Prie ko čia
26 Baku komisarai?
O
prie to, kad
balandžio 12-tą Su-24 virš "Donald'o Cook'o" vaidenosi 12 kartų, o
Bum Bum nutiko
SSSR įkūrimo sutarties pasirašymo ir ratifikavimo dienomis.
spalio 10
01:012015
Spalio 7 dieną, Kaspijos flotilės laivai, smogę į Sirijos sukilėlių pozicijas, pirmą kartą Rusijos istorijoje panaudojo tolimojo veikimo jūrinio bazavimo sparnuotąsias raketas karinėmis sąlygomis, praneša BBC.
Gynybos ministerijos tvirtinimu,
26 tolimojo nuotolio raketos buvo paleistos iš flotilijos flagmano raketinio laivo „Dagestan“, ir mažųjų raketinių laivų „Grad Svijažsk“, „Uglič“, ir „Velikij Ustiug“ į 11 taikinių esančių už daugiau, nei 1500 kilometrų atstumu.
MIP rašo apie raketas „Kalibr“, tačiau kaip paaiškino BBC karo-jūrų ekspertas Andrej Sojustov, „Kalibru“ yra vadinamas universalus raketų paleidžiamasis kompleksas, skirtas viršgarsinėms prieš-laivinėms raketoms „Oniks“ ir trijų tipų iki-garsinėms skirtingų paskirčių ir nuotolio sparnuotosioms raketoms. Tos kurios buvo panaudotos minimu atveju žymimos indeksu
3М14.
Anksčiau jos buvo paleidžiamo stik bandymų ir mokomojo šaudymo metu.
Kad pasiektų Sirija, raketos skrido maždaug 50 metrų aukštyje aplenkdamos vietovės reljefą virš retai apgyvendintų Irano ir Irako rajonų, tvirtina rusų kariškiai.
Kaip praneša šaltinis iš gynybos ministerijos, šių šalių leidimas buvo gautas iš anksto, ir būtent tai turėjo omenyje Rusijos generalinio štabo vyriausios operatyvinės valdybos viršininkas Andrej Kartapolov, pareiškęs, jog „sparnuotųjų raketų smūgių klausimas buvo iš anksto suderintas su mūsų partneriais“.
JAV gynybos ministras Ashton Carter tuo metu pareiškė, jog iš Rusijos pusės nebuvo gautas joks išankstinis įspėjimas apie raketų paleidimą. Rusų kariškių veiksmus jis apibūdino kaip vis labiau neprofesionalius ir keliančius grėsmę.
„Operacija ne vien karinė“
Vienos amerikiečių
„Tomahawk“
raketos, kurios apytiksliu analogu yra 3М14 paleidimas kainuoja pusantro milijono dolerių.
Atitinkamų viešai prieinamų duomenų raketos 3М14 atžvilgiu nėra. Reikia manyti, jog Rusijos biudžetui jos atsieina mažiau, bet taip pat ne pigiai.
Pasak Andrejaus Sojustovo, pati brangiausia rusiška aviacinė bomba, pasirodžiusi video kadruose iš Sirijos, – valdoma KAB-500 – pagal dabartinį kursą kainuoja 50 tūkstančių dolerių. „Jos fone sparnuotoji raketa tiesiog auksinė ir deimantinė“, – pastebi ekspertas. Pagrindinai, aviacijos grupuotė naudoja įprastas fugasines, išleistas dar TSRS.
Sparnuotųjų raketų galia slypi praktiškai jų nepasiekiamumu oro gynybos sistemoms ir tame, kad išsaugomos lakūnų, kuriuos galima numušti gyvybės. Tačiau Sirijos opozicija neturi kažkiek rimtesnės priešlėktuvinės oro gynybos.
„Buvo reikalinga patikrinti naują ginklą praktikoje, pritaikyti jį masiškai ir pažiūrėti, kaip jis save parodys. Nevertėtų pamiršti ir politinių tikslų, o būtent potencialių galimybių demonstravimo“, – pareiškė BBC karo laivyno ekspertas Prochoras Tebinas.
„Operacija ne grynai karinė, – sutinka Andrejus Sojustovas. – Visa tai atrodo kaip labai brangi, tačiau turinti poveikį jėgos demonstracija“.
