2011-09-10

35 years after

Šitokia keista seka:

jau dešimt metų -> Ten Years After -> Woodstock -> Viljandi

Keista, bet apie 1976-jų Viljandi tik rusiškame internete teradau.

Первые фестивали начали появляться в Эстонии.

Один из первых заявленных рок-фестивалей, проходил в 1975 г. в Вильянди. Это маленький городок в Эстонии.

Хочу подчеркнуть, что до 1975 г. не было рок-фестивалей в СССР вообще.

Это говорит о том, что до этого года все было в состоянии «андеграунд». И если где-то что-то и выходило в общественные источники. То это имело «приличный» вид в плане исполнения. Текстуально, они пели что-то типа: «я не хочу быть тем-то, но хочу быть тем-то». Но как таковой оппозиции или выражения протеста это не имело. Это все было в скрытой фазе по причине самой подачи и эпатажа, которого, по сути, не было.

Так же стоит сказать, что подобная музыка не транслировалась абсолютно нигде, касательно советских каналов или радиовещания. Единственная передача была на радиостанции «Маяк» - Владимир Татаринцев и БиБиСи с Севой Новгородцевым, являвшимся неким посланцем этой культуры. Хотя сам он не был никогда рокером. Как выяснилось, он был джазовым музыкантом в коллективе «Вайнштейна» в Питере.

(В 1975–83 Вайнштейн руководил оркестром в варьете гостиницы "Ленинград".

Studijų Leningrade metais buvau nusigrūdęs ten - didžiulė didžiulių šviestuvų nutvieksta restorano salė ir keliasdešimties baltai apsirengusių muzikantų puikus bigbendas!

Nepamirštama.

Panašaus lygio muziką restorane (tais laikais grodavo gyvai), irgi gerais studijų laikais, girdėjau Vilniuje, naktiniame bare Žirmūnuose, kai ten "chaltūrino" kažkas iš Ganelino kompanijos.

"Šaltinėlyje" jie grojo, pavadinčiau, džiazroką.)

Вернемся на первый рок-фестиваль в Вильянди. Они позиционировали его именно как эстонский рок-фестиваль. Приглашенной была лишь моя группа «Opus», которую я создал в 1974 г. мы официально исполняли произведения Джими Хендрикса. Мы заняли первое место и получили приз публики, и я подчеркиваю – на эстонском рок-фестивале, будучи не эстонской группой. У меня в составе было два музыканта из ритм-секции эстонской группы “Intarsija”, которые помогли мне стать участником этого фестиваля.

На первый фестиваль понаехали какие-то группы людей из России. Они были одеты, подчеркнуто, как хиппи. После общения с ними мы узнавали, что это богатая элита (дети номенклатуры), которая знала об этой культуре. Они ехали на этот фестиваль и потом переодевались. Это был класс, которого официально не существовало в России. Поэтому это было принципиальное подражание.

Хочу сказать, что первый фестиваль в Эстонии был воспринят лояльно властями, хотя шли на определенный риск. Но они хорошо подготовились, ввели, подчеркиваю, вежливую милицию. «Волосатых» и «хиппи» развозили по специальным общежитиям, чтобы они не спали на улицах.

A - Какие факторы протеста или оппозиции вы в этом видите?

V - Хочу заметить два основных ярко выраженных фактора контркультуры: это «битломания» и ношение длинных волос. На втором этапе развития этой культуры можно отметить возникновение «богатой прослойки», которая подражала хиппи, носила определенную атрибутику, и разрастание рок-культуры, выражавшееся в проведении массовых фестивалей. Первый, из которых, прошел в Эстонии, в городе Вильянди. Фестиваль размещался на большом певческом поле, похожем на чашу и напоминал "микро-Вудсток". Туда могло поместиться порядка 20 тыс. людей.

О росте и популярности рок-культуры говорит второй более крупный рок-фестиваль в Эстонии в 1976 г., Вильянди - 2, с гораздо большим притоком хиппи и «волосатых» со всего Советского Союза. Ориентация была только на западную музыку. Мероприятие носило более выраженный характер протеста, сопровождавшийся большим размахом.

Такой масштаб вызвал опасения у властей, в результате чего фестиваль был прикрыт. Больше эстонцы уже не шли на подобные действия по созданию таких фестивалей.

Buvau ten 1976-tais, po "sborų" Karelijoj.

Kažkas pasakė, kad Viljandi bus "džamseišn".

Kam juokinga terminologija - galite dar pasijuokti: paskutiniais metais vidurinėje mokykloje būdavo tokie skelbimai: "Aktų salėje šokiai. Gros džiazas".

Grodavo roką.

Vien mūsų klasėje buvo du ansambliai: vaikinų ir merginų (kurių tebuvo šešios išvis - ne jos ...).

Vienintelis Viljandi festivalio skelbimas, kurį mačiau, buvo rašytas ranka ir kabojo ant vietinių kultūros namų durų.

Kaip "Opus" lyderis pasakoja, "милиция (на воронках) «волосатых» и «хиппи» развозила по специальным общежитиям, чтобы они не спали на улицах".

Nakvojau ant šieno sporto salėj.

Plaukus man buvo pritrumpinę armijoj, bet kelnes tai turėjau "teisingas" - kaip reikiant platėjančias, Asiolo siūtas (tų laikų panevėžiečiai jį prisimins;)).

Atsimenu ir "Opus", ir "Inversiją".

Lietuviškų grupių kažkodėl neprisimenu.

Presingas?

Scenoj "pjaustė" Hendriksą, Janis Joplin, Creadens Clear Water Revivle, Shocking Blue.

Po to dvi paras "tranzavau" iki tėvų namų Panevėžy, misdamas pakelės obuoliais - pinigai baigėsi Viljandi.

Pirmasis vairuotojas, likęs nepatenkintas mano "Ačiū!", buvo lietuvis, sunkvežimiu ЗИЛ atvežęs mane į Biržus.

Woodstock'as buvo viso labo 1969-ais.


Tada to neįvertinau.

1965-tais, praėjus dvidešimčiai metų po II Pasaulinio karo, kaimyno mokytojo sūnus vasarą grįžo iš studijų Kaune džinsuotas (nematytas dalykas mūsų kaime), basas ir ilgais plaukais - hipis.

Antanas Kraujelis, žuvęs tais pačiais metais, irgi buvo ilgaplaukis.

2011-09-09

Leišių lėšos

2 leĩšis, -ė (la. leitis, leiša) smob. (2), leišỹs, -ė̃ (4); M
1. I lėtas, neapsukrus, stambus žmogus, liurbis: Jis toks nesusipratęs leĩšis Dov. Jis toks didelis leišis, kad nė ant arklio neužlipa Grk. Jin leišẽlė – kur stumia, ten ir griūva Pc.
2. menk. lietuvis: Alaus darysu, pyragų prasikepsu – svečių iš Latvijos būs. Noru parodyti, ka ir leĩšiai ne iš kelmo spirti Krš.
3. kas kalba ne žemaičių tarme, aukštaitis: Šnekėk žemaitiškai, nepasiduok, nebūk leĩšė Jdr.

1 leišiúoti, -iúoja, -iãvo intr.
1. Trš kalbėti latvišku ar kitos kurios kalbos akcentu: Iš juma vienas guduo[ja], o antras leišiúo[ja] kalbėdamas lietuviškai JI487. Tik lietuvis neleišiuoja, bet prašaleitis M.
2. kalbėti ne ta tarme: Pabuvo biškį Kaune i jau leišiúo[ja] šnekėdama Kv. Kai pradeda šis prūsas leišiúoti, tai kurį žodį ir visai negali suprasti Žgč. Kitur kreipa, kitur leišiuo[ja], o mes stačiai ir dailiai kalbam LTI553(Jn). Už nubrėžtųjų [Pagramančio tarmės] ribų gyvenančius pravardžiuoja leišiuojančiais, žodžius kreipiančiais P.Jon.
3. Pvn, Grdm kalbėti bendrine kalba: Kodėl ne po gramatikos šneki, ko neleišiúoji? Jdr.
1 paleišiúoti intr. pakalbėti bendrine kalba: Ans mokės, paleišiúo[ja] Vn.

2 leišiúoti, -iúoja, -iãvo žr. lešiuoti 2: Subruzdo visi apie ją (statinaitę spirito) sukties, pylioti, leišiuoti, ragauti Žem.
2 praleišiúoti žr. pralešiuoti: Arielka kaip pamazgos – per daug Narys praleišiuo[ja] Žem. Žibino į praleišiuotą degtinę taurėje Žem. | refl. tr.: Ickus turi prūsinio spirito… Mes patys prasileišiuosime Žem.

Nagi...

lė́šos sm. pl. (1) piniginiai ištekliai, pinigai, kreditai: Jo lė́šos tiek neišneša J.Jabl. Pragyvenimo lė́šos DŽ. Apyvartos lė́šos DŽ. Liaudies valdžia skiria didžiules lėšas darbo žmonių sveikatai apsaugoti, jiems šviesti, kultūrai vystyti (sov.) sp. Ne jų lė́šom sūnus išmokyt Ln. Jis lė́šose gyvena – daug visko turi J.Jabl.

lė́šinis, -ė adj. (1) J.Jabl liečiantis lėšas, piniginis, turtinis.

×lėšìnti, -ìna, -ìno žr. lešiuoti 2.
×išlėšìnti tr. J atskiesti, atmiešti.

×lėšiúoti, -iúoja, -iãvo žr. lešiuoti 2.
×atlėšiúoti žr. atlešiuoti: Arielką, spirtą atlėšiuok, kad nebūtum taip tvirta, t. y. atleisk J. Atlėšiuok karštą vandenį, t. y. į mierą atvaryk J.
×pralėšiúoti žr. pralešiuoti: Ana pralėšiãvo vyno raugą su vandeniu J.

×lešiúoti, -iúoja, -iãvo (vok. löschen)
1. tr. R, K, D.Pošk kalkes lieti vandeniu, gesinti: Darbininkai lešiãvo kalkes Šmk. Rytoj pradėsim kalkes lešiúoti Prn. | refl. K.
2. tr. skiesti, miešti: Aš lešiúoju (atleidžiu su vandeniu) vyną tvirtą J. Ar čia lešiúotas karbolius? Kal. Nelešiúok spirito su medum – aš negaliu gerti! Kal. Nelešiúota degtinė par stipri gerti Gr. Čia bra vynas tai vynas: nelešiúoto negali gert – tuoj nuvirstum Šmk. Nelešiúotas uksusas par rūgštus Jrb.
3. tr., intr. prk. gerti (svaiginamuosius gėrimus): Čiupome alaus boselį ir lešiuojame rš. Šiais laikais visi tik lešiúoja, o lešiúoja Vvr. Lešiúoja degtinę gerai Kal.
×atlešiúoti tr. atskiesti, atmiešti: Atlešiúok spirito, gal atvažiuos kuomet svečių Kal. Priš gerant kitas liekarstas reik atlešiúoti Vvr. | refl. tr.: Ar turi degtinės atsilešiãvęs? Kal.
×išlešiúoti tr.
1. K gesinant išleisti kalkes: Išlešiúok vopną J. | refl.: Išsilešiãvo vopna Dkš.
2. N išnaikinti, išbraukti: Kai gema, įrašo, kai miršta, išlešiúoja Dkš. Išlešiúok man pabaudą Dkš. Raštą, ženklus išlešiúoti KII35. Reiks man eiti iš to krašto, išlešiúota iš to rašto Alvt. | refl.: Ta jų draugija tikriausiai išsilešiuõs (iširs) Plv. Antanų giminė visiškai išsilešiãvo – neliko nė vieno įpėdinio PnmA.
3. Išlešiúoti yra išvalnyti (?) J.
4. prk. išgerti: Senis išlešiuõs čielą plėčką arielkos, t. y. išgers J.
×nulešiúoti tr.
1. KI18 išgesinti.
2. išbraukti, nutrinti: Aš jums tą kryžių nuog nugaros nulešiuosiu prš. | refl. K.
3. refl. Šll prk. nusigerti: Ans nusilešiãvo, t.y. nusigėrė J.
×palešiúoti tr.
1. panaikinti: Klemensas XIV buvo prispirtas palešiuoti jėzuitus rš.
2. paniekinti: Gali palešiúoti tuos žodžius, t. y. paniekinti J. Jis tavę palešiuos, t. y. užstos tavo vietą J.
×pralešiúoti tr.; Kos33 praskiesti: Lešiuok, kol pralešiúosi iš tiršto į skystą, iš rūgšto į lėdną, nerūgštą, iš riebaus ant lieso, iš karšto į šiltą J. Skiedė skiedė liekarstas, kol gatavai pralešiãvo Vvr. Vieno pieno neduok vaikuo, pralešiúok vandeniu End.
×prilešiúoti tr.
1. priskiesti: Prilešiaváu degtinės dvidešimt butelių – užteks visoms vestuvėms Kal.
2. refl. prk. prisigerti: Turguo[je] diktai prisilešiãvęs Kal. Prisilešiaváu taip, ka klupdamas bepaejau Šll.

Turi lėšų lėšintojai...

Juk lėšino.

Skiedė.

Ir tebeskiedžia.

Leišiai dabar prašo - paskolink, paskolink!



Kibus dalykas tos lėšos...

varnalė́ša sf. (1) J.Jabl, Š, Rtr, BŽ225, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Dg, Sv, Zr; SD173, SD135, D.Pošk, Kos58, Ak, Mt, MedŽ bot. graižažiedžių šeimos augalas plačiais apvaliais lapais ir dideliais kibiais vaisiais (Arctium): Didžioji varnalėša (A. lappa) LBŽ. Už tvarto tę tik varnalė́šos auga Brt. Kai lakstom, tai prisisegiojam šitų guzikų nuo varnalė́šos ir lakiojam Klt. Varnalė́šų prisivelia [arkliui] karčiuos Ktk. Vaikai prisirinko dagių nuo varnalė́šų i mėtosi kap pagedę Mrj. Varnalė́šos labai gerai šãknes (nom. pl.) gertie Dgp. Varnalė́šos atleidžia kojų tinimą Klt. Va daktaras – varnalė́ša Sdb. Nuo rūmų sienų ligi pat vandens augo dideliausi krūmai varnalėšų J.Balč. ^ Priskabino kai varnalė́ša LTR(Km). Išsiskėtęs kap varnalė́ša Gs. Turėjau žemės kiek varnalė́šos lapas uždengia (mažai) Mrj. Aš daktarui šimtą rublių, o tas tik lyžt kap karvė varnalė́šą, i nėr Str.

varnalė́šas sm. (1) K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, Alvt, varnãlėšas (1) Rtr
1. L, Ak, LBŽ, LD214(Klt), Ds, Lkm, Dkš, Pin, Jsv, Pš žr. varnalėša: Varnalė́šo lapu tai kaip perasonu (skėčiu) gali apgaubt Dbk. Varnalė́šai obelim šakas siekia – tokio aukštumo Šd. Reikia varnalė́šo šaknį išimti lauk, kol stiebas neišlenda, i gerti nū roimatizmo (reumato) Šlu. Varnalė́šai guzikuoti Sdb. Girdi teipag, kad čionai neprimena varnalėšo nei dilgynių, tiktai lilijas lauko MP329. Pašalėse, kur seniau dūzgavo bičių aviliai ir siekdavo langus serbentų kerai – viešpatavo piktadilgės, platūs varnalėšai, durnaropės A.Vien. ^ Išsiplėtęs kaip varnalėšas Jnš.
2. scom. Sv prk. apie apsileidusį, užskurdusį žmogų: Su varnalė́šu susdėsi, varnalė́šu ir pats pasdarysi Slk.


Liaudiški pavadinimai: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėsis, velniadagis, velniarėžiai

2011-09-08

Finansavimas

finansúoti [pranc. financer], aprūpinti lėšomis;
teikti lėšas įmonėms, organizacijoms, įstaigoms, asmenims tam tikriems tikslams įgyvendinti.

finansúoti, -úoja, -ãvo tr. aprūpinti finansais, lėšomis: Jis užtvankos statybą finansuos T.Tilv.

lė́šos sm. pl. (1) piniginiai ištekliai, pinigai, kreditai: Jo lė́šos tiek neišneša J.Jabl. Pragyvenimo lė́šos DŽ. Apyvartos lė́šos DŽ. Liaudies valdžia skiria didžiules lėšas darbo žmonių sveikatai apsaugoti, jiems šviesti, kultūrai vystyti (sov.) sp. Ne jų lė́šom sūnus išmokyt Ln. Jis lė́šose gyvena – daug visko turi J.Jabl.

finansãvimas sm. (1) → finansuoti: Biudžetinis finansavimas TTŽ.

