2018-05-05

Į Marsą paleista

Greit nuskriejo raketa...


Atlas V.

Variklis - rusiškas:

It is powered by a single Russian RD-180 main engine burning 627,105 lb (284,450 kg) of liquid oxygen and RP-1

Tokie dalykėliai, Mieli Tautiečiai:)


The Atlas V is the newest member of the Atlas family. Compared to the Atlas III vehicle, there are numerous changes. Compared to the Atlas II, the first stage is a near-redesign. There was no Atlas IV.
The main features of the Atlas V with regards to the Atlas family are:

  1. The first stage tanks no longer use stainless-steel monocoque "balloon" construction. The tanks are isogridaluminum and are structurally stable when unpressurized.[7]
  2. Use of aluminium, with a higher thermal conductivity than stainless steel, requires insulation for the liquid oxygen. The tanks are covered in a polyurethane-based layer.[citation needed]
  3. Accommodation points for parallel stages, both smaller solids and identical liquids, are built into first-stage structures.[7]
  4. The "1.5 staging" technique is no longer used, having been discontinued on the Atlas III with the introduction of the Russian RD-180 engine.[7] The RD-180 features a dual combustion chamber, dual-nozzle design and is fueled by a kerosene/liquid oxygen mixture.
  5. The main-stage diameter increased from 10 feet to 12.5 feet. As with the Atlas III, the different mixture ratio of the engine called for a larger oxygen tank (relative to the fuel tank) compared to Western engines and stages.[citation needed]

Kęstutis Eidukonis. Apie tikrąsias emigracijos priežastis

Siūlau pranešimą, kurį šių metų balandžio 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdyje perskaitė šios komisijos ilgametis narys, istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas, plk. lt. Kęstutis Eidukonis.

Kęstutis Eidukonis. Apie tikrąsias emigracijos priežastis
Kęstučio Kazlausko nuotr.

Gerbiami Kolegos, pirmiausia noriu padėkoti komisijos nariams už progą sąžiningai ir atvirai išsakyti savo nuomonę, nepaisant to, kad labai dažnai mano nuomonė būna nepopuliari. Mano tikslas nėra kritikuoti, nei ką nors užgauti. Mūsų Tautos priešai ir jiems tarnaujanti žiniasklaida šio tikslo siekia kas dieną. Deja, kaip ir gerai parengtoje dezinformacijoje, šių dienų žiniasklaidoje tarp melo būna įterpta ir gana daug teisingų pastabų ir skundų. Aš tai suprantu, manau, kad ir jūs mokate atskirti melagingus žodžius nuo tiesos.

Mano pranešimo tikslas – padėti mums visiems atpažinti emigracijos priežastis ir bandyti bendromis jėgomis jas spręsti. Kaip mes visi žinome, mūsų komisija turi tik patariamąją galią. Seimas ir Vyriausybė turi teisę ir pareigą priimti ir vykdyti įstatymus, kurie galėtų pakeisti emigracijos kryptį.

Tris kartus perskaičiau LR Strategiją dėl Emigracijos. Joje radau nemažai geros statistikos ir emigracijos priežasčių analizės. Nors plane labai teisingai įvardytos daugelis emigracijos priežasčių, deja, jam trūksta konkrečių pasiūlymų, kaip tas problemas išspręsti. Planas negali būti vykdomas, nes jame trūksta: KAS atsako, iki KADA bus padaryta ir KAIP MATUOSIME PASISEKIMĄ. Atminkime, kad emigracija, kaip ir savižudybė, alkoholizmas, smurtas, yra tik SIMPTOMAS. Šis planas nepaviešina pačios svarbiausios priežasties, to, ką aš vadinčiau – VILTIES PRARADIMU.

Dokumentas parašytas gražiai, vartojant gražius žodžius. Deja, negalime sakyti, kad tai – „STRATEGINIS PLANAS“, negalime jo pradėti vykdyti, nes jame trūksta pagrindinių elementų. Tai planas be rezultatų pamatavimo, be įpareigojimų, be atsakomybės. Dokumente pateikta daug principų, nurodyta daug valstybės įsikišimo atvejų, daug marksizmo elementų, nurodant, kad valstybė sugebės visą šį reikalą išspręsti, pavyzdžiui, parūpinti būstus, užtikrinti šeimos gerovę ir t. t. Valstybės pareiga nėra emigracijos stabdymas. Valstybės pareiga yra tokias sąlygas Lietuvoje sukurti, kad žmonės ne tik kad nenorėtų emigruoti, bet norėtų sugrįžti iš emigracijos. Kitaip tariant, dokumente yra klaidų, jis nėra užbaigtas, o kai kurios jame daromos išvados netgi klaidingos.

Kritikuoti lengva. Kaip vienas Generolas man kažkada yra pasakęs: „Niekada neateik pas mane su problema be pasiūlymų, kaip tą problemą išspręsti.“ Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės, kurie emigravo, prarado geresnės ateities VILTĮ, o tai reiškia, kad jie prarado pasitikėjimą Savo Valstybe ir tautos išrinkta valdžia. Nors mums nemalonu tai pripažinti, turime suprasti, kad jei dabartinė padėtis nepasikeis, problemų sprendimas bus sunkesnis arba išvis neįmanomas. Prašau nepriimti to asmeniškai ir neužsigauti, tačiau toks įspūdis susidaro iš žiniasklaidos ir pokalbių ne tik su emigrantais, bet ir su vietiniais gyventojais. Dėl to jokiu būdu nekaltinu nei Seimo, nei dabartinės, nei buvusios valdžios. Dalyvavęs valstybių ir verslo bendrovių restruktūrizacijoje, seniai žinau, kad didžiausia organizacijas slėgusi našta buvo arba žmonės, arba organizacijos struktūra. Arba misijos siekimas, neturint arba autoriteto, arba lėšų, arba teisės, ką nors pakeisti.

