2019-08-31

AtSiTiktiniai SuTapimai Su Tikrove


Atsitik gi taip!

Nors, prisimenu, sykį Seimo koridoriuj vienam (jaunas dar buvo...) Politikui trečiuoju bandymu pavyko garsiai pasakyt šiuos du žodžius:

Aš Pilietikas.

Daug jam tai kainavo - besakydamas išraudo it burokas.

Na gerai gerai, ne kaip burokas.

Šitaip


atrodė.

Beje, ant Vanago nugaros toks pats raitelis, koks kaba grandine surakintas ant Lietuvos Respublikos teisėjų krūtinių.

Nors pagal Teismų įstatymą turėtų jų krūtines puošti Lietuvos Respublikos Herbas.

Bet, kaip visiškai teisingai pastebėjo Klasikas Juozas Erlickas, atsitiktinių sutapimų Lietuvoje atsitinka: ant Konstitucinio teismo teisėjų krūtinių
Vyčiui atsitiko atšuoliuot.

Kaip jis ten papuolė?

Gal įgėręs buvo?

Ir šitaip nuo "keliukų" paspruko.

Supaisysi...
Kitąmet Nacionalinė ekspedicija bus kitokia. Prociesoriaus Bumblauckio grupuotė žada sėst į kaliošą ir plaukti tėvų ir senolių vagom.

Minios susirinko į pašventinimo iškilmes...

– Žygio tikslas – atrasti gerovės valstybę, – aiškina prociesorius. – Apie ją dabar daug kalbama, bet niekas nėra jos matęs. Todėl piktavaliai net pašneka, neva tokios išvis nesą. O mes įrodysim, kad tai ne pramanas.

– Ham ham! – rikteli žygeiviai. Visi jau pasirengę, rankose – šaukštai.

– Kodėl iš visų laivų pasirinktas būtent kaliošas? – klausiu prociesoriaus.

– Svarbu ne kur tu sėdi, o kokia tavo komanda. Pagaliau tai tradicija. Mūsų bočiai dažniau sėsdavo būtent į kaliošą, o ne į kitas laimės paieškos priemones.

– Ar kaliošas padirbtas pagal senolių stilių? – smalsauju.

– Visiškai toks pat. Tik iš kitos medžiagos ir kitaip varomas. Anie irklavo šakėm, o mes skriesim pasikinkę saulės, vėjo ir tikėjimo ateitimi energiją. Ir, aišku, šis kaliošas didesnis. Trijų aukštų. Kiekvienam – restoranas, pramogų kompleksas...

– Vadinas, gerovė ten jau sukurta?

– Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, – madingai atsako prociesorius.

Bet matydamas, kad mes galim ir pradurt, ir padegti, plačiau paaiškina:

– Gerovė yra antgamtinis reiškinys, tad pirmiau pasireiškia atokiau nuo gamtos: Prezidentūroj, Seimo rūmuose ir kituose ypatingos svarbos strateginiuose objektuose, įskaitant naująjį telekaliošą.

Taip taręs žemai nusilenkia Perkūnui.

– Bet ar tai neiškreipia mūsų tikėjimo? – klausiu.

– „Evangelijos pagal Vincą“ šešioliktoji eilutė byloja: „Vienybė težydi“.

Prociesorius pasako palyginimą:

– Seniai seniai gyveno toks rusas ir svajojo apie pasaulinę revoliuciją, bet vėliau suprato, kad galima ją sukelt tik vienoj šaly. Taip ir mes svajojam apie viso Lietuvos ploto gerovizaciją, bet suprantam, kad ji gali būti sukurta tik atskiruose ploteliuose.

Po šių žodžių mokytojas grįžta į krikščionybę ir, stvėręs irklą, pašventina arčiau stovinčius.

– O vis dėlto aš tikiu, – sako jis. – Kada nors iškils naujas, dar narsesnis gytantas ir visi tie maži gerovės ploteliai bus suvaryti į vientisą gerovę.

Nukrėstas šiurpo įkišu galvą į smėlį. Pasijutęs devyniskart laisvesnis rėkiu:

– Nepasiduosma!

– Ramybės, – meldžia prociesorius. – Lietuvos vardas pirmąsyk paminėtas 1009-aisiais. O kada sukurta Lietuvos valstybė? Tad jei gerovės vardas pirmąsyk paminėtas 2019-ais... Kada tu sulauksi gerovės valstybės?

Paskaičiuoju...

Man tinka.

– Vadinas, nieko blogo, jeigu, jums gyvenant gerai, mes tuos porą šimtmečių dar blogai pagyvensim? – tikslinuos.

