2010-09-22

Ra

Šiandien rudens lygiadienis.

Greit naktis ims persverti dieną.

Ir taip iki pavasario lygiadienio.

Dokumentuose, paliktuose senųjų autorių vakariečių, kurie apie šias gentis rašė, taip pat - gyvose tradicijose aptikta brahmanų mokslo pėdsakų: apie žmogaus sielos prigimtį, apie sielos pomirtinį būvį, apie tinkamiausius būdus išgelbėti sielą; toliau - karingos genties, vandens ir ugnies garbintojų zend tradicijos: apie dviejų gaivalų, ugnies ir vandens, kovą, apie pareigas, kurias turi vykdyti saulės sūnūs, grumdamiesi su tamsos gimdytiniais...

Apie mus čia.

Vakarų neopagonimis besivadinantys vasaros Saulės saulėgrįžos šventę vadina Lita.

Tai - mūsų Rasos.

Tamsos gimdytiniai Vilniuje Rasų šventimo vietoje kapines padirbo ir netgi Šv.Jono akmenį buvo atvilkę.

Norėjo Rasas numarinti.

Civilizacija vadinamas negyvų daiktų kūrimas - kartais pavyksta visai neblogai - ir piramidžių statyba.

Barbarais pravardžiuoja piramidžių nestatančius.

Viena senesnių civilizacijų - Egipto.

The Ennead (Greek Ἐννεάς, meaning the nine) was a group of nine deities in Egyptian mythology. The Ennead were worshipped at Heliopolis and consisted of the sun god Atum, his children Shu and Tefnut, their children Geb and Nut and their children Osiris, Isis, Set and Nephthys.


In the Old Kingdom the Egyptians believed that Atum lifted the dead king's soul from his pyramid to the starry heavens.

Ar ne iš čia " jų ruduo"?

By the time of the New Kingdom, the Atum mythos, merged in the Egyptian pantheon with that of Ra, who was also the creator and a solar deity, their two identities were joined into Atum-Ra. But as Ra was the whole sun, and Atum became to be seen as the sun when it sets (depicted as an old man leaning on his staff), while Khepera was seen as the sun when it was rising.

Ra (alternately spelled Ré), Egyptian *ri:ʕu, is the ancient Egyptian sun god. By the Fifth Dynasty he had become a major deity in ancient Egyptian religion, identified primarily with the mid-day sun. The meaning of the name is uncertain, but it is thought that if not a word for 'sun' it may be a variant of or linked to words meaning 'creative power' and 'creator'.


Angliškoj, rusiškoj ir lietuviškoj Vikipedijoj Ozyris - šeštasis Eneados hierarchijoje.

Ozyris (Asar, Ausar, Usiri) (graik. Osiris, Osirios, Osiridos, lot. Osiris, Osiridis) egiptiečių mitologijoje – mirties, pomirtinio pasaulio ir derlingumo dievas, pirmasis visos žmonijos karalius.


Nežinojot, kad pirmasis mūsų visų karalius buvo mirties ir pomirtinio pasaulio dievas?

Dabar žinot.

Teisybė, reikėtų tai pranešti angliškos ir rusiškos Wiki autoriams, nes jie dar nežino.

Nežino, kad, rašant apie egiptiečių mitologiją, Ozirio atvaizdas, kaipo pagrindinio veikėjo, yra būtinas.

Jie nežino, kad Eneada – Heliopolio šventikų religinio spekuliatyvinio mokymo dievų devynetas.

Jei žinotų, irgi visur dėtų mirties ir pomirtinio pasaulio dievo, pirmojo visos žmonijos karaliaus, atvaizdus.

For the Egyptians, the sun represented light, warmth, and growth. This made sun deities very important to Egyptians, and it is no coincidence that the sun came to be the ruler of all. In his myths, the sun was either seen as the body or Eye of Ra.

Ra was thought to travel in a sun boat (The Boat of the Millions) to protect its fires from the primordial waters of the underworld it passed through during the night. Ra traveled in the sun boat with various other deities including Set and Mehen who defended against the monsters of the underworld, and Ma'at who guided the boat's course. The monsters included Apep, an enormous serpent who tried to stop the sun boat's journey every night by consuming it.


