mašnà (l. moszna) sf. (4)
1. SD389, B, R166, K, Ch1Mt10,10, J, Ds nedidelis maišelis pinigams ar tabakui dėti: Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna, o aš galo sudurt negaliu su galu, nors kalu, dieną naktį kalu J.Jan. Taigi dabokitės ir mašnàs čėsu prisikraukit K.Donel. Aš tik už mašnos ir atskaičiau tūkstančius V.Kudir. Nebijok, jis prisigrūdęs turi pilną mãšną pinigų Gs. Kišeniuje mašnelė pilna pinigų Tat. Tu tais ditkes niekad neiškratysi iš tos mašniùkės LB236. Te tau šitą mašnutę, tau ji bus kada dideliai reikalinga BsPIV19. Dar mano mašnojè yra apie žipsnis tabako Gdl. Geria, į mašną nežiūrėdamas, žada, nieko neturėdamas KrvP(Vlk). Blogas pinigas – ne tuščia mašna PPr319.
2. OZ32 scrotum: Mašnà balta juodo buliaus Klvr. ^ Didelis kap ožio mašna KrvP(Vs). Senis kūdas, mašnos pūdas (bezmėnas) LTR(Dkk).
3. Skr širšių lizdas.
4. ppr. dem., psn. užrištas skudurėlis su trintomis kanapėmis, įdedamas gavėnioje į verdamus kopūstus: Nū virsiu kopūstus su mašnele Lz. ║ kopūstai, virti su trintų kanapių maišeliu: Nū an paludnios bus mašnẽlė Lz.
5. pagaliukas su ženklais, pririšamas prie įduodamų dirbti kailių, „birka“: Be mašnelės neduos man kailių Lb.
◊ mãšną atidarýti mokėti pinigus: ^ Kas tokiam reikalui užrauktų mašną? Pt.
mãšną užraũkti neduoti pinigų: Kad neturi galvos, tai atdarýk mãšną Gs.
Biudžeto konsolidavimas – keistas ir nelabai suprantamas terminas. Paprasčiau būtų sakyti, kad reikia mažinti biudžeto deficitą – skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. A.Kubiliaus teiginiai, kad centrinės valdžios biudžeto deficitas sumažintas, t.y. biudžetas konsoliduotas, 7 mlrd. litų, yra panašūs į pasakas ir netgi apgaulę.
Biudžetas.
Konsolidavimas.
Ar tik nebūsim per savo mandrumą vėl į prūdus nublūdiję?
43. Išgalvoti paukščiai pagieda 22:47 07-21 IP: 80.240.12.72
consolidation: c.1400, from L. consolidationem, from consolidare, from com- " together" + solidare " to make solid, " from solidus.
The solidus (the Latin word for solid) was originally a gold coin issued by the Romans.
46. Biudžetas lietuviškai - mašna 23:19 07-21 IP: 80.240.12.72
budget: 1432, " leather pouch, " from O.Fr. bougette, dim. of bouge " leather bag, wallet, " from L. bulga " leather bag, " of Gaulish origin (cf. O.Ir. bolg " bag, " Bret. bolc' h " flax pod" ), from PIE *bhelgh.
Pasitrauk, nekliudyk!
Juk matai, kad kalu.
Man plepėt su tavim nėr kada.
Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna,
O aš galo sudurt negaliu su galu,
Nors kalu, dieną naktį kalu.
(Julius Janonis)
47. Kubiliui 23:20 07-21 IP: 80.240.12.72
Kaip konsoliduoti biudžetą, paaiškina 43 ir 46 komentarai.
Išties, dabar - aišku.
Konsoliduoti biudžetą - reiškia prikimšti mašną, visiems sykiu prikimšti.
Ir ne tabokos, o auksinių monetų prikimšti.
Tik kažin ar mūsų valdžia paklausys.
Kažin ar patys šito benorim.
Labai jau toli nuvažiavom, sąvokas bekaitaliodami, vieni kitus ir patys save beapgaudinėdami.
Ar tik nebūsim į apgavikų pinkles įkliuvę?
Įsivaizduokite, kad jūsų kaimynų šeima kas mėnesį gauna 2,2 tūkst. litų pajamų, o išleidžia 3,1 tūkst. litų. Susidarantį skirtumą jie kas mėnesį padengia pasiskolindami iš banko – už 8 ar 9 proc. metinių palūkanų. Ir taip jau pusę metų. Ar norėtumėte taip gyventi jūs? Ir ar skolintumėte tokiai šeimai?
Taip visą šį pusmetį gyvena mūsų valstybė. Tik, suprantama, šios sumos skaičiuojamos milijardais. Mėnesio centrinės valdžios išlaidos pajamas viršija beveik milijardu litų. Kas mėnesį maždaug tokią sumą tenka skolintis ir mokėti palūkanas, ir dėl to biudžeto deficitas dar labiau išauga.