– Galit drąsiai šitaip gyventi, – linkteli prociesorius. – Niekas jums netrukdys.

„Ne tokia baisi ta gerovės valstybė“, – sumetu.

Prociesorius iškelia juodą vėliavą, bet niūkteltas kapitono mikliai pakeičia į trispalvę.

– Startuojam sausio 1-ąją, – skelbia jis.

– A nebus visos vagos užšalusios?

– Tebūnie. Mes norim, kad visi suprastų: gerai gyventi galima ir niekur nejudant. Dar Magelanas įrodė, kad jokio priekio nėra. Tik pamiršom.

Toliau kalba kiti ekspedicijos dalyviai. Mokslinis bendraplaukis Iškylaitis piešia artimos ateities paveikslus.

– Kylant gerovei, smulkūs pensininkai išnyks, mat perspektyvūs tik stambūs pensininkystės ūkiai. Tokiuose triūs tūkstančiai senelių ir viską, ką jie pridirbs, reiks perdirbti kitems. Todėl darbo vietų niekad nepritrūks.

Gamtos daktaras Saulemonas įžvelgia dar toliau ir pritardamas sau kanklėm vaizduoja, kas čia bus po dvidešimties metų.

– Iškirsim miškus ir išrausime kelmus. Atversime vėjams vartus. Visur bus dykynės, o mes tuomet būsim klajokliai bėduinai. Klajosim ir bėdavosim. Ir bėdos niekad neapleis... vardą skleis...

Brūkšteli stygas stipriau ir dar pakiliau tęsia litaniją:

– O vietoj gražiausių miškų dykumoj bus oazės. Ir vadinsis anos baldų rojais. Užeisi į rojų – širdis tau apsals. Sekcijos, spintos, minkštasuoliai... Sofos, kampai, miegamųjų komplektai... Viršum galvos ventiliatoriai ošia, po kojom kilimai it samanos. Šnara užuolaidos... Kas gi ten šnypščia? Ė, tai kasoj pardavėja... O kas ten mekena? Ė, tai po rojų lietuviai lakioja...

Apsiverkiu ir einu vaikų mušt. Kuom nusipelnėt taip gražiai gyvent? Parazitai...

Siaučiant pūgai snaigės lekia įstrižai ir žiūrint nuo kranto atrodo, kad upėj įšalęs kaliošas gan sparčiai iriasi prieš vėją.

Kaliošo viduje palaikoma stabili gerovė keliais laipsniais viršija šalies vidurkį, bet ne tiek, kad sukeltų krante likusiųjų karščiavimą ar kitas pavojingas reakcijas.

Taigi omarų ir sraigių ant stalo nerasi. Tik lietuviški patiekalai! Tuom rūpinasi gausus aptarnaujantis personalas – virėjai, tiekėjai...

– Krnts! – sutraška racija. – Kran... kran... tsss...

Tai locmanas Kaušpėdas pro kaukiantį vėją bando užmegzti ryšį su įgula. Mokslinis bendraplaukis Iškylaitis patiesina anteną, šaukia į šaltą eterį:

– Kur tu, Tėvyne? Kur tu, Lietuva?

– Aš čia... Gyva...

– Va va... Gyvuok per... žius...

– Ko cnal spedic palink Liet žmon vas šešiol prg?

.. Pūga rimsta, ir Iškylaičio balsas girdėt jau geriau:

– Dirbkite mažiau. O dar geriau – išvis nedirbti. Stenkitės gyventi blogiau už kitus.

Teišaušta diena, kai kiekvienas su pasididžiavimu ištars: „Aš nieko neturiu!“

Ir dar išdidžiau: „Bet aš nieko ir nedirbau!“

Valio... – lio...lmingo lio...

Kada sugrįšit?

– Sodams žydint. Anksčiau nespėsim.

Kaliošas sutūtuoja. Iš kamino virsta tiršti dūmai – virtuvėje pats darbo įkarštis.

Specialistai gi užsiėmę dar rimtesniais darbais.

Prociesorius Bumblauckis kasdien atradinėja vis naujas istorines lietuvių žemes, o gamtos daktaras Saulemonas tose žemėse bemat atranda naujas, kartais net priešistorines, gyvūnų rūšis.

Virėjai atranda keletą naujų lietuviškų patiekalų su itališkais prieskoniais...

Tik staiga darbingą nuotaiką sujaukia įbėgęs kapitonas.

– Bloga žinia, ponai! Pastebėtas gerovės nutekėjimas.

Lyg vėjo šuoras būtų pralėkęs...

Krūpteli visi.

– Nejau kaliošas nesandarus?

