2018-04-14
Lietuva Europoje 2018
Vidutinis atlyginimas Europoje.
O čia
„kaip ant mielių užaugę" mūsų atlyginimai - 2018.
Kaip buvo Rytai pavergti Vakarų - taip ir tebėr, kol kas...
Kol kas.
Kaip buvo Rytai pavergti Vakarų - taip ir tebėr, kol kas...
Kol kas.
Knygos apie JAV Prezidentą D.Trumpą
2018-01-07
Žurnalistas Michaelas Wolffas nepabūgo Baltųjų rūmų grasinimų ir penktadienį pirma laiko išleido skandalingą knygą apie JAV prezidentą.
Nėra abejonių, kad dėmesio centre atsidūręs 64 metų žurnalistas M.Wolffas jame liks ilgai.
Mat jo knyga „Ugnis ir įsiūtis: Trumpo Baltųjų Rūmų viduje“ („Fire and Fury: Inside the Trump White House“) užrūstino ne tik prezidentą Donaldą Trumpą, bet ir įtakingus jo sąjungininkus. Tiesa, M.Wolffas taip pat sulaukė palaikymo iš žmonių, kurie 71-erių prezidentą laiko pareigoms netinkamu, besiblaškančiu, nepatikimu politiku.
O vakar pridėjo, kad visa D.Trumpo komanda laiko jį vaiku.
Knyga apie D.Trumpo kelią į Baltuosius rūmus ir pirmuosius metus poste dar net nebuvo išleista, bet žaibiškai įplieskė audrą. Prezidento advokatai ketvirtadienį pradėjo procesą siekdami sustabdyti knygos išleidimą.
Bet nesėkmingai. Knygos leidėjas „Harvey Holt & Co“ apėjo žabangus ir knygą išleido vakar, o ne sausio 9-ąją, kaip žadėta.
„Ačiū, pone prezidente“, – socialiniame tinkle „Twitter“ už išaugusį susidomėjimą knyga dėkojo M.Wolffas.
Knygos autorius per 18 mėnesių trukusį rašymo procesą susidarė įspūdį, jog „100 proc. D.Trumpo artimųjų ir patikėtinių“ manė, esą jis negali gerai atlikti savo darbo.
17 Secret Truths About Donald Trump Revealed By His Longtime Butler
Even stranger considering Trump doesn’t drink (also like Batman). The library used to be filled with first edition books that Senecal says no one ever read. When Trump took over the mansion he replaced it with a bar complete with a painting of himself in tennis whites.
Lietuvaitė JK
Britanijoje suimti du nepilnamečiai, įtariami nužudę iš Lietuvos kilusią paauglę. Mergaitės kūnas ketvirtadienį buvo rastas Vakarų Midlandso grafystėje, Vulverhamptone, parke, rašo BBC.
16 ir 17 metų įtariamieji buvo sulaikyti Vulverhamptono mieste.
Vietos žiniasklaida rašo, kad auka gimė Lietuvoje. Jos šeimai visokeriopą pagalbą teikia vietos tarnybos.
JK.
Tas Pats Scenarijus?
1. Masinio Naikinimo Ginklo*
2. Masinio Naikinimo Ginklas Landynėj, esą, buvo panaudotas prieš Masę Žmonių, susidedančią iš 2 (dviejų) asmenų.
3. Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija surengė virtinę BAUDŽIAMŲJŲ smūgių, atsakydamas į NUMANOMAS chemines atakas, kurias Amerikos prezidentas DONALDAS TRUMPAS pavadino „monstro nusikaltimais“.
Sirijos sostinėje Damaske girdėjosi sprogimai, o D. Trumpas apie šiuos karinius veiksmus paskelbė iš Baltųjų rūmų, nors Rusija pagrasino į juos atsakyti. Tikėtina, kad šie įvykiai žymi naują etapą brutaliame, jau septynerius metus besitęsiančiame pilietiniame kare.
* Masinio Naikinimo Ginklas Lietuvoje.
Masinio Naikinimo Ginklas Lietuvoje II.
Masinio Naikinimo Ginklas Lietuvoje III.
2018-04-13
Negalimi Kandidatai
2018-04-13
Prezidento rinkimų apklausos favoritai: ryškėja vienas lyderis, S. Skvernelio populiarumas ritasi žemyn
Ką pasakytų Angela Merkel apie Švedbankio kandidatą Gitaną, jei ji būtų ne Vokietijos, bet Lietuvos Demokratinė Demagogė?