Nors valdžios skolos lygis vis dar nėra labai aukštas, palyginti su kitomis valstybėmis, mokamos palūkanos jau dabar suryja apčiuopiamą dalį menkėjančių biudžeto pajamų. Netrukus šie mokėjimai gali pasiekti 15–20 proc. į biudžetą surenkamų pajamų, o pati skola gali kelis kartus viršyti metines biudžeto pajamas.
Dievaž, garbingieji mūsų protėviai, prisikėlę ir išgirdę, ką vadinam "biudžeto konsolidavimu", išvydę, kaip nusigyveno jų palikuonys, patys suliptų atgalios į savo grabus.
2009-07-22
2009-07-20
Ekonomikos cikliškumas
Šiandien, sėdėdamas prie kompiuterio, klausiausi LTV laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko profesoriaus Kęstučio Glavecko, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės ir "Swedbank", AB valdybos pirmininko pavaduotojo Tomo Andrejausko.
Pastarojo titulai lyg ir menkiausi, bet išrodė ponas solidžiausiai. Manau, kad bet kas, metęs žvilgsnį į trijulę, iš karto būtų atpažinęs padėties šeimininką. Tai, matyt, užhipnotizavo ir LTV, nes pastaroji poną Tomą Andrejauską subtitruose titulavo ne AB "Swedbank", o viso "Swedbank" valdybos pirmininko pavaduotoju.
Taigi, Lietuvos nacionalinė televizija kalbino Lietuvos Seimo komiteto pirmininką, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę ir švedų banko "Swedbank" Lietuvos filialo valdybos pirmininko pavaduotoją.
Gal ir būtų kalbėję kaip lygūs su lygiais, jei du nebūtų vieno burnon žiūrėję.
Apie cikliškumą tuoj papasakosiu. Pradžioj pora įstrigusių atmintin dalykų.
Išėjo šneka apie nekilnojamojo turto vertę, nuskambėjo kritiškas požiūris. Profesorius, Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas sureagavo iškart:
- Geras namas geroje vietoje visada turės vertę! Na, į tuos skaičius, kurie parašyti rejestre, žinoma, neverta kreipti dėmesio.
Prisipažinsiu, šitoks Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko požiūris į oficialius finansinius duomenis mane pribloškė.
Būtent taip.
Jei netgi tie žodžiai jam netyčia išsprūdo.
Laidoje ėjo šneka apie švedų bankų įsigalėjimą Lietuvoje, apie dabar tų bankų beveik nutrauktą Lietuvos finansavimą. Tuos bankus atstovavusį poną Tomą Andrejauską "puolė" žiūrovai, uždavinėję klausimus telefonu.
Likusieji du laidos dalyviai, tenka pripažinti, jį gynė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė žiūrovams pranešė žinią, kad švedų bankai mums skolina švedų mokesčių mokėtojų sutaupytus (!!!) pinigus. Tuo pačiu ji mus, žiūrovus, Lietuvos mokesčių mokėtojus, netiesiogiai apkaltino netaupumu.
Matyt, pamiršo kad tiems patiems švedų bankams ECB skolina visai ne Europos mokesčių mokėtojų sutaupytus pinigus. O FED rūpinasi ne amerikonų sutaupytų pinigų skolinimu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė paskelbė, kad bankai - lygiai toks pats verslas, kaip ir bet koks kitas.
Pamelavo.
Kaip manot, tyčia ar netyčia?
Negi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė nepastebėjo kad finansinių paslaugų verslas, nors ir būdamas, anot jos, lygiai toks pats verslas, kaip kiti, vis tik yra gerokai "lygesnis" už kitus?
Kodėl, Seimo manymu, bankai PVM gali išvis nemokėti, žr. 28-tą straipsnį, gerbiamoji prezidente?
Na, gana, kalbam apie cikliškumą. Mat, ponas laidoje dalyvavęs bankininkas didumą žiūrovų mestų priekaištų atrėmė teze apie ekonomikos vystymosi cikliškumą, o kiti du pašnekovai jam pritarė.
Tiesą sakant, ir sumaniau šį rašinį tuo momentu, kai, gerbiamai Rūtai Vainienei samprotaujant apie ciklišką rinkos vystymąsi, prisiminiau, kaip prieš porą savaičių buvom su sūnum ir svainiu naktinėn žūklėn išsiruošę.
Svainis - patyręs žvejys, tai jis parodė vietą ir sako:
- Pasišerkit ten ir prigaudysit, pamatysit.
Taip ir buvo. Kas nežvejojo, paaiškinu: "pašerti" reiškia pašaro pamėtyti vienon vieton. Žuvys ten suplaukia, atsargumą praranda, tada ir masalą ant kabliuko "ima".
Ir dingsta viena po kitos.
