2012-02-03

Teleportacija


Kinijos mokslininkai pagerino kvantinės teleportacijos rekordą - jiems šį procesą pavyko įvykdyti 10 mylių (16km) atstumu, teigiama moksliniame žurnale "Nature Photonics" publikuotame straipsnyje. Lyginant su ankstesniais pasiekimais, tai yra didžiulis šuolis.

Nors procesas yra įvardijamas kaip teleportacija, realiai medžiaga nėra perkeliama iš vienos vietos į kitą. Vietoj to, iš vieno objekto į kitą yra perkeliama kvantinė būsena. Būtina šio vyksmo sąlyga - objektai (fotonai, jonai ar kokios nors kitos elementariosios dalelės) turi būti tarpusavyje susieti kvantiškai.

Pirmieji teleportacijos eksperimentai buvo atliekami naudojant lazerio spindulius. Kai daleles pavyksta susieti viena su kita, jos tarytum fiziškai sujungiamos tarpusavyje - tai reiškia, kad jei vienas objektas yra kaip nors keičiamas, lygiai tos pačios manipuliacijos atsikartoja ir su jo "porininku". Einšteinas tokį reiškinį yra netgi pavadinęs "šiurpiu poveikiu per atstumą".

Pamanykit, dešimt mylių...

Galiu papasakot prieš vos ne keturiasdešimt metų įvykusį sėkmingą eksperimentą, kokius penkiasdešimt kartų didesniu atstumu.

Suprantama, kaip kad kinai aiškina, kad jų procesas tik įvardijamas kaip teleportacija, būta išlygų ir tada.

Susitarkim dėl sąvokų.

Yra sakančių, kad televizorius tėra lietuviškas toliveizorius.

Nuneigti sunku - veizėt galima toli.

tele-
comb. form meaning "far, far off," from Gk. tele-, combining form of tele "far off, afar, at or to a distance," related to teleos (gen. telos) "end, goal, result, consummation, perfection," lit. "completion of a cycle," from PIE *kwel-es- (cf. Skt. caramah "the last," Bret. pell "far off," Welsh pellaf "uttermost"), from base *kwel- (see cycle).

Prirašyta daug, o šitai ir nepasakyta.

vision
late 13c., "something seen in the imagination or in the supernatural," from Anglo-Fr. visioun, O.Fr. vision, from L. visionem (nom. visio) "act of seeing, sight, thing seen," from pp. stem of videre "to see," from PIE base *weid- "to know, to see" (cf. Skt. veda "I know;" Avestan vaeda "I know;" Gk. oida, Doric woida "I know," idein "to see;" O.Ir. fis "vision," find "white," i.e. "clearly seen," fiuss "knowledge;" Welsh gwyn, Gaulish vindos, Breton gwenn "white;" Goth., O.Swed., O.E. witan "to know;" Goth. weitan "to see;" Eng. wise, Ger. wissen "to know;" Lith. vysti "to see;" Bulg. vidya "I see;" Pol. widzieć "to see," wiedzieć "to know;" Rus. videt' "to see," vest' "news," O.Russ. vedat' "to know"). The meaning "sense of sight" is first recorded late 15c. Meaning "statesman-like foresight, political sagacity" is attested from 1926.

Toliveizorius.

pòrtas sm. (1) Š, TrpŽ; SD1133 uostas.

port (1)
"harbor," O.E. port "harbor, haven," reinforced by O.Fr. port, both O.E. and O.Fr. from L. portus "port, harbor," originally "entrance, passage," from PIE *prtu- "a going, a passage," from base *per- "to lead, pass over" (cf. Skt. parayati "carries over;" Gk. poros "journey, passage, way," peirein "to pierce, run through;" L. porta "gate, door," portare "passage," peritus "experienced;" Avestan peretush "passage, ford, bridge;" Armenian hordan "go forward;" Welsh rhyd "ford;" O.C.S. pariti "fly;" O.E. faran "to go, journey," O.N. fjörðr "inlet, estuary"). Meaning "left side of a ship" is attested from 1540s, from notion of "the side facing the harbor" (when a ship is docked). It replaced larboard in common usage to avoid confusion with starboard; officially so by Admiralty order of 1844 and U.S. Navy Department notice of 1846. Figurative sense "place of refuge" is attested from early 15c.; phrase any port in a storm first recorded 1749

From base *per-

Tebūnie šitaip:

pérgas sm. (3) J, Š, Vlkv, Šn, Nm, per̃gas (4) NdŽ; Q289, R262, [K] eldija, luotas: Ties Gardinu sėdęs ant pergų, rengėsi leistis Nemunu žemyn V.Piet. Su pérgu tai ne su valčia – greit galima apvirsti Btg. Pergas ąžuolo PrLXVII39. Pergẽlis nuplaukė, irklelis nuskendo JD520.

1 péreiga sf. (1)
6. scom. perėjūnas: Užejo kokis péreiga ir paėmė dziegorių nuog sienos Rod. Pirkinėja vaistų iš žmonių pereigų rš. Tu páreiga viso svieto J. Tokiam pereigai svieto seklyčioj per gerai A.Vencl. Šitas žmogus daug kur buvęs – tai tikras svieto péreiga Brt. Geriau nesusidėk su tuo svieto péreiga Vlkv.

Po antro kurso VU MIF'e mus šešeris už gerą mokymąsi ištrėmė Piterin, tenykščian universitetan, 1973-iais.

Teleportacija gi įvyko 1974-ais metais.

Tam Petrapily, bendrabučio, kuris buvo ir tebėr Vaikų gatvėj šitoj saloj, kambary, tų metų gruodžio 31 dieną apie 21 valandą bešnekučiuojant su likimo draugu, kažkuriam šovė galvon mintis Naujus Metus sutikt Vilniuj.

Teleportacijos idėją skubiai paskleidėm likusiems likimo broliams ir dar plačiau, kviesdami prisijungti prie eksperimento, bet daugiau niekas reikiamon kvanktinėn būsenon neįpuolė.

Gal todėl kitiems pergiškumo pristigo, kad jų tarpe tik mes tebuvom irkluotojai?

Beje, jei teleportacija vyko iš ten ir jau žinot kur, ką tada reikštų deportacija?

Taigi, dviese išbėgom ton Vaikiškon Kunigundos gatvėn ir, kaip tikri pereigos, kitoj Vidutinio prospekto pusėj, ties užrašu an tvoros "Маша! Я тебя люблю!" iškart pagavom taksi.

- Жми! - sušukom taksistui vienu balsu, paaiškinę, kokian eksperimentan jisai papuolė.

Taksistas iškart pasiekė reikiamą būseną ir šitokiom vežėčiom vėju nušvilpėm snieguotom Piterio gatvėm Pulkovo oro portan.

Mat, apie 22 valandą buvo vokiškai kažkodėl pasivadinusio Oro Laivyno reisas Vilniun.

Bilietų, suprantama, tokia proga buvo, šauniųjų Pulkovo damų, supratusių reikalo svarbą - Naujieji Metai juk - dėka juos gavom ir su tų pačių žaviųjų šaunuolių pagalba paspėjom įsibortuoti dideliam tokių pačių pulke stovinčian, jau su susėdusiais keleiviais ir beužkaukiančian oro pergan, dar valandėlė su trupučiu - ir mes jau išeinam iš Vilniaus oro porto, praktiškai baigę toliportavimosi eksperimentą.