Naujienų portalo Delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 21–29 d. atlikta apklausa parodė, kad G. Nausėdos populiarumas siekė 22,2 proc. (vasarį – 20,4 proc.). Antrasis šioje reitingų lentelėje – V. Matijošaitis, kuriam paramą reiškė 13,9 proc. respondentų (vasarį – 11,7 proc.).
Premjerą S. Skvernelį prezidento poste norėtų matyti 8,7 proc. apklaustųjų (vasarį – 9,3 proc.).
Už konservatorę Seimo narę Ingridą Šimonytę balsuotų 6,1 proc. apklausos dalyvių (vasarį – 5,6 proc.), už buvusį diplomatą V. Ušacką – 5,9 proc. respondentų (vasarį – 5,5 proc.), už parlamentarą Naglį Puteikį – 3,9 proc. apklaustųjų (vasarį – 4,2 proc.).
Kitų galimų kandidatų – europarlamentaro Antano Guogos, valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, verslininko Roberto Dargio, Seimo narės Aušros Maldeikienės, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, europarlamentaro Valentino Mazuronio – populiarumas svyruoja nuo 4 iki 0,5 proc.
Kitų galimų kandidatų...
O dar kiti - negalimi?
12,2 proc. apklausos dalyvių nurodė nežinantys, už ką balsuotų, o 11,5 proc. teigė, kad išvis nebalsuotų.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Pirmą kartą matau laikantis Visuomenės informavimo įstatymo!
Geriausiai Į Saviškius Šaudanti Valdžia
Kieno?
Mūsų, žinoma.
Estija, Latvija, Lietuva ir Ukraina bei Bostvana - „pasaulio lyderiai" pagal BVP kritimą Pasaulinės Finansų Krizės metu.
Estijos, Latvijos ir Ukrainos valdžios į savo piliečius šios KREIZĖS proga nešaudė.
NEBELABAI IR RUDOS VOKIETIJOS KANCLERĖ NURODĖ PASAULINĖS FINANSŲ KRIZĖS KALTININKUS, O LIETUVOS VALDŽIA NIEKO PANAŠAUS NEDARĖ, UŽTAT TOS KRIZĖS ĮKARŠTYJE PAŠAUDĖ Į SAVO PILIEČIUS.
VĖL PIRMI!
Nu ...
Kaip sakoma -
2018-04-12
Swedbank Pila Smėlį
2018-03-15
Viena iš banko pamokų jaunimui – pilstyti smėlį
Finansų laboratorijoje planuojama rengti paskaitas apie asmeninio biudžeto valdymo iššūkius, profesijos pasirinkimą bei kitas moksleiviams aktualias temas.
Kaip sakė „Swedbank“ vadovė Lietuvoje Dovilė Grigienė, visas finansinių erdvių konceptas sukurtas specialiai šioms erdvės.
„Jokios panašios nėra nei Lietvoje, nei pasaulyje“, – atidarymo renginyje teigė D. Grigienė.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad apsilankymas finansų erdvėse yra nemokamas, tačiau grupių vizitams būtina išankstinė registracija.
Renginio atidaryme sveikinimo kalbą sakė ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Aš jau pabandžiau rankomis ir pirštais susipažinti su tuo, kaip ugdyti finansinį raštingumą. Tai labai svarbu. Dėkoju „Swedbank“ už finansinio raštingumo ugdymą. Džiaugiamės, kad verslas prie finansinio raštingumo programos taip pat aktyviai prisideda“, – renginyje sakė J.Petrauskienė.
O štai finansų ministras Vilius Šapoka net pasidalino šmaikščia istorija.
„Mano kolegė ką tik grįžo iš atostogų Azijoje. Ten ji plaukė valtele, o paskui vairininkas paprašė susimokėti už plukdymą. Ji derėdamasi pasakė, kad yra iš mažos šalies, o jis paklausė, ar iš Singapūro. Deja, jis nepadarė jai nuolaidų. Mes tampame vis turtingesni, todėl, kai turime daugiau, mums reikai išmaniau tuos pinigus valdyti. To ir linkiu“, – kalbėjo V.Šapoka.
Kieno Rankose Kalavijas?
Agresyvūs vyrai
mėtė sniego gniūžtes.
Ką?
Premjeras Saulius Skvernelis
žada, kad Lietuva ir toliau teiks paramą karo niokojamai Rytų Ukrainai, taip pat ir karine įranga.
Karinę įrangą Ukrainai tiekia vienintelė EuroKongo
dalis - Lietuva.
Kieno Rankose
Vyčio Kalavijas?
Ką?
žada, kad Lietuva ir toliau teiks paramą karo niokojamai Rytų Ukrainai, taip pat ir karine įranga.