Kitos gal ir susirūpina: kodėl batonai iš dangaus nebekrenta, o, atvirkščiai, žuvelės dangun viena po kitos keliauja? Kas ten žino, kaip pas jas yra - gal kokia Laisvojo pasirinkimo reikalus išmananti žuvelė ir paaiškina anoms, kad tos dangun iškeliavusios nemokėjo pasirinkti, o reikalai vystosi cikliškai, taigi, sulauksit žuvelės, ir pakilimo laikotarpio, kai vėl batonai iš dangaus kris, turėkit tik kantrybės.
Ekonomika nuo žūklės skiriasi tik tuo, kad žuvelės gali nusisukti nuo iš dangaus krentančių batonų, o mes - ne.
Taip jau valdžios parėdyta, kad be pinigų gali gyventi tik atsiskyrėlis.
O mes, neatsiskyrėliai, pinigais vienas su kitu atsiskaitom, pinigus vaikomės, taupom, labai juos mylim.
Pabėrė bankai paskolų, pigiai, mažom palūkanom - čiumpam visi.
Pakilimas!
Prisuko paskolų kranelį, pakėlė palūkanas, teisėtai, labai teisėtai pakėlė - tuo pasirūpina vienas iš keturių departamentų - nuosmukis.
Kas atsilaiko, o kas ir ne.
Iš kurgi tų pinigų visi užteks, jei visi pinigai ir yra bankų už palūkanas paskolinti?
Tiems neatsilaikiusiems, pinigo pristigusiems, tenka atsisveikinti su paskolų užstatu.
Tenka bankams atiduoti turtą.
Štai kokia bankų žūklė.
Garantuota, kaip "Karpynėj".
Įstatymiškai garantuota.
Žvejys žuvį parneša žmonai, o bankas - antrinėms įmonėms.
Profesorius Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žiūrovo paklaustas apie bankų mokamą pelno mokestį, paaiškino, kad tie bankai nemokėjo pelno mokesčio investuodami, nes pakankamai didelės užsienio investicijos buvo neapmokestinamos idant paskatinti investuotojus.
O dabar moka.
T.y., tada, kai dalino paskolas, kai pūtė ekonomikos burbulą, jie nemokėjo pelno mokesčio.
Nes tuo pasirūpino mūsų rinktas bankų rūpintojėlis Seimas.
Mat, tada bankai, mūsų geradariai, dosniai skolino mums savo iš nieko padarytus pinigus ir gavo pelną. O mūsų išrinktieji seimūnai sutiko paskolas pavadinti investicijomis ir tuos geradarius nuo pelno mokesčio atleisti.
Dabar, kai traukia savo žuveles - paskolų užstatus, už paskolas bankams įkeistą turtą - už tą laimikį jie irgi nemoka pelno mokesčio.
Nes patiria nuostolį.
Vargšai.
Senelis pasakytų:
- O iš veido taip neatrodo...
P.S. Po metų ir trijų mėnesių.
Pastarojo titulai lyg ir menkiausi, bet išrodė ponas solidžiausiai. Manau, kad bet kas, metęs žvilgsnį į trijulę, iš karto būtų atpažinęs padėties šeimininką. Tai, matyt, užhipnotizavo ir LTV, nes pastaroji poną Tomą Andrejauską subtitruose titulavo ne AB "Swedbank", o viso "Swedbank" valdybos pirmininko pavaduotoju.
Taigi, Lietuvos nacionalinė televizija kalbino Lietuvos Seimo komiteto pirmininką, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę ir švedų banko "Swedbank" Lietuvos filialo valdybos pirmininko pavaduotoją.
Gal ir būtų kalbėję kaip lygūs su lygiais, jei du nebūtų vieno burnon žiūrėję.
Apie cikliškumą tuoj papasakosiu. Pradžioj pora įstrigusių atmintin dalykų.
Išėjo šneka apie nekilnojamojo turto vertę, nuskambėjo kritiškas požiūris. Profesorius, Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas sureagavo iškart:
- Geras namas geroje vietoje visada turės vertę! Na, į tuos skaičius, kurie parašyti rejestre, žinoma, neverta kreipti dėmesio.
Prisipažinsiu, šitoks Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko požiūris į oficialius finansinius duomenis mane pribloškė.
Būtent taip.
Jei netgi tie žodžiai jam netyčia išsprūdo.
Laidoje ėjo šneka apie švedų bankų įsigalėjimą Lietuvoje, apie dabar tų bankų beveik nutrauktą Lietuvos finansavimą. Tuos bankus atstovavusį poną Tomą Andrejauską "puolė" žiūrovai, uždavinėję klausimus telefonu.
Likusieji du laidos dalyviai, tenka pripažinti, jį gynė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė žiūrovams pranešė žinią, kad švedų bankai mums skolina švedų mokesčių mokėtojų sutaupytus (!!!) pinigus. Tuo pačiu ji mus, žiūrovus, Lietuvos mokesčių mokėtojus, netiesiogiai apkaltino netaupumu.