Vilnius Maskvos laiku tada gyveno.

Vilnietį taksistą nebebuvo prasmės skubinti, ir jis už rublį atvežė mus Gedimino aikštėn, kuri dabar Katedros aikšte vadinama.

O ten Naujametė eglė stovėjo, prie jos atsidūrėm likus ketvirčiui valandos iki Naujųjų, sutikom linksmas/us vilnietes/čius grupiokes/us, o tos/tie šampano turėjo.

Kaip patys suprantat, kinų mokslininkai visiškai teisūs sakydami, kad toliportavimuisi kvanktinė būsena yra itin svarbi.

Ta proga istorija apie Gediminą.

Kooperatorių laikais, prie Gorbačiovo, pažinojau vieną jų - Gediminą, gyvenusį Tilto gatvėj netoli Gedimino aikštės.

Pas jį iš Rusijos platybių atsitoliportavo kitas to judėjimo dalyvis ir, Vilniaus oro porte įsėdęs taksin, pasakė:

- Улица Тилто.

- Поближе к Оперному или к Гедимино?

- К Гедимину.

Atvažiavęs sakė Gediminui:

- Ну ты знаменит!

Gedimino miestas!

Vamzdis

Pradžioj - reklama.

Reklamacijos - po tam.

Koks po tam - gal tu rusas; varyk Sibiran - gal ten šilčiau?

Vien Kaune vandentiekio avarijų padaugėjo du kartus – neatlaiko prieš penkis dešimtmečius pakloti vamzdynai.

Jaunimėlis tai nematė - sovietmečiu Vilniaus gatvės dažnai būdavo kasinėjamos, išilgai dažniausiai. Tranšėjos gilios iškastos, eismą komplikuoja. Vamzdžius tiesia, taiso, keičia, ar ką jie ten daro?

Žodžiu, trukdo pravažiuot.

Senai užmirštas vaizdelis.

Kapitalizmas dabar.

O betgi vamzdžiai po žeme - sovietiniai.

O gal Zuoko/Rubicon/Icor/Dalkia/VilniausEnergija moka kaip kurmiai, po žeme, anuos pakeisti.

O gal šitoji ilgu kodiniu pavadinimu kapitalistinė, be abejo, įmonė žino kokį burtažodį, paverčiantį sovietinės sunkiosios pramonės produktą - vamzdį - amžinu?

Be juokų - jei, anot reklamos, vamzdis tarnauja 30 metų, ar per tą 10 metų, ką Vilniaus šilumos vamzdynus nuomoja, pakeitė toji įmonė 1/3 tų vamzdynų vamzdžių naujais?

O jei sovietinis vamzdis kapitalizme 100 metų tarnauja, tai 1/10 gal pakeitė?

Gal Vilniaus taryba pakeitė?

O gal Zuokas, kaipo tarybos galva, pakeitė, лично?

Nepastebėjau keičiant, nors Vilniaus gatvėm vaikštau važinėju.

NUOMOS SUTARTIS

tarp

SP AB "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

UAB "VILNIAUS ENERGIJA"

Ir

DALKIA

Vilnius
2002 m. vasario 1 d.

TURINYS
1 STRAIPSNIS. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAS 5
2 STRAIPSNIS. SUTARTIES OBJEKTAS 8
3 STRAIPSNIS. PROJEKTAS 11
4 STRAIPSNIS. NUOMOS SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS, SANDORIUI ĮVYKTI BŪTINOS SĄLYGOS 12
5 STRAIPSNIS. KITI KLAUSIMAI 13
6 STRAIPSNIS. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS 14
7 STRAIPSNIS. NUOMOS TERMINAS 15
8 STRAIPSNIS. PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS 16
9 STRAIPSNIS. LAIDUOTOJO ĮSIPAREIGOJIMAI 18
10 STRAIPSNIS. NUOMOS TEISIŲ SUTEIKIMAS 19
11 STRAIPSNIS. NUOMOS MOKESTIS 21
12 STRAIPSNIS. NUOMININKO ĮSIPAREIGOJIMAI, FONDAS 22
13 STRAIPSNIS. NUOMOTOJO ĮSIPAREIGOJIMAI 24
14 STRAIPSNIS. SAVIVALDYBĖS ĮSIPAREIGOJIMAI 26
15 STRAIPSNIS. ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS 28
16 STRAIPSNIS. ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMO PARAMETRAI 29
17 STRAIPSNIS. PROJEKTUI REIKALINGŲ ĮRENGIMŲ PASIRINKIMAS 32
18 STRAIPSNIS. APLINKOS APSAUGA 34
19 STRAIPSNIS. DARBUOTOJAI 35
20 STRAIPSNIS- EILINĖS ATASKAITOS 36
21 STRAIPSNIS. ENERGIJOS PARDAVIMAI 37
22 STRAIPSNIS. SĄSKAITŲ PATEIKIMAS IR MOKĖJIMAI 39
23 STRAIPSNIS. PROJEKTO VALDYMAS 40
24 STRAIPSNIS. SKLYPAS 41
25 STRAIPSNIS. VANDENS, ELEKTROS ENERGIJOS IR KURO TIEKIMAS 42
26 STRAIPSNIS. DRAUDIMAS 43
27 STRAIPSNIS. ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAI 44
28 STRAIPSNIS. ATSAKOMYBĖ, DEPOZITAS 45
29 STRAIPSNIS. NUOSTOLIŲ DĖL PAREIŠKIMŲ IR GARANTIJŲ NETIKSLUMO ATLYGINIMAS 46
30 STRAIPSNIS. FINANSINĖ INFORMACIJA 47
31 STRAIPSNIS. TEISINIŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMASIS 48
32 STRAIPSNIS- NUOMOS PERLEIDIMAS 49
33 STRAIPSNIS. FORCE MAJEURE 50
34 STRAIPSNIS. MOKĖJIMŲ VALIUTA 51
35 STRAIPSNIS. PAŽEIDIMAI IR SUTARTIES NUTRAUKIMAS 52
36 STRAIPSNIS. SUTARTIES PRATĘSIMO TEISĖ 54
37 STRAIPSNIS. PERDAVIMAS TERMINO PABAIGOJE 55
38 STRAIPSNIS. SUTARTIES VYKDYMO PRIEŽIŪRA, GINČŲ SPRENDIMAS 57
39 STRAIPSNIS. KONFIDENCIALUMAS 58
40 STRAIPSNIS. KALBA 59
41 STRAIPSNIS. GALIOJANTIS ĮSTATYMAS 60
PRIEDŲ SĄRAŠAS ..61

Šią nuomos sutartį sudarė:

SPAB "Vilniaus šilumos tinklai" (toliau - "VŠT" arba "Nuomotojas"), kurios adresas yra Smolensko g. 12, Vilnius, Lietuvos Respublika, Įmonės kodas 2413558, atstovaujama generalinio direktoriaus B.Cicėno, atstovaujančio VŠT, vadovaujantis 2002 m. sausio 14 dienos akcininkų susirinkimo nutarimu,

Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - "Savivaldybė"), kurios adresas yra Gedimino pr. 9, Vilnius, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto mero A. Zuoko, atstovaujančio Savivaldybę, vadovaujantis Vilniaus miesto Tarybos 2002 m. sausio 9 dienos sprendimu Nr. 477,

UAB Vilniaus Energija - (toliau - "Nauja bendrovė" arba "Nuomininkas"), kurios adresas yra V. Kudirkos g. 22, Vilnius, Lietuvos Respublika, įmonės kodas 1176083, atstovaujama jos prezidento Jean Sacreste, veikiančio pagal 2002 m. sausio 25 dienos UAB Vilniaus Energija Valdybos sprendimą,

ir

Dalkia, pagal Prancūzijos įstatymus įsteigta ir veikianti paprastoji akcinė bendrovė (sociėtė par actions simplifiėe), registracijos Nr. 403 211 295 RCS Lille, kapitalas 968 868 596 Eurų, kaip Naujos bendrovės įsipareigojimų įvykdymo laiduotojas (toliau - "Dalkia" arba "Laiduotojas"), kurios adresas yra 37 Avenue du Maréchal del Lattre de Tassigny, 59350 St Andre, Prancūzija, atstovaujama Andreas Greim, veikiančio pagal 2001 m. rugsėjo 25 dienos įgaliojimą.

