Šėtonas

Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip „kaltintojas“, terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodis „šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį.

Šitaip.

Terminas priskiriamas žmonėms ir angelams.

Katrie prieštarauja.

Šėtonas (hebr. שָׂטָן vert. 'kaltintojas', aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان; rus. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą.

Galima pamanyti – jei ne žydai, jei ne jų mitologija, nebūtų šėtono…

Σατανάς – satanas.

Cатана – satana.

Шайтан - šaitan.

Слово «Шайтан» (شيطان) произошло от древнесемитского «сатан» — «противник».

šėtõnas (l. szatan) sm. (2) K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, šetõnas (2) Rtr, NdŽ, KŽ; L
1. H, R, MŽ, N, K, M, LL246 piktoji dvasia, velnias: Kaip vedas, šėtõnas uždengia akis (nemato ydų) JnšM. Prigundė mane šėtõnas sunkiai nusidėt Ūd. Su šetonais amžiname pragare Jzm. Ir šetonas pasijuokė iš to darbo Kos151. O kaip išpažino ji moterų stoną, baisesnė buvo da ir už šetõną JV939. Katroj savo vainikėlį po kojom pamynė, kuo gražiausią šėtonė̃lis virkštelių nupynė (d.) Čb. Jis išganys žmones savas nuog pragaro, nuog šetõno DP3. Kaip treškėjimą šetõnų ... ižkęst galėsime? DP11. Saulį karalių vargino piktos dvasios, tai yra šėtonas SPI259. Eik šalin nuog manęs, šėtone Ch1Luk4,8. ^ Ėda kai ponas, dirba kai šėtonas LTR(Jz). Kap dirbs ponas, tai dirbs ir šėtõnas Šlvn. Ko čia baladojys į tas duris kaip šėtõnas! Sd. Dvaro ponas – tai šėtonas KrvP(Zp). Nuo velnio eisi in šetoną apsiskųst LMD(Vlk). Jau turiu velnią, tai šėtono nereikia (turiu blogą žmoną, kitos nenoriu) Lp. Šėtonas velnius bara Sln. A šetõnas apsėdo, ka nieko negirdi! Žg. Ak tu, šetõno plunksna! Slnt.
2. scom. Vyž keik. blogas, nedoras žmogus, bjaurybė, nenaudėlis: Tai šėtõnas, nieko neprisiprašysi padėt! Sdk. Gal man Dievas lenks nuo šito šėtõno (nuo blogo vyro) Kzt. Į šėtõną tie jaunieji pavirsta Rsn. Šėtõnas gi tokia boba: atsivilko iš kur i, matai, ką pridirbo! Mžš. Juk atpula šetõnai, vaikesai tie, šakas nuplėšo, nudrasko! Tl. Maluoji, šetonè! Trk. Tokią jauną mergelką paėmė toks senis, šetõnas Sd. A tu dar, šetonè, neisi gulti! Trk. Šetone mylimiausias, aš tau parodysiu, kaip reik arklius į mūso avižas leisti! Brs. Sakiau vakar pusgalviui: nejokite toli. Bet ar klauso gi šitie šėtonai! V.Krėv. | Užlaužė jam (jurginui) šakneles šėtõnas vėjas Dkk. ^ Didžiausias šėtonas, jei iš ubago ponas Mrc. Kumetis ir ponas – žmogus ir šėtonas LTR(Srd). Girtuoklis karčemoj ponas, namie šėtonas KrvP(Vrn).
◊ gývas šėtõnas labai daug: Tų mašinų gývą šėtõną anie tura Pln. Valkiojas ir valkiojas, jau gývą šėtõną privilko žemių Vvr.

Szatan.

Gal iš Šėtos šėtonai?

Ar iš kitur jie, tik siautėjo Šėtoj?

Σατανάς, cатана, шайтан, szatan - visur "a", ne "ė".

ךãtas (vok. Schotte) sm. (4) KŽ
1. MŽ, Sut, N, K, FrnW, NdŽ škotas: Šatų žemė Q462, SD364.
2. FrII313, K, Rtr, BŽ343,600, FrnW, NdŽ, KŽ prekiautojas, pirklys (ppr. keliaujantis): Tikrai tas šatas yra ST528. ^ Su šatu bei klebonu (kunigu MŽ423) nebylinėk MŽ, N, Sch97, PrLXVII17.
3. reformatas: Šãtų bažnyčia MitI133, KŽ.

Škotas.

Скот.

šãtija (nlt.?) sf. (1) Km, Pl, Dgč būrys, gauja (nenaudėlių, piktadarių): Nesusidėk su ta šãtija Blnk. Tokių šãtija susitaisė Pg. Priėmė ir jį ton šãtijon Blnk.

šatìljos (nlt.?) sf. pl. (1) K, NdŽ laivelio dugno lentos.

ךãtotis, -ojasi, -ojosi (sl.) skeryčioti, smarkauti: Ko tu čia šãtojies? Brž. ^ Šatojasi, matojasi – kampe kavojasi (šluota) LTsV599(Dv).

šatráika (hibr.) scom. (1) menk. vėjavaikis, plevėsa: Ta šatráika vėjus gaudo Snt.

ךãtininkas sm. (1) Plng, Gršl, Tl žr. šatas 2.

šatragõnas scom. (2) apie ilgą, laibą: Tokis milžinas šatragõnas Vlk.

šatrakõjis, -ė smob. (2) menk. kas ilgų, laibų kojų: Toks šatrakõjis! Dkš. Šatrakõjė ana, kūda labai Drsk.

šatramãzgis, -ė smob. (2) menk. kas nerimtas, paplavūnas: Tokią šatramãzgę mergą nusisamdęs, naudos neturėsi Sdr.

šatrãnas (nlt.?) scom. (2) pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis: Šatrãnai esat, ne linskleidžiai, kad teip plaikstot skleisdami Šts. Būs geldo[je] balti makaronai – neės šatrãnas Rt. Priėmė į žentus tokį šatrãną, beveik pačius užmušo Šv. | Įkìšu šluotą į subinę, ir galėsi šatranù lėkti Sd.

šatraū̃sis sm. (2) Snt vyras su ilgais ūsais, ilgaūsis.

šãtrinti, -ina, -ino intr. greitai eiti, važiuoti: Toks anos lengvus dviratelis, teip ana šãtrina Trk.

šatrùs, -ì adj. (4) DŽ, FrnW967, NdŽ, Grg gyvas, greitas, mitrus: Šatrùs vaikas – mitrus, neapsileidąs Šts. Šatrì gaspadinė, o vaikai kramais aptekę, nukramėję Ggr. Šatrì boba – visais raita jo[ja] Skd. Šatrusis berniukas mėgo visur landyti rš. Atbėgo kiškis į palaukę, šatrus, jaunas, pasiklausė, pastatęs ausis, kur šunes lojo P.Cvir.

1 šàtryti, -ija, -ijo tr. šnek.
1. LKKXIX113(Krš) godžiai valgyti.
2. Ub mušti.
1 sušàtryti šnek.
1. tr. godžiai suvalgyti: Sušàtrijom po tris kleckus i susirgom Krš.
2. intr. suduoti, sukirsti: Ans ta gerai sušàtrijo su tą lazda Ub.

šatrijà sf. (3b) FrnW967, NdŽ, Grg, (2) DŽ, NdŽ; Kos37(I), TŽI364
1. apie pikto būdo, pašėlusią, nesugyvenamą moterį: Jei kokią šatriją mergą gaus už pačią, aptalžys aną patį J. Jergau, koks rūstis mergos – šatrijà! Rdn. Neraminas tos šãtrijos bobos DūnŽ. Tokios šãtrijos ir užsimeta lėtims vaikiams Krš. Nepavydu Jonienei: tokią šãtriją gavo marčią, ka sriubos šaukšto gailias įpilti Sd. Pirmoji pati buvo kas vien reikiant pasiutusi, antroji – tikra šatrijà Brs. Jau tokios antros šatrijos must nė pekloj nebrastumi kaip muno merga Vvr. Ką ta, šatrijà ta! NmŽ. ^ O tu, sena šatrija! I. Ak tu, šatrijà! Vgr. Ana kaip šatrija suniurusi J. O rūstis mergos – kaip šatrijà Krš.
2. apie smarkią, judrią moterį: Tikra šatrijà ta merga: anai tik vakaruškos galvo[je] Grg. Ši mergikė tai tikra šatrija Als. ^ Ana kaip kokia šatrijà Vvr. Kaip šatrija laksto Kos264. Įpuolė kaip šatrijà Sd.

Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete, arba Luokės piliakalnis, Šatrija (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1393K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1199) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija.



Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos renkasi visos Žemaitijos raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko. Žmonės kalba, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Pelės kaip mat išsilakstė, ir taip prigijo Šatrijos pavadinimas.

ךatanas sm. BzB163, MitV20(WP218) žr. šėtonas.

ךatõnas sm. (2) NdŽ; Sut, FrnW žr. šėtonas:
1. Eik, šatõne, šalin DP107. Ieva ... pakurstymo šatono pakluso DP491.
2. Ko užsėdot, šatõnai, biedną bobą? Krš. Gavo šatõnas par kepenas (gavo mušti)! Krš.

šàte interj. Plv cit (tildant kelis asmenis): Vaikai, šàte, per jūs riksmą negalima nei susikalbėt! Mrj.

2 ךatrà sf. (4) Š, NdŽ, (2) NdŽ; M, Rtr, KŽ žr. 2 šėtra 1: Kada šatrosu gyvensit, būsit kaip šviesumas sparnų karvelio Mž289.

¡Viva la América Socialista!

B.Obama pasirašė įstatymą dėl Volstrito reformos.

1. Mayer Amschel Rothschild 11:09 07-22 IP: 80.240.9.72
Give me control of a nation' s money and I care not who makes its laws. Atiduokit man šalies pinigų kontrolę, ir man nusispjaut, kas leidžia jos įstatymus.

2. idomu 11:30 07-22 IP: 94.246.126.185
gal kas galit aiskiau paaiskint kaip sis istatymas veiks?

3. romualdasvisockas 11:37 07-22 IP: 217.36.229.154
TAI GRAZUS SOCIALIZMAS, TIK JIS SEIMININKO RANKOSE, O SEIMININKAS LIAUDIS, NEJAU JUMS DAR NEDAEDE TAS LIETUVISKAS LAUKINIS KAPITALIZMAS, KAD GALETUMETE SUPRASTI-K.MARKSAS -PREKYBA, PRAMONE, BANKINE SISTEMA-VISKAS VALSTYBES RANKOSE T.Y - JUSU, TURESITE VISAS SOCIALINES GARANTIJAS, NEREIKES VERGU BUTI PAS SAVO LIETUVOS VERGVALDI IR PAN, NNERA LAIKO DAUG RASINETI!!!

4. Iš didelio debesio to 2 12:22 07-22 IP: 80.240.9.72
Prezidentas, kuris 2 300 puslapių įstatymo projektą turėtų pasirašyti kitą savaitę (pasirašė), žadėjo, kad ši reforma padarys galą „šešėliniams susitarimams“, kurie privedė prie 2008 metų pasaulio ekonomikos nuosmukio, nugramzdinusio JAV ekonomiką į gilią, bedarbių gretas didinančią depresiją.

Google: Senatas uždegė žalią šviesą B.Obamai pasirašyti istorinį Volstrito reformų įstatymą.

2 300 puslapių įstatymas veiks ohoho kaip!


Įdomu, sovietinio socializmo laikais CK plenumas parašydavo 2 300 puslapių nutarimą?

Kažin...

5. Fidel Alejandro Castro Ruz > 4 12:27 07-22 IP: 67.159.5.99
¡Viva la América socialista!


6. bernanke to romualdasvisockas 12:30 07-22 IP: 67.159.5.99
Perkeliu FED i Pasaulinio Kapitalizmo Bastiona - Lietuva.

Nekaip einasi

Remiantis patikslintais Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ES einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 34,8 mlrd. eurų, palyginti su 50,6 mlrd. eurų pirmąjį 2009 m. ketvirtį ir 13,4 mlrd. eurų ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį ES užsienio prekybos paslaugomis deficitas sumažėjo nuo 43,9 mlrd. iki 31,8 mlrd. eurų. Prekyba paslaugomis iš deficitinės (4,9 mlrd. eurų) tapo perteklinė (2,4 mlrd. eurų).

Pirmąjį šių metų ketvirtį ES užsienio prekybos su JAV perteklius sudarė 14,1 mlrd. eurų, su Šveicarija - 4,4 mlrd. eurų, su Honkongu - 4,1 mlrd. eurų, su Brazilija - 3 mlrd. eurų, su Kanada - 2,2 mlrd. eurų, o su Indija - 0,9 mlrd. eurų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį ES užsienio prekybos paslaugomis deficitas sumažėjo nuo 43,9 mlrd. iki 31,8 mlrd. eurų. Prekyba paslaugomis iš deficitinės (4,9 mlrd. eurų) tapo perteklinė (2,4 mlrd. eurų).

Pirmąjį šių metų ketvirtį ES užsienio prekybos su JAV perteklius sudarė 14,1 mlrd. eurų, su Šveicarija - 4,4 mlrd. eurų, su Honkongu - 4,1 mlrd. eurų, su Brazilija - 3 mlrd. eurų, su Kanada - 2,2 mlrd. eurų, o su Indija - 0,9 mlrd. eurų.

Prekybos su Kinija deficitas siekė 30,9 mlrd. eurų, su Rusija - 13,5 mlrd. eurų, o su Japonija - 7 mlrd. eurų.

JAV einamosios sąskaitos deficitas pastaraisiais metais pasiekė 6–7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį, t. y. daugiau kaip 800 mlrd. dolerių. Kaip gana uždarai, palyginti nedaug su užsieniu prekiaujančiai ekonomikai, tokia suma tikrai yra didelė.

Kas ta einamoji sąskaita, apie kurią daug kalba ir Lietuvos verslo žiniasklaida? Einamoji sąskaita parodo, kiek šalis importuoja ir eksportuoja, kiek gauna pajamų iš investicijų užsienyje ir kokią grąžą duoda užsienio investuotojams, kiek į šalį įplaukia ir išplaukia emigrantų ir užsienyje dirbančių piliečių siunčiamų pinigų bei negrąžinamos užsienio šalių pagalbos (tokios kaip Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvai).

JAV atveju didžioji šio grynojo piniginių srautų deficito su pasauliu priežastis yra ta, kad amerikiečiai importuoja gerokai daugiau prekių ir paslaugų iš užsienio šalių, nei eksportuoja į jas. Nuo šio JAV vartotojų noro išlaidauti iš esmės priklauso ir viso pasaulio ekonomikos pulsas, pirmiausia tokių šalių kaip Kinijos, Japonijos, Pietryčių Azijos valstybių ir naftą eksportuojančių šeichų karalysčių.

Einamosios sąskaitos deficitas (ESD) turi ir kitą, „veidrodinę“ interpretaciją. Ji reiškia, kad šalies ekonomikos dalyviai – namų ūkiai, įmonės ir vyriausybė – išleidžia daugiau, nei uždirba, sutaupo mažiau, nei investuoja, ir šį skirtumą finansuoja skolindamiesi užsienyje.

Ne tik mums, bet ir, pasirodo, JAV, padeda užsienis...

Pasauliui skolina užsienis:)

Be sienų būtų bėda...

Skaičių kipšas

Arithmetic or arithmetics (from the Greek word ἀριθμός = number) is the oldest and most elementary branch of mathematics, used by almost everyone, for tasks ranging from simple day-to-day counting to advanced science and business calculations. It involves the study of quantity, especially as the result of combining numbers. In common usage, it refers to the simpler properties when using the traditional operations of addition, subtraction, multiplication and division with smaller values of numbers.

ριθμός – ritmas, ritmiškai.

ἀ - neiginys.

Panašiai, kaip: socialus - asocialus.

ἀριθμός – neritmiškai.

Pasaulis – judesys.

mathematic
late 14c. as singular, replaced by early 17c. by mathematics, from L. mathematica (pl.), from Gk. mathematike tekhne "mathematical science," fem. sing. of mathematikos (adj.) "relating to mathematics, scientific," from mathema (gen. mathematos) "science, knowledge, mathematical knowledge," related to manthanein "to learn," from PIE base *mn-/*men-/*mon- "to think, have one's mind aroused" (cf. Gk. menthere "to care," Lith. mandras ( :) )"wide-awake," O.C.S. madru "wise, sage," Goth. mundonsis "to look at," Ger. munter "awake, lively").

Mathema - žinojimas ar matymas?

O gal numatymas?

Rūpintojėlis

TVF sumanė savo kapitalą padidinti iki 1 trln. JAV dolerių.

1. Reikia pinigų? Pinigų yra! 12:43 07-20 IP: 80.240.9.72
Google: GDP vs National Debt by Country.

2. TVF - rūpestingieji mūsų... 12:44 07-20 IP: 80.240.9.72
Sumanieji...

3. aha 13:31 07-20 IP: 81.7.76.62
kapitalas didinamas ivedant i langeli skaiciu ir paspaudziant ok mygtuka, tikru realiai ekonomikos sukurtu pinigu tame fonde nei kvapo

Tikri, realiai ekonomikos sukurti pinigai - tokie būna?

Tiek to.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nusprendė savo kreditinių išteklių apimtis padidinti iki 1 trln. JAV dolerių, skelbia anoniminis šaltinis Pietų Korėjos vyriausybėje. Taip fondas nori sustiprinti savo pozicijas kovoje su pasauline finansų krize.

:)

Sprendimas dėl TVF kapitalo padidinimo gali būti priimtas eilinio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo, kuris įvyks šių metų lapkričio mėnesį Seule, metu. Pernai G20 nustatė 750 mlrd. JAV dolerių vertės TVF kreditinių išteklių apimtis. Iš šios sumos fondas jau suteikė antikrizinių paskolų Rumunijai, Ukrainai, Vengrijai, Kolumbijai, Ispanijai, Baltarusijai, Latvijai, Pakistanui, Meksikai ir kitoms šalims.

Didinti TVF kapitalą ragina fondo vadovas Dominique Straussas-Kahnas.

Rūpintojėlis.


Parūpins trilijoną.

Ir mums paskolins.

Už palūkanas.

Mažesnes, negu.

Bet su papildomom sąlygom.

Visiems to trilijono, žinoma, neužteks - tuo labiau, kad jo mūsų
r ū p i n t o j ė l i s mums ir neduos, o tik, viso labo, paskolins.

Bet vis tiek - rūpinasi, stengiasi...

Aleksandrai, Kazimieras ir karūnos

Štai Aleksandras Vytautas, stovintis anapus tvoros:


Jam patinka plika galva stovėti, užtatai karūną jis ant žemės pasidėjo.

Stovi jis šitaip, Aleksandras Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, Kernavės klebonijoj.

Nuotrauka iš angliškos Vikipedijos, lietuviškoje liko tik Aleksandras Vytautas.

Ar atpažins ateities Lietuvos jaunimas, kad čia – Vytautas Didysis?

Ar patikės, ar nesakys – koks jis Didysis, jei klebonijos kieme stovi?

Ar nemanys, kad jisai - koks vietinis prisiplakėlis prie Visų Laikų Aleksandrų?

O gal, neduok Dieve, kada nors pamanys, kad tasai Aleksandras Vytautas - vyriausias iš kunigo klebono pagalbininkų, kad jau didžiausias tarpu kunigaikščių klebonijos kieme?

Šis Aleksandras stovi Panevėžy.


Išrodo jis visiškai kitaip, negu Aleksandru Vytautu pavirtęs Vytautas Didysis.

Stovi miesto centre, o ne klebonijos kieme.

Ir aplamai, pasirėdęs jis lyg Karolis Didysis, o ir išrodo tikrai ne prasčiau.

Tik gerokai taikingesnis ir nuolankesnis už Karolį - tasai viena ranka plikais ašmenim grasina, kitoj - valdžios simbolį laiko, Aleksandro gi kalavijas makštyse, o rankoj jis - bažnyčią neša.

Stovi Aleksandras Panevėžy, o guli Vilniaus Arkikatedroj.