Lietuvos medikų sąjūdžio kvietimas į mitingą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Didžiausia priežastis – tai mūsų pačių ginčai ir pešimasis tarpusavy. Visa tai, ką mes vadiname tik politika, ir normalūs „ginčai“ yra skleidžiami kaip pavyzdys, kad toks chaosas egzistuoja kaip žmonės priima „demokratiją“ ir kad tada problemos tampa neišsprendžiamomis. Tai labai gražiai tarnauja „DEZINFORMACIJOS“ šaltiniams. Taip griaunami mūsų valstybės pamatai, ir, deja, mes visi prie to prisidedame. Būdamas karininku ir verslo konsultantu, labai dažnai gaudavau uždavinį „Ką nors sutvarkyti“.

Pirmas dalykas, ką turime padaryti, tai sukurti Lietuvos VIZIJĄ – kokią savo šalį norime matyti. Labai svarbu, kad tauta matytų, kur mes einame, žinotų, kokia yra mūsų misija, dėl ko jie dirbs ir aukosis. Neturint kilnaus ir aukštesnio tikslo Lietuvos Valstybei, emigracijos tendencijos nepasikeis.

Prieš daugelį metų, būdamas 12 metų, įstojau į Lietuvių Jūrų skautus, duodamas priesaiką tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Šitas šūkis, manau, veda ne tik mane, bet ir visus mūsų šios komisijos narius.

Manau, kad Seimo nariai tikrai galėtų ramiau gyventi be amžinos kritikos, asmeninių puolimų, šmeižto ir neapykantos. O PLB nariai tikrai galėtų rasti malonesnį būdą ir vietą leisti savo laiką ir pinigus. Tad net neabejoju visų mūsų noru vesti tauta į geresnę ateitį.

VILTĮ ir PASITIKĖJIMĄ mums reikia atgauti kartu ir sutarti drauge, kaip tai padaryti. O norint tai padaryti, svarbu turėti tikrai įgyvendinamą planą. Toliau noriu išvardyti problemas ir pasiūlyti, kaip tai atlikti. Aišku, tai nebus pilnas planas – kas ką turėtų daryti ir kada, gali pasakyti tik Seimas ir Vyriausybė. Žinoma, būtų naudinga, jeigu ir išeivija galėtų prisidėti prie šio plano. Seniai esu išmokęs pamoką, kad jei prie plano prisideda tie, su kuriais tas planas yra susijęs, plano sėkmė būna garantuota.

Tad pradėkime nuo svarbiausių problemų, kaip tautiečiams sugrąžinti VILTĮ ir atgauti pasitikėjimą Valdžia.

Begaliniai mokesčiai

Neseniai teko girdėti Izraelio premjero Benjamin Netenyahu pasisakymą dėl ekonomikos. Jo paklausė: Izraeliui taip gerai sekasi, kur jis mokėsi ekonomikos? Izraelio premjeras atsakė, kad ekonomikos pagrindų jis išmoko pačią pirmą dieną būdamas desantininku: „Mus išrikiavo po du ir liepė užsimesti savo kaimyną ant pečių ir su juo nubėgti 100 metrų pirmyn ir 100 metrų atgal. Pasižiūrėjau į savo kaimyną – milžinas. Pabėgau metrą ir sugriuvom abu. Kitoje poroje nešikas šiek tiek didesnis, bet jo partneris už jį gerokai didesnis ir sunkesnis. Jie nubėgo kiek toliau, bet irgi sugriuvo. Trečioje poroje nešikas buvo didelis vyras, o jo partneris – mažas. Ta pora ne tik kad nubėgo tuos 100 metrų, bet ir apsisukusi parbėgo atgal.“ Premjero paklausė, ką jo pavyzdys turi bendro su ekonomika? Benjamin Netenyahu atsakė: „Na, nešikas – tai tautos verslas, o tas, kurį jis turi nešti, yra valdžia.“ Pažiūrėkime į Lietuvos atvejį.

Dėl per didelio valstybės tarnautojų kiekio mūsų šalis kenčia nuo pernelyg didelių mokesčių. 21% pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis įmonėms ir pajamų mokestis asmenims, kapitalo prieaugio mokestis, „Sodra“ ir kiti užslėpti mokesčiai bei vyriausybinės subsidijos smarkiai kelia prekių bei paslaugų kainas. Priešingai nei dauguma mano, visi mokesčiai ateina iš vartotojo kišenės, NES FIRMOS MOKESČIŲ NEMOKA, O TIK SURENKA MOKESČIUS VALSTYBEI. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, apie 60–70% bet kokio produkto ar paslaugos kainos valstybei sumoka vartotojas. Šis veiksnys slopina kapitalo formavimąsi, darbų kūrimą ir alina valstybę, o tai Lietuvą daro nekonkurencinga pasaulyje. Mūsų siekiamybė yra turėti rinkos ekonomiką, deja, šiuo metu turime kapitalizmo ir socializmo mišinį. Todėl būtina užtikrinti laisvę rinkos ekonomikai. Valstybinė ekonomikos kontrolė yra naudinga tik iki tam tikro taško, kurį peržengus gaunamas priešingas efektas – žmonės stumiami į šešėlinę ekonomiką bei emigraciją.