Pasirodo, "Vilniaus energija" - "Nauja bendrovė" arba "Nuomininkas".

O vaidina...

Vilniaus Energija!

O Dalkia - laiduoja, viso labo, pasirodo.

laidúotojas (-is K), -a smob. (1) BŽ147; L304 kas laiduoja. ║ K, BŽ494 vekselio pasirašytojas, užtikrinantis, kad skola bus sumokėta: Valstietis gaudavo paskolą iš magazino, pristatęs vieną arba du laiduotojus rš.

Laiduoja Dalkia, o teturi 968 868 596 Eurus, kas, kad iš didžiosios raidės jos eurai.

Kiek žalos galima kiaurais vamzdžiais Vilniuj pridirbt, jeigu senobinė žiema užgriūtų?

Jei kas, jeigu daug vamzdžių prakiurs, tur būt, išsiparduos Dalkia ir visus 968 868 596 Eurus mums atiduos.

Kaipo prancūzai, gal nebėgs Londonan - ne fasonas...

Naktį nukentėjusiems gyventojams siūloma rinktis nakvynę sostinės viešbučiuose. „Vilniaus energijos“ atstovai žada, kad visos išlaidos bus kompensuotos - nuo išlaidų už transportą, iki nakvynės viešbučiuose.

Pagyvėjimas ekonomikoj, galima sakyti.

Ir Seime, ir Lukiškėse.

Visi - į viešbučius!

N.Mikalajūnas komentavo, kad įmonei nepavyko atkurti šildymo dėl ekstremalių oro sąlygų ir patvirtino, kad gyventojų patirtus nuostolius atlygins įmonės draudimas.

Geradraudis draudimas.

Draudimas kartais į naudą.

draudìmas sm. (2) → drausti:
1. SD141, N Nežiūro nei draudìmo – vis tiek vaikščioja per pievą Rdm. Spaudos draudimas rš. Draudimas yra tikt lyg kaip aliejaus pylimas į ugnį Kel1862,192. Įkyrėjo ji man lig kaklui savo draudimu Vaižg.
2. Išvažiavo, nebeklausė mūsų draudìmo nakvoti Kp. Dėl draudìmo tai draudėm berną, ale nebebuvo Kp.

Kas nors draudė senais vamzdžiais mus šildyti?

Nežinau.

Bet avarijos kaltininką žinau.

Pasak N.Mikalajūno, avarijos priežastis – ekstremalus speigas.


Begėdis!

Nu nu nu!

„Mes jau esame lokalizavę avariją. Šiuo metu yra apribotas šilumos tiekimas 143 namams. Mūsų specialistai deda visas pastangas, kad šiluma į namus grįžtų kaip galima greičiau“, - lrytas.lt sakė N.Mikalajūnas.

O jeigu 10 vamzdžių trūktų?

Tai būtų tūsas viešbučiuose!

Ir aplink juos.

Ar atjaustume artimą savo?

Prancūzijos įmonė „Dalkia“ (?) per 2002-2011 metus neinvestavo nei lito savo lėšų į miesto šilumos ūkį, o buvo investuojamos lėšos iš amortizacinių atskaitymų, numatytų šilumos kainoje. Taigi pasibaigus Nuomos sutarčiai 2017 metais AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turto vertė pagal Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010.06.09 audito Nr. R-05-21 ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Nuomos sutarties termino pabaigoje 2017 m. išnuomoto turto likutinė vertė gali būti apie 60,0 mln litų mažesnė nei Nuomos sutarties sudarymo metu 2002 metais, o tai reiškia, kad Vilniaus šilumos tinklų turtas bus nugyventas.

Penkiolikos metų infliacijos Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2010.06.09 audito Nr. R-05-21 ataskaitoj neįskaičiavo.

O jeigu įskaičiuotų?

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis 1996 m. buvo 618 Lt.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 2107,7 lito.

Daugiau nei triskart geriau gyvent pradėjom, ar kainas vejam nepavejam?

Prokurai galėtų pažiūrėt, ar turto nugyvenimas labai skiriasi nuo turto pasisavinimo ar turto iššvaistymo, kaip parašyta 183 ir 184 BK straipsniuos.

Bet per dr. Letą Palmaitį laiko neturi.

O inžinierius apie "Dalkia" tai niekus rašo...

Bus, matyt, daug žurnalistų rašinių prisiskaitęs tais laikais, kai anie nuomos sutartį, kurioj ir jo pavardė paminavota, piarino.

Kam "Dalkijai" investuot?

Ji gi - ne investuotoja.

Ji - L A I D U O T O J A S.

2012-02-02

Gūglė

Pabandykime pasiaiškinti vieną kryptį – interneto technologijas ir pamatysime, kad pats internetas yra kaip didelis tinklas, kurio vartai yra JAV.

Trintukai...

Ir būtent JAV valdo tuos vartus, kurie bet kada gali būti uždaryti. Ir visos mūsų technologijos automatiškai nueis šuniui po uodega, jei jomis negalės pasinaudoti tie, kam jos skirtos. Kitaip sakant mūsų technologijos mūsų tik tol, kol mums leidžia jomis naudotis.

Beje yra dar vienas dalykas, kurį turbūt visi pastebėjome vykstant masiniams mitingams Egipte. Tai galimybė atjungti interneto ir mobilų ryšį. Kad visuomenės grupės būtų atjungtos viena nuo kitos ir negalėtų koordinuoti savo veiksmų.

govern + ment

Dėstytojas nuovadoje
paliokas.blogspot.com/ - „Google“ kopija
Blokuoti visus paliokas.blogspot.com rezultatus
Prieš 1 dieną (-ų) – Keikėsi dėstytojas sueigoj - girdėjo vedėja ir apsaugininkas; dėstytojo atsivesti sueigoj dalyvavę du liudininkai gi, paprasčiausiai, negirdėjo ...
Balandžio - Vasario - Kovo - Gegužės

Blokuoti visus paliokas.blogspot.com rezultatus

Spaudžiu dešine pelės klavišu Copy link adress:

http://www.google.lt/search?rlz=1C1ARAB_enLT443LT443&aq=f&sourceid=chrome&ie=UTF-8&q=destytojas+9+1#sclient=psy-ab&hl=lt&rlz=1C1ARAB_enLT443LT443&source=hp&q=destytojas+&pbx=1&oq=destytojas+&aq=f&aqi=g4&aql=&gs_sm=e&gs_upl=7349l7786l0l8585l3l3l0l0l0l2l814l1799l4-1.1.1l3l0&bav=on.2,or.r_gc.r_pw.,cf.osb&fp=bbf7db21a4f32eb&biw=1280&bih=699

Kas tai?