O ant jos stogo trys skulptūros - viršuj stovinti šv. Elena (Rusijos globėja) neša Lietuvai tikėjimą, o jos šonuose, žemėliau, anai pavaldūs šv. Kazimieras (Lietuvos globėjas) ir šv. Stanislovas (Lenkijos globėjas).


Šita skulptūrinė grupė buvo sumanyta vyskupo Masalskio, katras per 1794-tų metų sukilimą buvo apkaltintas valstybės išdavimu ir Tado Kosciuškos įsakymu areštuotas.

1794 m. birželio 28 d. Varšuvoje jį pakorė gatvės minia.

Šv. Kazimieras yra Aleksandro brolis.

Jį prisimenam eidami Kaziuko mugėn.

Lietuvių liaudies skulptūroje Šv. Kazimieras visada vaizduojamas visu ūgiu, karališkais rūbais, su karūna ant galvos.


Ne lietuvių liaudis jį šitokį pastatė ant Arkikatedros stogo stovėti:



O kur gi jo karūna?

Štai ji:


Grįžkim Kernavėn, katros klebonijoj Aleksandras Vytautas, vaidindamas Vytautą Didijį, stovi.

Ten, anot Vikipedijos - pirmojoj lietuvių sostinėj, nėr paminklo legendiniam jos įkūrėjui Kerniui.

Tik baras yra, jo vardu pavadintas.

Užtatai miestelio centre - teisybė, ne ant piliakalnio, o priešais božnicą - Mozė stovi:


Tik ragų, kažkodėl, beveik nematyti.

P.S. Aleksandrui kiton rankon karčemą pamiršo įdėt...

Siela

Siela (lot. anima) daugumoje religijų vadinama savarankiška substancija, egzistuojanti kiekvieno žmogaus viduje. Taip pat siela laikoma kūno ir materijos priešingybe.

Religijose siela dažniausiai laikoma nemirštančia ir amžina; manoma, kad ji atsiskirianti nuo kūno mirties metu.

Dauguma filosofų sielą supranta kaip nematerialią substanciją, o kai kurie mokslininkai bandė įrodyti jos egzistavimą, ieškodami mirusio žmogaus kūno masės pakitimų.

Žodis psichologija kilo iš gr. psyche 'siela'.

Lotynų kalbos žodis spiritus turi žodžio „siela“ šaknį ir išvertus reiškia „kvėpavimas“.

Hebrajų kalba žodis nepheš reiškia ne tik 'siela', bet ir 'gyvenimas' arba 'būtinas kvėpavimas'.

Negi jie netiki sielos buvimu, o gal nebeturi jos?


Anima.

Animal.

animal (n.)
late 14c. (but rare before end of 16c., and not in K.J.V.), from L. animale "living being, being which breathes," neut. of animalis "living, of air," from anima "breath, soul" (see animus). Drove out the older beast in common usage. Used of brutish humans from 1580s. As an adj., attested from 1540s; animal rights is attested from 1879; animal liberation from 1973. Animal magnetism originally (1784) referred to mesmerism (q.v.). Animalism "the doctrine that man is a mere animal" is from 1857.

animus
1820, "temper" (usually in a hostile sense), from L. animus "soul, mind, courage, desire," related to anima "living being, soul, mind, disposition, passion, courage, anger, spirit, feeling," from PIE base *ane- "to blow, to breathe" (cf. Gk. anemos "wind," Skt. aniti "breathes," O.Ir. anal, Welsh anadl "breath," O.Ir. animm "soul," Goth. uzanan "to exhale," O.N. anda "to breathe," O.E. eðian "to breathe," O.C.S. vonja "smell, breath," Arm. anjn "soul"). It has no plural. As a term in Jungian psychology for the masc. component of a fem. personality, it dates from 1923.

Kas čia taip pasistengė pripainioti?

Siela.

Sielis.

Sieliai.

Galima ir nesijuokti - žodžių šaknis tai ta pati.

Šiandien sunku vienareikšmiškai paaiškinti, ką Neris reiškė mūsų protėviams, bet, be jokios abejonės, ši upė sietina su laidojimo papročiais. Vienas iš svarbiausių argumentų, pagrindžiančių šias sąsajas - tai pilkapynų grupių (V- X a) Neries pakrantėse gausa. Tokias išvadas galima daryti ir remiantis parke surinkta tautosaka bei mitologija. Padavimuose galima atsekti mitologinius ryšius tarp pilkapynų ir netoliese esančių rėvų (akmenų grupių), kuriose vanduo atlikdavo savotišką tarpininko vaidmenį tarp šio ir ano pasaulio, padėdamas vėlei išsivalyti ar tapdamas laikina jos buveine. Tą patį galima pasakyti ir apie upės vagoje gulinčius akmenis, kurie, pasak padavimų, yra užkeikti žmonės, dėl vienokių ar kitokių priežasčių “užstrigę” pereinant iš vienos erdvės į kitą.

Atsargiai galima pabandyti Nerį tiesiogiai susieti su laidojimo vieta iki atsirandant palaikų deginimo papročiui. Yra tik prielaidos, kad II - IV a. didžiulių gyvenviečių prie Neries gyventojai mirusiųjų kūnus galėjo laidoti leisdami į upę. Istorikai stebisi, jog šio laikotarpio gyvenviečių yra aptinkama (parko teritorijoje iš šio laikotarpio žinomos Karmazinų, Grabijolų senovės gyvenvietės), tačiau laidojimo vietų nerandama. Atsakymus gali pateikti ir upės vardo kilmės paieškos. Upė seniai turi du vardus. Tai galėtų būti paaiškinama tuo, kad prie Neries gyveno skirtingų etninių grupių atstovai. Vakaruose ji vadinta Nerimi, rytuose Velja (Vilija, Vilja). Pati Vilijos reikšmė aiškinama skirtingai. Vieni sieja su slavišku žodžiu “velija” (didele) arba “zavilistaja“ (susivijusi vingiuota), kiti – su lietuvių kalbos žodžiu “vėlė”* (mirusiojo siela). Yra prielaidų Neries vardą kildinti nuo žodžio nerti, panerta upė, nėrovė, narė, “undinė”.

Yra dar viena versija - Neries vardas gali būti tapatinamas su šio vandens telkinio dievybės vardu! XVIII a. vidurio literatūroje Neris buvo laikoma Vilijos upės deive. Vilniaus poetas Bazilis Bonifacijaus Jakimavičiaus po dviejų iš eilės Vilniaus miestą nusiaubusių gaisrų (1748 m. ir 1749 m.) kreipėsi į Vilijos upę, prašydamas jos miestiečių kančias perduoti deivei Neriai:

„Upe, kur nuneši mano ašaras,
Ištirpusias tavo skaisčiuose vandenyse;
Apreikšk mano dejones, apreikšk neramybę...
Te tavo Neris apreiškia ir dievams,
Kurių valdžioje jūrų gelmės,
Mano kančias ir nenumaldomą gailestį.
Pasakyk, Vilijos upės skaisčiausioji deive,
Nimfoms – tavo sesėms, vandens dievybėms,
Kokia didi ugnis sudegino tavo blakstienas,
Kaip buvai beužtrokštanti nuo mirtinų dūmų,
Kaip tavo vandenys, bejėgiai užgesinti šį karštį,
Dejuodami skalavo miesto pelenus“.

Poetas po žodžiais „Te tavo Neris...“ pateikia ir paaiškinimą:

„Žmonės pasakoja, kad Neris – tai upės Vilijos nimfa, kurią lietuviai stabmeldžiai garbino kaip deivę. Ji taip pat turėjo jai skirtus savus aukurus įvairiose vietose, upės pakrantėse, pirmiausia vietovėje, vadintoje Kernave, kur buvo ir Neriškių miškas. Žvejai ir sielininkai, sukūrę laužą iš sakingų medžių, ten degindavo tam tikras aukas“.

Istoriko V. Vaitkevičiaus žodžiais tariant, jeigu ateityje pavyktų įsitikinti cituotų eilučių autentiškumu, šį šaltinį tvirtai galėtume laikyti upės sakralumą patvirtinančiu liudijimu.


* Vakar užsukau į Karmazinų pilkapius, ten dalis šio teksto pažintiniо pėsčiųjų takо skyde buvo išpjauta.