Po ketvirčio amžiaus

Man ši istorija reiškia mergaitės ir mūsų visų pažeminimą.

Ir kiršinimą.

Prie Seimo pavėlavau, aplenkiau eiseną ir laukiau ties Vyriausybės rūmais.

- Prisijunk! Nebijok! - skandavo praeidami.

Prisijungsiu kai pamatysiu pažįstamą veidą, nutariau.

Pamačiau.

Ir po ketvirčio amžiaus.

Ties Katedra, atpažinęs, nuo šaligatvio priėjo buvęs bendradarbis tuometiniame dar Lietuvos TSR mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute Kęstutis Urba ir padavė lapelį.

Kęstutis Urba buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iždininkas.

Regis, visa tai jam kainavo brangiai.

Nutariau, kad šį lapelį, vis tik, dera paskelbti.

 Turinio nekomentuosiu, bet jaunimui, kuris gal tokių dalykų išvis negirdėjo, keletą nuorodų duosiu.

Beje, Lietuvos TSR mokslų akademijoje, kurioje veikė 17 mokslinio tyrimo institutų, ir radosi Sąjūdžio stuburas.

Šiandien, Daukanto aikštėje, su ten sutiktais buvusiais kitų Mokslų Akademijos institutų darbuotojais konstatavom: Lietuvos Mokslų akademija mokslinio tyrimo institutų nebeturi.

0,84 proc. BVP.

Ir dar.

Tikroji valdžia - sąmonės, gal jau pasamonės lygmenyje.

Valdantieji mūsų sąmonę, pasąmonę valdo tuos, kurie save vadina politikais.

Šie gi prisilaiko pirmųjų nurodytos krypties.

Kitos valdžios - taipogi prisilaiko.

Šiandien galima pasakyti ir paprasčiau - paklūsta pinigams.

Kur pinigai - ten ir teisybė.

P.S. Vidiniam kieme, kitą dieną.

P.P.S.

Klastotė

Rašo: Generalinis prokuroras Darius Valys iš Seimo tribūnos pateikė prašymą panaikinti teisinę neliečiamybę...

Pats skaičiau šį pranešimą lryte.

Gūglė dar teberanda jo pavadinimą: Generalinis prokuroras Seimui paaiškino kuo kaltina N.Venckienę.

Kuris pasikeitė, kaip ir lryto pranešimo turinys.

Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

P.S. Be komentarų.

P.P.S. 9. helmutas 2012-06-09 14:44 IP: 87.247.79.181
(<...>Euro zonos finansų ministrai šeštadienį 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku surengė telefoninę konferenciją <...>) Kaip jie galėjo surengti, jei dar LT tik 14:44 h?

Yra šalis

Iš kurios žmonės išvažiuoja.

Kurioje valdžios nebesusikalba.

Kurioje teisingumui reikia paslapčių.

Kurioje beveik ketvirtis tūkstančio policininkų šturmuoja teisėjos namus.

O mergaitę išgelbėtų stebuklas.

O Kovo 11-osios Akto signatarai tapo teisiamaisiais, nes Laisvos Lietuvos valdžios neklauso.

Šalis, kurioje mokslų daktaras šmeižia prokurorus.

O sovietmečio disidentai irgi su valdžia nesutinka.

Šalis, kurios teismų sprendimai svetur nepripažįstami.

O premjero kėdę matuojasi politinio prieglobsčio kitoj šaly pasiprašęs.

Klimpstanti į skolas.

Yra tokia šalis.

Kas kam patinka

Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.

Tačiau po penkias valandas trukusių derybų naujasis Prancūzijos prezidentas pareiškė norįs, kad euroobligacijų įvedimas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę, nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel tam nepritarė.

Augant nerimui dėl Graikijos ateities euro zonoje F. Hollande idėjos sulaukė kolegų pritarimo.

What is a eurobond, exactly?

The idea of joint borrowing has been circulating for at least 12 months, but François Hollande, the newly elected French president, has made it clear that he intends to push for a eurobond at Wednesday's meeting of European leaders, as part of an alternative to pursuing austerity alone as the solution to the debt crisis.

