2010-08-27

Valdovai

Didieji kunigaikščiai ir didikai visokeriopai rėmė turtingus žydus, nes šie už nuošimčius skolino jiems pinigų, krašte plėtojo piniginę prekinę apyvartą.

Ne už nuošimčius, už palūkanas, skaičiuojamas nuošimčiais.

Keisti sąvokas - pavojinga.

Palūkanos nėra nuošimčiai.

O pinigai - ne gėris.

Pinigai yra visuomenės skola bankams.

O skolinimas už palūkanas nėra pagalba.

Demos + kratos = demokratija.

Rinkimų metu deleguojame savo įgaliojimus valdyti mus mūsų išrinktiesiems.

Mat, netgi interneto amžiuje patys, kažkodėl, savęs valdyti negalim.

Ar nebenorim?

Ar įpratimas - antras prigimimas?

Ar tiesiog - garde gardu?

Kriu kriu?

Kokie jie, mūsų valdovai?

Demos + agogos = demagogas.

Žmonių, liaudies vadas.

Mūsų visų lyderis.

Na, demokratiją dar pripažįstam, nors tos kalbančios lėlės ir įtartinai atrodo, bet demokratiniuose rinkimuose rinkto savo, vadinasi, liaudies lyderio, senovišku, tokiu vis dar madingu graikišku, demagogo vardu kažkodėl nebevadinam.


Nuinfliavo tas kadaise gražus graikiškas titulas.

Kada?

Ar ne tada titulų nuvertėjimas prasidėjo, kai aiškių lietuviškų vardų atsisakėm?

Kai valdantieji dvigalvį, patys bevelydami likti šešėlyje, užvaldė ir mūsų valdovus, pavertę juos savo tarnais, už virvelių tampomomis lėlėmis?

Kokie jie, mūsų rinktieji, valdovai, po perkūnais, jei sugebėjo praskolinti visą pasaulį?

ìždas
sm. (2) NdŽ
1. Š valstybės lėšų visuma, pinigų kasa: Ižde randasi auksas, sidabras, žemčiūgai ir akmenes brangūs SPI354. Iždą atvėrė PK154. O kokie gi mumus iždai MP132. Kursai išima ižg iždo (arba skarbo) savo naujus ir senus daiktus Ev. Juozapas surinko už parduodamus javus visus pinigus ir juos sukrovė į karaliaus iždą Skv1Moz47,14. | Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus rš. Į ... iždą kiekvienas šį tą kas savaitę įneša pagal savo turtą A1884,263.
2. JJ, Vad išlaidos, lėšos: Kad nebūtų tiek daug iždo, jų (apmušalų) seniai jau nebemaino J.Jabl. | Iždai, arba kaštai, tam yra didžiai maži S.Dauk.
3. CII396, M, Š turtas, lobis, lobynas: Kur yra iždas, arba skarbas, mūsų, ten yra ir širdis M.Valanč. Ieškodamas užslėptų iždų, arba skarbų, pačius kapus draskė ir naikino S.Dauk. Baimė mane apėmė, matant mano visus iždus, galinčius sugruvimūse kalno prapulti I. Žmonės mat ieško užkasto girioje iždo rš. Iždą krauju, gaminu SD337. Nesa kam derėtų žmogui iždą kokį žinoti kur esant, o nežinotų tą kaipo išgauti BPI76

Kaip jiems, mūsų rinktiesiems, liežuvis apsiverčia iždu vadinti skolų sąrašą?

- Tai balamūtai!, - sakytų protėviai.

- Kaip tokius sau ant galvų užsileidot?

atsakytume?

O kur tie kiti, tikrieji, lyderiai?

Syn + agogos = lyderiai sykiu.

Kur jie, kur?

Čia?

Panašu į tai.

O demos tada kur?

Kurgi liaudis?

А народ в поле, пашет?

Tai gal reikia, šitą patį, visiem pasakyt, kad nepamirštų plūgą mest ir nusilenkt žemai, kai valdovai pro šalį važiuos?

O gal geriau pasitart su mūsų rinktais išrinktaisiais - visiems lenktis, ar tik tiems, kur pinigus skolina?

Ar niekam nesilenksim?

2010-08-25

Unija

Esu katalikas taciau niekad baznycioje neesu girdejes sakant kad skolinti su palukanomis nuodeme, taciau biblijoje ir ivairiuose rastuose labai grieztai kalbama ta tema.
Kaip yra is tikruju ? Kokia katalikiškoji pozicija šiuo klausimu ?

In the book of Luke Jesus makes it clear that we're not even to turn our enemies away in their need:

"Give to everyone who asks you, and if anyone takes what belongs to you, do not demand it back. . . .

"But love your enemies, do good to them, and lend to them without expecting to get anything back. Then your reward will be great, and you will be sons of the Most High, because he is kind to the ungrateful and wicked." (Luke 6:30, 35, NIV)

Many Christians who pay exorbitant interest on loans don't realize that the Bible prohibits lenders from charging interest.

Exodus 22:25-27:

“If you lend to one of my people among you who is needy, do not be like the money lender; charge him no interest."