Kodėl vėl nesimato Blokuoti visus paliokas.blogspot.com rezultatus?

Kas būtų, jei netyčia spūstelčiau: "blokuoti"?

Kaip atblokuočiau?

Kodėl šitą "click'ą" Gūglė kaišioja man neprašyta?

gūglinti, -ina, -ino intr. pamažu eiti, gūrinti.
atgūglinti intr. pamažu ateiti, atgūrinti: Vos vos atgūglinau iš miesto Skp.

gūglinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. vaikščioti: Užsidėję abrūsus, ir gūglinė́ja po žmones [per vestuves gavę dovanų] Gs. Po rusančius dar kaimo degesius gūglinėjo du vyru V.Piet.

Cha.

Bene Gūglės vairininkai bus LKŽ pasiskaitę:)

Siunčia dabar mus gūglinėti kaip goželius:

góželis sm. (1)
1. Š kas gožinėja, vaikščioja: Tas goželis po laukus gožinėja Nm.
2. scom. Grž, Vl, Rs užuomarša, vėpla, žioplys: Ko tas góželis čia žiopso? Alk. Bene toks góželis prie darbo tiks? Vlkv. Iš kur tu toks góželis išlindai? Jrb. Kur gožini, góželi, eik šen! Skr. Žiūrėk, ką ta góželis dirba! Mrj. Kur dėsi tokią góželį? Gs. Tu, góželi, nemoki nė arklių varyti! Ldvn. Pasiuntei tokį góželį, tai dabar žinokis Plv.

Kai pastebėjau, kad mano dienoraštį skaito, pradėjau sekti, kas darosi su jojo Gūglės reitingais.

Ir pastebėjau daugybę keistų dalykų.

Pradėsiu nuo to, kad šis mano dienoraštis - Gūglinis: prisiloginęs Gmail'an, esu ir dienoraštin prisiloginęs.

Kaip patinka Gūglės duoti bylų vardai:

http://paliokas.blogspot.com/2007/03/iseinu.html

http://paliokas.blogspot.com/2007/03/ieinu.html?

Šmaikštu.

Moka Gūglė lithuniškai, ne kitaip.

Pačioj dienoraščio rašymo pradžioj niekaip negalėjau įkelti paveikslėlių - neišeina ir gana.

Niekaip!

Nuvažiavau pas draugą, įėjau savo dienoraštin iš jo kompiuterio, bandau vėl - darbiniam lange kažkokia keista į komandą panaši raizgalynė, savo kompiutery jos nemačiau. Ištryniau ją, ir paveikslėlį įkėliau.

Daug kartų mačiau: išlipa rašinys, kurį seku, Gūglės paieškos viršun, laikosi pirmas net kelis mėnesius, po to gi vieną dieną kaip dings kokian šeštan Gūglės paieškos puslapin... Po to vėl lipa lipa mėnesį kokį, vėl laikosi išlipęs, po to vėl - nebėr, išvis, su pagalbiniais paieškos žodžiais Gūglė jo neberanda. Po kurio laiko vėl atsiranda kažikur. Vėl pasaka iš pradžių...

Kai kuriuos rašinius Gūglė paslepia išvis. Pabandykit rasti šį: Mazguva.

Дли и и нная рука Москвы ...

Kodėl rašau tokį rašinį?

Todėl.

Todėl.

Dabar iš esmės.

- Jeigu pastebėjote, ir „Facebook“, ir „Google“ paslaugos irgi nemokamos. Tačiau taip atrodo tik iš išorės. „Google“ uždirba iš to, kad sistema nukreipia lankytojų srautą į tam tikras interneto svetaines.

Kur?

Štai jums ir atsakymas, kur.

Apie kitų paieškos sistemų reikalingumą rašiau čia.

Mums reikia mūsų valdomos, viešai skelbtais principais sukurtos ir pagal juos veikiančios informacijos sistemos.

Netikiu nei correlation, nei corrrelation, netgi corrrrelation netikiu.

Paslaptorių konfidencialiumu netikiu.

Ir šėtonu netikiu.

Corelation tikiu.

Praamžium ir Lada tikiu.

Vaikais tikiu.

Protėviais tikiu.

Tikiu senolių išmintim: obuolys nuo obels netoli krenta.

Tikiu, kad būna išimčių.
.

2012-02-01

Letas Palmaitis

Prokurorus nusikaltėliais išvadinęs kaunietis stojo prieš teismą.

Vaizdai atminties.

Brave Barack Cameron.

Kažkokia režicido režisūra...

Kas režisuoja?

L.Palmaitį (viduryje) palaikyti atvyko Lietuvos "Carito" vadovas kunigas Robertas Grigas ir Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis. Liudyti L.Palmaičio naudai atvyko parlamentaras Naglis Puteikis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, leidinio „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda.


Kaltinamasis Letas Palmaitis. Viena pirmųjų Kregždžių?

Dr. Letas Palmaitis.

Letas Palmaitis: „Pasaulinės oligarchijos bandymas užgrobti valdžią pasaulyje – jokia globalizacija“.

Letas Palmaitis: Jo vardas - Antikristas (2009)

Gaivinti prūsų kalbą padeda ir internetas.

Letas Palmaitis - "Eurazija valdžios skandalų veidrodyje: A. Dugino doktrina".

Letas Palmaitis. Dėl Šv. Brunono misijos Šiaurinės koncepcijos.

Atsargiai – Bilderbergo multimilijardieriai.

Kas ir kodėl gina „nacionalinį susitaikymą” Čečėnijoje.

Kails! You are on the Prussian site.

L.Palmaitis: Totalitarinės demokratijos ir „teisinės“ valstybės piliečio viešas pareiškimas.

Į teismą palaikyti L.Palmaičio susirinko margaspalvė publika – į teismo rūmus sugužėjo neaiškūs visuomenininkai, nuolatiniai protesto akcijų dalyviai, savo nuomonę ypač aršiai reikšti pamėgę kauniečiai bei politinio gyvenimo užribyje atsidūrę veikėjai.

Tokie nelabai kokie, ar ne?

Teismo posėdžio pradžia priminė makabrišką chaosą – nedidelėje teismo salėje visiems norintiems neužteko vietų, tad gausus L.Palmaičio šalininkų būrys procesą panoro stebėti stovėdami.

Kokie!

Panoro!

Teisėjai Birutei Drozdienei pareikalavus vietos neradusiems žiūrovams palikti salę, kilo erzelis – žmonės piktai atšovė niekur neisiantys, ginčijosi su teisėja, nepaisė draudimo nefilmuoti, reikalavo posėdį surengti tokio dydžio salėje, kurioje tilptų visi žiūrovai. Kai kurie veikėjai piktinosi, kad teisėja gaunanti atlyginimą iš valstybės biudžeto, todėl turinti paklusti visiems mokesčių mokėtojų reikalavimams.

Tai veikėjai - mokesčių mokėtojai!

Ko užsimanė!

Situacijai kaistant į salę buvo iškviesti policijos pareigūnai, jie privertė už durų išeiti tuos, kuriems neliko kėdžių.

Šitoks teismo aprašymas man priminė monsinjoro Alfonso Svarinsko teismą; mat, tada gyvenau LTSR Mokslų Akademijos Aspirantų bendrabutyje, nes buvau Matematikos ir Informatikos instituto mokslinis bendradarbis, tame bendrabutyje kambarį gavau būdamas to instituto aspirantu. O bendrabutis - kaip tik prieš ir LTSR, tada, ir LR, dabar, Aukščiausiąjį teismą, šalia Lukiškių kalėjimo ir Martyno Mažvydo bibliotekos, ir LTSR Aukščiausioji Taryba, dabar LR Seimas, netoli.

Susiruošiau pasakoti, žiūriu - Wikipedijoj apie monsinjorą nieko panašaus neparašyta, ir išvis prirašyta superminimalistiškai.

Keista.

Tikrai.

Kažkam nepatogiu tapo Jėzaus karys monsinjoras?

Ir liudyti jam neleista!?

O tai, ką mačiau 1983-iais, nebepasakosiu - paskaitykit, ten irgi necenzūriškai kalbėjusių būta. Aš tąsyk nepakliuvau, bet kai kurie darban pro tą Aukščiausiąjį teismą ėję bendradarbiai, kaip čia ir parašyta, vietoj darbovietės papuolė milicijos mašinon.

Tada teismo salėn neleido, meluodami, kad ji pilna, dabar gi neleido, sakydami, kad teismo posėdį stebėti galima tik sėdint, o stovint - nevalia.

Tada keistu tekstu pavadinau ir vieno geradario aiškinimą kad niekas nepasikeitė nuo anų laikų...

Protestuodamas prieš Lietuvos politinio elito vykdomą Lietuvos valstybės suvereniteto ir jos šeimininko - tautos nunykimo ir išformavimo politiką, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis pareiškė atsiribojantis nuo elitinės valdžios pareigūnų veiksmų.

Mokslų daktaras kaltina prokurorus nusikalstama veikla ir Lietuvos išdavyste.

Palyginkit ten ir čia.

Kažkas papuvę Danijos karalystėje!“ – kadaise šūktelėjo Hamletas.

Vilnius – mūsų, o mes ...

Žlugdome tai kas tikra ir įdedame savo laiką, lėšas, energiją ir žmogiškus išteklius į tai, ko net negalime pilnai valdyti, nes pirminė sąlyga (vieta, veiklos laukas) nėra mūsų. Ji (vieta, laukas) valdoma JAV.

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo Tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

2012-01-31

Sovietų tankai - Vakarų bankai

Tai kadaise žlegėjo sovietų tankai.

Dabar gi šalis užima Vakarų bankai.


Ne tik Vakarų.

O mes ?

18. Sovietų tankai - Vakarų bankai 08:41 01-31 IP: 84.15.180.48
„Europą ir joje esančią Vengriją sužlugdė bankininkų era. Pastaruosius 15-20 metų jie vertė žmones tikėti, kad be pasekmių galime kaupti skolas ir imti tokias pigias paskolas, kokių tik panorėsime“, - sakė jis interviu dienraščiui. Laimėję 2010 metų rinkimus „mes gavome progą užbaigti bankininkų erą, apginti suklaidintus žmones ir liautis krauti visus nuostolius ir rizikas ant žmonių (pečių)“, - pridūrė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) išsakė priekaištus ekonominių sunkumų patiriančiai Vengrijai dėl planų perimti nacionalinio centrinio banko kontrolę, skelbia „EU Observer“.

Jau ir Lietuvoje pasirodė propagandistų, šmeižiančių vengrų tautą, atvirai meluojančių ir sovietiniu stiliumi brukančių savo vienintelę „tiesą“. „Beje, Vengrija nebėra Respublika – šitas žodis tiesiog dingo iš konstitucijos, “ – atvirai meluoja europarlamentaras Leonidas Donskis („Vengrijos valdymo forma yra respublika“, – sakoma Vengrijos Konstitucijos B straipsnio antrojoje dalyje).

Alternatyviai realybei priskirtinoje jo rašliavoje taip pat tvirtinama, jog naujoji Vengrijos Konstitucija pažeidė „sekuliarinės valstybės neutralumą religijos ir Bažnyčios atžvilgiu“ ir iškėlė „vieną religiją virš kitų“ („Mes pripažįstame krikščionybės vaidmenį valstybingumo išsaugojime. Mes vertiname įvairias mūsų šalies religines tradicijas, “ – rašoma Vengrijos Konstitucijos preambulėje; „Kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę“, – skelbia Konstitucijos VII straipsnis).

Vargu, ar verta toliau lyginti su realybe šio eilinio Europos „naujosios tvarkos“ gynėjo rašinį, skirtą tamsiems, kritikuojamų tekstų neskaitantiems, žmonėms.

Puolimas prieš Vengrijos Konstituciją, vengrų tautos teisę pačiai spręsti savo likimą, šiandien tapo euroimperialistų tapatybės ženklu, jų vėliava ir tikėjimo išpažinimu. Tačiau toks puolimas ir tokie metodai tik sutelkė vengrų tautą.

Kukliausiais vertinimais šeštadienio vakarą prieš Vengrijai daromą spaudimą Budapešto gatvėse protestavo 100 tūkstančių žmonių (kitais vertinimais – 400 ar 500 tūkstančių).

Tai – didžiausia demonstracija šalies istorijoje.

„Mes nebūsime kolonija“, „Kolonizacija. 1956: Sovietų tankai, 2012: Vakarų bankai“, – skelbė demonstrantų nešami plakatai.

"Hungary: 1116 years old" - tokį plakatą neša šio trumpo įrašo pabaigoje.

O mes?

Ko nebijo Andrius Kubilius?

Ar moka jis galvosūkius spręst?

Sveikinam Jungtinius Karalaičius su bronza!

O kas dabar išlaiko Jungtines Valstijas?

Kodėl Obama prezidentas?

Ar tikrai M.Draghi - kietas bičas?

Padirbs trilijoną?

Nepripainios?

Kokia atsakomybė!

Per mažą trilijoną padarysi - nemačys, nugrimsim visi recesijon; per didelį padirbsi - graikais visi pavirsim.

Patys pagalvokit - ką veiktumėt, sąskaitoj prie likučio šešis nulius pamatę?

Nulius gerai suskaičiuok, Draghi!

Juodojo Drakono metų pradžioj šitojo drakono valdose nuo nulių skaičiaus labai priklausom.

Law and Justice.

10. Europiečių kreipimasis į Amerikos tautą 2012-01-31 10:57IP: 84.15.181.129
Amerikiečiai!

Jūs irgi įsipareigokite atsakingai tvarkyti šalies finansus!

Kapitalizmas nugalės!

Hurah, konkurentai!

Hurah, hurah, hurah!

HURAH!!!!!!!!!

2012-01-30

Nusikaltimas ir bausmė

bausmė̃ sf. (4)
1. Gs, Grž sankcija už nusikaltimą ar neklusnumą, nubaudimas, bauda: Už vogimą dabar bausmė̃ didelė Srv. Kūno bausmė TTŽ. Mirties bausmė TTŽ. Pagal nusikaltimą ir bausmė̃ DŽ. Jis užaugo be jokios bausmė̃s ir drausmės Sch186. Nėr didesnės žmogui bausmės, kaip bloga pati LTR(Ds).

O pačiai?

2. grasa, grėsmė, drausmė: Bausmė̃ yra tai bauginimas J. Jis bausmė̃[je] užlaiko savo vaikus, šeimyną, t. y. užlaiko dvasiškai, neduoda valios J.

Bėda tik, kad tame žodyne nėr žodžio nusikaltimas.

Šis žodynas yr ir atspausdintas, dvidešimtyje tomų. Draugas, kalbininkas, tokį turi, jame žodį nusikaltimas rado. Šitaip parašyta:

nusikaltimas -----> nusikalsti

Pasižiūrėkim.

Kad jį bala, vėl nėr.

Aaa, šit kaip...

kal̃sti, -sta, -to intr. K; N kaltam darytis, nusidėti: Jeigu kalstì, tai pasijusk, kad nenukalstumei visai J. Kalstè nusikal̃to sūnus J. Todėl negerai daro ir kal̃sta tie, kurie tą vardą ištaro paikiai netikusiai A.Baran.
įsikal̃sti įsiskolinti: Buvom įsikal̃tę dvaruo Plng.
nukal̃sti intr., tr. Jn; R318, MŽ426 nusidėti: Kuo aš nukaltau, kad taip skersuoji? Kltn. Kuo ta širvoji kumelė nukalto, kad aną ten uždarei? Grg. Katras žmogus kiek nukal̃to, per naktį laikė apkaltą (d.) Alvt. Kuo jis nukalto, jogei man jį atvedėt? M.Valanč. Kuomi tau mano sūnus nukalto? I. Jei kas nukalto mažesniūse darbūse, tad mokėjo piningais S.Dauk. Kuomi nusidėjau, arba nukaltau, jog ant manęs taip didei užsidegei? CII573. Tuojaus pažino nukaltusius Sz. Jis dedas kaip nieko nenukaltęs LC1879,17. Tą vyrą te apskundžia, jog ką nukaltęs yra RBApD25,5. Kaltę (orig. kalte), kurią (gal kuria?) buvo nukaltę, ... nusižeminimu ižvaistė DP586. | refl.: Girtas nusikalsta, blaivus atgailoja Mrk. Nusikalto jis, pavogęs kirvį J. Tokias nusikalstamas klaidas tuojau reikia pašalinti sp. Nusikalstamieji darbai rš.
nusikal̃stamai adv.: Nusikalstamai nesirūpino natūrinio mokesčio surinkimu sp.
prakal̃sti intr. nusidėti: Jie tuomi nusideda ir prakalsta akyse ne tiktai tautos, bet visų tautų A1884,51. | refl.: Kuo tas katinas taip prasikal̃to, kad aną muši? Lkv. Praskaltusiam rodos, kad visi apie jį žino Lp.

O vieno tomo "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (2000 m.) - pažanga:

nusikaltimas: Padaryti nusikaltimą.

nusikalsti, nusižengti, nusidėti: Kuo tu jam nusikaltai? Įstatymams nusikalsti.

Trumpai ir aiškiai.

Įstatymais mūsų įstatymdaviai mums įstato Baudžiamąjį, Administracinių teisės pažeidimų kodeksus.

Administracinių - ne ministrams.

Dėstytojui užteko kavinės vedėjos ranka užrašyto keiksmažodžio lapelyje, kurį teisėjas įdėjo į voką ir įsegė bylon.

Teismas pripažįsta, kad pažeidėjas E.Paliokas savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., t.y. vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje.

Paskum toks, iki tolei maniau kad draugas, sako man:

- Tu turi problemų su teisėsauga.

netarnavimą šitaip ar už nevergavimą?

Romėnai sakė: kas nusilenkė pats - tarnas, o kas prievarta - vergas.

Durnas gal?

Gal.

Listen.

LR ATPK 174 str.

Read.

Where is the first glue?

Kodėl šios sueigos vedėja nespaudžia pavojaus mygtuko taip, kaip anosios? Kodėl teisėjas nesega bylon šio video su tos pačios šaknies žodžiu, kaip ir ano, anos sueigos vedėjos ranka lapelyje užrašyto, kurio užteko dėstytojui nuteisti?

Elektros šoko gal ir nereikia - Lietuva! Lietuva! juk nešaukė.

O gal šauktų, antrankius gavęs?

Neaišku pakol kas.

Nes šitaip jisai nešnekėjo.

Kas galėtų paneigt tikimybę: jei būt pašnekėjęs, gal ir antrankius būt gavęs.

Būt gavęs, aiškumas gal būtų.

nuteĩsti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).

Daugiau paaiškinimų Lietuvių kalbos žodyne nėra.

A ...

Vieną kartą sueigos dalyvių nepapiktino jų viešas apibūdinimas?

Anos sueigos dalyvių pasipiktinimo irgi nerasta, atvirkščiai, liudininkai liudiję kad dėstytojas nei keikęsis, nei bušavojęs.

Bet teisėjas nusprendė, kad anie nematė ir negirdėjo to, ką matė ir girdėjo sueigos vedėja.

Sueigos vadovei viešas aiškinimas per garsiakalbius susirinkusiems josios valdose, kurios yra ne Izraelyje, o Lietuvoje, kad "hebrajų kalba yra pagrindinė" nepasirodė neadekvatus, o dėstytojo prieštaravimas tokiam teiginiui, anot, teisėjo, buvęs įvertintas ir gali būti įvertintas kaipo "neadekvatus elgesys".

Kadangi elgėsi neadekvačiai, atrodė neblaivus, rašo teisėjas teismo nutarime.

Kad vedėja ir apsaugininkas vienaip rašo, kitaip šneka, anot teisėjo, nėra neadekvatus elgesys teisme.

Tokiais liudijimais teisėjas remtis gali ir remiasi.

First glue juk dėstytojui jau priklijuotas, kas kad ten balažin ko prirašyta ir daug kas nutylėta.

Ir antrankiai jam primieruoti.

Ir trinktelta.

Ir pasaulis pro grotas parodytas.

Ir bilietas Skrydin Virš Gegutės Lizdo dėstytojui buvo atvežtas.

Keikėsi dėstytojas sueigoj - girdėjo vedėja ir apsaugininkas; dėstytojo atsivesti sueigoj dalyvavę du liudininkai gi, paprasčiausiai, negirdėjo kaip keikūnas dėstytojas keikėsi, o ar kiti sueigos dalyviai girdėjo - nežinia.

Kad ta vedėja tą apsaugininką ir išsikvietė, kad tasai (ne už keikimąsi gi?) dėstytojui antrankius uždėjo, elektros šoku pavaišino ir policijai pridavė, tokią charakteristiką dėstytojui parašęs, kad užtektų nakvynei už grotų užgarantuoti, kad abudu teisme kitoniškai šnekėjo negu anksčiau prirašę buvo, teisėjui neatrodė svarbu - rėmėsi tik judviejų viens kitam prieštaraujančiais liudijimais, o kitokius atmetė.

O dėstytojo aiškinimų išvis neėmė domėn - dėstytojas gi sukčius, bando išsisukti, išvengti administracinės atsakomybės.

Keikiesi - atsakyk!

Ko jis šitaip - dėstytojas gi, vis tik?

Kažkuris iš atsakymų dėstytojui galėjo nepatikti, teismo nutarime rašo teisėjas.

Vargšai studentai...

Dėstytojo kaltė įrodyta.

Kaltas.

Čia gi matė ir girdėjo visa Lietuva, sakant.

Ir nieko.

Kodėl?

...

Žiūrint kokia sueiga...

Visokių gi gali susirinkt.

Jeigu šis keikūnas anoj sueigoj visus šitaip?