Matyt, pamiršo kad tiems patiems švedų bankams ECB skolina visai ne Europos mokesčių mokėtojų sutaupytus pinigus. O FED rūpinasi ne amerikonų sutaupytų pinigų skolinimu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė paskelbė, kad bankai - lygiai toks pats verslas, kaip ir bet koks kitas.
Pamelavo.
Kaip manot, tyčia ar netyčia?
Negi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė nepastebėjo kad finansinių paslaugų verslas, nors ir būdamas, anot jos, lygiai toks pats verslas, kaip kiti, vis tik yra gerokai "lygesnis" už kitus?
Kodėl, Seimo manymu, bankai PVM gali išvis nemokėti, žr. 28-tą straipsnį, gerbiamoji prezidente?
Na, gana, kalbam apie cikliškumą. Mat, ponas laidoje dalyvavęs bankininkas didumą žiūrovų mestų priekaištų atrėmė teze apie ekonomikos vystymosi cikliškumą, o kiti du pašnekovai jam pritarė.
Tiesą sakant, ir sumaniau šį rašinį tuo momentu, kai, gerbiamai Rūtai Vainienei samprotaujant apie ciklišką rinkos vystymąsi, prisiminiau, kaip prieš porą savaičių buvom su sūnum ir svainiu naktinėn žūklėn išsiruošę.
Svainis - patyręs žvejys, tai jis parodė vietą ir sako:
- Pasišerkit ten ir prigaudysit, pamatysit.
Taip ir buvo. Kas nežvejojo, paaiškinu: "pašerti" reiškia pašaro pamėtyti vienon vieton. Žuvys ten suplaukia, atsargumą praranda, tada ir masalą ant kabliuko "ima".
Ir dingsta viena po kitos.
Kitos gal ir susirūpina: kodėl batonai iš dangaus nebekrenta, o, atvirkščiai, žuvelės dangun viena po kitos keliauja? Kas ten žino, kaip pas jas yra - gal kokia Laisvojo pasirinkimo reikalus išmananti žuvelė ir paaiškina anoms, kad tos dangun iškeliavusios nemokėjo pasirinkti, o reikalai vystosi cikliškai, taigi, sulauksit žuvelės, ir pakilimo laikotarpio, kai vėl batonai iš dangaus kris, turėkit tik kantrybės.
Ekonomika nuo žūklės skiriasi tik tuo, kad žuvelės gali nusisukti nuo iš dangaus krentančių batonų, o mes - ne.
Taip jau valdžios parėdyta, kad be pinigų gali gyventi tik atsiskyrėlis.
O mes, neatsiskyrėliai, pinigais vienas su kitu atsiskaitom, pinigus vaikomės, taupom, labai juos mylim.
Pabėrė bankai paskolų, pigiai, mažom palūkanom - čiumpam visi.
Pakilimas!
Prisuko paskolų kranelį, pakėlė palūkanas, teisėtai, labai teisėtai pakėlė - tuo pasirūpina vienas iš keturių departamentų - nuosmukis.
Kas atsilaiko, o kas ir ne.
Iš kurgi tų pinigų visi užteks, jei visi pinigai ir yra bankų už palūkanas paskolinti?
Tiems neatsilaikiusiems, pinigo pristigusiems, tenka atsisveikinti su paskolų užstatu.
Tenka bankams atiduoti turtą.
Štai kokia bankų žūklė.
Garantuota, kaip "Karpynėj".
Įstatymiškai garantuota.
Žvejys žuvį parneša žmonai, o bankas - antrinėms įmonėms.
Profesorius Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žiūrovo paklaustas apie bankų mokamą pelno mokestį, paaiškino, kad tie bankai nemokėjo pelno mokesčio investuodami, nes pakankamai didelės užsienio investicijos buvo neapmokestinamos idant paskatinti investuotojus.
O dabar moka.
T.y., tada, kai dalino paskolas, kai pūtė ekonomikos burbulą, jie nemokėjo pelno mokesčio.
Nes tuo pasirūpino mūsų rinktas bankų rūpintojėlis Seimas.
Mat, tada bankai, mūsų geradariai, dosniai skolino mums savo iš nieko padarytus pinigus ir gavo pelną. O mūsų išrinktieji seimūnai sutiko paskolas pavadinti investicijomis ir tuos geradarius nuo pelno mokesčio atleisti.
Dabar, kai traukia savo žuveles - paskolų užstatus, už paskolas bankams įkeistą turtą - už tą laimikį jie irgi nemoka pelno mokesčio.
Nes patiria nuostolį.
Vargšai.
Senelis pasakytų:
- O iš veido taip neatrodo...
P.S. Po metų ir trijų mėnesių.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