Karinę įrangą Ukrainai tiekia vienintelė EuroKongo
Kieno Rankose
2018-04-11
Kas leido ir kas įsakė šaudyti į Lietuvos piliečius?
2009 m. sausio 16 d
Tūkstančiai piliečių, penktadienį mitinguoti užplūdę Seimo prieigas, keikė valdžią. Iš pradžių taiki akcija, kuria siekiama stabdyti kai kurias valdančiosios koalicijos vykdomas reformas, apie 100 jaunuolių pastangomis peraugo į neramumus. Jų metu sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai. Seimo atstovų duomenimis, žala gali siekti iki 2 mln. litų. Pareigūnai teigia, jog riaušės buvo organizuotos.
Ugnį protesto pradžioje dar pakurstė susitikti su mitinguotojais išėjęs susitikti valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.
Seimo pirmininkas A. Valinskas
(Tai „sekasi" su Seimo pirmininkais - tai jie
Dar miniai neįsisiūbavus, prie Seimo kalbinti žmonės sakė, kad stovės čia tol, kol kas nors išeis su jais pasikalbėti. Minia skandavo: „Valinską! Valinską! Bailiai! Pasirodykit kas nors!
Akcijos organizatoriams raginant traukti Vyriausybės link, atsiskyrusi iš pažiūros apgirtusių, agresyvių jaunuolių minia veržėsi į Seimo trečiuosius rūmus. Jiems kelią užstojo policija. Agresyvūs vyrai, reikalaudami Seimo pirmininko Arūno Valinsko ir kad padainuotų jo žmona Inga, į Seimą mėtė sniego gniūžtes. Incidentą pasiėmęs raciją stebėjo generalinio policijos komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis. Dalis besiveržiančių į Seimą šnekėjo rusiškai. Juos kiek apramino senyva moteris, ramiai pareiškusi, kad mėtyti sniego ir kelti neramumų nereikia.
Policijos pareigūnai penktadienį neigė* naudoję gumines ar kitokias kulkas – riaušininkam išvaikyti buvo naudojamos tik ašarinės dujos ir specialiosios priemonės. Tačiau vėliau paaiškėjo*, jog Viešo saugumo pajėgos prieš riaušininkus naudojo ir gumines kulkas.
Pareigūnai šeštadienį toliau ketina budėti prie Seimo, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka.
"Budėsim tiek, kiek reikės", - BNS sakė generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis**.
Lithuania uses rubber bullets only in isolated cases. Details of the conditions governing use
are set out in a government resolution. The ammunition is used to respond to dangers created
by the gathering of large groups of people, to control riots*** and to subdue people who are
demonstrating resistance.
Kas leido ir kas įsakė šaudyti į Lietuvos piliečius?
Beje, skelbiama, kad tada, 2009 m. sausį, šaudyta pasenusiomis, sukietėjusiomis guminėmis kulkomis.
Dar įdomu:
VOKIETIJOS KANCLERĖ NURODĖ PASAULINĖS FINANSŲ KRIZĖS KALTININKUS, O LIETUVOS VALDŽIA TO NEDARĖ, UŽTAT TOS KRIZĖS ĮKARŠTYJE PAŠAUDĖ Į SAVO PILIEČIUS.
* Kas Lietuvos Respublikos policijoje melavo: pradžioje neigė, o paskui patvirtino, kad Lietuvos policija šaudė į Lietuvos Respublikos piliečius, guminėmis kulkomis?
** Sausio 16 d. protesto akcijos vyko ir kituose miestuose: Panevėžyje, Šiauliuose. Šiauliuose prie savivaldybės susirinko ~2000 žmonių, daugiausia turgaus prekiautojų, kurie protestavo prieš naujus mokesčius. Į minią įsimaišę radikalūs jaunuoliai ragino šturmuoti pastatą, tačiau apsiribota sniego mėtymu, o iš provokatorių atimtos lazdos ir kastuvai[3].
Nesankcionuotas mitingas vyko Alytuje. Pirmiausia nedidelė žmonių grupelė susirikiavo prie Jazminų turgavietės. Laikui bėgant minia išaugo iki kelių šimtų protestuotojų. Laikinai buvo paralyžiuotas automobilių eismas. Paskui minia įsiveržė į Savivaldybės pastatą, reikalavo susitikti su meru Česlovu Daugėla. Neradus mero, buvo užimta posėdžių salė, kurioje protestuotojai toliau reiškė nepasitenkinimą valdžia[4].
Nei Šiauliuose, nei Alytuj policija nešaudė, šaudė tik Vilniuje.