Rusija parodė, jog disponuoja analogiškomis amerikietiškoms, tolimojo nuotolio nebranduolinio sulaikymo priemonėmis, pabrėžė jis.
„Raketų 3М14 atžvilgiu, viešai prieinamuose šaltiniuose buvo skelbiamas veikimo nuotolis lygus 300 km., – papasakojo Sojustovas. – Reikalas tame, jog ji egzistuoja dviejų modifikacijų, besiskiriančių tik vienu ženklu „ Э“ – „eksportinė“. Eksportinė versija dviem metrais trumpesnė, turi mažesnė kuro atsargą ir, atitinkamai, trumpesnį skrydžio atstumą. Jos taktiniai-techniniai duomenys buvo paskelbti, visi įsiminė skaičių 300. Kai tapo žinoma, jog raketos praskrido 1500 km., tai sukėlė sprogimo efektą žiniasklaidos erdvėje“.
Kas kietesnis?
Raketos 3М14 poveikio spindulys apima (pagal paskelbtus duomenis 2 600 km) pasirodo, beveik visą Arabijos pusiasalį.
Kampanijos prieš Saadamą Huseiną 2003 metais metu, pasaulį apskriejo efektingi kadrai, kai iš amerikiečių karo laivų Indijos vandenyne buvo paleistos „Tomahawk“raketos. Tikėtina, jog rusų vadovybei pasirodė viliojančia galimybė pademonstruoti: ir mes tai galime!
Žurnalistai 3М14 vadina „rusų Tomahawk“.
„Pavyzdiniu šių raketų (3М14) analogu yra amerikiečių sparnuotoji jūrinio bazavimosi raketa „Tomahawk“, tačiau mūsų kompleksas sukurtas vėliau, skiriasi didesne raketų variantų įvairove, įskaitant viršgarsines priešlaivines ir kitas, ir didesniu strateginės sparnuotosios raketos skrydžio nuotoliu įprasta komplektacija“, – pareiškė „Interfaksui“ šaltinis iš rusų KPK (karinio pramoninio komplekso).
„Tomahawk“ apie 100 km pralaimi skrydžio atstumu, o apie kitus parametrus spręsti sudėtinga“, – sako Andrejus Sujustovas.
„Iš vienos pusės „Tomahawk“ senas, tačiau jis pastoviai tobulinamas. Tai yra, tie „Tomahawk“, kurie buvo sukurti pradžioje labai skiriasi nuo tų, kuriuos perka dabar amerikiečių karinė žinyba. Dėl skrydžio nuotolio 3М14 iš esmės nesiskiria nuo „Tomahawk“, o apie tikslumo, patikimumo ir apsaugos galimybes kalbėti sudėtinga, kadangi tai slapta informacija“, – nurodo Prochor Tebin.
Kaspijos flotilės žvaigždžių valanda
Kodėl smūgis buvo smogtas iš milžiniško atstumo, o ne iš Viduržemio jūros baseino?
Atsakymas paprastas: todėl, kad Juodosios jūros RF laivyne nėra laivų aprūpintų kompleksu „Kalibras“.
O kodėl naujos sistemos įvedimas prasidėjo nuo Kaspijos flotilės, visada anksčiau buvusios vandenynų laivynų šešėlyje?
Prochoro Tebino nuomone, reikalas geografijoje: iš Kaspijos baseino galima smogti sparnuotosiomis raketomis ne tik į Artimuosius Rytus, bet ir į Centrinę Aziją.
Andrejus Sojustovas primena, jog 2012 metais, kada naujos sparnuotosios raketos buvo priimamos apsiginklavimui, niekas net numatyti negalėjo operacijos „Krymas mūsų“, Juodosios jūros laivynas bazavosi užsienio teritorijoje, laivų skaičius Sevastopolyje buvo ribojamas susitarimais su Ukraina. Dabar Juodosios jūros laivyną planuojama papildyti dviem mažaisiais raketiniais laivais tipo „Velikij Ustiug“ su „Kalibras“ kompleksais.
„Nedidelė grupuotė, visada buvusi podukra, netikėtai tapo pakankamai pastebima ir atsidūrė dėmesio centre“, – reziumuoja karo analitikas.
