Lietuvos banko paradoksai

Ekonomikoje paradoksų - gausu.

Tad nenuostabu kad ir Lietuvoje randasi ekonomikos paradoksų atradėjų.

38. V.Geralavičiaus paradoksas 22:42 10-25 IP: 80.240.12.72
Viskas prasidėjo nuo garsiojo „Lehman Brothers“ skandalo.

Po dviejų savaičių Islandija pasiskelbė iš esmės bankrutuojanti.

O lapkričio mėnesį prisidėjo „Parex“ problemos.

Esant tokioms aplinkybėms, Europos ir JAV centriniai bankai į finansų sistemą įliejo labai daug pinigų, išplėtė kreditavimo galimybes ir sumažino palūkanų normas.

Be to, JAV Federalinė rezervų sistema paskolino JAV administracijai kelis šimtus miljardų dolerių, kas iš esmės yra grynas pinigų spausdinimas.

Tuo tarpu Lietuvoje ir kitose panašiose valstybėse palūkanų normos vietinėmis valiutomis pakilo.

Tai atsitiko todėl, kad minėti trys smūgiai sumažino tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą litu.

Paradoksas!

Jie, ten, prisidirbo, paskui prisispausdino pinigų, o mumis, kurie taip nepadarė, nepasitiki.

42. R.Šarkino paradoksas 23:15 10-25 IP: 80.240.12.72
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko paskolos litais brangios, nes trūksta nacionalinės valiutos.

Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, nežino kodėl yra litų trūkumas.

Google: R.Šarkinas: paskolos brangios, nes trūksta litų.

Lietuvos bankas savo tinklalapyje skelbia:

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus...

Paradoksas akivaizdus.

Iš čia ir trečias paradoksas, kurį derėtų pavadinti Reinoldijaus Šarkino ir Vaidievučio Geralavičiaus kontroversija:

43. R.Š. & V.G. kontroversija 23:20 10-25 IP: 80.240.12.72
Žr. 38 ir 42.

Štai jums trys nauji ekonomikos paradoksai.

Reikia įdėti Vikipedijon.

Pasaulis jų žino tik 19, o yra 22.