Jei jau profesinių sąjungų mitingo Vilniuje, prie Seimo, reikalus pagal savo tuometines pareigas aiškino dabartinis Lietuvos premjeras, kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidento postą parenkamas Saulius Skvernelis, tai jis turėtų paaiškinti ir šaudymo į Lietuvos Republikos piliečius iniciatyvas.
Šia proga pravartu prisiminti ir jam, Sauliui Skverneliui, vadovaujant Lietuvos policijai vykusį vieno nuosavo namo Garliavoje šturmą
sutelkus bene didesnes pajėgas negu užimant Bastiliją,
Pareigingas?
Netrukdyti miegoti ar netrukdyti dirbti?
*** Riots = riaušės.
Riaušės – pilietinio nepaklusnumo forma, pasireiškianti spontanišku smurto, vandalizmo, nusikaltimų protrūkiu. Riaušės vyksta chaotiškai, veikiant masinei psichologijai.
Riaušių priežastis – nuoskauda dėl esamos padėties arba aktyvus nepritarimas kokiai nors nuomonei ar elgesiui. Riaušės dažnai kyla agresyvių protesto akcijųmetu, priešiškų kultūrų, organizacijų susidūrimo metu, taip pat po sporto varžybų, renginių. Riaušininkų taikiniais tampa viešojo saugumo pareigūnai, skirtingas pažiūras reiškiantys žmonės, viešasis ir privatus turtas (automobiliai, pastatai).
Riaušininkai kaip ginklus naudoja akmenis, statybines nuolaužas, butelius, metalinius strypus, petardas, molotovo kokteilius. Policijos ginkluotę riaušių atvejais sudaro skydai, guminės lazdos, ašarinės dujos, guminiai ir plastikiniai šaudmenys, vandens patrankos, pipirinės dujos. Ekonomiškai skurdesnėse šalyse riaušių metu riaušininkai grobsto parduotuves.
Cituoju:
Sausio 16-ąją riaušėmis Vilniuje virto profesinių sąjungų organizuota protesto akcija prie Seimo.Argi Profesinių sąjungų mitingas buvo nelegalus?
Ar Lietuvos Respublikos teisėsauga nustatė riaušių organizatorius?
Regis, ne.
Tai ... Lietuvos Respublikos policija (pasenusiomis) guminėmis kulkomis sušaudė profesinių sąjungų organizuota protesto akciją*****?
**** Pradingusios pakeliui į Vilnių Ievos Strazdauskaitės ieškoti išsyk (nespontaniškai gal gi) mestos irgi panašaus dydžio policijos pajėgos, nors, kaip teisėsauga vėliau visuomenei ėmė aiškinti, kad ne ją, o būtent jos automobilį pagrobt sumanę ir pagrobę (kurį pagrobę paliko) jos nužudymu įtariamieji ją nužudyt sumanė spontaniškai.
Daugiau tokio masto policijos operacijų Laisvoj Lietuvoj, bent jau paviešintųjų tarpe, neprisimenu.
Bet...
Taip ir šitaip galvoti (ar rašyti?) nevalia.
Reikia kovoti su alkoholio****** vartojimu*******.
***** Antradienį Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas sprendė, ar didžiausių profesinių sąjungų atstovus patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riaušėmis virtusio mitingo sausio 16-ąją organizavimo.
Administracinės teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad profsąjungų lyderiai nepakankamai organizavo ir asmeniškai nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų tinkamai kontroliuojama mitingo eiga, kad mitingas vyktų pagal numatytą scenarijų, nepasikeistų jo pobūdis bei būtų laikomasi Susirinkimų įstatyme numatytų reikalavimų.
Protokole pabrėžiama, kad ne visi susirinkę žmonės laikėsi numatyto 75 metrų atstumo nuo Seimo, didelė žmonių minia nebuvo nukreipta eitynėms prie Vyriausybės rūmų. Be to, nurodoma, kad, prie Seimo prasidėjus kitam mitingui, trukdžiusiam profsąjungų organizuoto mitingo eigai, organizatoriai nesiėmė priemonių kitą mitingą nutraukti bei nesikreipė į policijos pareigūnus, kad būtų pašalinti asmenys, keliantys netvarką ir trukdantys profesinių sąjungų mitingui.
LPSK pirmininkas A.Černiauskas pareiškė nesutinkąs su protokolo turiniu.