„Tai buvo galimybių atakuoti renkantis taikinius tolimais atstumais demonstracija – kad parodyti, jog yra paritetas JAV, – ir, žinoma, reklaminė akcija. Nebuvo jokios karinės būtinybės leisti brangiai kainuojančias raketas 1500 km atstumu, tuo labiau, kad Rusija jau vykdė šių raketų bandymus Kaspijos flotilėje. Tai buvo šou – nors turinti poveikį, bet tų pačių rezultatų galima buvo pasiekti Rusijos aviacijos pagalba“, – sako amerikiečių analitikas iš CNA Corporation Michael Kaufman.
Karo eskalacija Viduržemio jūros regione
Tuo tarpu rusų karinių jūros pajėgų grupuotė Viduržemio jūroje, atkurta 2013 metais, per pastarąsias dienas išaugo nuo 10 iki 15 laivų, tarp kurių Juodosios jūros laivyno flagmanas raketinis kreiseris „Maskva“ ir sargybiniai laivai „Ladnyj“, „Pytlivyj“, ir „Smetlivyj“.
Sparnuotųjų raketų ir lėktuvų jie neturi, apšaudyti iš pabūklų Sirijos pakrantės netenka, kadangi ją kontroliuoja pajėgos, lojalios Bašarui Asadui.
Tačiau, ekspertų nuomone, Viduržiemio jūroje esančio RF laivyno funkcijos neapsiriboja vien vėliavos demonstravimu.
„Pagrindinis uždavinys – dengti operaciją „Sirijos ekspresas“, tai yra ginklų tiekimą sirų kariuomenei jūrų keliu. Antra, oro erdvės virš Sirijos kontrolė, kadangi „Maskva“, savo galingo radaro dėka, vadovauja rusų aviacijos veiksmams“, – paaiškino Prochor Tebin.
Pasak Andrejaus Sojustovo, „Maskvos“ borte yra išskleistas visos Sirijos operacijos štabas.
Be vis to, nurodo ekspertas, nuo rugsėjo 30 iki spalio 7, tai yra tuo pačiu metu su aviacijos antskrydžiais, atvykusi išvakarėse „Maskva“ ir kiti laivai surengė akvatorijoje tarp Sirijos ir ir Kipro mokymus su šaudymu, laikinai uždarę rajoną trečių šalių laivams ir aviacijai. Rajonas paskelbtas pavojingu, sudarė ratą maždaug 41 kilometro diametru su centru 70 km į vakarus nuo Tartuso.
Tartuso ateitis
Rusiškosios ir pasaulio MIP neretai vadina Tartusą karine-jūrine baze. Oficialiuose dokumentuose jis įvardinamas kukliau: „materialinio-techninio aprūpinimo punktu“.
Ten yra pora senų plaukiojančių prieplaukų, remontinis Juodosios jūros laivyno laivas, keičiamas kas šeši mėnesiai, administracinis pastatas ir sandėliai.
Faktiškai, tai lavų aprūpinimo gėlu vandeniu, kurų, tiekiamu tankerių iš Juodosios jūros uostų, ir einamojo remonto vieta, kad nereikėtų dėl kiekvienos smulkmenos grįžti į Sevastopolį.
„Aš praktiškai įsitikinęs, jog, jeigu įvyks persilaužimas Asado režimo naudai, Tartus bus paverstas kažkuo labiau reikšmingesniu – labai jau patogi jo vieta“, – sako Andrejus Sojustovas.
„Jeigu situacija Sirijoje stabilizuosis, Tartus, tikėtina, vystysis, tačiau šiai dienai apie tai kalbėti dar per anksti“, – sako Prochor Tebin.
Sojustovas nurodo, jog šiandienės būsenos Tartus suvaidino savo vaidmenį Sirijos operacijoje, pirmiausia, kaip didelis sandėlis.
„Fotografijose ir videokadruose iš aviabazės Latakijoje matomos žygio pirtys ir virtuvės, aiškiai ne naujos, išdegusios saulėje. Jos stovėjo Tartuse, laukdamos savo valandos, kaip išsireiškia kariškiai, „konservuose“, – paaiškino jis.