Many Christians struggling to repay loans that have doubled or tripled due to interest charges feel guilty about filing bankruptcy because they are unable to repay their debts. But the Bible makes it clear that it is not the debtor who is guilty in this case; but the lender because he often takes advantage of people in vulnerable and desperate situations.
Leviticus 25:35-37:

“If one of your countrymen becomes poor and is unable to support himself among you, help him as you would an alien or a temporary resident, so that he can continue to live among you. Do not take interest of any kind from him, but fear your God, so that your countryman may continue to live among you. You must not lend him money at interest or sell him food at profit.”

How many of us have been up against the wall facing foreclosure and through our desperation been taken advantage of by money lenders who offer to "save" us by refinancing our delinquent mortgage at astronomical interest rates? How many of us have faced an illness and mounting medical bills, missed payments on credit cards due to crises only to see our $2000 debt morph into a $5000 lawsuit because we're unable to pay? If that's you or someone you know, understand that the Bible says that these interest rates are immoral and that you're not obligated to pay if you've gone bankrupt under the law--both God's and Man's.

The prohibition against Christians charging interest grew in stages, from the council of Nicea in 425, but didn't reach its peak until 1311. With Christians not being allowed to do it, Jewish lenders filled the gap.

Jonas Kalvinas buvo pirmasis bažnyčios vadovas, kuris palaimino skolinimą su palūkanomis.

Jonas Kalvinas gal Senąjį Testamentą labiau skaitė?

The Torah expresses regulations against the charging of interest in the Exodus 22:25-27, Leviticus 25:36-37 and Deuteronomy 23:20-21. In Leviticus loans themselves are encouraged, whether of money or food, emphasizing that they enable the poor to regain their independence, but, like the other two places in the Bible, forbids the charging of interest on the loan. All three places state that the charging of interest is exploitative. In Exodus and Deuteronomy it is clear that it would be acceptable to charge interest on any loan to a non-Jew.

"Do not charge your brother interest, whether on money or food or anything else that may earn interest. You may charge a foreigner interest, but not a brother Israelite, so that the LORD your God may bless you in everything you put your hand to in the land you are entering to possess." (Deuteronomy 23:19-20, NIV).

Pirmieji įstatymai, kurie mini žydus, buvo Vytauto privilegijos Trakų žydams 1388 birželio 24 d., Bresto (Brastos) – 1388 Liepos 21 d. Vėliau (1388-1389) privilegijos buvo suteiktos Gardino, Lucko, Voluinės Vladimiro žydams. Vytauto privilegijomis žydų bendruomenės tapo pavaldžios tik didžiajam kunigaikščiui arba jo vietininkui, o žydai – laisvaisiais gyventojais.

Visas žydų bylas ir ginčus nagrinėjo žydų bendruomenė (kahalas), remdamasi savo įstatymais.

Už žydo (kaip ir bajoro) galvą reikėdavo atsakyti savo galva. Žudiko turtą pasiimdavo didysis kunigaikštis.

Už žydo turto vagystes buvo kariama.

Iš privilegijų matyti žydų verslai – palūkininkavimas, prekyba (privilegijoje nėra duomenų apie žydus amatininkus arba žemdirbius).

Už privilegijas ir teises žydai mokėjo didžiajam kunigaikščiui mokesčius.

Didieji kunigaikščiai ir didikai visokeriopai rėmė turtingus žydus, nes šie už nuošimčius skolino jiems pinigų, krašte plėtojo piniginę prekinę apyvartą.

Oficialia religija krikščionybė vėl tapo tik 1387 m., Jogailos ir Vytauto valdymo laikais.

Jonas Kalvinas - reformatas, protestantizmo pradininkas.

Tik ar prieš Jėzaus, kurio gyvenimu ir mokymu remiasi krikščionybė, draudimą palūkininkauti derėjo protestuoti?

Gal prieš patį palūkininkavimą derėjo?

Mes gi - Rymo katalikai.

Kadaise kalbėjomės su garbaus amžiaus seneliu apie tikėjimą ir Bažnyčią.

- Kunigėliai su žydeliais - išvien, - sakė tada senolis.

Neturėjo interneto, neskaitė šitokių citatų.

Senas jis buvo, ilgai gyveno, daug matė.

kùnigas sm. (3b)
1. CI908, KlG24, K psn. ponas, viešpats; vadas: Lietuvių žodis kunigas ir latvių kungs „ponas“ pateko mūsų kalbon tuomet, kai vokiečiai žodį Kuning (sen. vok. aukš.) ėmė jau tarti Kunig K.Būg. Jau dabar ir ponus kunigais pagauna vadyt R, MŽ. | Puldinėjimus vykdė karinių draugininkų būriai, vadovaujami vadų, kuriuos lietuviai vadino rikiais, arba kunigais rš.
2. psn. žr. kunigaikštis 1: Gediminas kunigas narsus rš. Kieno šitie aukšti dvarai? – klausia kunigaikštis. – Šitie aukšti dvarai, šviesiausiasis kunige, tai mano V.Krėv.
3. SD84, R, K dvasininkas (ppr. katalikų): Kunigai vargins žmonis pikčiau už ponus Žem. Įgaižus kùnigas, kad pradėmu gieža vien J. Eina ožys par bažnyčią, nori kunigs būti JV1038. Brolis kunigóp išvažiavo Lz. Kodrin jį nusiuntė kunigóp DP75. Vakar buvau kunigíep Lz. Eik, pasirodyk kunigui ir afieravok už apčystijimą savo Ch1Mr1,44. Kunigumpi vedė PK160. Kunigas taip tebylo Mž127. Duot tą galybę kunigamus DP141. ^ Kunigui niekad nepriduosi Zp. Vai, kunigaĩ kunigaĩ, jūsų Dievas – pinigai Plv. Kunigs pinigus kraują, velnias maišą siuva Ss. Kas tur daug piningų, tas nebijo nei kunigų LTR(Šll), Sim. Ir kunigas du kartus pamokslo nesako NžR. Kur kunigas piršlys, ten velnias šliūbą duoda Pn. Alus ne [v]anduo, kùnigas – ne piemuo Pln. Numirė Jonas su kunigu (t. y. prieš mirtį jam kunigas buvo atvestas) GK1939,103.
4. stulpas paremti kam: Nors ir vienuolika kunigų pastatė, lubos vis tiek įgriuvo Vb. Kluonas su kunigaĩs Švnč.