– Absoliučiai nepralaidus verksmams ir aimanoms, – tvirtina kapitonas.

– O lygis smunka. Nuotėkis dar nedidelis, bet jei nerasim priežasties...

Saulemonas, tyrinėdamas naują vabalą, šypsosi.

– Na, neliks gerovės... Galim ir blogai gyventi. Kiti dešimtmečiais taip gyvena.

Prociesorius niūriai nužvelgia tą vėjavaikį.

– Mes neišgyvensim. Prie gerovės greitai priprantama. Patys jaučiat, kad reikia vis didesnių dozių. Bus toks abstinencijos sindromas!..

Dabar jau visi surimtėja.

– Kiek mums dar liko? – domisi Iškylaitis.

– Trys dienos, – sako kapitonas. – O gal ir dvi, jei daugiau vartosit.

– Kas galėjo nutikti? – klausia Bumblauckis.

– Tikrinam... Viena versija: krante likusiai Kaušpėdo grupuotei pavyko prisijungt prie kaliošo, ir jie vis nusiurbia gerovę.

– Provokacija! – girdis balsai nuo kranto.

– Kita versija: pačiam kalioše veikia užsimaskavę lietuvių šnipai. Gerovę grobsto ir plukdo į krantą.

Iškylaitis pirmas atgauna savitvardą.

– Pagaut ir – prie sienos!

– Bet argi ne toks mūsų tikslas: gerovę surasti, visiems parodyti ir kuo plačiau paskleisti? – vėl naiviai nušneka Saulemonas.

– Tai net užfiksuota devynioliktųjų metų kaliošo įgulos sutarty su lietuviais...

– Yra ir slaptieji protokolai, – sako Bumblauckis. – O ten parašyta, kad mūsų atrastą gerovę pasidalina... Pavardžių, aišku, negaliu minėt...

– Kas tuomet liks lietuviams? – klausia Saulemonas.

– Lietuviai gyvens draustiniuose, – paaiškina prociesorius. – Ten visko bus, ko širdis geidžia, ir viskas bus jiems draudžiama.

– Tai pažeis gyvūnų teises.

– Daktaro Verygos atlikti eksperimentai su gyvais žmonėmis rodo kitką: prie draudimų greit įprantama.

– Lietuviai! – rikteli Saulemonas. – Gelbėkitės...

Žygeiviai žengia artyn.

– Ką darot? – traukiasi daktaras.

– Operacija „Žmogus už borto“, – paaiškina Iškylaitis.

... Vakarieniaujant vėl įbėga kapitonas.

– Atleiskit už trikdžius... Iš tiesų nutekėjo ne gerovė, o tik garai iš virtuvės. Saulemonas turbūt norės patyrinėt šį nuostabų gamtos reiškinį... Bet kur jisai?

– Išėjo, – liūdnai šypteli Bumblauckis. – O galėjo dar pabūt...

– Tos valandos nepasirinksi, – atsidūsta Iškylaitis.

Pakilęs perlaužia Saulemono porciją ir padalina visiems po lygiai.

Duoklė Lietuviškoms Žydo Šaknims


Kam?

Lietuviškoms Žydo Šaknims!

Štai:

2019-08-31
Vilniuje šeštadienį (2019-08-31) atidengta skulptūra žydų kilmės Kanados dainininkui, dainų kūrėjui ir poetui Leonardui Cohenui (Leonardui Kohenui).

 


Taip atiduota duoklė jo lietuviškoms šaknims – iš Lietuvos buvo kilusi L. Coheno motina. Bronzinė skulptūra žydų kilmės Kanados dainininkui privačia iniciatyva laikinai įsikūrė vieno restorano kiemelyje, bet sostinės valdžia jam netrukus žada rasti nuolatinę vietą. 

Idėjos autorius, penkiolika metų Vilniuje gyvenantis Norvegijos verslininkas Johnas Afsethas  (paskaitykit, nepatingėkit!!)

(Džonas Afsetas)*
turi viziją, kad miestas taptų pasauline rokenrolo sostine su dešimt skulptūrų pasaulinėms žvaigždėms.

„Vilnius turi rasti savo sielą. Turiu pašėlusią idėją, kad miestas taptų pasaulio rokenrolo sostine“, – BNS šeštadienio vakarą skulptūros atidengimo renginyje sakė J. Afsethas.

Skambant L. Coheno muzikai, originalaus dydžio skulptūrą atidengė meras Remigijus Šimašius ir jo sutuoktinė, psichologė Agnė Matulaitė*.