Mario Monti, the European Central Bank and the OECD like the idea but the French president has to convince Angela Merkel.

If Germany's borrowing costs rose to the eurozone average, it could cost Berlin an extra €50bn a year in repayments – almost 2% of its GDP.

Kaip baisu: Vokietija pasivytų Lietuvą!

Vokietijai nepatinka.

Kas kam patinka...

Mario Monti, the European Central Bank and the OECD like the idea...

Organizacijos ištakos siekia 1948 m., kai buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OECC), vadovaujama Roberto Maržolino Maršalo plano vykdymui Europoje po antrojo pasaulinio karo.

Mes tai problemų nematom.

Vytis reikia!

Negi vysi, kaip kadaise...

Sakykit, kaip šitokioj realybėj turi verstis verslininkas?

O ekonomika - ne todėl tokia?

Europos galingieji piramidėj stumdosi...

Mes, jos papėdėj, esam kitkuo užsiėmę.

Zeitgeist.

NATONATO

Gynybos pajėgumams skirto NATO viršūnių susitikimo, kuris vakar baigėsi Čikagoje, deklaracijoje apie Šiauliuose dislokuotą oro policijos misiją kalbama trumpai, bet labai aiškiai.

„Mes pratęsėme mūsų oro policijos misiją Baltijos šalyse. Ši misija ir kiti oro policijos susitarimai Europoje yra matomi Aljanso solidarumo ženklai”, – rašoma dokumente.

„Susitarimas gali būti bet kada persvarstytas”, – diplomatiškai perspėjo Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.

Mat ne paslaptis, kad kai kurios NATO šalys Baltijos oro policijos misijoje nedalyvauja. O kodėl turėtų? Juk vienas pagrindinių argumentų – nepakankamas gynybos finansavimas.

Nors NATO šalys yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuva šiuo metu neskiria nė 1 proc.

R.Rudzkis pateikia skaičius: jei prieš krizę turėjome 16-17 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skolą, per pastaruosius porą metų ji išaugo iki 38 procentų. Augant skolai, didėja ir išlaidos skolai aptarnauti: per metus jos padidėjo 1,1 proc. BVP, tad šiais metais (2011-ais), analitiko skaičiavimais, greičiausiai sudarys 2 procentus.

R.Rudzkis įspėja: „Jei Lietuvoje ekonomika ims kristi, o politikai išlaidaus, mūsų skolos kaina gali labai greitai pasiekti tą, kuri buvo 2009-ųjų birželį – 9-10 procentų. Lietuvos skolai išaugus iki 42 proc. BVP, teks skolintis už 10 proc., o išlaidos skolos aptarnavimui pasiektų 4 proc. BVP.

Tada jau būtų kaip NATONATONATONATO.

- Svarbiausias destabilizuojantis geopolitinis faktorius - Jungtinių Amerikos Valstijų silpnėjimas.

Ekonomikos kraujas

Laisvosios rinkos instituto (to, kurio buvusioji vadovė, vėl, taip išeitų, patapusi dabar jau dabartine vadove, padėjo mums įdiegti valiutų valdybos modelį) specialioji ekspertė Rūta Vainienė šiandien švietė visuomenę "Klasikos" radijuje iš anksto reklamuotoje laidoje pasakodama apie tai, kad, pasirodo, infliacija atsiranda būtent dėl to, kad pinigus bankai daro iš nieko. Užbaigė laidą prabilusi apie bankų nacionalizaciją ir patarusi neliaupsinti popierinio pinigo.

Nors pinigas senai nebe popierinis.

Šitokių dalykų ji nešnekėjo.

Dargi patikino, kad FED nebėra privatus.

Tai tiesą sakė radijo klausytojams ar melavo?

Akademikas Aleksandras Vasiliauskas, ekonomistas, ragina taupyti.

Ar pingančius pinigus?

Taip taupyti, kaip eiliniai graikai raginami taupyti, ar taip, kaip Graikijos bankai?

Citata:

- Tačiau didžiuliai finansiniai ištekliai, metami Graikijos ar kitų šalių deficitui padengti...