The Ra myth saw the sunrise as the rebirth of the sun by the goddess Nut and the sky, thus attributing the concept of rebirth and renewal to Ra and strengthening his role as a creator god.

In art, Nuit is depicted as a woman wearing no clothes, covered with stars and supported by Shu; opposite her (the sky), is her husband, Geb (the Earth).


Tamsos gimdytiniai nerimsta.

O Ra toliau keliauja savo laiveliu.

2010-09-20

Bananai

Matematikos uždaviniai būna tiesiniai ir netiesiniai, panašiai kaip kad Visata susideda iš bananų ir nebananų.

Tiesinių funkcijų grafikai - tiesės, plokštumos. Jei kintamųjų nedaug. Jei daugiau - hiperplokštumos. Pastarųjų nupaišyt nelabai mokam. Mat, reikia daugiamačių erdvių...

Kaip matėt, tiesinius uždavinius sprendžia sėkmingai, ir Teherane.

Netiesiniai uždaviniai - visai kas kita.

Nonlinear problems are of interest to engineers, physicists and mathematicians because most physical systems are inherently nonlinear in nature.

Pažiūrėjus į lygtis, atrodo, kad ir ekonominės sistemos netiesinės:

Pagrindinė Mundellio–Flemingo lygtis atrodo taip:

Y = C(Y – T) + I(r*) + G + NX(e), ......................................... (1)

kai Y – bendrasis vidaus produktas (BVP),
C – vartojimas,
T – mokesčiai,
G – valdžios išlaidos,
NX – grynasis eksportas (eksportas minus importas),
e – valiutos kursas, t. y. kiek užsienio valiutos mokama už nacionalinės valiutos vienetą.

Išties, jei vieno kintamojo funkcija NX(e) būtų tiesinė, vietoj NX(e) būtų parašyta ke, gal ke+c. Tas pats ir su C(Y – T) bei I(r*).

Autorius pamiršo paaiškinti, kas yra I - matyt, investicijų dydis, priklausantis nuo palūkanų normos r*.

Yra ir antroji Mundellio–Flemingo modelio lygtis:

M/P = L(r*,Y), ................................................................... (2)

kai kairėje lygybės pusėje pavaizduota pinigų pasiūla, susidedanti iš pinigų skaičiaus (kiekio, matyt) M ir kainų lygio P, o dešinėje – pinigų paklausa, kurią lemia palūkanų normos r* ir bendrojo vidaus produkto Y dydis.

Yra toks modelis, ir lygtys kaip lygtys.

Netiesinės.

Tik ne visos jos čia parašytos, mokėjimų balansas pamirštas.

A, smulkmena...

Tokiais niekais nebverta rūpintis.

Taigi, dvi lygtys, siejančios vienuolika kintamų dydžių.

Devyni laisvės laipsniai pagal grubiąją laisvės laipsnių skaičiavimo taisyklę.

Su sąlyga kad funkcijų C, I, NX ir L pavidalai žinomi ir jos turi tik po vieną nežinomą parametrą.

Devynmatę erdvę įsivaizduojat?

Ne į visas tris puses galima lėkti, o į visas devynias!

Jeigu C, I, NX ir L - žinomos funkcijos, laisvės laipsnių - penki.

Gal žinot Lietuvos vartojimo funkcijos C, investicijų (?) funkcijos I, grynojo eksporto funkcijos NX ir Lietuvos pinigų paklausos funkcijos L išraiškas?

Nežinot, nematėt?

Tai vėl devyni laisvės laipsniai, mažų mažiausiai.

Devynios galybės!

O dabar prasideda...

Ši (pirmoji) prekių rinkos veiksnius apibrėžianti lygtis ekonomistų dar vadinama IS* kreive.

Mokykloj už tokį sakinį "lygtis vadinama kreive" būčiau buvęs įvertintas šitaip:

- Sėsk, du.

Bet ekonomistas drąsiai sako, kad ir antroji lygtis vadinamas kreive, tik jos vardas kitas: tai LM* kreivė.

Drąsiai sako todėl, kad jis ne vienas.

Jie visi taip sako.

Kodėl tokie kreivių vardai?

The initials IS stand for "Investment and Saving equilibrium" and the LM curve shows the combinations of interest rates and levels of real income for which the money market is in equilibrium.

Vardą "kreivei", matyt, sugalvojo pagal dešiniąją L ir kairiąją M.

Kodėl ne ML tada?

Tuoj pamatysit, kodėl - toks stilius.

Pažiūrėkit į pirmąją lygtį (1). Ji sieja aštuonis kintančius dydžius. Galėtume panašų sąryšį vaizduoti grafiškai kreive plokštumoje, jei dydžiai būtų du. Vieną jų vadintume argumentu, kitą - to argumento funkcija. Tuoj pamatysime, kad autorius, nieko apie kitus dydžius nesakydamas, BVP dydį Y vadina argumentu, o valiutos kursą e - jo funkcija.

Apie tai, kad tas tariamas argumentas augo kaip grybas po lietaus kai bankai dosniai dalino paskolas ir sunyko kai jie nustojo, autorius irgi tyli. Tyli todėl, kad nori paslėpti pagrindinį argumentą? Gal pamiršo įrašyti į (1) lygtį? Ar tas autoriaus neįvardintas I, priklausantis nuo palūkanų normos r*, ir yra paskolų, net ir Seime pravardžiuojamų investicijomis, dydis?

Tyčia neįvardino autorius dydžio I(r*) ar netyčia?

Dabar pažiūrėkite į pirmąjį paveikslėlį ir vėl į lygtį (1).


Na gerai, tegul C (vartojimas), I (investicijos?), NX (vartojimas), L (pinigų paklausa) yra žinomos funkcijos, o G (valdžios išlaidos), M (pinigų kiekis), P (kainų lygis) ir T (mokesčiai) yra fiksuoti.

Atseit, visuomenė susitaikė su padėtim, ūkis daugiau pinigų nebenori, Seimas ir Vyriausybė išėjo atostogų, investuotojai nebeinvestuoja, bankai tarptautinių pavedimų nebedaro.

Skamba siurrealistiškai, gal todėl autorius šitaip ir nesako. Sako - įsivaizduokime, kad Lietuva – plaukiojantį valiutos kursą išpažįstanti šalis.

Tai net ir toj sustojusioj-siurrealistinėj Lietuvoj vis vien liko trys kintantys dydžiai: e, r* ir Y.

Laisvės laipsnių 3 - 2 = 1.

Trejetas (e,r*,Y) turėtų judėti kreive trimatėje erdvėje.

O paveikslėlis plokščias, kalba eina tik apie e ir P.

Palūkanų norma r* Lietuvoje sustojo?

Kada taip buvo?

Moksleivis ar studentas, pažiūrėjęs į (1) lygtį su visais anksčiau fiksuotais kintamaisiais, įskaitant r*, pasakys, kad e yra argumentas, o Y - funkcija (iš pirmo žvilgsnio gali nepastebėti, kad Y yra ir dešiniojoje lygties pusėje). Kad argumento reikšmes dera atidėti abscisių ašyje, o funkcijos - ordinačių.

O paveikslėlyje atvirkščiai.

Dėl to ir LM, o ne ML "kreivė"?

Taip jau susideda, jei (2) lygtį skaityti atbulai, iš dešinės į kairę...

Kodėl jos vardas čia LM*, o ne LM, nežinau.

Neišsiaiškinau, o autorius nepaaiškino.

Kokio kreivumo šitos "kreivės" patys matot.

Bananai?

Kodėl iš antrosios lygties, sprendžiant pagal LM* "kreivę" paveikslėlyje, išeina, kad BVP dydis Y nepriklauso nuo valiutos kurso e, paklauskit autoriaus.

Įdomu būtų sužinoti. Juk dydžio e antroje lygtyje, vadinamoje LM* "kreive", išvis nėra.