Kas jam būt buvę, kaip manot?

O šitie gal pamislyjo - ko čia pykt...

Gal visai nėr už ką?

Ir vedėja nepikta.

Ne kaip josios sūnus.

Tas tai, matyt, cenzūriniais, kas kad paskutiniais, žodžiais ir/arba užsidaręs kur nors, ne viešai, savo mamą keikė, kam toji jo verslui kenkia.

O ką šios sueigos vedėja apie "hebrajų kalbos viršenybę" ar apie tokius dalykus sakytų?

Ką čia daug šnekėt...

Administracinis - ne administracijai.

Administravimui.

Baudžiamasis gi baudžia.

Už daug ką.

Turto, pavyzdžiui, negalima nei pamest, nei rast (184 ir 185 straipsniai).

Čia gi - turtas!

Negi kokia garbė ar orumas.

Beje, jei kas nepagrįstai išvadina žmogų keikūnu, padaro veiką, aprašytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1-am punkte, ar nepadaro?

O kaip su to kodekso 155 straipsnio 1-u punktu?

Kodeksas.

Ne mūsų žodis.

codex
"manuscript volume (especially an ancient one)," 1845, from L. codex (see code).

Ancient manuscript.

Ranka priskrebenta.

Ne mūsų?

Kur mūsų runos?

code
c.1300, "systematic compilation of laws," from O.Fr. code "system of laws, law-book" (13c.), from L. codex, earlier caudex "book, book of laws," lit. "tree trunk," hence, book made up of wooden tablets covered with wax for writing. Meaning "cipher" (the sense in secret code) is from 1808.

Code and codex.

Viens iš kito padaryta.

Tree trunk.


Tai kad ne mūsų miško šitas medis.


Nevalna kalakutiškais tauškalais papikinti sueigą.

Šitie wisi pavarkymai priguli visiem paprastiem žmonėm, ale nevalna anuos taikyt bajorams o taipogi šlėktai.

Ir šitas kodeksas nebe mūsų.

Tai gudročiai!

Stūmtraukiu visus, ir rikiuojamus, ir rikiuotojus, surikiavo.

Grašiais ir auksinais.

Kodėl?

kodė̃l adv. K, NdŽ, kõdėl J, NdŽ; M dėl ko, dėl kurios priežasties: Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. O kodėl gi dieną žvaigždžių nematyt? J.Bil. Kodėl taip padarei? J.Jabl. Esamo[je] vieto[je] kodė̃l negausi taboko? J. Kodė̃l gi neėmė jos? Klvr. Kodė̃l aš su uošviais sugyvenu?! Rs. Kodė̃l teip yra? Rmš. Kodėl nenorite tikėti?! M.Valanč. Kodėl tavo, dūkružėle, vainikas miglotas? KlvD51. Kodėl rasots žirgelis? JV65. Ei, mergužė, mergužėlė, kur buvai? Kodėl vakar jaunimėly nebuvai? JD767. Kodėl teip veikiai … visas pasaulis tikėt turėjo DP226. Dieve, Dieve mans, komidėl (kodėl mane, orig. komi del) apleidai? SE262.

Komi dėl?

Tai komikas!

komisaras
komisariatas
komisas
komisija
komisinis
komisionierius
komispinigiai
komitetas
komitetininkas

Komm mit tee?


Nein.

Committee

Todėl!

todė̃l adv. NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Gs, tõdėl K, LVIV143, NdŽ, KŽ, Grž; SD40, H166, R, MŽ, N, M, LL276
1. dėl to, užtat (žymi priežasties santykius): Todė̃l neatėjau, kad negalėjau DŽ. Tu junti todė̃l, kad aš įdaviau tau širdies jutimą J. Tõdėl mums nereik dyvytis KII362. Liepė tõdėl pliekt, kad jie pasivėlinę buvo K.Donel. Todėl gi reik strubinti jos (augymės) aukštosias dalis, be kurių gal patogiai apsieiti S.Dauk. Tai aš sakiau, sakau ir sakysiu! O ką todėl dabar man padarysi? Vd. Ne todėl dainuoju, kad daina skambi, bet todėl, kad džiaugsmas netelpa širdy J.Marcin. Todėl nežydžiu žiemužę – šalna žiedus pakando LTR(Ukm). Todėl ji geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt VoK133. Todėl tave klausiu, kas tu esi? PK2. Todėl eik pirmas ir daryk, ką karalius prisakė BB1Mak2,18. Todėl, mieli broliai, testov kiekvienas žmogus veikus ant klausymo VlnE9. Mylėkiam todėl Dievą ir Jo žodį MŽ429.
2. nurodant priežasties santykį vartojamas aiškinamųjų jungtukų vietoje: Vakar jis sirgęs, todė̃l negalėjęs mūsų aplankyti DŽ. Tas vakaras jau praėjęs, eglutės nebėr, todėl ir pasaką baigiame J.Balč. Perkrauta mašinėlė automatiškai sustoja, todėl nelūžta grąžtas rš. Jūs regėjot mane jumus iš dangaus kalbantį, todėl jūs nieko sulig manimi nedarykiat BB2Moz20, 22-23.

Mat kaip.

Δαμασκηνός μοναχός


Damasko vienuolis

Cash

Per dieną vos po kelis litus išleisdavę vilniečiai Paryžiuje nesijautė kaip elgetos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš Kalėdas pasirašė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ...


Leisti leisti.

I. duoti sutikimą, laisvę.
1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama teka Als. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti S.Dauk. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! rš. Léidmi (praes. 1 pers. sing.) K. Leiskiat (imper.) bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau BB2Moz4,18. | Leiskite Jums padėkoti (prašoma sutikimo iš mandagumo) rš. Léiskite ir man žodį tarti NdŽ. | Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę J.Jabl. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?) K.Būg. ║ tr., intr. nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku[i] po purvynę braidžiot?! Slm. Kur vaikai ėjo, ten motina léido Kn. Kam léidi tą ožką į avižas? Krš. O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon] Vlkv. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju rš. Aš neléisiu jo skriausti BŽ108. Savęs niekinti neleisiu rš. Ugniai neléido išgesti NdŽ. | Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado TŽVII346(A.Baran). ║ tr., intr. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: To įstatymai neléidžia NdŽ. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti NdŽ. | Garbė neleidžia meluoti rš. Neléidamys žvejojo ir medžiojo Gršl. Man širdis neléidžia (gaila) pamesti vaikus vienus miške NdŽ.
neleidžiamaĩ adv.: Neleidamai atlaidus kėlė (be policijos leidimo) Šts. | refl.: Daug norėtumias, bet ne vis leidas S.Dauk. ║ tr. panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą Šts.

6. tr. teikti apyvartai, platinti: Kad po truputį leistų tiražą to žodyno (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), labiau žmonės pirktų rš. | Ėmė leisti raštus į žmonis Žem.

7. tr. tiekti, gaminti (spaudą); skelbti raštu; spausdinti: Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis K.Būg. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą J.Balč. ║ sudaryti ir paskelbti: Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose sp.

8. tr. eikvoti (pinigus, turtą…): Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi Krš. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu NdŽ. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo J. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi Užp. Neturiu padėjėjo dirbime (darbe), ė leist yr kam Str. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas J.Jabl. Darmai sveikatą leidi Ktk. | refl.: An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija Mlt.

Tam leido, o tam ir neleido.

Tam sakė, tam gi ir nepasakė.