Užburtas melo ratas

Dideli mokesčiai verčia mažesnes įmones bei individus sukčiauti bei meluoti, ypač mokant mokesčius bei atsiskaitant už paslaugas. Mano skaičiavimais, nuo 50 iki 60% Lietuvos ekonomikos sudaro šešėlinė ekonomika. Tai ne tik neišvengiamai padaro didžiąją dalį gyventojų sukčiais, bet kartu ir naikina pagarbą valdžios institucijoms. Yra plačiai paplitęs požiūris, kad sąžininga veikla šias įmones bei individus vestų į pražūtį. Vyriausybė negali areštuoti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn 50–60% savo gyventojų, tad korupcija bei papirkinėjimai tampa priimta norma. Tačiau politikai, siekdami pritraukti kuo daugiau pajamų šio nepasotinamo monstro išlaikymui, lieka tam abejingi.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus vienas europarlamentaras siūlė pataisą, kuria visas nekilnojamasis turtas bei automobiliai būtų apmokestinti. Jis teigė, jog „visos kitos EU narės tai jau yra įgyvendinusios, tad ir Lietuvai būtina neatsilikti”. Prancūzai tuo tarpu siūlė „finansinių sandorių mokestį“. Pažiūrėkime, juk šiai dienai jau apmokestintos cigaretės, alkoholis, finansiniai sandoriai, produktai, paslaugos, nekilnojamasis turtas, automobiliai, pajamos bei kapitalo prieaugis. Mano tėvynainiai tyliai tarpusavyje šnibždasi, kad valstybė, jei tik galėtų, apmokestintų ir tuštinimąsi ir kad vienintelė priežastis, kodėl nėra mokesčio už lytinius santykius yra ta, kad valdžiai labiausiai reikia kuo daugiau mokesčių mokėtojų. Tačiau nežadinkime jų apetito!

Ant moralinės bedugnės krašto

Atsidūrėme užburtame rate, kur gyventojai slepia pajamas nuo vyriausybės ir sukčiauja, todėl negali tikėtis, jog ir ši bus švari. „Kaip galima skųstis, kad kažkas vagia pinigus iš biudžeto, jei ir aš elgiuosi ne kitaip?“ Todėl mes esame linkę priimti bei toleruoti korupciją valstybiniu lygmeniu, o tai veda prie visuomenės moralinio nuosmukio bei piliečių demoralizavimo. Negana to, ir toliau einame link begėdiškumo ir amoralumo. „Tai negali būti nedora, jei visi taip elgiasi!“ Tai menkina meilę tėvynei ir pagarbą savo tautiečiams. Kaip galima mylėti sukčių ir apgavikų kraštą? Sąžiningi piliečiai, laikui bėgant, praranda viltį ir ima jaustis bejėgiais. Anksčiau ar vėliau tai sukelia apatiją. Būtent šie žmonės yra labiausiai linkę emigruoti, o tai tik dar labiau sekina šalį.

Noriu pagirti dabartinę vyriausybę, kad pradėjo kalbėti apie mokesčių reformą ir amnestiją dėl šešėlinės ekonomikos. Bet kiek esu tų planų matęs spaudoje, manau, jog dar toli iki tobulo plano.

Europos Sąjungos pinigai atkeliavo su tam tikrais reikalavimais, kurie dar labiau nustekeno šalies ekonomiką bei susilpnino tautos moralę. Mes paralyžiavome savo ūkius bei miškus subsidijomis, dirbtine ekonomika, biurokratine raudona juosta ir socialistine politika, kurios yra palankesnės prancūzų bei vokiečių, o ne lietuvių ūkiams. Vokietija su Rusija sudarė mums nepalankų sandorį dėl Baltijos jūros naftotiekio. Negana to, mes uždarėme savo atominę jėgainę neužsitikrinę, jog bus kuo ją pakeisti, o tai užtikrino didelę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Kaip Lietuvos ekonominio bei politinio renesanso stebėtojas buvau maloniai nustebintas kai kurių žingsnių, kurių vyriausybė ėmėsi, siekdama pagerinti verslo klimatą Lietuvoje. Per pastaruosius 28 metus padarytas nežmoniškas progresas, deja, to negana norint ištraukti Lietuvą iš ekonominio nuosmukio. Su tuo susidūrė ne tik Lietuva, bet ir didelė Europos Sąjungos dalis bei Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes turime pastebėti sėkmingus sprendimus, jais pasinaudoti bei pritaikyti savo unikaliai situacijai. Noriu pabrėžti, kad GOOGLE, MICROSOFT, AMAZON, APPLE, FACEBOOK – 3 iš tų penkių firmų buvo sukurtos po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Norėčiau, kad visi apie tai pagalvotų.

Verslo valdymo konsultacijų srityje turėjome posakį, kad yra beprotystė daryti vis tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų. Ta pati taisyklė galioja ir vyriausybėms bei kitokioms organizacijoms. Lietuva yra unikali valstybė, kuri neišnaudoja viso savo potencialo. To priežasčių yra daug. Gal mes aklai bandome kopijuoti kitų valstybių ekonominę politiką? O gal stengiamės tapti tokiais kaip kiti, ignoruodami šimtus metų, kurie turėjo praeiti kuriant skalsą ir darną? Ar lietuviai tokie patys žmonės kaip norvegai ar švedai? Ar mes galime pasigirti turintys Šiaurės jūros išteklius? Ar kontroliuojame „Saab“ ar „Nokia“? Ar turime sukaupę kapitalo? Ar, kaip vokiečiai, išgyvenome pramonės perversmą? Ar galime klestėti skolindamiesi? Renkamės nebūtinai tarp skandinaviško socialistinio modelio ir kai kurių vadinamo „laukinio kapitalizmo“, nors manau, kad ekonomikos šešėlis gal ir yra to laukinio kapitalizmo modelis.

Kinija yra įdomus pavyzdys: nors kinams kol kas tokia sistema veikia, Lietuvai jos nerekomenduoju. Mano manymu, Lietuvai reikalingas unikalus ekonomikos modelis. Esminis klausimas yra, ar atsiras politinė valia ar frakcija, galėsianti išspręsti tikrąsias ekonomines bei su valiuta susijusias mokesčių problemas, kurios trukdo Lietuvai tapti Baltijos ekonomikos galiūne (tigru).

Jeigu mes iš tikrųjų siekiame tapti Europos Sąjungos, o gal net ir pasaulio ekonomine lydere, turime susitelkti ir išanalizuoti priežastis, neleidžiančias mūsų šaliai ekonomiškai vystytis. Juk tai ir stumia jaunus žmones link emigracijos, kur jie tikisi rasti darbą ir pabėgti nuo „vietinių marazmų“, kurie veikia demotyvuojančiai.

Lietuvos gyventojai yra nepajėgūs išlaikyti didelės vyriausybės bei socialinės apsaugos tinklo, kuris jai per didelis. Būtina reaguoti į faktą, jog maždaug 35% BVP išleidžiama išlaikant vyriausybę. Visi sutinka, kad valstybinių departamentų per daug, tačiau kivirčai kyla, kai reikia nutarti, kurių atsisakyti. Tiesa, jog yra daug atsidavusių valstybės tarnautojų, tačiau tiesa ir tai, kad yra ir nereikalingų departamentų, kuriuose dirba kažkieno giminės, nesugebėję įsidarbinti privačiame sektoriuje. Lietuva gyventojų turi tiek, kiek ir didelis miestas. Ji taip pat turi išlaikyti kariuomenę, vyriausybę, krūvelę mažų miestukų, regioninę valdžią, mokslo institucijas, istorines vietas, greitkelius, socialinę apsaugą, medicinos įstaigas, kultūrinį paveldą, pensininkus ir kita, neturėdama jokių natūralių išteklių, kuriuos turi kitos valstybės. Lietuva bando būti Norvegija be Šiaurės jūros naftos. Visgi Lietuva turi savo išteklių: žmones ir jų darbštumą, bei lietuvišką žemę. Bėda ta, kad mes negebame tinkamai šių išteklių panaudoti. Todėl būtina atrasti būdą sumažinti valstybinio aparato išlaikymą. Žinau, jog tai ne kartą buvo bandyta daryti, tačiau nesėkmingai. Nepaisant nesėkmių, šis sektorius privalo būti sumažintas. Visos politinės partijos turėtų susėsti ir nutarti, kaip tai padaryti veiksmingai.

Glaudžiai su tuo susijusi ir Lietuvos gyventojams tenkanti mokesčių našta. Siekdama pasotinti sistemą, mūsų valdžia su stebėtinu entuziazmu priėmė Europos Sąjungos mokesčių kodus: PVM, pajamų, įplaukų, socialinės apsaugos, kuro, alkoholio bei cigarečių mokesčius. Netrukus apmokestinsime turtą, automobilius, finansinius sandorius ir dar daug kitų šiuo metu tik košmaruose įsivaizduojamų dalykų. Tuo tarpu lyg atgalinė reakcija į visa tai, nepaisydama nei įstatymų, nei vyriausybės, šalyje sparčiai auga šešėlinė ekonomika, kartu su ja auga ir korupcija.

Bendras mokesčių kiekis, tenkantis Lietuvos gyventojams, yra neproporcingai didelis. Suprantu, kad palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje mokesčiai toli gražu nėra patys didžiausi, tačiau verta turėti omeny, kad geriausias ekonominis stimulas yra paskatinti įmones investuoti, o individus pirkti ar taupyti. Valstybinis aparatas suryja beveik 35% šalies BVP, tačiau valdžia vis skundžiasi, kad jai trūksta lėšų. Tuo tarpu nacionalinis biudžeto deficitas didėja, o su juo auga ir skolų grąžinimo kaina. Į aukščiau paminėtus skaičius neįeina mokesčiai už socialinę apsaugą, kuriuos tenka mokėti įmonėms. Jei įtrauktume juos, našta, tenkanti Lietuvos gyventojams, dar labiau išaugtų. Lietuvos korporacijos valstybei sumoka daugiau mokesčių pavidalu nei išdalina algų savo darbuotojams. Kai kurie žmonės nesuvokia, jog korporacijos nemoka mokesčių, o tik juos surenka valstybei.

Visi mokesčiai, įskaitant ir už socialinę apsaugą, tenka vartotojo pečiams – kainos už produktą ar paslaugą pavidalu. Ši mokesčių našta sulėtina pinigų pagreitį ir be jokio reikalo sumažina BVP, taip lėtindama ir ekonominį augimą. Įdomu, kad grupelė menkai informuotų politikų kaip tik ragina mokesčius didinti ir apmokestinti automobilius bei nekilnojamąjį turtą. Tokios kalbos atbaido investuotojus, kurie žiūri į ateitį ir kuriems reikia politinio bei ekonominio stabilumo. Toks politikų noras išspausti dar bent vieną kiaušinį iš „auksinės žąsies“ beveik visada atsisuka prieš juos pačius. Užtenka pažiūrėti į šešėlinę ekonomiką, kuri oficialiais duomenimis siekia 30%, tačiau kai kurių ekspertų nuomone sudaro net 50%. Paradoksalu, kad sumažėjus mokesčiams, valstybinės pajamos staigiai išauga, o mokesčių didinimas sukelia atvirkštinį efektą. Negana to, dideli mokesčiai labai neigiamai veikia žmonių pasitikėjimą vyriausybe.

Prieš keletą metų Lietuvos žmonės bei valdžia patyrė gimimo ir augimo skausmus, tačiau dabar, sulaukus 28-erių metų, jau turėtume būti pajėgūs pamiršti savo homo sovieticus praeitį. Turėtume gebėti susivienyti ir drauge tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasidalinti keletu idėjų, kurias įgyvendinus, esu įsitikinęs, Lietuvos ekonomika sparčiai ūgteltų.

1, Labai ciniška apmokestinti maisto produktus 21% PVM. Manau, visa tauta būtų dėkinga, jei PVM būtų visiškai panaikintas arba sumažintas VISOMS MAISTO PREKĖMS. Tai būtų naudinga ne tik pensininkams, bet ir visoms Lietuvos šeimoms. Sutaupyti pinigai būtų naudojami papildomo maisto arba kitų prekių pirkimui, taip Valstybė nenustotų mokesčių.

2, Taip pat reikia apkarpyti mokesčius, taikomus kurui, alkoholiui ir cigaretėms, kad šie galėtų konkuruoti su kaimyninių šalių prekėmis. Nesu sutikęs nė vieno rūkančiojo, kuris nepapildytų savo cigarečių išteklių kontrabandinėmis prekėmis. Nemaža dalis žmonių tokiu pat būdu ir kurą gauna. Tai ne tik sumažina valstybės pajamas, bet ir reikalauja papildomų investicijų, norint įstatymų pažeidėjus sugaudyti. Esu girdėjęs posakį, kad 50% kažko yra geriau nei 100% nieko. Manau, kad, priėmus šią pataisą, įstatymų pažeidėjų skaičius smarkiai sumažėtų. Suprantu, kad šie įstatymai mums yra primesti Europos Sąjungos, tačiau tvirtai tikiu, jog Lietuvos parlamentarai gebėtų įtikinti Europos Sąjungą, jog tokia skurdi šalis kaip Lietuva negali sau leisti turėti tokių pat mokesčių kaip Vokietija ar Prancūzija. Šių šalių BVP, tenkantis vienam gyventojui, viršija 120 000 eurų, kai mūsiškis tesiekia 15 000 eurų. Uždirbdamas 120 000 eurų per metus, aš nesielvartaučiau, jei turėčiau susimokėti 70 eurų už pilną baką kuro, tačiau žmogui, kuris gauna 500 eurų per mėnesį ir kasdien važinėja į darbą, tokia suma akivaizdžiai yra per didelė.

3, Valdžia aiškina negalinti mažinti mokesčių, nes valdžios aparatas didelis ir jo išlaidos didelės. Sumažinus mokesčius, bus „skylė“. Valdžią būtina mažinti, jei norime mažinti mokesčius. Tai sudėtingas darbas, nes visi yra įpratę ką nors iš valdžios gauti. Žinoma, yra daug dalykų, kuriuos valdžia turi daryti, bet, manau, kad sumažinus vyriausybiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičių, panaikinus kai kurias nereikalingas funkcijas, pardavus Vilniaus senamiestyje turimus gražius, prabangius pastatus ir t. t., galėtume sumažinti valdžios išlaidas ir net pakelti gerai dirbančiųjų algas. Tačiau tai nedaroma, nes per daug suinteresuotų šalių melžia valdžią. Ir ką padarysime, jei koks nors nevykėlis giminaitis praras darbą? Ėmus kalbėti apie valdžios sumažinimą, tai pasigirsta toks šaukimas ir bliovimas, kokį išgirsti galima tik skerdykloje. Niekas nenori imtis tokios nepopuliarios užduoties.

4, Vyriausybė turėtų paskatinti žemės ūkio sektorių kooperuotis, kuriant bendrą prekybos strategiją ir plečiant rinką bei pardavinėjant lietuviškus ūkio produktus svetur. Esu įsitikinęs, kad tinkamas indėlis tikrai atsipirktų, ir lietuviška prekė būtų konkurencinga.

5, Reikia pakeisti mokesčių sistemą, kuri skatintų vidaus ir užsienio investicijas bei būtų palanki besikuriančioms įmonėms.

6, Reikia rimčiau susitelkti naikinant korupciją vyriausybėje. Suprantu, kad tai yra ilgalaikis procesas, tačiau dabartinių pastangų negana, nes vis dar yra apstu atvejų, kai aukšto rango veikėjai lieka nenubausti. Korupcija yra viena pagrindinių priežasčių, kurią įvardija išeiviją pasirenkantys asmenys. Atsidūrėme užburtame rate, kur gyventojai slepia pajamas nuo vyriausybės ir sukčiauja, todėl negali tikėtis, jog ši bus švari. Kaip galima skųstis, kad kažkas vagia pinigus iš biudžeto, jei aš pats elgiuosi ne kitaip? Todėl mes esame linkę priimti bei toleruoti korupciją valstybiniame lygmenyje, o tai skatina visuomeninį moralinį nuosmukį bei piliečių demoralizavimą. Negana to, keliaujame link begėdiškumo ir tolimesnio amoralumo: „Tai negali būti nedora, jei visi taip elgiasi!“ Savo ruožtu toks požiūris silpnina meilę ir pagarbą tėvynei bei savo tautiečiams. Juk kaip galima mylėti sukčių ir apgavikų kraštą? Sąžiningi piliečiai, laikui bėgant, praranda viltį ir ima jaustis bejėgiais, kas galiausiai sukelia apatiją. Būtent šie žmonės yra labiausiai linkę emigruoti, o tai tik dar labiau sekina šalį.

7, Galiausiai, reikia pakeisti piliečių bei jaunimo suvokimą apie pilietybę ir patriotizmą. Būtina keisti gyventojų ir jaunimo suvokimą apie tai, kas yra pilietybė, patriotizmas ir moralinės normos. Lietuvai derėtų pasiskelbti tolerantiška judeo-krikščioniška šalimi. Europos Sąjunga tapo pasaulietine institucija be jokios religinės ar moralinės krypties. Kalbu iš patirties, sakydamas, kad laimės paieškos materialiuose dalykuose veda tik tuštybės link. Žiniasklaida bei švietimo sistema turi pabrėžti pagrindines vertybes, tokias kaip Dievas, Šeima ir Tėvynė.

