2016-12-10

Ant camel'ės jot

Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr. kamanos
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 191–196
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr. kumelys
Šaltinis:
Otrębski 1968, 257
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Lie. kumẽlė, savo forma primenantis sl. kobyla ir tapatus jam reikšme, drauge su lie. kumelỹs, la. kumeļš ‘kumeliukas’ tikriausiai yra giminiškas s. i. kumār‘jaunuolis’ < *kumēl-.
Šaltinis:
Трубачев 1960a, 50
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Pr. *kumel- atstatoma iš seno vokiško pavadinimo Hommel, kuriame slypi dar senesnis Kumiela, o 1958 m. nustatytas ir kitas pavadinimas – Kumielka. Šie ir kitų kalbų panašūs vietovardžiai leidžia rekonstruoti prūsų-jotvingių apeliatyvą *kumel-, siejamą su lie. kumẽlė, kumelỹs, la. kumele, kumē̆ļš, kumē̆lis (ME II). Apie kitas paraleles žr. Fraenkel LEW, 309.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 268–269
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Arklys. Senas ide. pavadinimas *ek̑u̯-. Žodis ašva lie. buvo pakeistas žodžiu kumẽlė, la. kumele, kuris neturi aiškios etimologijos.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 226
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Lie. kumelė giminiškas su s. sl. konjĭ ‘žirgas’. Galbūt kilo iš *komnjo-: s. r. komon’ ‘žirgas’, pr. camnet ‘t. p.’. Etimologija labai neaiški ir ginčytina.
Šaltinis:
Buck 1949, 169
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
S. i. kumāra ‘vaikas, berniukas, sūnus, princas’ – iš ide. *kumo-, lie. kumelys ir kumelė irgi iš ide. *kumo. Būta ide. šaknies *kau- ‘mažas, jaunas’ (iš jos – Avest. kuta-ka- ‘mažas’ šalia kauta-ka ir kt.)
Šaltinis:
Szemerényi 1977, 15
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr. kumė
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1964, 246–252
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
pr. camnet ‘arklys’, kampnit ‘t. p.’ […] nesietini su lie. kumẽlė.
Šaltinis:
Euler 1985b, 88
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Lie. kumẽlė ʻarklio patelėʼ, kumelỹs ʻpaaugęs arklysʼ, kumeliùkas ʻarklio jauniklisʼ, la kumeliņš ʻkumeliukas ʼ, kumeļš ʻeržilas; gražus arklysʼ, kumeliskumelīceʻkumelinga, kumelėʼ. Šių žodžių kilmė – gana neaiški. Populiariausia Ž. Šarpantjės etimologija, kur lie. kumelỹs, la. kumeļš siejami si s. i. kumāráḥ ʻjaunikaitisʼ, bet irgi labai abejotina.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968, 156
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr. kumelys
Šaltinis:
Kazlauskas 1970c, 132
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Jotvingių kuma ‘kiaulė’ gal sietina su lie. kumẽlėkumelỹs, la. kumel̡š ir kt.? O gal kiaulę tiesiog vadino ‘kuma’ (pasitaiko ir lietuvių folklore) (?).
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 74
Antraštė:
kumẽlė
Reikšmė:
kobyła
Straipsnelis:
žr. kumė
Šaltinis:
Smoczyński 1998-1999 (2000), 169

camel

From Middle English, via Old Northern French camel (Old French chamel, modern French chameau), from Latin camēlus, from Ancient Greek κάμηλος ‎(kámēlos), from Proto-Semitic *gamal-; compare Arabic جَمَل ‎(jamal) and Hebrew גמל ‎(gamál).

Kostas jójo kumelę, sustojo ir stebėjos daržu.

Tada sėdaus aš an itos kumelės jot.

Kumelaitė da nebuvo jotà.

Karwan:)
Tik kumelę ir mergelę žmonės
 veda.

Kam camel'ė, o kam camel'ys:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą