, su šeima persikėlė į Vilnių, kur lankė rusų gimnaziją. Tarp jo bendramokslių buvo vėliau išgarsėjęs Feliksas Dzeržinskis. 1885 m. įstojo į Charkovo universiteto Medicinos fakultetą, bet 1886 m. už anticarinę veiklą buvo pašalintas. 1888–1892 m. už dalyvavimą pasikėsinant į carą Aleksandrą III kartu su broliu Bronislavu ištremtas į Sibirą.
1914–1916 m. jau atvirai organizavo Lenkijos kariuomenę (POV) ir lenkų legionus. 1916 m. lapkričio 5 d. paskelbė Lenkijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, o save paskyrė Lenkijos vyriausybės karinio departamento direktoriumi.
1918 m. lapkričio 11 d. paskelbtas Lenkijos valstybės viršininku ir buvo juo iki 1922 m. 1919 m. bandė organizuoti Vilniuje M. Riomerio vyriausybę, bandė atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tačiau Lietuvoje šie jo pasiūlymai nesusilaukė pritarimo.
Urodził się 25 października 1867 w majątku Garbów koło Sandomierza w rodzinie Romana Muśnickiego, który był właścicielem Garbowa, pochodzącego z litewskiego rodu Dowborów (Daubor) osiadłego od XVII w. w sandomierskim, herbu Przyjaciel oraz Antoniny z Wierzbickich.
W dniu 6 stycznia 1919 otrzymał wezwanie od Naczelnej Rady Ludowej do objęcia dowództwa nad powstaniem wielkopolskim. Muśnicki udał się najpierw do Warszawy, gdzie odbył rozmowę z Józefem Piłsudskim, który potwierdził nominację NRL, a następnie do Poznania, gdzie przybył 8 stycznia.
Juozas Pilsudskis (lenk. Józef Klemens Piłsudski)
1914–1916 m. jau atvirai organizavo Lenkijos kariuomenę (POV) ir lenkų legionus. 1916 m. lapkričio 5 d. paskelbė Lenkijos nepriklausomos valstybės atkūrimą, o save paskyrė Lenkijos vyriausybės karinio departamento direktoriumi.
1918 m. lapkričio 11 d. paskelbtas Lenkijos valstybės viršininku ir buvo juo iki 1922 m. 1919 m. bandė organizuoti Vilniuje M. Riomerio vyriausybę, bandė atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tačiau Lietuvoje šie jo pasiūlymai nesusilaukė pritarimo.
Reykjavik and Vilnius
Iceland first recognised restored Lithuania’s independence.
SEP 16 2015
The City of Reykjavík will no longer purchase goods made in Israel. The City Council voted yesterday that the city would not purchase any goods manufactured in Israel as long as the Israeli occupation of Palestinian territories continues.
The explanatory memorandum argues the boycott is a symbolic act. It shows that the City of Reykjavík supports the right of Palestinians to independence, while condemning “the Israeli policy of apartheid” in the occupied Palestinian territories.
The City might boycott other countries accused of human rights violations.
Vilnius Mayor's adviser:
SEP 16 2015
The City of Reykjavík will no longer purchase goods made in Israel. The City Council voted yesterday that the city would not purchase any goods manufactured in Israel as long as the Israeli occupation of Palestinian territories continues.
The explanatory memorandum argues the boycott is a symbolic act. It shows that the City of Reykjavík supports the right of Palestinians to independence, while condemning “the Israeli policy of apartheid” in the occupied Palestinian territories.
The City might boycott other countries accused of human rights violations.
Vilnius Mayor's adviser:
Elton John and President
Last week, while promoting gay rights in the Ukraine, John
“I would like to meet [Mr Putin],” John told BBC. “It's probably pie in the sky . . . He may laugh behind my back when he shuts the door, and call me an absolute idiot, but at least I can think I have the conscience to say I tried.”