Kaip tada išvis įmanoma, žiūrint į (2) lygtį, vaizduoti BVP dydžio Y ir valiutos kurso e tarpusavio priklausomybę grafiškai Y0e koordinačių plokštumoje?

Kas žinot?

Na, o kodėl valiutos kursas žymimas e?

Todėl, kad ekonomika - atskiras pasaulis, ten π, ne taip kaip mūsų pasaulyje, yra pelnas.

Ekonomika - ne matematika. Matematikai savo teiginius pagrindžia įrodymais, o ekonomistai savo teiginius skelbia.

Štai, autoriaus drovumas nesakant priekabiam skaitytojui, kodėl IS* "kreivė" slenka kairėn, suprantamas - "kreivė" slenka dėl hipotetinių priežasčių.

Bet išvados daromos visiškai ne hipotetinės.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu, gamybos ir užimtumo lygis liktų nepakitęs, o valiutos kursas sumažėtų arba, kitaip tariant, nacionalinė valiuta nuvertėtų.

Čia dar nieko.

Vis dėlto būtų nesąžininga šioje vietoje padėti tašką ir paskelbti galutinį nuosprendį mūsų nepalenkiamam ministrui pirmininkui.

Va, vos galvos neprarado mūsų nepalenkiamasis!

Ir dėl ko?

Nes bandė vengti tolesnio mūsų lindimo į skolas.

O kodėl liko su galva ant pečių?

Minėtas Mundellio-Flemingo modelis nebaigtas, nes jis grindžiamas viena ne itin tikroviška prielaida, kad šalies palūkanų norma panaši į pasaulinę palūkanų normą arba tokia pati.

Modelis nebaigtas!

Nes šalies palūkanų norma iš tikrųjų nėra panaši į pasaulinę palūkanų normą.

Nes šalis - unikali!

O dėl ko gi dar ta norma nepanaši?

Global interest rate.

Kur ta "pasaulinė palūkanų norma"?

Nėra?

Kaip tada užbaigti modelį?

Bananai?

Man atrodo, kad bananai.

Tik keista, kodėl tokie žali - juk laiko jiems prinokti, regis, turėjo pakakti.

The Mundell-Fleming model is an economic model first set forth by Robert Mundell and Marcus Fleming. The model is an extension of the IS-LM model. Whereas the traditional IS-LM Model deals with economy under autarky (or a closed economy), the Mundell-Fleming model tries to describe an open economy.

Bet "kreivės" liko tiesios.

In the IS-LM, interest rate is the key component in making both the money market and the good market in equilibrium. Under the Mundell-Fleming framework of small economy, interest rate is fixed and equilibrium in both market can only be achieved by a change of nominal exchange rate.

Mažos ir atviros ekonomikos atributas – laisva prekyba ir kiti ūkiniai ryšiai su pasauliu, be to, dėl kuklaus savo dydžio ji negali turėti įtakos pasauliniu mastu besiklostantiems makroekonominiams rodikliams, pavyzdžiui, palūkanų normai. Būtent tokiais požymiais ir „apdovanota“ Lietuva.

O kai kas „apdovanotas“ kitokiais požymiais.

1. Naujiena moksle 14:50 09-21 IP: 80.240.9.72
Nekintantis dydis = 0-0, 25 proc.

Ar tik ne "mažos ir atviros ekonomikos" leidžia šitam galiūnui su "pasauliniu mastu besiklostančiais makroekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, palūkanų norma", daryti ką tik jis mano esant reikalinga?

Kas mažiukams skyrė tokią lemtį - plušėti, taupyti, o paskui devalvuoti savo santaupas ir savo darbo vertę?

Ar ne tas galiūnas skyrė tokią lemtį, primesdamas jiems savo taisykles?

Mažas esi ir suprasti nieko negali,
Mažas esi ir pakeisti nieko negali?

Buvo tokia daina sovietmečiu, skambėdavo per radiją.

Sovietmečio nebėr.

O liaudies išmintis tebėr.

Mažas kupstas didelį vežimą parverčia.

Jo­nas Jab­lons­kis