Mano pasiūlymai yra įgyvendinami sąlyginai greitai. Yra ir daug kitų žingsnių, kurių būtina imtis, tačiau tai galima būtų atlikti vėliau. Tolimesnį planą mielai aptarsiu su kiekvienu susidomėjusiu.

Baigdamas noriu pabrėžti: jeigu esame pasiryžę sustabdyti masinę emigraciją, privalome keisti dabartinę ekonominę santvarką. Tikrasis klausimas, ar atsiras gebančių ir norinčių tai padaryti? REIKIA NEDAUG: TIK LYDERIAVIMO ir SUTELKTINIO DARBO, GERBIANT VIENAM KITĄ.

Pulkas



Nemirtingas Pulkas

Pulkovo.

Čia tebėr pagrindinė Rusijos Mokslų akdamijos observatorija, čia buvo Nulinis Rusijos imperijos meridianas
(Grinvičo IMPERIALISTINĮ meridianą tai pripažįstam, che che che...)

Kieno Pulkas tam Pulkove (ne Polkove!) stovėjo.

A?

В 1333 году город и крепость переданы в отчину литовскому князю Наримунту, который ставит сюда своего сына Александра (ореховский князь Александр Наримунтович). 








Inauguracija


Auguras
inauguruoja; inaugina, mol.

Inauguracijos koncerte Grybauskaitei linkėta galvoti savo galva.

Nu, nu ...
Gal nepatinka paveikslėlis?

O muziejus Šeduvoj patinka?

Ar ir Lietuvos lietuviams, ne tik litvakams, (kad ir toj pačioj Pietų Afrikos Respublikoj tarpukariu atsidūrusiems) apie naują piietybės atkūrimo galimybę Lietuvos VRM praneša asmeniškai?

Na, gerai - apie inauguraciją:

Lietuvos pareigūnai kol kas nesulaukė kvietimo pirmadienį stebėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos naujai kadencijai, šeštadienį paskelbė „Lietuvos žinios“.

Štai kokia 2012-jų istorija:
The presidents of the three Baltic States of Lithuania, Latvia and Estonia have modestly congratulated Russia’s new president, but whether Moscow will invite the Baltic leaders to the inaugural ball in the Kremlin at the beginning of May remains a big question.

Beje, Kremlius pakvietė į V.Putino inauguracijos iškilmes Lietuvos Respublikos ambasadorių Rusijos Federacijoje.

Beje:

Премьер-министр Израиля Биньямин Нетаньяху
посетит Москву 9 мая и переговорит с Путиным.

:)

:))

:)))






Miuleris apklausė Vekselbergą

Ne, čia ne iš šitos serijos.
Nors...
Taigi:

Miuleris apklausė Vekselbergą.

Mat, tas rusas Vekselbergas
ir sankcionuojamųjų sąrašuose yra, ir Prezidento Trump'o inauguracijos metu Baltuosiuose Rūmuose Vašingtone buvo.

Tikrasis „Manheteno rytas" kitokį Vekselbergo atvaizdą įdėjo:

Люди спецпрокурора Мюллера опросили Вексельберга в Нью-Йорке
Šitas paveikslėlis geriau pritinka:

Karo pabaigoje Hitleris 
kreipėsi į Miulerį:

- Mūsų štabe veikia rusų šnipas.

- Taip, žinau, ir jau seniausiai. Tai - Štirlicas! - ramiai atsako Miuleris.

- Žinote, ir nieko nedarote! Greičiau suimkite!- pradėjo spiegti Hitleris.

- Kas iš to, vis tiek išsisuks,- liūdnai paaiškino Miuleris.




2018-05-04

Netikras KriptoValiutčikas


Gal dabar jaunimėlis taip nebesako - Valiutčikas?
:(
kasė kriptovaliutas, o pirty paslėpęs laikė dolerius:)))



Muziejus


museum (n.)
1610s, "the university building in Alexandria," from Latin museum "library, study," from Greek mouseion "place of study, library or museum, school of art or poetry," originally "a seat or shrine of the Muses," from Mousa "Muse" (see muse (n.)). Earliest use in reference to English institutions was of libraries (such as the British Museum); sense of "building to display objects" first recorded 1680s.

Patiko?
Muziejus.



Keisti Jie, Žydai



Penktadienį Radviliškio rajone, Šeduvoje, pradėta litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejaus „Dingęs štetlas“ statyba.

Pasak „Dingusio štetlo“projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, žymiausių pasaulio muziejininkų ir architektų kuriamas muziejus, remdamasis Šeduvos žydų istorija, papasakos ir primins panašių miestelių išnaikintų bendruomenių istoriją. Čia bus atkurtas kadaise vienos didžiausių Europoje žydų diasporos* miestelių gyvenimas.

Muziejų atidaryti numatoma 2020 metų vasarą.

Kam?

Imtų pavyzdį iš lietuvių:

Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas.

Ačiū 0rdinui ir vyskupui.

O tai gyvenvietėj visi gyvi buvo gyventojai, gyveno sau.

Nuobodu.

Siaubo filmų iš Amerikos taigi neatveždavo tada.

Tai vyskupas su krikščionimis pagalbininkais livoniečiais parodė natūroj, nusiaubė.


Tai lietuviai jokių muziejų nestato, tik džiaugiasi, kad Abraomininkai (Žydams dėkui už Abraomą!**) juos nusiaubė.

Siaubas, koks puikumėlis, ar ne?

O tai būtume sau gyvi gyvenę gyvenvietėj, nesumiešti miestan.

Nuobodu...

Žydai, beje, su tais smagiaisiais mūsų gyvenimo siaubintojais 
ir atėjo pas mus.

Muziejų dabar stato...

Keisti Jie, Žydai

* Pustrečio nepilno tūkstančio - viena didžiausių Europoje?

** Laidotuvėse pastaruoju metu vis girdžiu, kaip kunigėliai sako, kad mūsų nabašnikai (nabožnikai?) pas Abraomą iškeliauja.

O jeigu tas Abraomas ims, susivynios palapinę,
ir...

Ką tada darys pas jį atkeliavusieji, be Abraomo palikę?

Ignoto Masalskio Paradoksas


Dar 1787 metais vyskupas Ignotas Masalskis
Vilniaus vyskupijoje uždraudė mišiose giedoti ar sakyti pamokslus lietuvių kalba (pačios pamaldos ir taip visur vyko lotyniškai*), o per visą XIX a. šiame krašte neatsirado nė vieno lietuvių kalbą ir tautybę įsileidžiančio vyskupo.

Vytautas Sinica šitaip rašo gvildendamas lenkų ir lietuvių santykius.

Ir kas gi nutiko vyskupui Ignotui Masalskiui?

Ignotas Jokūbas Masalskis (lenk. Ignacy Jakub Massalski1726 m. liepos 30 d. – 1794 m. birželio 28 d.) – Vilniaus vyskupasVerkių rūmų statytojas, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas. Targovicos konfederacijos narys; 1794 m. sukilimo laiku buvo viešai pakartas už išdavystę Varšuvoje.

Lenkijoje.

Kodėl?

Štai kodėl.

Varžuvoje.

:)

Štai ir atsiriša „paslapties mazgas": iki parklupdymo klūpatikiais ir mes, ir mūsų broliai, lenkais nusilenkę, vienodi - „pagonys" - buvom.

Labai paprasta.

Lenkus anksčiau „nulenkė", buožynytininkai su kryžeiviais ir dar kai kuriais, ant tų nulenktųjų sprandų tarpusiais, 
todėl ir visokeriopai stengtąsi tuos senesnius klūpatikius priešinti su vėlesniaisiais.

Gaila, kad ir cituojamo rašinio autorius, matyt, šito nesuprasdamas, tą patį daro:

Pats lenkiškumas sutapatintas su tiek lietuviams, tiek lenkams brangia katalikybe, iškeltas lozungas jog „Dievas su Marija danguje tik lenkiškai supranta“, o lietuvių kalba tuo metu itin įtakingose Vilniaus vyskupijos bažnyčiose paskelbta pagonių kalba, kuria gėda kalbėti kultūringiems žmonėms.

Žinoma, kad pagonių:
Paprasčiau derėtų sakyti: lietuvių (senakalbė) visaip stengtasi pakeisti naujakalbe (lenkų).

Išeikit mūsų Vilniuj į gatves ir pamatysit, kad vyksta tas pats: ten klesti naujakalbė - anglų.

* O ne lenkiškai. Visur - ir tuometėj Lenkijoj.







Два Брата Акробата


Na, šiedu Politikos Akrobatai tikrai nepyks už tokius „juokelius":
Politinis (žinoma, kad ne Pilietinis) Biznis žymiai rimtesnis.

Kai Rusijos Mokslų akademijos akademikas
Henry Kissinger aiškina, kad Izraeliui gyvuoti teliko 5 metai, o PAR parlamentas prieš pusantro mėnesio nusprendė atimti baltaodžių žemę be kompensacijos ir perduoti ją juodaodžiams, kai, galop, JAV ką tik priimtas JUST Act, o Lietuvos Respublikos Prezidentūroje žvakes žydų šventės - pergalės prieš senovės pagonis graikus - proga degioja mūsų „pagoniškojo" Seimo pirmininkas,
Dviejų Politikos Akrobatų iniciatyva atrodo labai savalaikė ir naudinga (kam?) ... žydams:

Seimo nariai G. Kirkilas ir A. Kubilius yra vieni iš pataisų iniciatorių.

Štai
jie.
Komunistas su komuniste
buožinyčioj, bei „Krizės Nugalėtojas" - Pasaulio AntiČempionas... 
Beliko priminti, kad būtent šių Brolių Politikos Akrobatų partijos praskolino Lietuvą.


Kam praskolino, paklausit?*

O kas tokie valdo pinigais?
Pagiedokim.*

*

2018-05-03

Prezidentas Trump'as & Inovacijos bei Mokslas


Prašau!
Štai kas atsitiko, kai D. Trumpas paprašė B. Gateso tapti jo patarėju inovacijų ir mokslo srityje.
Vai - gal Donaldas Trumpas jam dar ir įgnybo?

Na, gerai - nieko asmeniško, tik citatos:

Kovo mėnesį vyko JAV prezidento ir filantropo Billo Gateso susitikimas. Ta kart šalies prezidentas pasiteiravo, ar milijonierius nenorėtų tapti jo patarėju inovacijų ir mokslo srityje.

B. Gatesas, nė nesudvejojęs, atsisakė prestižinių pareigų Baltuosiuose rūmuose, praneša portalas „Stat New“.

B. Gatesas pasidomėjo, kodėl prezidentas iki šiol neturi patarėjo mokslo ir inovacijų klausimais.
„Aš apie tai užsiminiau. Na, kad būtų pravartu turėti patarėją MOKSLO klausimais“, – „Stat News“ apie susitikimą su prezidentu B. Gatesas.

Atsakydamas į svečio klausimą, D. Trumpas šią poziciją pasiūlė pačiam B. Gatesui. Vyras nesudvejojęs atsakė, kad tai būtų „visiškai neefektyvus jo laiko išnaudojimas“.

Nu bet Delfis...


Kaip matot, nebeaktualūs sėdintieji
Aktų Salėje.

Praesidis (Prezidiume) -
TebeAktualūs:)
Cha cha cha...
Cho cho cho.





