Kalba eina apie įvykį, dėl kurio ir atsirado
šis puslapis. Tie, kam įdomu, galit paskaityti visus straipsnius iš eilės - turėsit išsamesnį įvykių vaizdą. O kaip atsidūriau teisme, paaiškės
čia.
Sako, Temidė akla. Bet ji kovo 29 dieną į mane, teatleidžia Aukščiausias, žvairavo teisėjo Zalubos akimis. Teismo posėdis, skirtas 10 valandai, vėlavo daugiau kaip valandą. VGTU nekilnojamojo turto vadybos studentams buvau pasakęs, kad dėl teismo praleisiu 4 valandas paskaitų. Praleidau šešias, nes teisėjas pirmojo posėdžio metu paskyrė papildomą, antrąjį, posėdį popiet, 15 valandą. Į teismą atsivedžiau du vasario 24 – tosios įvykių „Katpėdėlėje“ liudininkus. Atsinešiau, patikėkit, nelengvai gautą Vilniaus 6 – tojo policijos komisariato budėtojų žurnalo puslapio kopiją, kurią matote žemiau.
Pirmojo puslapio dešinėje - žodžiai "nuo parašo atsisakė". Viduryje - nubraukta nulis (0 ) ir parašyta 3,33. Kitame puslapyje (tai dešiniojo žurnalo puslapio kopija) - policininko pavardė (Sinica?) ir parašas. Data ir laikas - 2007.02.25 00:26, sulaikytas buvau 2007.02.24 22:00. Kiti žurnalo lapų įrašai uždengti dėl kitų žmonių asmens duomenų apsaugos. Savo asmens kodą iš šito JPG failo dėl tos pačios priežasties ištryniau. Spustelkit paveikslėlius - padidės.
Pakartosiu: man tada neblaivumo netikrino.
Atėjau su advokato Kęstučio Čilinsko padėjėja. Vieną iš liudininkų turėjau prašyte išprašyti iš darbo statybose, nes šiais laikais teismas pažymą apie tai, kad liudininkas liudija teisme, teismas išrašo tik po teismo posėdžio. Vadinasi, norintis teisme liudyti žmogus turi „tuščiomis rankomis“ prašyti darbdavio išleidžiamas teisman. Savo iniciatyva, taip sakant. Kaip tai atrodo darbdaviui? Kas gali norėti būti liudininku? Sakau tai dėl to, kad mano byloje buvau vienareikšmiškai apkaltintas buvęs girtas (įstaigoje, kuri prekiauja alkoholiu, ir kuri pardavinėja alkoholį, alų paradvė ir man), kabinėjęsis prie lankytojų, keikęsis necenzūriniais žodžiais, spardęs baldus ir reikalavęs išgerti dar. Šitaip tvirtino pareiškimo, parašyto tą vakarą policijai, autorė - „Katpėdėlės“ gamybos vedėja. „Falck Security“ atstovas byloje prisegtame rašte rašė, kad gavo pavojaus signalą, atvažiavo, surakino mane antrankiais, ir, kadangi, anot jo, priešinausi, panaudojo dar ir elektrošoką. Vilniaus 6 – tojo policijos komisariato rašte, kuris buvo byloje, buvo parašyta, kad buvau 3,33 promilių girtumo girtas, komisariate gulėjau ir tylėjau, su niekuo nešnekėjau, tik sakiau, kad papasakosiu studentams, kokia bloga policija yra. Bet tuo pačiu spardžiau duris, triukšmavau ir trukdžiau.
Kad Vilniaus 6 – tajame policijos komisariate praleidau dvi paras, protestuodamas dėl sulaikymo ir reikalaudamas televizijos, tame rašte nebuvo rašyta. Kad Vilniaus 6 – tojo policijos komisariato ir Vilniaus Patrulinės policijos pareigūnams parašiau padėkas, taip pat nebuvo minėta. Padėkas rašiau nuoširdžiai, bet nežinodamas apie tariamą mano 3,33 promilių girtumą. Apie tai sužinojau vėliau, kai pas mane antrąją protesto dieną į Vilniaus 6 – tąjį policijos komisariatą atėjo bylos tyrėja Romančiuckienė ir pranešė apie man iškeltą bylą, dėl kurios ir atsidūriau šiam teisme. Tyrėja Romančiuckienė bylą tyrė jokių „Katpėdėlės“ įvykių liudininkų neieškodama. Ji apklausė pareiškimą parašiusią gamybos vedėją, „Falck Security“ darbuotoją ir Vilniaus 6 – tojo policijos komisariato darbuotojus (?). Aš tada, perskaitęs tyrėjos man parodytus popierius, parašiau tą patį, ką rašiau Pareiškime_viceministrui kitą rytą po sulaikymo:
Taigi, mano tariamo girtumo „įrodymas“ – dokumentas, kurį matote viršuje - ir dviejų liudininkų parodymai turėjo būti atsvara kaltinimams. Pirmasis liudininkas – statybininkas – buvo mano brolis, kuris gyvena mano sode, nes kažkada, užstatęs bankui, prarado butą. Vasario antroje pusėje kelias šaltas naktis nakvojo pas mane bute, nes sodo namas nėra šiltas. Jei atsimenat, tada buvo užėję šalčiai. Jis ir paliudijo, kad vasario 24 dieną, šeštadienį, sėdėjo mano svetainėje prie televizoriaus, kol aš tvarkiausi savo popierius, rengiau užduotis, sėdėjau prie kompiuterio. Kai baigiau, susiruošiau į miestą. Brolis pasiūlė nueiti išlenkti po bokalą alaus. Nuėjom, užsisakėm ir iškart susimokėjom. Už tuos du bokalus. Po to jis paliudijo, jog, išgirdęs apie hebrajų kalbos išskirtinumą, aš pasakęs:
- Kokias čia nesąmones šneka!
Ir nuėjęs prie mikrofono. Mikrofono negavęs, todėl garsiai pasakęs, ką galvojąs, ir grįžęs prie staliuko. Po to brolis išėjęs pamirštų cigarečių (mano butas - šalia „Katpėdėlės“). O grįžęs manęs neberadęs ir iš šalia sėdėjusių vyrų sužinojęs, jog aš buvęs apsauginių "išmestas".
Kitas liudininkas, kurį radau porą kartų apsilankęs „Katpėdėlėje“ ir pasiklausinėjęs, matė taip pat ir sulaikymo momentą, todėl paliudijo ką matęs – kaip aš, negavęs mikrofono iš vakaro vedėjo, pasisakęs, kaip grįžęs prie staliuko, kaip neužilgo gavęs antrankius salės kampe netoli tualeto. Į klausimą ar aš keikęsis, šūkavęs, kabinėjęsis prie lankytojų, atsakęs, kad- ne, aš elgęsis visiškai normaliai.
Teisėjas abu liudytojus paklausinėjo, bandydamas suprasti, ar tie nemeluoja, ir pranešė, kad, paaiškėjus naujoms (!!!) aplinkybėms, skelbiąs papildomą posėdį 15 val., į kurį kviečiąs pareiškimo autorę „Katpėdėlės“ gamybos vedėją ir „Falck Security“ apsauginį. Viršuje matomą „girtumo nustatymo“ dokumentą pridėjo prie bylos, bet pareiškė, kad mano girtumas jo, kaip teisėjo, šioje byloje nedomina. Nors abiejų liudininkų papildomai klausė, ar aš buvau girtas, ar triukšmavau, keikiausi, kabinėjausi prie lankytojų. Abu tai paneigė. Ar aš spardžiausi, kažkodėl jų neklausė.
Į papildomą posėdį, mano nuostabai, atėjo abu – ir gamybos vedėja, kurią mačiau pirmąsyk, ir kuri, koridoriuje pasisveikinusi su manim ir advokato Čilinsko padėjėja, pasakė keistą frazę:
– Mane ištraukė iš kažkur.
Pasirodo, ji atostogavo, bet į 15 – tos valandos teismo posėdį, teismo pašaukta, iš atostogų atvyko. Atrodė panaši į „gerai gyvenančią, simpatišką moteriškę“. Atėjo ir „Falck Security“ apsauginis – tas, kuris tada, kai stovėjau lauke su antrankiais, pakratytas elektrošoku, žiūrėdamas jam į akis, buvo panašus į konclagerio budelį. Šįkart jis man atrodė lyg kelias dienas gėręs. Dėl depresijos. Atsiprašau, jei klystu.
Gamybos vedėja papasakojo, kad, sėdėdama kabinete, išgirdo triukšmą salėje. Atėjusi pamatė mane, bevaikštantį po salę, garsiai bešnekantį. Pažiūrėjo, pažiūrėjo ir nuėjo atgal į kabinetą. Po to atbėgo susijaudinusi mergaitė, jos pavaldinė, ir sako – ką daryti? Ateina abidvi "Katpėdėlės" salėn, o čia aš abiem kumščiais daužau baro stalviršį, kitos "Katpėdėlės" merginos saugo bokalus ir kitus indus, kad nesudužtų (dėl to aš turįs joms būti dėkingas). Dar spardau stalą. Dar necenzūriškai keikiuosi. Į teisėjo klausimą – kaip keikiuosi – ji dukart atsisakė pasakyti, nes nenorinti kartoti tų nepadorių žodžių. Bet, trečiąsyk teisėjo Zalubos paprašyta, sutiko parašyti tuos žodžius lapelyje. Kadangi teisėjas Zaluba tą įrašą man parodė ir, spėju, įsegė bylon kaip necenzūrinių keiksmų buvimo įrodymą, pranešu visiems: anot "Katpėdėlės" gamybos vedėjos, aš sakęs šitaip: „suši...tas baras, supi...ta vedėja“. Jei supainiojau, atsiprašau - palieku tiek "Katpėdėlės" picerijai, tiek jos gamybos vedėjai jos pačios parinktuosius titulus. Ši moteris, neužilgo paspaudusi pavojaus mygtuką, dar paliudijo, jog pakvietusi iš viršuje esančios „Norfos“ parduotuvės ten budėjusį „Falck Security“ apsauginį, bet tas buvęs smulkutis ir nulėkęs nuo manęs it šapelis. Nes aš – labai tvirtas vyras. Ir išsilavinęs. Bet nepaprastai tvirtas. Tada ji paspaudusi pavojaus mygtuką. Atsakydama į papildomą teisėjo klausimą, patvirtino, kad aš „šūkavau Lietuva! Lietuva!“ Ir, kiek ji supratusi, man „kažkuo užkliuvusi hebrajų kalba“. Nors pareiškime policijai, rašytame vasario 24 dieną, šių aplinkybių ji neminėjo. Minėjo, kad buvau girtas, necenzūriškai keikiausi, spardžiausi, kabinėjausi prie lankytojų, prašiau dar išgerti. Apmaudu, bet nepaminėjo ir to, kad esu išsilavinęs ir labai tvirtas vyras. Ką ji rašė anksčiau, paskaitykit čia:
„Falck Security“ apsauginis papasakojo, kad atvažiavo su porininku gavęs pavojaus signalą per kokias 4 minutes, nes buvo netoliese - prie "Mados", pamatė mane beskeryčiojant rankomis, pamanė, kad galiu jiems suduoti, todėl suėmė mane už rankų. Į teisėjo klausimą, ar mane parodė "Katpėdėlės" darbuotojai, atsakė - ne, pats pamatęs (anksčiau rašte teigė priešingai). Aš ištrūkau ir pradėjau lakstyti po salę. Jie – vaikytis. Pagaliau mane suraitė ir pasodino prie stalo su antrankiais. Kad nusiraminčiau. Bet aš nesiraminau ir spardžiau stalą. Tada jo porininkas ore pačirškino elektrošoką – idant mane pagąsdinti. Atseit, turėčiau susiprasti ir nusiraminti. Į teisėjo klausimą, ar naudojo prieš mane elektros šoką, atsakė – ne (anksčiau rašė priešingai). Nes jis laikęs mane už rankų. Todėl, jei būtų naudojęs elektrošoką, elektros iškrova būtų persidavusi ir jam. Todėl nenaudojęs. Na, nebent porininkas naudojo tada, kai jis nematęs. Dar jis papasakojo, kad jam yra tekę sulaikyti „rimtus banditus“, bet šitokio kaip aš, kuris anot jo, nebijantis nei apsauginių anei vėliau policininkų, jam netekę regėti. Šitoj vietoj man norėjosi patikslinti mano ir „rimtų banditų“ palyginimą, bet susilaikiau, nes advokato padėjėjos buvau primokytas elgtis ramiai. Dar jis patvirtino, kad aš „šūkavęs Lietuva! Lietuva!“. Savo anksčiau rašytame rašte, esančiame byloje, šių mano šūkių neminėjo. O elektrošoko naudojimą minėjo. Beje, kartu su antrankiais. Mano žiniom, tai bet kuriuo atveju neteisėta.
Beje, dabar aš kartais (ne visada) trankausi elektros iškrovomis. Pavyzdžiui, paliečiu lentą, ant kurios rašau - ir čirkšt! Studentai gali paliudyti.
Tuo papildomo posėdžio dalyvių apklausa baigėsi. Pažymėsiu, jog šūkiai „Lietuva! Lietuva!“ ir „hebrajų kalba“ kaltinimo liudytojų parodymuose atsirado tik popietinio posėdžio metu. Anksčiau buvo tik „3,33 promilių girtumo girtas, necenzūriškai besikeikiantis, besispardantis, prie lankytojų besikabinėjantis, dar išgerti reikalaujantis“ dėstytojas Paliokas, prieš tai apdairiai susimokėjęs sąskaitą ir, anot „su...tos „Katpėdėlės“ gamybos su...tos vedėjos“, tik tos pačios „Katpėdėlės“ merginų pastangų dėka nepridaręs materialinių nuostolių. Kas link elektrošo: jau sakiau, kad savo byloje esančiame rašte „Falck Security“ apsauginiai patys įrašė jį prieš mane naudoję. Paskui, matyt, suprato negerai pasielgę. Kad įrašė. Todėl popietinio posėdžio metu tai neigė. Teisėjo Zalubos tai, regis nedomino. Nes jo tikslas buvo nustatyti, ar aš dariau veiksmus, vertus „nedidelio chuliganizmo“. O antrankiai plius elektrošokas – dalykai „iš kitos operos“. Kaip ir mano girtumo „nustatymo teisėtumas – irgi iš kitos operos“. Sulaikytas aš buvau beeinant link tualeto, kai brolis buvo jau išėjęs – man staiga užlaužė rankas. Aš nesipriešinau. Kadangi, kaip faktiškai patvirtina apsauginis, viskas įvyko greitai po mano šnekos apie lietuvių kalbą, aš tai traktavau kaip politinį susidorojimą ir ėmiau šaukti:
- Lietuva! Lietuva!
Tada ir gavau
elektros šoko. Keliskart gavau, spėju, todėl, kad norėta mane nutildyti. Antra spėjama priežastis - apsauginis negalėjo suprasti, kodėl negriūnu. Todėl nevalingai pleškino vėl ir vėl. Ne taip seniai parašiau
štai ką, paskaitykit.
Beje, minėtoji gamybos vedėja pasakė, kad po mano sulaikymo maždaug pusė "Katpėdėlės"lankytojų išėjo. Tai greičiau patvirtina mano pasakojimą apie įvykį, o ne jos.
