Theism'as
Jablonskis ir Biliūnas - du Jonai...
Jonas Krikštytojas.
Janus.
Vaizduojamas dviveidis, iš to kilo epitetas „dvigubasis“ Janus Geminus,
kai kur vaizduojamas net keturveidis Janus Quadrifrons (Janas keturveidis).
Du Jano veidai reiškė: saulę ir mėnulį, kad durys veda į namus ir iš namų, žinojo praeitį ir ateitį. Janas simbolizuodavo pasikeitimą: praeities į ateitį, vienos būsenos į kitą, požiūrio, pasaulėžiūros. Jis taip pat buvo pradžios dievas: pirmojo metų mėnesio (metų pradžia), žmogaus gimimo (gyvenimo pradžia), vestuvių (santuokos pradžia), meldžiantis dievams buvo minimas pirmasis (maldos pradžia). Janas simbolizavo ne tik pradžią ar pabaigą, bet ir vidurį: tarp barbariškų ir civilizuotų kraštų, kaimo ir miesto vietovių, jaunystės ir pilnametystės.
2.
Viskas turi dvi puses: tikrąją ir išvirkščiąją.
Pasaulyje daugybė porų ir jų simbolių: regimas – neregimas pasaulis, vyriškumas – moteriškumas, teiginys – neiginys, dešinė – kairė, jaunystė – senatvė, amžinybė – laikas.
Krikščionybėje: Adomas – Ieva, Kainas – Abelis, Mozė – Elijas, Senasis – Naujasis Testamentai, Įstatymas – Evangelija, duona – vynas, kūnas – siela.
Priešingybių poros, kai vienas iš jų asocijuojasi su kažkuo negeru: Dievas – Velnias, Dangus – Pragaras, gyvenimas – mirtis, pamaldumas – nuodėme, dora – yda, saldus – kartus.
Antikoje manyta, kad skaičius 2 turi moteriškų savybių. Šis skaičius simbolizavo vaisingumo deives, Motiną Žemę (Magna Mater).
Pasak pitagorininkų, moteriški skaičiai, tarp jų ir dvejetas, siejasi su blogiu ir yra kaip moteriškumo ir nesantaikos simbolis.
Romoje skaičius 2 laikytas požemio, arba mirusiųjų pasaulio, dievo Pluto skaičiumi.
Viduramžių teologai skaičių 2 laikė blogio ir priešpriešos skaičiumi, teigdami, kad jis griauna vienovę iš ko ir kyla žmonių tarpusavio ginčai.
Vokiškuose žodžių Entzweiung (kivirčas, prieštaravimas) ir Verzweiflung (neviltis, nusivylimas) dalį sudaro žodis zwei (du).
Naujajame Testamente skaičius 2 tai apsisprendimo ir pasirinkimo skaičius: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“, „Kiekvienam veriasi dveji vartai (erdvūs ir ankšti) ir yra du keliai (platus ir siauras), tačiau tik vienas jų veda į gyvenimą“.
Skaičius 2 nuo senovės buvo taip pat ir patikimumo simbolis.
Dualizmas.
Dviprasmiškumas.
2+2 = 2•2 = 2²=2^2
Bitas.
Dvejetainė skaičiavimo sistema.
Baitas, kilobaitas, megabaitas, gigabaitas, terabaitas.
n elementų aibė turi 2•2•2•...•2 =2^n poaibių.
Yra 2^(2^n) matematinėje logikoje sutinkamų n kintamųjų Būlio funkcijų.
Erdvėlaikis – keturmatis.
Kvaternijonai, nusakantys padėtį ir sukimąsi trimatėje erdvėje – irgi.
Oktonionai – aštuonmačiai.
Sedenionai – šešiolikmačiai.
Įmanomos jų išraiškos matricomis - kvadratinėmis, 2^n x 2^n.
Turinčias du židinius elipses, kuriomis judame, piešia skritulio, riedančio dvigubai didesnio viduje, taškas.
Gal Pasaulis – 2^n - matis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą