Biznis

1 biznà sf. (4)
1. Kp uodega, užpakalis: Bìzną užrietus, ir eina Pnd.
2. Ssk bėda, striukė.

2 biznà adv. Gdž maža risčia: Tau nėra strioko, jok sau biznà Čk. Jis bėga bizniukè Čk. Kumelė bėga biznikè Grk. Vaikas tur biznutè bėgti, kad spėtų su dideliu Gs.

bìznė sf. (2)
1. žr. 2 biznis: Menka bìznė iš šio turgaus – ant pyrago vos pelniau Vvr.
2. Lkv, Tv vakaronės, šokiai.

bizniáuti, -iáuja, -iãvo intr. Gs prekiauti: Jis bizniavo linais rš.

bizniẽrius, -ė smob. (2) verslininkas: Atėjo naujas čia žmogus į buvusį Amerikos biznierių lizdą rš.

biznẽlė sf. (2) Rk trumpi kailiniai, puspaltis: Bernam geriausias žiemos drabužis – biznẽlė Užp. Pasisiuvo trumpą biznẽlę Ut.

biznẽlis sm. (2)
1. žr. biznelė: Su bizneliù jau šalta, apsivilk kailiniais Užp.
2. šiaip trumpas daiktas: Imk biznẽlį (sudilusį peilį) ir skusk bulves Sv.

biznė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. skursti, nusigyventi: Biznė́jo biznė́jo žmogus, pakol visai į nieką nuejo Trgn.
nubiznė́ti intr. nuskursti, nusigyventi: Anas dėl šitos niekės da nenubiznės Trgn.
subiznė́ti intr. sutrumpėti: Uodegos išsišėrė, regis, kad visai subiznė́jo Ds.

bizninė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. be reikalo bėginėti: Ką dykos bizninėja aplink bažnyčią, čia gerą darbą padarys V.Myk-Put.

bìzninti, -ina, -ino tr. daryti bizną, trumpinti: Mergos bìznina sukneles Ds.
nubìzninti tr. sutrumpinti: Paltą nubìznino Vžns. | refl. tr.: Ė kad nusibìznino suknelę Užp.
subìzninti tr. sutrumpinti, padaryti bizną: Kas tau siuvo tokias kelnes, kad tep subìznino? Mrj.

bìznyti, -ija, -ijo žr. bizninti: Nebìznyk jau labai, kailiniukai ne kasmet siuvami! Pbs.
apibìznyti tr. aptrumpinti, padaryti bizną: Tokie buvo ilgi, gražūs plaukai, o dabar visai apibìznyta, atrodo kap baidyklė Dglš.
nubìznyti žr. nubizninti: Jis nemoka siūti: kad nubìznija drapaną, tai nėra jos nė kur dėti Všk.
užbìznyti intr. suduoti: Kai užbìznijau pauodegin, tai greit nuejo Dglš.

biznénti, -ẽna, -ẽno intr. ristele bėgti, biznoti: Koks jo bėgimas, biznẽna sau povaliukais! Alk.
atbiznénti intr. Gs mažais žingsneliais atbėgti.
nubiznénti intr. ristele nubėgti, nubiznoti: Antanėlis paskui šunį į laukus nubiznẽno Plv.

bìznas, -à adj. (4)
1. Ds be uodegos; su trumpa uodega: Šitas arklys labai bìznas Antz. Kalė biznà, bet šuniukai ne visi biznì Smn. Čiupk bìznąją vištą! Sv. Bìznas, negali nuo musių apsiginti Rgvl.
2. trumpas, striukas: Tavo bìznas botagas, nusivyk ilgesnį Kkl. Širma kumelytė, biznà uodegytė Mlt. Staltiesė biznà Drs. Paltas išaugtinis, biznas Dgl. Švarkas su biznõm rankovėm Vdn.

biznaĩ adv.: Biznaĩ malkas pjaunate Vdn.
3. prk. kuris stokoja ko, neturtingas, nusigyvenęs: Retas girtuoklis nebìznas PnmA.
bìzna n.: Šiemet mums šieno bìzna buvo Auk.
4. plikas: Nors tu to vaiko bìzno nelaikyk Kč.

biznininkas, -ė (neol.) smob. žr. biznierius: Sakyk man, kuo būdu tatai nutiko, kad jis su tais biznininkais susidėjo? LzP.

1 ×bìznis sm. (2) Slv mergaitės trumpų plaukų kasa.

2 bìznis sm. (2) Kp; rš duodanti pelno veikla, verslas.


3 bìznis, -ė smob. (2)
1. beuodegis; trumpauodegis: Nulėkė čia koks bìznis per laukus Ūd. Ir bìznė gyliuoja Krsn.
2. plikis, nuskurdėlis: Ko tu iš to bìznio nori? Sv.

1 bìznius sm. (2) velnias, kipšas: Žiūriu – bìznius ant panto sėdi Alk.

2 bìznius, -ė smob. (2)
1. beuodegis; trumpauodegis: Mano šuva bìznius Rud. Tu, bìzniau, beuodegi, kam paliejai man pienelį? Ant. Ir bìznė iš krūmų parzyliojo Kp.
2. kas seka paskui, biznoja: Žiūrėk, bìznius – liepiau būti namie, o jis irgi atbiznojo Brt.
3. kas be darbo vaikštinėja: Ką jis bìznius eis prie darbo, tik byzinėja, ir gana Jrb. Ir bizuliuosi iš kampo į kampą kaip bìznė! Jrb.

bizniùkas, -ė smob. (2) žemo ūgio dručkis: Žmogus striukas drūktas vadinas bizniùkas J.


bìzna n.: Bus bìzna (bloga), kai reikės skolas mokėt Žl.