Manęs teisėjas klausė – kodėl jis turėtų manim patikėti. Atsakiau:
- Nes sakau tiesą. Be to – kaltinime surašytas „standartinis rinkinys“, rašomas panašiais "pažeidimo įforminimo" atvejais – „girtas, necenzūriškai keikiasi, spardosi, spjaudosi, prie lankytojų kabinėjasi, prašo dar išgerti“.
Paklausė, kodėl taip reagavau į renginio vedėjo pasakymą apie hebrajų kalbą. Atsakiau:
- Domiuosi kalbomis nuo mokyklos laikų. Nemažai žinau. Esu dėstytojas, aplinkui sėdėjo jaunimas, todėl negalėjau tylėti, kai jiems buvo brukamas teiginys, kad toji kalba - pagrindinė.
Teisėjas Zaluba sako:
- Gal seniausia?
Sakau:
- Mūsų kalba seniausia – visi kalbininkai tai patvirtina.
Čia teisėjui Zalubai išsprūdo:
- Ir vėl!
Dar jam papasakojau, kad, beieškant liudininkų „Katpėdėlėje“, kai sėdėjau ten, demonstratyviai užsisakęs arbatos, ir kalbėjausi su lankytojais, kurių pažįstami matė mano sulaikymą, prie manęs priėjo administratorė ir pasakė:
- Jūs kabinėjatės prie lankytojų.
- Ar kabinėjuosi? – paklausiau pašnekovų.
- Ne, - atsakė tie.
- Iškviesiu apsaugą – tarė ji ir ryžtingu žingsniu patraukė prie baro.
Turiu pranešti, kad nebelaukiau apsaugos antrąsyk ir išėjau. Pamiršęs sumokėti už arbatą. Sumokėjau kitą dieną, atėjęs ton „Katpėdėlėn“ su broliu, kad jis būtų liudininku, jei kas nors nutiktų. Pataikiau pas tą pačią administratorę. Galiu įrodyti tai, ką ji kalbėjo.
O teisėjas Zaluba ir sako:
- „Katpėdėlė“ nesuinteresuota trukdyti jums susirasti liudininkus.
- Kaip tai? – klausiu.
Ir teisėjas Zaluba paaiškino, kaip. Manau, kad visiems bus įdomu išgirsti, kaip.
1. Pavojaus mygtuką nuspaudžia kažkas „Katpėdėlėje“.
2. Atvažiuoja „Falck Security“, mane surakina, pakrato elektrošoku, perduoda Patrulinei policijos tarnybai.
3. Toji nuveža Vilniaus 6 – tan policijos komisariatan.
4. Vilniaus 6 – tas policijos komisariatas iškelia man administracinę bylą.
Kaip patinka? Tas, kas spaudė pavojaus mygtuką – ne prie ko. Tas, kas surakino antrankiais – irgi, nes buvo pavojaus signalas. Policija – taip pat ne prie ko – mane juk pas juos atvežė, o ne jie patys atsivežė. Kai laimėsiu bylą ir norėsiu paduoti teisman neteisingai mane apkaltinusią pusę – galėsiu tai padaryti.
Ir kas gi toji pusė? Policija! Paduoti teisman policiją? Vilniaus 6 -tąjį policijos komisariatą? Jis - prie ko? Na, nebent už 3,33 promilių. Tada, spėčiau, liktų kaltas policininkas Sinica (?), ir tiek.
Noriu pasakyti, kad
kaltintojai patys lieka nepakaltinami, nes teisinė atsakomybė perkelta policijai. Kuri mažiausiai dėta šituose įvykiuose. Gamybos vedėja, disponuojanti
pavojaus mygtuku, išvis teisiškai niekaip neatsakinga. Saugos tarnybos, kažkodėl turinčios didesnes teises ir specialiųjų priemonių arsenalą už policiją (ačiū Seimui?), gali mane rakinti antrankiais, kratyti elektros šoku, nes žino, jog policija privalės, gavusi tinkamus popierius iš jų ir
pavojaus mygtuko savininko, iškelti man bylą?