„Mitingo eigoje aš kreipiausi į policijos pareigūnus, prašydamas pagalbos <...>. O atsakyti už tai, kas vyko prie Seimo, kai buvome prie Vyriausybės, tikrai negalime. Negalime atsakyti už tai, kad jei būsime prie Vyriausybės, kas nors nugriaus Gedimino pilį ar apvogs butą Žirmūnuose. Tam yra teisėtvarkos pareigūnai, kurie turėjo užtikrinti viešąją tvarką. Tai yra jų pareiga. Tačiau ai padaryta nebuvo“, - teisme kalbėjo LPSK vadovas.
Skaitykite daugiau: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12384906801237665971-teisiami-profs%C4%85jung%C5%B3-lyderiai-policija-nori-nusikratyti-atsakomyb%C4%97s-video-nuotraukos.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
****** Pirmyn,
Agresyvūs vyrai
Agresyvūs vyrai mėtė sniego gniūžtes.
Ne.
Lietuvos Respublika,
Agresyvūs vyrai, reikalaudami Seimo pirmininko Arūno Valinsko
į Seimą mėtė sniego gniūžtes.
:(
Kauno Kunigai Ir Palūkanos
Kauno kunigai pelnosi iš paskolų palūkanų – leidimą tam davė pats arkivyskupas
Nors bažnytiniai kanonai dvasininkams draudžia užsiimti verslu ar kita komercine veikla, Kauno kunigai jau pora dešimtmečių lobsta teikdami žmonėms paskolas. O leidimą kunigams įsteigti kredito uniją ir užsiimti verslu davė pats arkivyskupas.
Įprastai kunigai savų verslų, o tuo labiau kredito įstaigų nekuria. Portalui tv3.lt pasidomėjus dvasininkų įkurta unija Kaune, paaiškėjo, kad kunigai du dešimtmečius pelnosi iš palūkanų rinkimo.
Po bažnyčios sparneliu – nuosavas bankas?
Tačiau Kauno kunigai užsimojo daug plačiau. Jie ne tik įsteigė kredito uniją, bet ir nepasikuklino dėl pavadinimo. Davė jai Kauno arkivyskupijos kredito unijos pavadinimą.
Sužinoję, kad kunigai turi savą kredito uniją, žmonės pasipiktino, kad bažnyčia užsiima verslu. Žmones erzina, kad bažnyčia elgiasi veidmainiškai. Pastaruoju metu kunigai dažnai visus ragina atsisakyti vartotojiškumo, baigti galvoti vien apie pinigus, tačiau nusisukę kunigai elgiasi priešingai – patys teikia vartotojiškas paskolas už nemenkas palūkanas.
Kauno arkivyskupijos kredito unijos plakatą pamatęs portalo tv3.lt skaitytojas Darius (redakcijai pavardė žinoma) pasakojo mažų mažiausiai nustebęs. „Nemoka bažnyčia mokesčių ir dar savo bankus steigia. Tai kas toliau“, – retoriškai klausė jis. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės taip pat sparčiai dalinosi unijos plakatu ir mintimis.
Dalis žmonių kartojo, kad „praėjo noras net po kelis eurus aukoti“, kiti komentaruose rašė apie „vietinių kunigų įspūdingus pirkinius – prabangiausius automobilius bei kainas už vestuves ir krikštynas bei kainų paaiškinimus“.
Po šios diskusijos, į portalą tv3.lt su klausimu kreipėsi skaitytojai, išsiaiškinti, ar iš tiesų „bažnyčia turi savo banką“
Sukūrė ir vadovauja dvasininkai
O savą kredito įstaigą dvasininkai turi jau du dešimtmečius. Kauno arkivyskupijos kredito uniją 1997 m. įsteigė šeši asmenys, iš kurių penki – Kauno arkivyskupijai priklausantys dvasininkai: Jonas Stankevičius, Vytautas Steponas Vaičiūnas, Artūras Jagelavičius, Vytautas Grigaravičius, Vanda Navikaitė, Jonas Bujokas. Leidimą dvasininkams steigti šią uniją davė tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris tapo ir pirmuoju unijos nariu.
Beje, penki steigėjai iki šiol yra dvasininkai, o V. Navickaitė daugiau nei dešimtmetį dirba Kauno arkivyskupijos buhaltere.
Pirmasis ir vienintelis unijos valdybos pirmininkas kun. J. Stankevičius užima ir unijos administracijos vadovo pareigas. Būtent jis atsako ir už unijoje vykdomą finansinę veiklą bei vadovauja unijos valdybai, kuri priima sprendimus apie indėlių palūkanų dydį, kainodarą, tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius ir skolinimo taisykles. Valdybą be J. Stankevičiaus sudaro Diana Komskienė ir kun. Evaldas Vitulskis.