Pinigaispintelės.

2012-01-29

Deficito finansavimas

"Nesiimu kalbėti už Finansų ministerijos ar Lietuvos banko ekspertus, tačiau norėčiau pastebėti, kad visos valstybės, jeigu reikia finansuoti savo išlaidas ar deficitą, stengiasi gauti ilgo laikotarpio paskolų. O tai galima padaryti tik tarptautinėse rinkose..." – trečiadienį “Žinių radijui” sakė Vyriausybės vadovas.

Pamenu, sovietmečiu sakydavo - "gavom finansavimą statyboms".

Iš kur gavo?

Visi žinojo iš kur - iš viršaus, gal net iš pačios Maskvos!

Kai jau gaudavo tą finansavimą, dar fondus ir paskyras visokias, statydavo.

Kaip statydavo, atsimenam.

Dabar gi mūsų valdžia finansavimo statyboms, pvz., Ignalinos AE, kaip ir neieško.

Ieško investuotojo.


O, kad priviliojus tokį!

Užaugtų AE kaip ant mielių!

Bet deficito finansavimui toks netinka.

Nes tuomet tas deficitas taip neaugtų, kaip dabar auga.

Teisybė, šitąjį deficitą reikėtų šiuolaikine ekonomistų-finansininkų kalba įvardinti.

Pvz., pavadinkim jį Lietuvos Ilgojo Laikotarpio Deficitu.

Suprantama, Lietuvai - koks čia ilgumas...

Seminaras

seminar
1887, from Ger. Seminar "group of students working with a professor," from L. seminarium "breeding ground, plant nursery" (see seminary). Sense of "meeting for discussion of a subject" first recorded 1944.

seminary
mid-15c., "plot where plants are raised from seeds," from L. seminarium "plant nursery," figuratively, "breeding ground," from seminarius "of seed," from semen (gen. seminis) "seed" (see semen). Meaning "school for training priests" first recorded 1580s; commonly used for any school (especially academies for young ladies) from 1580s to 1930s. Seminarian "seminary student" is attested from 1580s.

Seminarija.

semen
late 14c., from L. semen "seed," from PIE *si-so-, reduplication of base *se- "to sow" (cf. L. serere "to sow," O.Prus. semen "seed," O.C.S. seme, O.H.G. samo; see sow (v.)).

Sėmenys.

Semen.

Семен м., имя собств., др.-русск. Сьмеонъ, Сьменъ (Ляпунов 181), ст.-слав. Симеонъ. Из греч. Συμεών, род. п. -ῶνος, др.-еврейск. происхождения (Гуте 621, Бауэр, Wb. 1295).

се́мя

род. п. -ени ср. р., укр. сíм᾽я, блр. се́мя, др.-русск. сѣмѧ "семя, потомство", ст.-слав. сѣмѩ σπέρμα (Еuсh. Sin., Супр.), род. мн. сѣменъ, болг. се́ме, сербохорв. сjе̏ме, род. п. -ена, словен. sẹ́me, род. п. -mеnа, чеш. símě, слвц. sеmеnо, польск. siemię, в.-луж. symjo, н.-луж. sеḿе, полаб. semą, semenü.

Праслав. *sěmę, -еnе родственно др.-прусск. sеmеn ср. р. "семя", лит. sė́mens, sė́menys "льняное семя" (откуда фин. siemen "семя"; см. Сетэлэ, AfslPh 16, 274), лат. sēmen, -inis ср. р. "семя, род, потомок", Sēmōnes "божества сеяния" (Саrm. Arv.), д.-в.-н. sâmô, далее см. се́ять, се́ю; ср. Траутман, ВSW 253 и сл.; Арr. Sprd. 424; М.–Э. 3, 832 и сл.; Вальде–Гофм. 2, 512; Мейе–Эрну 1091.

семья́

в устном народн. творчестве также в знач. "жена", укр. сiм᾽я́, др.-русск. сѣмиɪа "челядь, домочадцы, семья; муж, жена", сѣмьца "младший член семьи" (Соболевский, Сб. Ляпунову 61 и сл.), русск.-цслав. сѣмь "реrsоnа", сѣмиɪа ἀνδράποδα, сѣминъ "невольник, домочадец" (ХII в.; см. Ляпунов, Сб. Соболевскому 257 и сл.). Согласно Ляпунову (там же), сѣмья представляет собой собир. от сѣмь, подобно братия.

Родственно лит. šeimà, šeimýna "семья, челядь", лтш. sàimе "семья, домочадцы", др.-прусск. seimīns м. "челядь", гот. haims "селение", д.-в.-н. heim "родина", греч. κώμη "селение"; сюда же д.-в.-н. hîwо "супруг", hîwа "супруга", лат. cīvis "гражданин", др.-инд. c̨ḗvas "дорогой", c̨ivás "приветливый, любезный" (Траутман, ВSW 300 и сл.; М.–Э. 3, 635; Шпехт 182; Эндзелин, СБЭ 196; Уленбек, Aind. Wb. 312; Педерсен, Kelt. Gr. 1, 58; Торп 88).

Sàimе.

Seimīns.

Seimas, įdomu, pasėja nors, nelygu šeimininkas?

Kai jam pavyksta nenutraukti sesijos?

session
late 14c., "periodical sitting of a court," from O.Fr. session, from L. sessionem (nom. sessio) "act of sitting," from pp. stem of sedere "to sit" (see sedentary). Sense of "period set aside for some activity" is first recorded 1920, in bull session, probably from quarter sessions courts (see quarter). Musical sense of "recording occasion in a studio" is from 1927.

sedentary
1590s, "remaining in one place," from M.Fr. sedentaire, from L. sedentarius "sitting, remaining in one place," from sedentem (nom. sedens), prp. of sedere "to sit," from PIE base *sed- "to sit" (cf. Skt. a-sadat "sat down," sidati "sits;" O.Pers. hadis "abode;" Gk. ezesthai "to sit," hedra "seat, chair, face of a geometric solid;" O.Ir. suide "seat, sitting;" Welsh sedd "seat," eistedd "sitting;" O.C.S. sezda, sedeti "to sit;" Lith. sedmi "to sit;" Rus. sad "garden," Lith. soditi "to plant;" Goth. sitan, O.E. sittan "to sit;" see sit). Of persons, meaning "not in the habit of exercise" is recorded from 1660s.

Geriau sodą sodytų, ką šiaip sėdi.

Pippolo.

seed (n.)
O.E. sed, sæd, from P.Gmc. *sædis, *sæda- (cf. O.N. sað, O.S. sad, O.Fris. sed, M.Du. saet, O.H.G. sat, Ger. Saat), from root *sæ- "to sow," from PIE base *se- "to sow" (see sow (v.)). Meaning "offspring, progeny" was in O.E., rare now except in biblical use. Sporting (originally tennis) sense is from notion of spreading certain players' names so as to insure they will not meet early in a tournament (1924).

seed (v.)
"to produce seed," late 14c.; "to sow with seed," mid-15c.; from seed (n.). Sporting (originally tennis) sense (1898) is from notion of spreading certain players' names so as to insure they will not meet early in a tournament. The noun in this sense is attested from 1933.

People.

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski! Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi - nepjausi.

Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,
Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,
Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji,
O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!

Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.

Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,
Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs,
Tu nesupelytum ir neitum į kapą
Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.

O jeigu apilsi sunkiam darbe savo
Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi,
Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo -
Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.