Vilniuje 1995 metais atidengta skulptūra kitai muzikos legendai – Frankui Zappai, prieš ketverius metus – „The Beatles“ nariui Johnui Lennonui.

J. Afsethas sako, kad jo artimiausiuose planuose – skulptūra žydų kilmės JAV dainininkui Bobui Dylanui.

Lietuviškos šaknys L. Coheno motina, Lietuvos žydų rabino dukra, gimė Kaune 1905 metais, o 1927 metais emigravo į Kanadą.

L. Cohenas antrajame pagal dydį Kanados mieste Monrealyje gimė 1934 metais.

Vėliau jis daugelį metų gyveno Kalifornijoje Jungtinėse Valstijose.

Sulaukęs 82 metų L. Cohenas mirė 2016 metų lapkritį Los Andžele.

Jo garsiausiu kūriniu laikoma devintajame dešimtmetyje išleista daina „Hallelujah“, vėliau perdainuota šimtus kartų.

Jo poezijoje dažnai sutinkami žydiški ir krikščioniški religiniai mitai, gausu erotinių motyvų, protesto prieš karą ir prievartą.

Pats L. Cohenas niekada nėra lankęsis Lietuvoje.
Aleliuja!


* 2019-08-28, t.y. trejetą dienelių anksčiau:

Nežinau, kokiu būdu organizatorius norvegus pasiekė gandas, kad esu absoliuti šio poeto ir dainininko mėgėja“, – skelbė Vilniaus mero sutuoktinė Agnė Matulaitė.

BNS A. Matulaitė patvirtino, kad iniciatyvos įamžinti šį muziką Vilniuje ėmėsi norvegas Johnas Afsethas (Džonas Afsetas) su sutuoktine Aušrine Baronaite.
 
Patys kalti esam, lietuviai.

Vaikais nesirūpinam.

Pinigų mūšį „pralūzinom"**.

Baronaites norvegam atidavėm.

Na, o Vilniaus meras ką?

Pažadėjo rasti vietą paminklui:))


** Ir neįsižeiskim.

Ar daug lietuviško kapitalo įmonių diktuoja sąlygas Norvegijoj?

„Statoil" - beje, valstybinė įmonė.

Kur mūsų valstybine buvus „Mažeikių nafta"?

O gal primint, kaip po Kovo 11-sios didžiulįvalstybinių degalinių tinklą mes (na, gerai - ne mes, valdžia mūsų:)) neaiškiai (užtat atstovaujamai „teisingos tautybės" tautiečių) bene Olandijos firmai už dyką atidavėm?


NeSuSiPratę Seimūnai


Tekstas

čia:
Nesusipratę
 dar
tie
 mūsų
seimūnai...

Minde, Gyvas?


Visą dieną Lietuvos Karaliui Mindaugui
Vilniaus Mer(inos)o


palaiminto "Oksalio"
 
tiro šūvius

atlaikyti teko.

Šiąnakt (matyt) tirą
apsuko.

Link Mindaugo tilto
dabar pleškina, iš anos pusės.

Ar gyvas, Mindaugai?



Kas Šešta


Tos lietuvės, kariasi užsieniečiams ant kaklų;)

Kiek kartų girdėta...

Statistika:
Matot - rašo kad 1,223 - 1 = apie 22 procentais moterų daugiau negu vyrų.

Ar tikrai?
Na gerai, nebe 22, o 17 su puse beveik:
Beveik kas šešta
mūsų monogamiškoj šaly be vyro statistiškai.

O visam pasauly beveik po lygiai moterų ir vyrų:
b
Kur tie vyrai?
O kur lietuviai?

Kur kur - kur ant kalno mūrai!


Fukušimos Krabai Archangelske




Fukušimos krabai...

Arizonaenergy.org:
Kuriem galam prireikė serialo apie Černobylio AE katastrofą?




Pūlinys



čia
aiškint -
žiūrėkit
ir
matysit
be
jokių
paaiškinimų
...

Nori Pompėjos





Nori
Pompėjos?

2019-08-30

Maskva Kvies Zelenskį


Vietoj įžangos.

Rašau šį tekstą antrasyk, "išmaniuoju", nes pirmąsyk rašytas tekstas paslaptinguoju būdu pradingo.

Taigi:
Matėt: 2020.

Praėjusį trečiadienį padalyvavau "įsisavinant" H2020
80 mlrd. €

Kas yra milijardas?

milijardas 



Pamenat:))
Jei mokat aritmetiką, nesunkiai suprasit, kad trečiadienį šlemštėm pyrago, didumo sulig "GazProm",
daugmaž paskutinius/priešpaskutinius kąsnelius.

Toks va Ykanominis Vaizdzialis...