Kaip tik tuo metu buvo nuvilnijusi bankų bankroto banga Lietuvoje, todėl pasiūlymas steigti kredito uniją, kaip narių savitarpio pagalbos organizaciją, sudomino vieną iš unijos būsimų steigėjų“, - apie steigimą pasakojo jis. Verta paminėti, kad pasikeitus tvarkai, unijos veikia teritoriniu principu, todėl ir šiai gali priklausyti su bažnyčia nesusiję žmonės.
Arkivyskupai užsimerkia prieš kunigų verslą
Kanonų teisės kodekso (Katalikų Bažnyčios teisyno) 286 kanone rašoma: „Dvasininkams draudžiama užsiiminėti, asmeniškai ar per kitus, dalykine arba komercine veikla tiek savo, tiek kitų asmenų naudai, nebent tai leistų kompetentinga bažnytinė valdžia“.
Paklaustas, ar gali dvasininkai užsiimti komercine veikla, D. Chmieliauskas sakė, kad tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius davė kunigams leidimą steigti kredito uniją ir jis galioja iki dabar. „Tas leidimas, duotas steigiant ją, nuo to laiko nėra atnaujinamas, jis yra ir tiek“.
Portalui tv3.lt D. Chmieliauskas pasakojo, kad atėjus naujam arkivyskupui, nėra viskas atnaujinama, t. y. anksčiau išduoti leidimai, naujasis arkivyskupas perima tai, kas jau yra ir jeigu reikia, eigoje keičia. Jo teigimu, dabartiniam arkivyskupui yra kilę klausimų, ką toliau daryti dėl unijos, nes jau situacija pasikeitusi. Esą, jis dar neatšaukė ir savo planų peržiūrėti jos veiklą, tačiau tai bus įmanoma padaryti tik po dabartinio administracijos vadovo ligos.
D. Chmieliauskas tikino, kad arkivyskupo nuomone, „unijos veikla galėtų užsiimti kompetentingi pasauliečiai, o dvasininkai galėtų labiau orientuotis į sielovados darbą, tarnystę“.
Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo nuomonės apie kunigams deramas ir nederamas veiklas išgirsti taip ir nepavyko – telefonu jis buvo nepasiekiamas. O Vilniaus kurijos komunikacijos koordinatorės Živilės Šeporaitytės teigimu, „tiek šis klausimas, tiek klausimas apie uniją, nėra skirti Vilniaus arkivyskupui“.
Unijos pavadinimas nieko nereiškia?
Po tokių kunigų paaiškinimų kyla natūralus klausimas – kaip kredito unija gali būti ne Kauno arkivyskupijos, jei net pavadinime taip parašyta? Kodėl jo nepakeitė, kaip Kaišiadorių vyskupijos unija (vėliau tapusi Kaišiadorių kredito unija)?
Kun. J. Stankevičiaus teigimu, „2007 m. visuotiniam narių susirinkimui buvo pateiktas pasiūlymas keisti kredito unijos pavadinimą, tačiau unijos nariai atsisakė tokio siūlymo ir pareiškė valią palikti esamą pavadinimą“.
„Akivaizdu, kad bet kokia pavadinime naudojama asociacija ar užuomina į kažkokią instituciją, turinčią didesnį patikimumą, yra bandymas pagrįsti savo patikimumą. Ypač, kai aplink matoma tiek bankrotų. O kas gali būti patikimiau už bažnyčią žmonių akyse. Akivaizdu, kad tai bandymas pasinaudoti“, - sakė M. Katkus.
Jo teigimu, prekės ženklai negali būti kuriami ant melagingo pagrindo. O jeigu jis iš tiesų melagingas ar netikras, tai siekiama sukurti malonią, patrauklią, patikimą iliuziją.
„Jeigu akivaizdu, kad kredito unija nėra Kauno arkivyskupijos, tai neteisinga vartotojo atžvilgiu. Ir, manau, tiek turėtų arkivyskupija atkreipti dėmesį, tiek kitos institucijos. Tai yra rizikinga, nes tokiu atveju, tai pasinaudojimas patikimumu“, - įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas.
Turbūt klausimų nekyla, patogus ar nepatogus toks pavadinimas ir vieta greta.
Moka mokesčius ar ne?
Bažnyčia yra atleista nuo mokesčių, tad klausimas ir net įsitikinimas, ar kredito unija moka mokesčius, labiausiai neramino žmones. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymo lėšos, priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tad gyventojų pajamų mokestis nemokamas. Priešingai yra su kredito unijomis.
