„Kartais atrodo, kad taip kaip sugebėjome paskutiniai Europoje priimti krikštą, taip kai kurių kitų dalykų bandom išvengti, nors visi suprantam, kad tai, ką seniai taiko visos Vakarų Europos, pasaulio šalys, yra turbūt tinkamos priemonės tvarkyti šalies ar savivaldybių finansus. O mes visą laiką priešinamės, – Lietuvos radijui antradienį kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Mums pritrūko sugebėjimų sparčiai apsikrikštyti?
Lietuvos premjeras - Jonas Krikštytojas?
Betgi Jonas Jėzų krikštijo Jordano vandeniu, ne mokesčių bizūnu.
Tai kas jis, mūsų premjeras?
Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti.
Tai Kubilius – kryžiuotis?
Kokį tikėjimą jis mums neša?
Kokia ta dabartinė kryžiuočių bažnyčia?
Ar sykiais ne pinigų toji bažnyčia?
Labai į tai panašu.
Štai ir tos bažnyčios kunigėlis, Europos centrinio banko Pinigų politikos komiteto narys,
su savo pamokslu.
Parapijonis auklėja, į kurijos reikalus nelenda.
Nors, pagal pareigas Lietuvos banke, gal ir derėjo jam žuvėdus apraminti?
Štai ir jo patronas,
pinigų bažnyčios kardinolas.
Vėlek visi susirinko, kaip kadais...
O Vytautas kur?
Su Vytautu dabartės sunkiau…
Ar neprisieis mums Vytauto Aleksandro emigracijoj ieškot?
O ką?
Kaip sakytų Sūrskis, jei kadaise reikalų tvarkytojai Vytautą pavadino Aleksandru, lygiai taip dabar Aleksandrą gali pavadinti Vytautu.
2010-06-03
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą