GRYNI PINIGAI.
Įsivaizduokite, kad norėdami papildyti savo banko sąskaitą į bankomatą įkišate stambią kupiūrą, o bankomatas staiga ją išspjauna. Tiesa, ne bet kokią, o tik tai, kas iš jos liko, – skiautes.
Būtent taip nutiko „Swedbank“ klientei Viktorijai (red. vardas ir pavardė žinomi), tačiau dar didesnį moters nepasitenkinimą sukėlė tai, kad
minėtas bankas, pasak jos, nesugeba kontroliuoti susidariusios situacijos.
NEGRYNI PINIGAI.
Dėl kilusių įtarimų blokuoja banko korteles: manoma, kad galėjo nutekėti duomenys.
1.
SEB bankas oficialiai neatskleidžia, kiek pastaruoju metu klientų kortelių teko užblokuoti, bet anot banko – tai įprasta prevencinė priemonė.
2. “Žmonės perka dovanas, atsiskaito daugiau internete, natūralu, kad
daugėja atsiskaitymų internete ir būtent čia lengviausia paslysti. Ir tokių atvejų būna gal truputėlį daugiau, bet mes nematome didelio nuokrypio nuo kasdienės situacijos“, – sakė SEB Baltijos šalių mokėjimo kortelių vadovas Romas Čereška.
3.
Tiesa, sukčiai gali bandyti pasisavinti duomenis ir iš perkančių įprastose parduotuvėse. „Jie aktyvuoja savo programinį kodą realiose parduotuvėse, į kurias įsilaužė dar prieš kelis mėnesius, bet tą kodą aktyvuoja tik per išpardavimus, kadangi tuo momentu surenka daugiausiai mokėjimo kortelių informacijos“, – apie gudravimus kalbėjo Lietuvos banko vyriausiasis specialistas Darius Rainys.
4. „Banko aplaidumas būtų, jei bankas neblokuotų įtartinų kortelių, su kuriomis vykdomos operacijos. Šiuo atveju
didžiausioje rizikos pusėje yra tos kortelės turėtojas, kuris ją panaudoja netinkamoje vietoje internete, ar duoda į rankas atsiskaityti pardavėjui kavinėje ir panašiai“, – sakė D.Rainys.
Sutrumpintai:
1. Bankas slepia tiesą, gali užblokuoti jūsų kortelę ir iš esmės nieko neaiškinti.
2. Internete atsiskaitymų daugėja, o čia ir yra lengviausia praterioti banko kortelėje laikomus pinigus.
3. Paprastose parduotuvėse tuos banko kortelėje laikomus pinigus irgi galit prarasti.
4. Rizikuoja ne bankas, kurio kortele šiojue negrynųjų pinigų eroje verčiamas atsiskaitinėti ja žmogus skelbiamas kaltuoju, nes „pirko netinkamoje vietoje internete" ar „davė kortelę pardavėjui kavinėje ir panašiai".