Kauno arkivyskupijos kredito unijos veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Lietuvos banko atstovo teigimu, 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, unijos turtą sudarė 2,4 mln. eurų ir pagal turto dydį, ji buvo 61 iš 68 kredito unijų.
Lietuvos bankas šią uniją paskutinį kartą tikrino 2011 m. Esą, iki šiol nebuvo sulaukę nusiskundimų, neužfiksavo galimų pažeidimų. Poveikio priemonių nuo 2010 m. nebuvo taikyta (2010 m. buvo įspėta dėl skolinimo apribojimo kredito unijos vadovams pažeidimo).
Kaip nurodė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė, ši unija moka Gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų mokestį (GPM), Nekilnojamojo turto bei Aplinkos teršimo mokesčius.
P.S. Bažnyčia savo avelėms draudžia imti palūkanas.
Įprastai kunigai savų verslų, o tuo labiau kredito įstaigų nekuria. Portalui tv3.lt pasidomėjus dvasininkų įkurta unija Kaune, paaiškėjo, kad kunigai du dešimtmečius pelnosi iš palūkanų rinkimo.
Po bažnyčios sparneliu – nuosavas bankas?
Tačiau Kauno kunigai užsimojo daug plačiau. Jie ne tik įsteigė kredito uniją, bet ir nepasikuklino dėl pavadinimo. Davė jai Kauno arkivyskupijos kredito unijos pavadinimą.
Sužinoję, kad kunigai turi savą kredito uniją, žmonės pasipiktino, kad bažnyčia užsiima verslu. Žmones erzina, kad bažnyčia elgiasi veidmainiškai. Pastaruoju metu kunigai dažnai visus ragina atsisakyti vartotojiškumo, baigti galvoti vien apie pinigus, tačiau nusisukę kunigai elgiasi priešingai – patys teikia vartotojiškas paskolas už nemenkas palūkanas.
Kauno arkivyskupijos kredito unijos plakatą pamatęs portalo tv3.lt skaitytojas Darius (redakcijai pavardė žinoma) pasakojo mažų mažiausiai nustebęs. „Nemoka bažnyčia mokesčių ir dar savo bankus steigia. Tai kas toliau“, – retoriškai klausė jis. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės taip pat sparčiai dalinosi unijos plakatu ir mintimis.
Dalis žmonių kartojo, kad „praėjo noras net po kelis eurus aukoti“, kiti komentaruose rašė apie „vietinių kunigų įspūdingus pirkinius – prabangiausius automobilius bei kainas už vestuves ir krikštynas bei kainų paaiškinimus“.
Po šios diskusijos, į portalą tv3.lt su klausimu kreipėsi skaitytojai, išsiaiškinti, ar iš tiesų „bažnyčia turi savo banką“
Sukūrė ir vadovauja dvasininkai
O savą kredito įstaigą dvasininkai turi jau du dešimtmečius. Kauno arkivyskupijos kredito uniją 1997 m. įsteigė šeši asmenys, iš kurių penki – Kauno arkivyskupijai priklausantys dvasininkai: Jonas Stankevičius, Vytautas Steponas Vaičiūnas, Artūras Jagelavičius, Vytautas Grigaravičius, Vanda Navikaitė, Jonas Bujokas. Leidimą dvasininkams steigti šią uniją davė tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris tapo ir pirmuoju unijos nariu.
Beje, penki steigėjai iki šiol yra dvasininkai, o V. Navickaitė daugiau nei dešimtmetį dirba Kauno arkivyskupijos buhaltere.
Pirmasis ir vienintelis unijos valdybos pirmininkas kun. J. Stankevičius užima ir unijos administracijos vadovo pareigas. Būtent jis atsako ir už unijoje vykdomą finansinę veiklą bei vadovauja unijos valdybai, kuri priima sprendimus apie indėlių palūkanų dydį, kainodarą, tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius ir skolinimo taisykles. Valdybą be J. Stankevičiaus sudaro Diana Komskienė ir kun. Evaldas Vitulskis.
Kaip tik tuo metu buvo nuvilnijusi bankų bankroto banga Lietuvoje, todėl pasiūlymas steigti kredito uniją, kaip narių savitarpio pagalbos organizaciją, sudomino vieną iš unijos būsimų steigėjų“, - apie steigimą pasakojo jis. Verta paminėti, kad pasikeitus tvarkai, unijos veikia teritoriniu principu, todėl ir šiai gali priklausyti su bažnyčia nesusiję žmonės.
Kanonų teisės kodekso (Katalikų Bažnyčios teisyno) 286 kanone rašoma: „Dvasininkams draudžiama užsiiminėti, asmeniškai ar per kitus, dalykine arba komercine veikla tiek savo, tiek kitų asmenų naudai, nebent tai leistų kompetentinga bažnytinė valdžia“.