Kiek suprantu, vienok, jei teisiškai įrodyčiau, kad gavau
elekros šoko būdamas surakintas antrankiais, "Falck Security" būtų riesta. Manau, kad dėl šios priežasties jų apsauginis popietiniame posėdyje kalbėjo kitaip, negu vasario 24 dieną prirašė savo rašte, esančiame byloje. Bet teisėjo Zalubos tie prieštaravimai nedomino. Nes byloje tebuvo siekiam nustatyti, ar aš pažeidžiau administracinę teisę, ar ne.
Baigęs posėdį, teisėjas Zaluba pranešė, kad apie 17 val. bus surašytas teismo sprendimas. Kadangi buvau prateriojęs 6 valandas paskaitų, o 17:30 turėjau dar 4 valandas paskaitų vakariniokams, sutikau su teisėjo pasiūlymu tą sprendimą atsiųsti paštu. Nes paskaitas man reikės atskaityti kitu laiku. Kurio turiu nedaug. Ir tų paskaitų laiką sunku suderinti, kad jis tiktų ir studentams, ir man.
Šį tekstą rašau balandžio 7. Teismas vyko kovo 29. Po jo praėjo 9 dienos. Teismo sprendimo neturiu. Primenu, kad tyrėjai Romančiuckienei man iškeltai bylai ištirti pakako 4 dienų: "Katpėdėlėj" suareštuotas buvau vasario 24 dieną apie 22 val., o toji tyrėja kovo 1 - ją jau atostogavo. Perdavusi bylą teismui.
Vakar nepatingėjau, nuvažiavau teisman ir parašiau. Atspėkit, ką?
PRAŠYMĄ.
Lietuvos Respublikos pilietis prašo. Ir t.t. Ir pan.
Kai TEISMAS PATENKINS PRAŠYMĄ ir žinosiu teismo sprendimą, šį rašinį pratęsiu.
Šiandien, balandžio 10 dieną, apie 19 val., pasiuntinių tarnybos UAB Rubo darbuotoja voke, pažymėtame balandžio 4 dienos žyma, atnešė teismo nutarimą.
Kad jį gavau balandžio 10 dieną, parašiau gavimo dokumentuose. Ta pati UAB Rubo teismo šaukimą, atvirkščiai, labai operatyviai
pristatė. Ar tik nebus toks teismo nutarimo pristatymo vėlavimas susijęs su tuo, kad negalėčiau jo apskųsti (nutarime teisėjas Zaluba rašo, kad galiu apskųsti jį per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos - taigi, jau vėluoju).
Trumpai šnekant, teisėjas Zaluba pripažino mane "nedideliu chuliganu" ir skyrė 100 Lt baudos. Prisegu jo sprendimą. Dabar 22:30, rytoj paskaitos, nebeturiu laiko komentarams. Atkreipkit dėmesį į kaltinimo liudytojų prieštaravimus savo ankstesniems teiginiams. Taip pat į tai, kiek teisėjas Zaluba "pastebėjo" maniškių liudininkų liudijimus, mano girtumo nustatymo "dokumento" autentiškumą, kaip jis ignoravo mano ir mano atsivestų liudininkų pasakojimą. Lyg jų išvis nebūtų buvę teisme. Kad prieš mane naudotas elektrošokas - nutarime nemini. Kad dvi paras nėjau iš Vilniaus 6 - jo policijos komisariato, protestuodamas prieš neteisėtą mano sulaikymą, taip pat nemini. Nors apie tai kalbėjau savo pasisakyme. Kad kaltinimo liudijimo parodymuose šūkiai "Lietuva! Lietuva!" ir hebrajų kalbos kontekstas atsirado tik papildomo posėdžio metu, teisėjo neglumina. Jis jų nutarime tiesiog nemini.
Pranešimai