Iš valstybės iždo.

Kieno sąskaita valdžia finansuojasi, jei iždas seniai joks nebe iždas, o biudžetas - deficitinis?


Prezidentė D.Grybauskaitė sulaukė premjero atsako į savo mintis apie partijų finansavimą.

Už dyka varžytis dėl mūsų balsų partijos nenori.


Gal mes dėl to kalti?

Prezidentė siūlo juridiniams asmenims uždrausti, o fiziniams asmenims - riboti partijų finansavimą.

Finansavimas...

15. Finansavimas, Ketvirtas reichas ir tikėjimas 2011-09-08 11:37IP: 80.240.9.72
Prezidentės, iki tol dirbusios ES Finansinio programavimo ir biudžeto komisare, mintis apie partijų, duodančių mums mūsų valdytojus, finansavimą spalvingai puošia faktas, kad Europos centrinis bankas net 30 (trisdešimt) metų gali neaiškinti Europos vyriausybėms savo veiksmų: European Central Bank is under no obligation to issue details of its decisions for 30 years.

Smagus dalykas tas finansavimas.

Europos centrinis bankas – finansuojamas Vokietijos padengtomis euroobligacijomis, Google: Ketvirtasis reichas ateina: krize pasinaudojusi Vokietija užkariaus Europą?

Šmaikščiai čia.

Vokietija finansuoja ECB savo europažadais.

Tikrai.

Todėl mūsų Prezidentė Magdeburge sveikina europažadų dengėjos Vokietijos kanclerę gavus Pirmojo reicho įkūrėjo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono premiją, Google: Imperatoriaus Otono didžiojo fondo atstovai pakvietė Lietuvos vadovę iškilmingoje ceremonijoje sakyti pagrindinę sveikinimo kalbą.

Galima prisiminti ir istoriją: 1387 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises.

Gerietis.

O Gediminas Magdeburgo teisių mums neparūpino: XIII ir XIV a. sandūroje Gedimino vadovaujama lietuvių kariuomenė ne kartą atrėmė Vokiečių ordino bandymus įsitvirtinti Žemaitijoje.

Neišmanė finansavimo kryžiuočių europažadais Gediminas.

Gal netikėjo jais?

Kryžiuočiai, vienok, galop atnešė mums tikėjimą ir mūsų premjeras šitaip kalba:

"Diskutuosime. Iš tikrųjų, kaip ir kitais klausimais gali būti įvairių nuomonių, bet diskutuosime ir tikiu, kad priimsime tokį sprendimą, kokį siūlo prezidentė".

Tiki, abudu, ir baigta.

17. Finance is fine
2011-09-08 12:13IP: 80.240.9.72
ECB, finansuojamas Vokietijos padengtomis (kuo?) euroobligacijomis, gelbsti Italiją, Graikiją, Ispaniją, pirkdamas (kuo užmoka?) jų obligacijas (neeuro ir nepadengtas?).

Mes gi, jei smagiai susiveršim diržais, galėsim pigiau pasiskolinti "finansų rinkose" (mūsų pažadus perka tik "finansų tarpininkai").

Pilvus veržtis mokam, europažadais kalbėt nemokam, apie jų padengimą išvis nesusimąstom, taip išeina (ar girdėjot vadus apie tai šnekant?)

Centrobankai mūsų pažadų neperka, gal nepasitiki?

Kodėl tada tarpininkai, lupikai iš "finansų rinkų", pasitiki?

Gal be reikalo mūsų vadai europažadais nekalba?

Diržus mum veržia, o finansuoja ... deficitą...

Deficito finansavimas!

18. Kryžiuotis, kunigėlis, kardinolas ir Vytautas 2011-09-08 12:17IP: 80.240.9.72
Google: kryžiuotis

Koks kryžiuotis...

Tik nusilenkęs jiems.

Kryžiuočiai irgi turi deficitą, bet savo euro/pa/dengtais/pažadais finansuoja Europos centrinį banką.

O mes jų sugeneruotais ir per tarpininkus paskolintais pinigais - deficitą finansuojam.

Lietuva!