žỹdas, -ė (brus. жыд, l. żyd) (2) KBII53, BS158, K, -ė̃ (4) Sn
1. SD463, R, MŽ289, Sut, BS158, KBII53, N, K, M, LL330, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ žydų tautybės žmogus: Aš panašus toks į žỹdą, juodas buvau Ss. Maskoliui pieluit, žmogui mūs žemė krutėt, žỹdui targuit Dglš. Žỹdai su kromeliu eidavo per butus ir nešiodavo medžiagų ir kitokių prekių Plšk. Kaip vaikščiodavo pakiemiais kromelninkai žỹdai, tai jie jau vietoj laikraščių [nešiodavo žinias] Sk. Žỹdai labai dori, niekur nesutiksi girto žỹdo Všk. Karčemą tai žỹdas turia – be žỹdo tai neapseis Upn. Pabrikę turėjo žỹdas DrskŽ. Šmukulius visokius liuob pirks parduos: mokėjo tie žydai gyventi, anims kaukas mat nešdavo Yl. Žỹdam pardavinėjom paršų šerstį Dv. Šerinis žỹdas NdŽ. Teliokinis žỹdas NdŽ. Javą supirkdė žydai, anys pigiau mokėj[o] Pls. Žydaĩ superka rugius, – pavasarį jau pats perka žmogus Kpč. Iškulia, išarpavoja [sėmenis], atvažiuoja žỹdai, ir parduoda Kp. An šepečių šukuoja [linus], ir tada jau vežam, žỹdu[i] parduodam Sn. Jei drenas arklys, kulzuoja, tai ir mainydavo žỹdai ir čigonai Grv. Žỹdai žąsis, vištas išpirks Žd. Pirkinėjo žuvis žỹdas Strn. Būdavo, tai kmynų parenki, parduodi žỹdam Alvt. Silkių būdavo gerų par žydùs, kone kožnoj krautuvėj Kp. Derias tie žỹdai, ploja į ranką Pš. Dera žỹdai po šimtui kartų Dglš. Jo čebatukai da pas žỹdą ant lentynos (tik jų svajojama) Sml. Žỹdas nevogs, ale nusuks Dglš. Žỹdai kaipgi suks, jeigu ir nusuks kartą, taigi ant jį nebeateis pirktų Pnd. Per žydùs [daugiausia] buvo auksas Dglš. Ąžuolus pardavė žydám Vp. Ir be žydų miškus kirstų, kad tik žmonės pinigų turėtų J.Jabl. Biednam žmoguo geri buvo [žydai], su žỹdais galėjo sutarti Jdr. Ejom pri žỹdų darbuoties, žỹdai mokėjo brangiau Žd. Munie žỹdai buvo didiliai geri, mun jau žỹdų gailu buvo didiliai Vgr. Argi žydas ne žmogus, ne to paties Pono Dievo sutvertas, argi ne artimas mūsų? Žem. Žỹdai šeštadienį gerai užlaikė Plt. Nuo žỹdų možnėjo pasmokyt gyvent, kas proto turėjo Grv. Žỹdo man neteko matyt, kad gert[ų], kad stamalinėt[ų] Pl. Žỹdas siuvė i kailinius, i kostimus Gsč. Žỹdai tokie amatnykai, kur nereikia iš peties dirbt Užp. Tik žỹdai nenori ir krutėt Nmč. Žỹdo rugių pjaunant nematysi Pnd. Gydė daugiausiai moterys, bobutės, čerauninkės, žydai kartais LMD. Žydkiemis, tę žydų̃ daug buvo Vžn. Prieš karą žỹdų [Rumšiškėse] buvo daugiau kai žmonių Rmš. Anų visur buvo, kame tik miestalis – čia ir žỹdai End. Parleidom baisius laikus, užejo tas vokytis, iššaudė tus žydùs Jdr. Sako, te ir gyvų pakavojo žỹdų, kur te buvo duobės iškastos Pnd. Žydai bijo, kad katalikė priėmėja vaiko neužžegnotum katalikiškai Šts. Nesakei, berneli, kur turtus padėjai, kad žỹdo kešenėn visi jie nuejo (d.) JT469. Vaikai, nelįskiat, neikiat, sėdėkiat pri pečiaus, žỹdas pagaus (taip gąsdindavo vaikus) Žr. Žỹdai stipro kraujo, ilgai gyvena Aln. Eimu žỹdump pasdairytie Lz. Norėjau pirkt žỹduosej Lz. Joja kazokas ir klausia kelio jamp, žỹdip Lz. Žydau, tu pasilik į vežimą ir prispausk aną, kad ans nenurietėtų atgal į Miniją TDrVII101(Klp). Žỹdų karvės įpratytos liuobt namuos, lekia, negaliam užlaikyt Dj. O toj žỹdė sena turi kalbos kažin kiek Dg. Nu tai ana kaip jau nebeejo tarnaut, ana tada sako: – Nors ką, nors žỹdas atsiras, vis tiek eisiu (tekėsiu), ir gatava Rk. Jei žydą matei sapny, tai saugokis, kad tavęs kas nors neapgautų Klov. Kad kokioj dienoj žydų daug atvažiuoja, tai bus dargana (priet.) Sml. Žiūrėk žỹdas: blusa įkando, ir bėga pas daktarą Lnkv. Smirda žydù avelės mėsa Dkk. Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdamas, iš bėdos nei žỹdas jau priviliot pasipratin K.Donel. Žydai įsikūrė lenkų žemėj, antplūdo į Lietuvą ir į Žemaičius M.Valanč. Žydų vaikai žiponuoti, girtuoklių vaikai lopinuoti (d.) Tr. O tie žỹdai, tos žydelkos, šilkuoti būdami, iš svetimos procios turtą lengviai pelnydami JD294. Kaip pinigų nebeturi, žydą bargo prašo, žyds trejopai, ketveriopai, kaip nori užrašo JD294. Žydai ir čigonai procios neišmano, par savo suktybes lengvai pragyvena TŽIV600(Pmp). Nuvežiau [savo vyrą] į turgų, pririšau prie ratų, kad žyds atpirktų, cigons išmainytų MitV298(Šl). Rytą anksti kėliau veizdėt savo vyro, nei žyds nupirko, nei cigons išmainė KlvD147. Žydai stengiasi mus išsprausti iš visų vietų V.Kudir. Žmones žydų šakas kloja, tau, Christe karaliau, ant kelio Mž161. Tesakai man neištikįs žydas, kaip o kuriuo būdu sausa rykštelė prasprogo ir pražydo WP114. Ir kaip tatai jis kalbėjo, vėl išejo žydump ir bylojo jump VlnE200. Nesa jis jiemus buvo pasakęs save žydą santį BBEst3,4. Girdėjom teipajag daug iš žydų netikėjusius šį Kristų tikru Dievo pažadėtu mesijošiu esantį BPII5. Jezus šaukė Heli, iš to žodžio juokėsi žydai prakeiktieji PK161. Smarkiai išmuštą ir gėdiškai nukarūnavotą ir bjauriai suspjaudytą … Jėzų [Pilotas] išvedė oran ir parodė žỹdamus bylodamas: Šitai žmogus DP170. O kad žydaĩ gaudė ir raišiojo Viešpatį, tad mokytiniai, norėdami jo gint, klausės, jei lieptų jiemus kalavijais gintis DP156. Nieko kito tuomet nemąstė, tiktai kaip jį žydamus ižduotų SPII185. Minios žydų prieš išėjot, o palmas ant garbės dėjot SGI106. Jeigu tujan, kursai esi žydas, gyveni pagal būdą pahonių, o ne pagal būdą žydų, kodėl priverti pahonis, idant gytų pagal būdą žydų? Ch1PvG2,14. Kursai esmi apipjaustytas ašmoj dienoj, iš giminės Izraeliaus, iš plemės Benjamino, žydas iš žydų, pagal zokoną farizeušas Ch1PvP3,5. Žydai nes geidžia ženklo, o grekai ieško išminties Ch1 1PvK1,22. Ir žydamus stojaus kaipo žydas, idand įgyčia žydus Ch11PvK9,20. Klaudijušas pastanavijo, idant visi žydai išeitų iš Rymo Ch1ApD18,2. Atsakė jam žydai ir tarė: – Grieke užgimei, o mumis nori mokyti ŽCh101. Sergėdamies stambumo tų žydų̃ ir atskaluonių, sakiokime lėtumą ir nobažnumą šitai tos žmonos, kuri buvo figūra bažnyčios visatimės DP121. Ir nebūkime teip nemeilingumis, kaip buvo žydaĩ, kurie šitai pranašus ir apaštalus š[ventus] pamušė DP409. ^ Bijo kaip žỹdas kryžiaus Krtn, NmŽ, LMD(Šl), Trgn. Nekenčia kaip žỹdas kryžiaus An. Kentėjau i kentėjau kaip žỹdas kryžių Ub. Bijo kaip žỹdas kiaulienos JT263. Aš vandens bijau kaip žỹdas Rsn. Maž nepatinka bernas kaip žỹdui mėsa Pnm. Išnyko kaip žydo bitės Kos88. Išsiskirstė kaip žỹdo bitės Šk. Išsklido kaip žydo bitės Lk. Žydo bitės toroms išejo J.Jabl(Als). Bene žydo bitys apniko S.Dauk. Eina ir eina kai amžinas žỹdas Aln. Ko tu vis antriaip kaip žỹdas End. Gyvenkim kap broliai, rokuokimės kap žỹdai Lš. Gyvenkiam kaip broliai, derėkiam kaip žydai LTR(Žg). Derėk kaip žydas, užmokėk kaip krikščionis MŽ, MŽ132. Ką tu deriesi su manim kaip žydù Šk. Teisingas kaip žydo buožė (bezmėnas Skrd, Snt) Plt. Aimanuoja kaip žydas ožkos KrvP(Mrc). Visi buvę kaip žỹdų šeimyna pasleidę A.Baran. Pasileidęs kai žydo kelinės LMD(Šl). Tai pasileidimas – kaip žydo botagas LMD(Klov). Tąsais kai žỹdo botagas Kp. Pasileidęs kai žydo ožka LMD(Šl). Pasileidęs kaip žydo mielės LTR(Pn). Juodas kap žỹdas Dglš. Anas barzdotas kap kokis žỹdas Dv. Akys didelės kaip žydo (apie godų žmogų) Ėr. Ėda kaip koks žỹdas (valgo su kepure) Šk. Anies kai žỹdai vienas až kitą ažsistojinėja Švnč. Girgžda kap žydo ratai Kt. Teip ir velkam metus kaip žỹdai ratus (apie senus žmones) Krč. Stumiam metus kaip žỹdai ratus Upn. Kaip žydų arklį muni stūmė pešė ir į turgų vežė Ggr. Darbšti kaip žydo merga TŽV599(Al). Dykas kaip žydo bernas Snt. Derasi kap žydas LTR(Lzd). Tęsia tęsia kaip žỹdas smertį Ds. Pridėjo kai žydas pipirų LMD(Šl). Klausi kaip žỹdas kelio (apie nuolat klausiantį) Šk. Kaip laikaisi? – Kaip žydas prie vokiečio (apie prastai gyvenantį) Šk. Gražu kaip ant žydų kapų (negražu) Ds. Sklaidosi šimtinėm kaip žydas poteriais M.Katil. Tura piningų kaip žỹdas End. Giriasi kaip žỹdas su parkom Pš. Pula kaip žỹdas an kryžiaus (labai smarkiai) End. Tylia kaip žydas par Mikolą Prk. Engia kaip žydas arklį Ukm. Dirba kaip žydo arklys LTR(Vb). Triukšmas kaip žỹdų šuilėj Sk. Pasdarė erzelynas kap žydų škalon Lš. Šabo[ja] kaip žỹdas šuolė[je] End. Surūgęs kai žỹdo barščiai Jrk121. Virsta kaip žỹdas į ratus (akiplėšiškai braunasi) Slnt. Važiuoja kaip žydas kelio nežiūrėdamas LTR(Pšl). [Važiuoja] kaip žỹdas su puodais, taip pamažu Pkr. Važiuoja kap žydas LTR(Lzd). Nešiojasi kaip žydas kromą LTR(Zp). Pykstasi kaip žỹdas su pačia Nm. Besiginčija kaip žydas su čigonu, kurio arklys geresnis – vieno raišas, kito aklas KrvP(Btr). Merga be berno kaip žỹdas be maišo Aln. Ko taip dviese sėdite it žydų šermenyse? rš. Pripranti kai žỹdas par galvą mušamas Vkš. Dabar kelias [rogių] kap ant žydo liežuvio (slidus) Gs. Vis tu kaip žydas atbulai darai Kos151. Kai žỹdo karvė: valandoms balta, valandoms marga Jrb. Tep ji į jį įtikėjo, kap žỹdas į veršį (labai) Gs. Užsimanė kaip žỹdas ženytis Žg. Žmonas keičia kaip žỹdas arklius Sur. Įviso žỹdų kaip melnyčios žiurkių J. Seniau vaikų kaip žỹdų būdavo Pnd. Esi kaip žỹdo vaikas (įkyrus) Yl. Aš iš jūs išspausiu kaip iš žydo poterį Db. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpi kaip žỹdo ožka End. Daugel su visu paikų žmonių, kaip nuo savo senelio išsimokino, nenori pamesti, lyg žydas savo barzdos nukirpti Tat. Po pirčiai kaip žỹdai miegojom Mžš. Kad užaugęs, kaip pusantro žỹdo Pnm. Ko tu tokis pasišiaušęs kap žydo dūšia Srj. Eina kaip žỹdui kabės daryt (gerai sekasi darbas) Šk. Žydas muša, žydas rėkia LTR(Ldvn), Švnč. Žỹdas kaunas, žỹdas rėkia Lp. Žydas i peklo[je] žyda, žydo vaikuo i danguo prastai Dr. Žỹdas žydù lieka Žrm. Rizikaunas žỹdas ir škaloj bezda Ukm. Su žydu prasidėk, tai ir kelnes pasidėk Tl. Žỹdą apgausi, kai vėją sugausi Vrn. Žyde, nusiimk kepurę! (sakoma tam, kuris nemandagus, nenusiima kepurės) Šk. Žyde, savęs neapgauk! Kv. Kas ko geida, o žydas visumet piningų LTR. Jei žydas ir ponas tavęs neapgaus, tai niekas neapgaus Tsk. Lyja su saule, žydam galva sopa LTR(Grv). Nearė žydai ir nears LTR(Krn). Dėl vieno žydo bus kermošius LTsV313(Krn). Žydo tik reikia – būtų jomarkas LTR. Be bobos ir žỹdo nėr jomarko Kt. Menkas jomarkas be žydų, menka veselė be mergelių NžR. I be to žydo kermošius įvyko Tr. Jo žỹdo galva buvo jauno (buvo gudrus, suktas) Sug. Alus ne [v]anduo, ožka ne gyvolis, motriška ne šeimyna, žydas ne brolis VP5. Žỹdas be maišo, o boba be skepetos niekur neina Lzd. Žydas tęnai brolis, kur gešeptas (gešeftas) Lp. Žydas ne dėdė, ne vieną nurėdė LTR(Pnd). To nė žydų knygose nė[ra] parašyta Sln. Dabar be žỹdo nei išeit, nei įeit BM109(Sb). Aš tiek geriu, kiek žydas kiaulieną valgo Gs. Žỹds žỹds žydėjo, žỹds ant kiaulės sėdėjo; žỹdo barzda sukrutėjo, žỹds nu kiaulės nurietėjo (skaičiuotė) Š(Lk). Ar myli seną žydą? (klausiama suspaudus pirštais nosį) Svn. Žydas pirtė[je], žydo barzda lauke (svogūnas, burokas) Akm, LTR(Užv). Žydas viduo, žydo barzda lauke (ridikas, burokas) Plt. Žydas pirty, barzda lauke (sija) Lš. Žydas gryčioje, žydo barzda lauke (sija) Rz. Žydas lauke, žydo barzda klojime (spragilas) LTR(Užv). Žỹdas pirtė[je], barzda lauke, o kankolai gvaltu šaukė (pirtį kūrena, dūmai rūksta, ant akmenų pilamas vanduo šnypščia) Yl. Gale (Galu Alz) lauko žydas kiaulę brauko (akėja, rugieną aria) LMD(Rš), Tvr. Ilgakaklis, ilgasnapis žydo barzdą peša (šieno peštukas) LTR. Stovi žydas be dantų (žibinčius) Ad.
2. Brs, Žr, Kv Užgavėnių, Velykų, Kalėdų, vestuvių persirengėlis: Žỹdais pasirėdysma, užsidėsma kuprines, ličynas Lk. Žỹdai Užgavėnėms skurliais apsiriš, ka nėkas nepažintum Sd. Seniau par Užgavėnes liuob parsirėdę vaikiai žỹdais eiti, visaip šmėklioties, o mergės – liuob ubagėms eiti Vkš. Par Užgavėnes pavakarė[je] pradės eiti, lig vakaro eis žỹdais Sd. Užgavėnių žydais liuob eiti kaip pasiutę Jdr. Ta kleidė jau dideliai negraži, tik par Užgavėnes žỹdais eiti (juok.) End. Barzdas užsidirbs, votagą ilgą pasidirbs ir eis žỹdais [per Užgavėnes] Vvr. Žỹdams turi duoti į krežulius, jei neduosi, patys pasivaga NmŽ. Žydai, įeję į trobą, pradeda šokti, susikabinę kaip vabalai LTR(Mžk). Mes liuobam, vaikai, bijoti tų žỹdų Trk. Velykų naktį padirbo žydùs i kareivius Trk. Klebonas nebleido vaikiams žydais bebūti Žeml. Žydai kuniguo taką šlavė su šluota ir naika, kad kunigas Velykų naktį ejo par šventorių į bažnyčią Gršl. Kalėdų žỹdai – kupros padarytos, prikištos Žl.
3. Akm laumžirgis.
4. žr. žydukas 3: Auga va šič tarp epušių – žỹdai vadinas PnmR.
5. Rtr, NdŽ nutėkšta rašalo dėmė, šlakas: Sąsiuvinys pilnas žỹdų lyg pirmaklasio Nm. Žỹdų pridėta, pritaškyta Plv. Kaip mažas vaikas ir tu, žỹdų pritaškei Dbk.
6. Rdm, Rtn, LKKXIII139(Grv) snarglys, liūlys: Nusišluostyk žỹdą, ba invirs bliūdan Arm. Ava žỹdas iš nosies lenda! Lp. Oho, žỹdas kad išlindęs koks ilgas, – mesk šonan! Všn. Žỹdas iž nosies važiuoja Rod.
7. RtŽ medinis žibintas.
8. MitI21(Rg) peikena.
9. Stk, Btr vogis: Kai žagrė rišterna (stuktelia) į akmenį, tai žagrę išmeta ir pasidaro žỹdas Drs. Kas nemoka art ar tingi, tai daug žỹdų padaro Drs. Toks jo ir arimas, vien žỹdai Pun.
10. lauke sustatyta perpučiama durpių ar malkų krūva: Kap džiūsta durpės, krauni in žydùs po penkias kulbukes Brb. Kai suveždavom durpes, į žydus sukraudavom Vlkv.
11. šulinio rentinys: Rentinį kiti žỹdais vadino Pln.
12. botago mazgas: Sakau, kol’ tep mano botagas greit nutrūko, ė tai čia Zidoras žỹdą ažrišęs buvo Grv.
13. Akm toks kortų žaidimas.
◊ ámžinas (amžinàsis) žỹdas krikščionių legendos personažas, pasmerktas klajoti iki pasaulio pabaigos: Legenda apie amžiną žydą atsiradusi greičiausia Palestinoje Kryžiaus karų metu rš. Kas netikite amžinojo žydo legenda? rš. Ana eita ir eita kaip amžinas žỹdas (triūsinėja) End. Teip i vargsti kaip ámžinasis žỹdas Skd.
atbulìnis žỹdas apie žmogų, kuris viską daro priešingai: Atbulìnis žỹdas: viską atbulai daro Žeml. pusiañtro žỹdo apie apygirtį: Parej[o] jau pusiañtro žydo Lp. tìkras žỹdas apie įkyrų žmogų: Tas mažasis tai tìkras žỹdas Žg. žỹdo arklỹs LKAI158(An, Vžns, Ut) laumžirgis.
מỹdo dūšià LKAI160 peteliškė, drugys: Žỹdo dū̃šios laksto, būs lytaus Užv.
מỹdą grãjyti Šts tokį vaikų žaidimą žaisti, „kerę mušti“.
žỹdą (pa)kárti (kir̃sti Tl), NdŽ paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: Tris žydùs pakoriau KlvrŽ. Vaikai, einam žỹdo kárti, tik gerų akminiukų ieškokiat Krš. Aš pakóriau šešius žydùs (akmenukas atšoko penkis kartus) Vkš.
žỹdo kárvė Kt netinkamo elgesio mergina.
žỹdo ką́sniais dideliais gabalais (snigti): Užvis juo [patinka], ka sninga žỹdo ką́sniais End.
žỹdo kumeliõkas LKAI158(Ut) laumžirgis.
žỹdas leñda [į akìs] ima miegas: Ė jau in mane žỹdas leñda Rš. Žỹdas leñda akysen Dglš.
žỹdui įlį̃sti į kišẽnę prasiskolinti: Koks ūkininkas nusigyvens i įlį̃s žỹduo į kišẽnę Sd.
žỹdo málkas pjáusto Ppl prastai gyvena.
žỹdo paũkštis niekas: Ką nešėt dovenų? – Žỹdo paũkštį End.
מỹdų peklà didelis sumišimas, triukšmas: Sakau, tame bute da vienas žmogus gyvena, o teip y[ra] žỹdų peklà End.
מỹdų plemetè gìmęs apie įnoringą, išrankų žmogų: Jau ta mergùčė tai žỹdų plemetè gìmus Snt. žỹdo pùpose niekur, labai sunkiai (nesusitikti, susitikti): O kame besusìtiksav? – Must žỹdo pùpose End. Palauk, vaikel, susitiksav žỹdo pùpose (bus proga atsiteisti) End.
žỹdo tur̃gus didelis triukšmas: Žỹdo tur̃gus – visi šaukia Trg.
žỹdo ùtėlės Škt, Jsv, žỹdų ùtys lakišius: Išsirankiok žỹdo ùtėles iš šlebės Pgr. Žỹdų utų̃ arbata gydo dedervinę Vkš.
žỹdai pavažiúodo LKKXIII139(Grv) sakoma, kai kas snaudžia. žỹdų velykáitis I macas.
žydùs vežióti snauduliuoti: Jau anas žydùs vežiója Pls.
žỹdo vỹšnė; MitIII259 valgomasis dumplainis: Žỹdo vỹšnės KŽ.