Ne Graikijos, o kitų.

Koks Graikijos, o koks US, UK ir Japan biudžetas, taigi, ir deficitai?

Reikia ieškoti būdų, kaip reformuoti pasaulinę finansų sistemą.

Reikia.

Reikalingi esminiai sprendimai ir susitarimai, kaip buvo elgiamasi pokariu.

Pokariu?

Nėra idėjų?

Idėja paprasta.

Jei jau "pinigai yra ekonomikos kraujas", tegul taip ir būna.

Kraujo juk neskolina už palūkanas.

Kraujas teka gyslomis.

Kraujo nesistengiama prikaupti kuo daugiau.

Geriausia, kai jo yra kaip tik tiek, kiek reikia.

Kūne tai vienur jo daugiau prireikia, tai kitur.

Lietuvos Respublikos vardu!

Policijos pajėgoms vadovavo privati antstolė.

Anot Vikipedijos, pasauly antstolių negausu - kalbų čia tik dešimt.

Ne per seniausiai, pašto dėžutėj radęs, atplėšiau laišką, nepamatęs, kad jis ne man adresuotas. Laiškas buvo nuo antstolio, skirtas žmogui, kuris gal nurodė mano adresą; laiške už 30 litų skolą antstolis reikalavo gerokai didesnės sumos negu maniškė anstolė.

Ir toji suma manęs nebenustebino.

Nustebino tai, ko anksčiau buvau nepastebėjęs - antstolio, irgi privataus, antspaudas tame laiške.

Norėjau įdėti to įspūdingojo antstolio antspaudo atvaizdą į rašinį, bet Gūglė jo neranda.

41 straipsnis. Antstolio depozitinės sąskaitos, antspaudas ir parašas
1. Antstolis turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo vardu, pavarde. Antstolio antspaudo formą nustato teisingumo ministras.

42 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas
Antstolis savo blankuose, antspaude ir iškaboje naudoja Lietuvos valstybės herbą.

Todėl privatus antstolis turi tokį antspaudą.

Paskaitykit Sprendimų vykdymo instrukciją.

Sprendimus vykdo antstolis.

Kur dar matėt tokį antspaudą?

Kas dar tokį turi?

Tai gal nereikia stebėtis, kad antstolė komanduoja ketvirčiui tūkstančio policininkų?

Beje, bandau prisiminti, kada tiek policininkų vienoj vietoj teko matyti ar girdėti besant, ir atminty iškyla tik šitie du atvejai.

240, 800 ir 500 policininkų.

Pagal įvykių svarbą?

Tokį antspaudą Vytautas turėjo.

Ir Žalgirio vėliavoj Vytis buvo.

Dabar gi privati antstolė...

Antstolių Vytis savo kalaviju grasina mums.

Ar teko girdėti kad svetimiesiems mosteltų?

O ką mūsų aukščiausia valdžia, irgi Vytimi puošianti savo sprendimus?

Ogi štai ką.

Lietuvos Respublikos Vardu!

Teisybę sakant

Mūsų teismai, prokuratūra turėjo tapti nepriklausoma nuo politinio kišimosi, tokia (tokie?) ir tapo.

Jeigu aš galėčiau pasakyti, kur yra teisybė ir kas teisus, būčiau seniai sutvarkiusi. Deja, nuo pat pradžių visa istorija buvo labai sudėtinga ir sugadinta teisėsaugos tyrėjų.

Prezidentė šneka.

Dabar juk demokratija.

Nepriklausomi teismai ir bankai.

teisybė
1. kas atitinka tikrovę, tiesą: Tikra teisybė Sakyti gryną teisybę. teisybę sakant. Kas teisybė, tai ne melas.
2. tvarka, pagrįsta teisingumu: Už teisybę galvą dėti. teisybės ieškoti. Su teisybe niekur nežūsi (folkloras). Iš
teisybės (iš tikro, iš tiesų).

Tvarka, pagrįsta teisingumu.

Slepiasi kažkur teisybė.

Negi?

Kas šią gadynę eina pasakomis, kitą kartą buvo didžiausia teisybė.

Verstehen Sie?