According to the Times, “some have speculated that Mr. John was the victim of a prank call.”
told the BBC that he would like to speak with Putin about his “isolating and prejudiced” attitude towards gay people.
“I would like to meet [Mr Putin],” John told BBC. “It's probably pie in the sky . . . He may laugh behind my back when he shuts the door, and call me an absolute idiot, but at least I can think I have the conscience to say I tried.”
According to the Times, “some have speculated that Mr. John was the victim of a prank call.”
While in the Ukraine, John Instagrammed about meeting with another political leader on the issue—the country’s President Poroshenko—but this time he had (not only) photographic evidence of the encounter...
Sekvoja Sibire
Netrukus Rusijoje įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris turėtų išspręsti milijono tos šalies didžiausių skolininkų problemas. Tačiau tai tik lašas jūroje. Tiems, kuriems bus leista pasinaudoti naujuoju įstatymu, bus atidėtas skolų mokėjimas arba jie galės atsiskaityti savo turtu, kad galėtų pradėti naują gyvenimą.
Tačiau milijonas žmonių – tik menka dalis tų, kurie turi problemų.
Skolose įklimpusių yra kur kas daugiau – apie 20 mln. Rusijos piliečių, bet jiems Fizinių asmenų bankroto įstatymas nepadės.
Ar daug bėdžių šalyje?
Teismo antstolių tarnybos ir Nacionalinio kreditų istorijos biuro duomenimis, tokių žmonių – arti milijono. Tačiau tai lašas jūroje, palyginti su didžiausios šalyje skolų išieškojimo įmonės „Sequoia Credit Consolidation“
pateikiamais skaičiais. Jos duomenimis, kas ketvirtas rusas turi bėdų dėl paskolos grynaisiais pinigais, kas šeštas įsiskolino turėdamas kreditinę banko kortelę, kas dešimtas neišsimoka paskolos automobiliui, kas 25-as – būsto paskolos. Blogųjų skolininkų šalyje yra mažiausiai 20–25 mln.
Daugumai šių žmonių net statistinis rodiklis – 140 tūkst. rublių – nepakeliama našta. Vidutinės vieno gyventojo pajamos Rusijoje siekia 26 tūkst. rublių (344,5 euro) per mėnesį, tad skolų duobė reiškia ilgus mėnesius žeminančio vargo ir alkio.
Be to, paskolą išdavęs bankas gali perduoti skolininką išieškotojams, kurie išrengs jį iki paskutinio siūlelio.
Kam pasiskųsti nėra: Rusijoje skolininkas, kuriam oficialiai nepaskelbtas bankrotas, neturi jokių teisių, tik įsipareigojimus.
Sekvoja gali būti:
Gal ir finansinio rašto?
Skolose įklimpusių yra kur kas daugiau – apie 20 mln. Rusijos piliečių, bet jiems Fizinių asmenų bankroto įstatymas nepadės.
Teismo antstolių tarnybos ir Nacionalinio kreditų istorijos biuro duomenimis, tokių žmonių – arti milijono. Tačiau tai lašas jūroje, palyginti su didžiausios šalyje skolų išieškojimo įmonės „Sequoia Credit Consolidation“
Daugumai šių žmonių net statistinis rodiklis – 140 tūkst. rublių – nepakeliama našta. Vidutinės vieno gyventojo pajamos Rusijoje siekia 26 tūkst. rublių (344,5 euro) per mėnesį, tad skolų duobė reiškia ilgus mėnesius žeminančio vargo ir alkio.
Be to, paskolą išdavęs bankas gali perduoti skolininką išieškotojams, kurie išrengs jį iki paskutinio siūlelio.
Kam pasiskųsti nėra: Rusijoje skolininkas, kuriam oficialiai nepaskelbtas bankrotas, neturi jokių teisių, tik įsipareigojimus.
- Didysis mamutmedis (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. giant sequoia);
- Visžalė sekvoja (lot. Sequoia sempervirens, angl. coast redwood);
- Sequoyah – čerokių rašto kūrėjas.