Paklaustas, ar gali dvasininkai užsiimti komercine veikla, D. Chmieliauskas sakė, kad tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius davė kunigams leidimą steigti kredito uniją ir jis galioja iki dabar. „Tas leidimas, duotas steigiant ją, nuo to laiko nėra atnaujinamas, jis yra ir tiek“.
Portalui tv3.lt D. Chmieliauskas pasakojo, kad atėjus naujam arkivyskupui, nėra viskas atnaujinama, t. y. anksčiau išduoti leidimai, naujasis arkivyskupas perima tai, kas jau yra ir jeigu reikia, eigoje keičia. Jo teigimu, dabartiniam arkivyskupui yra kilę klausimų, ką toliau daryti dėl unijos, nes jau situacija pasikeitusi. Esą, jis dar neatšaukė ir savo planų peržiūrėti jos veiklą, tačiau tai bus įmanoma padaryti tik po dabartinio administracijos vadovo ligos.
D. Chmieliauskas tikino, kad arkivyskupo nuomone, „unijos veikla galėtų užsiimti kompetentingi pasauliečiai, o dvasininkai galėtų labiau orientuotis į sielovados darbą, tarnystę“.
Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo nuomonės apie kunigams deramas ir nederamas veiklas išgirsti taip ir nepavyko – telefonu jis buvo nepasiekiamas. O Vilniaus kurijos komunikacijos koordinatorės Živilės Šeporaitytės teigimu, „tiek šis klausimas, tiek klausimas apie uniją, nėra skirti Vilniaus arkivyskupui“.
Po tokių kunigų paaiškinimų kyla natūralus klausimas – kaip kredito unija gali būti ne Kauno arkivyskupijos, jei net pavadinime taip parašyta? Kodėl jo nepakeitė, kaip Kaišiadorių vyskupijos unija (vėliau tapusi Kaišiadorių kredito unija)?
Kun. J. Stankevičiaus teigimu, „2007 m. visuotiniam narių susirinkimui buvo pateiktas pasiūlymas keisti kredito unijos pavadinimą, tačiau unijos nariai atsisakė tokio siūlymo ir pareiškė valią palikti esamą pavadinimą“.
„Akivaizdu, kad bet kokia pavadinime naudojama asociacija ar užuomina į kažkokią instituciją, turinčią didesnį patikimumą, yra bandymas pagrįsti savo patikimumą. Ypač, kai aplink matoma tiek bankrotų. O kas gali būti patikimiau už bažnyčią žmonių akyse. Akivaizdu, kad tai bandymas pasinaudoti“, - sakė M. Katkus.
Jo teigimu, prekės ženklai negali būti kuriami ant melagingo pagrindo. O jeigu jis iš tiesų melagingas ar netikras, tai siekiama sukurti malonią, patrauklią, patikimą iliuziją.
„Jeigu akivaizdu, kad kredito unija nėra Kauno arkivyskupijos, tai neteisinga vartotojo atžvilgiu. Ir, manau, tiek turėtų arkivyskupija atkreipti dėmesį, tiek kitos institucijos. Tai yra rizikinga, nes tokiu atveju, tai pasinaudojimas patikimumu“, - įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas.
Turbūt klausimų nekyla, patogus ar nepatogus toks pavadinimas ir vieta greta.
Moka mokesčius ar ne?
Bažnyčia yra atleista nuo mokesčių, tad klausimas ir net įsitikinimas, ar kredito unija moka mokesčius, labiausiai neramino žmones. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymo lėšos, priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tad gyventojų pajamų mokestis nemokamas. Priešingai yra su kredito unijomis.
Kauno arkivyskupijos kredito unijos veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Lietuvos banko atstovo teigimu, 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, unijos turtą sudarė 2,4 mln. eurų ir pagal turto dydį, ji buvo 61 iš 68 kredito unijų.
Lietuvos bankas šią uniją paskutinį kartą tikrino 2011 m. Esą, iki šiol nebuvo sulaukę nusiskundimų, neužfiksavo galimų pažeidimų. Poveikio priemonių nuo 2010 m. nebuvo taikyta (2010 m. buvo įspėta dėl skolinimo apribojimo kredito unijos vadovams pažeidimo).
Kaip nurodė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė, ši unija moka Gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų mokestį (GPM), Nekilnojamojo turto bei Aplinkos teršimo mokesčius.
P.S. Bažnyčia savo avelėms draudžia imti palūkanas.