PoliStoras

Mokslininkas universalas, polimatas (gr. πολυμαθής, polymathēs 'daug žinantis'), polistoras – nuo ankstyvųjų Naujųjų laikų vadinamas mokslininkas, turintis neįprastai plačias ir gilias įvairių sričių (mokslomeno) žinias. Mokslininko universalo terminas kartais tapatinamas su tolimu genijaus universalo sinonimu.
Mokslininkas universalas dar kitaip gali būti vadinamas universalistuuniversaliuoju mokslininku arba tiesiog universalu.
Genijus universalas bei mokslininkas universalas viduramžiais buvo Leonardo da Vinci. Vienas ryškiausių baroko laikų polistorų pavyzdžių yra laikomas Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas.
„Polistorijoje“, kaip teigia vienas filosofijos istorikas, „Universalumo ir visapusiškumo idealas tapo realybe: visa, kas parašyta, domina ką nors, jo dalykas – res literariakaip toks. Polistoras kuria bibliografijas bei recenzuoja, o tai, ką jis publikuoja, yra kiek įmanoma visapusiška bibliografija, apimanti [ir atitinkamus dalykinius jo] komentarus" (Francas M. Vimeris).

Универсальный человекэнциклопедистполимат (polymathēsгреч. πολυμαθής)[1]человек эпохи Возрождения(англ. Renaissance man)[2] — тот, чьи интеллектуальные способности, интересы и деятельность не ограничены одной областью знаний и единственной областью их применения, а также индивид, добивающийся ощутимых практических результатов по всем направлениям. 
Polimatía

Polymath

Math:)

:))

Šiandien 1791 metų Konstitucijos diena


Taigi taigi.
Na, negi šį Herbą 
čia dėsi.

Apsieisim, mes gi lietuviai cholopai, tiks ir svetimųjų paišytas, tiesa?

Ir

tataigi.

Reikėjo (kam ir kodėl ar dėl ko reikėjo - negi mums įdomu?) pataisyti - pataisėm:

Seimo nariai G. Kirkilas ir A. Kubilius yra vieni iš pataisų iniciatorių.


Lietuvos pilietybę atkūrusiems litvakams Seime bus įteikti (LIETUVOS) pasai.

Lietuvos žydams apie naują pilietybės atkūrimo galimybę bus pranešama asmeniškai

Įsigaliojus Pilietybės įstatymo pakeitimams, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ėmėsi iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti asmenims ar jų palikuonims, kurių prašymai atkurti pilietybę anksčiau buvo atmesti, kad jie gali nedelsdami pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
Įstatymas taikomas visiems asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, bet ne į tuometinę Sovietų Sąjungą, taip pat jų palikuonims. Pagal ankstesnį reglamentavimą pakartotinas pilietybės atkūrimo svarstymas buvo rengiamas ne anksčiau nei po metų.

Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, šios pataisos labiausiai aktualios Lietuvoje gyvenusiems žydams ir jų palikuonims, kuriems iki šiol, norint atkurti Lietuvos pilietybę, tekdavo pateikti įrodymus, kad jie iš Lietuvos pasitraukė dėl politinio, religinio ar tautinio persekiojimo.

Pataisos taip pat aktualios vadinamiesiems ekonominiams migrantams, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1940 m. birželio 15 d., bei buvusiems Lietuvos piliečiams, kurie išvyko sovietų okupacijos metais, iki paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę, tai yra iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonims.

Biurokratinės kliūtys susigrąžinti Lietuvos pilietybę pašalintos šių metų birželio 23 d., Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Pilietybės įstatymo pakeitimus. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę galėtų susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.

Kaip teigiama Lietuvos pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo Aiškinamajame rašte, iš Lietuvos Respublikos 1918–1940 išvyko daugiau nei 1 milijonas piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Šiaurės, Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (toliau – PAR). Nemažą išvykusiųjų dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Žydai emigracijai dažniausiai pasirinkdavo PAR.

Iki 1990-ųjų, kuomet PAR įvyko politinės permainos, ten gyveno daugiau nei 100 tūkstančių litvakų. Manoma, kad šiuo metu litvakų PAR gyvena apie 70–80 tūkstančių. Dauguma iš jų atitinka minėto įstatymo Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nuostatas. Taip pat Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje gyvena nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos Respublikos piliečių ar jų palikuonių.

Pietų Afrikos žydų bendruomenės ir Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos padėkoje, skirtoje Lietuvos Respublikos Prezidentei, už indėlį priimant Pilietybės įstatymo pataisas taip pat dėkojama Seimo nariams, Užsienio reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui.

Padėkos rašte pažymima, kad Pietų Afrikoje
(2018-03-28Johanesburgas. Pietų Afrikos Respublikos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl konstitucijos pakeitimo ir leidimo nusavinti žemę be kompensacijos. Tai reiškia, kad Pietų Afrika žengė dar vieną žingsnį, kuris leis atimti žemę iš baltaodžių ir ją perduoti juodaodžiams. Pasiūlymui pritarė 241 parlamento narys, 83 balsavo prieš.)

gyvenančią žydų bendruomenę sudaro net 90 proc. žydų, kurių šaknys – Lietuvoje, o tai yra apie 70 tūkstančių žydų.

O kiek Lietuvos žydų yra Izraelyje ir JAV...

Nebus tuščia Lietuvos žemelė:)
:))

Litvish
Republik:)))
:))))

O kad jį...

JUST Act pamiršau:

Lenkijai nekilnojamo turto restitucija kainuos ne mažiau 135 milijardus eurų! Lietuvai šis JAV įstatymas reiškia galutinį žlugimą. Nereikės jokių tiesioginių nekilnojamo ir kilnojamo turto paveldėtojų, žydų turto galės reikalauti JAV ir kitų šalių žydų organizacijos.

Kas nors negerai?