2010-08-24

Kunigystė

Karalius Saliamonas (hebr. שְׁלֹמֹה „taika“ Solomon, Šolomon, Šlomo, m.) – trečiasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius (~971–931 m. pr. m. e.), valdęs Izraelį po tėvo Dovydo. Jo istoriškumas nėra įrodytas.

Saliamono valdymo metais buvo perimta senovės Rytų išmintis. Tradiciškai biblinių knygų „Saliamono patarlės“, „Pamokslininkas Saliamonas“, „Saliamono giesmė“ ir „Saliamono išmintis“ autoriumi laikomas Saliamonas. Šiuolaikiniuose tyrimuose jis laikomas daugių daugiausiai kolekcionieriumi arba knygos „Saliamono patarlės“ vienos dalies užsakovu. Po Saliamono mirties 926m.pr.Kr. paaštrėjo įtampa ir susiskaldymas tarp šiaurinių ir pietinių genčių. Visų pirma tam įtakos turėjo nelanksti Saliamono politika ir izraelitų atžvilgiu: jis įpareigojo ne vien pavergtas gentis, bet ir savo tautą eiti lažą.

Saliamono valdymo laikotarpis Biblijoje vertinamas dviprasmiškai. Iš vienos pusės skamba pasididžiavimas įtvirtinta taika, gerove ir tarptautiniu pripažinimu. Iš kitos pusės, kai kur atvirai, kai kur užslėptai, Saliamonas puolamas dėl savo tolerancijos kitų religijų atžvilgiu, dėl brutalaus savo priešų persekiojimo ir dėl to, kad vertė izraelitus eiti lažą.

Taika, gerovė, tarptautinis pripažinimas ir lažas.

Viskas vienoj vietoj.

Biblijoj, Senajame Testamente.

Saliamoniška.

Vakarų Europoje laisvųjų žmonių neatlyginamo darbo tradicija žinoma nuo antikos laikų.

Nemokamas darbas skyrėsi nuo priverstinio vergų darbo pirmiausia tuo, kad buvo neilgalaikis, periodinis. Lažo darbai, pvz., šieno pjovimas, medžių kirtimas ir vežimas buvo dirbami žemės ūkyje.

Lažo reikalauta dar ankstyvaisiais viduramžiais, pvz., Merovingų valdomojoje Galijoje. Teisiškai tai buvo paprotys arba valstybės sankcionuota teisinė norma. Kartais lažą eidavo ir į laikiną priklausomybę patekę valstiečiai. Labiausiai nelaisvų valstiečių – servų – lažas nebuvo normuotas, laisvesniųjų galėjo būti ribojamas pagal paprotį ar susitarimą, pvz., 12 ar net viena diena per metus.

Nuo XI a. Italijoje ir Prancūzijoje, nuo XII a. Anglijoje, nuo XIII a. Vokietijoje privalomo darbo pamažu buvo atsisakoma, jį keitė činšas.

Be to, valstiečiai galėjo prievoles išsipirkti. Procesas nebuvo tolygus, kartais prie lažo buvo grįžtama. Dėl išvežamų žemės ūkio produktų paklausos kraštuose į rytus nuo Elbės upės nuo XV a. sparčiai plėtojosi valdovų, bajorų ir Bažnyčios palivarkinis ūkis. Dėl to valstiečių įbaudžiavinimas čia stiprėjo (vadinamoji antroji baudžiavos laida), kartu pradėta reikalauti daugiau lažo.

Mažojoje Lietuvoje jau nuo Vokiečių ordino valdymo pradžios XIII a. lažą (vok. Frondienst) atliko daugiausia prūsai, lietuviai ir kiti baltai, iki XVI a. pr. susiformavę į lietuvininkų etninę grupę.

Dauguma atsikėlusių vokiečių valstiečių buvo činšininkai.

Po 1709-1711 m. maro bei bado ir didžiosios vokiečių kolonizacijos lietuvininkai lažą turėjo atlikti 6, vokiečiai – apie 3 laždienius per savaitę.

Lietuvoje dar buvo vadinamas baudžiava, kunigysta, kunigystė, ponysta. Lažas ėmė plisti nuo XV a. pab. įsigalint palivarkinei ūkio sistemai. XVI a. viduryje lažą atliko jau dauguma Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstiečių. Pajėgiantieji nuo lažo atsipirkti XV a. – XVI a. feodalui mokėjo lažpinigius.

Žmonės kalbėjo: „Ne lažas, ne vaikas mažas, kur skubi?“

Lažysta – baudžiava, iš tautosakos: „Mūsų sunki lažysta, dvarysta, kunigysta."

kunigystà sf. (2) psn.
1. Žž, Rod, Drsk, Vrn, Dg, Nmn baudžiava: Kunigỹstą atbuvau J. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv. Anys septynis metus vaikščiojo in kunigỹstą Btrm. Dar aš tik gimęs per tą kunigỹstą Lp. Mano tėvas dar ėjo kunigystą Vs. Vaikščioj[o] kunigỹstą tan dvaran Rod. ^ Bailūs kaip ponai po kunigystos PPr70.
2. BPII117 viešpatystė: Jį prakėlė ant visų dangų, ant kunigystų ir galybių DP226.
3. DP465 žr. kunigystė 4: Kur kunigysta yra, tenai tur būti afiera MT18.

kunigỹstė sf. (2) žr. kunigysta:
1. Arm, Zt, Lp Engia kap per kunigystę KrvP(Alv). Į kunigỹstę reikėjo eit Vvs.
2. R Tapo kunigystė (aba viešpatystė) jo ant pečių jo SPII204. Su sostininkais ir viešpatystėmis, su kunigystėmis ir su galybėmis DP542. Visa jo (velnio) kunigystė išpustyta PG.
3. SD120 psn. kunigaikštystė: Ant vartojimo bažnyčioms didės kunigystės Lietuvos išduota VoL74. Ir lenkai, ir gudai kitų kunigysčių, ir juodvėžiai su lietuviais ne sykį lankė Romano sritį V.Piet.
4. SD84, R, K, M kunigo pareigos, kunigavimas: Gal iš tiesų turi prie kunigystės patraukimo? J.Bil. Buvau manęs nebeklausyti vyresnybės, nusivilkti sutaną ir pasakyti sudiev kunigystei rš. Neprileido prie kunigystės šventimų rš.

kunigỹstininkas (-inykas), -ė smob. (1) žr. kunigystinis: Sunkus buvo kunigỹstinykų gyvenimas Vlk. Mano tėvas dvaran kunigỹstinyku ejo Lš.

kunigỹstinis, -ė smob. (1) psn. baudžiauninkas: Liepė kunigystiniam važiuot miškan kaladžių vežt LTR(Al). Mano motka buvo kunigỹstinė Lp.

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos lažo prievolė pasunkėjo.

Dėl 1863 m. sukilimo lažas Lietuvoje ir Baltarusijoje buvo nutrauktas pagal 1861 m. valstiečių reformos 1863 m. kovo 13 d. nuostatus.

X–XI a. sandūroje aisčiai skyrėsi nuo gretimų kraštų kaip diena ir naktis.

Jie krikščioniškų tautų bendrijoje buvę lyg sala jūroje: dar laikėsi pagonių tikėjimo ir papročių, atkakliai gynėsi nuo antpuolių, dar jautėsi saugūs.

Kaimynai puldavę jų žemes, bet nelabai sėkmingai.

Neužsibūdavo čia nei vikingai, nei slavai, nei danai.

Apie 1020 m. pastarieji laimėjo mūšį Semboje, bet jau po 50 metų jų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai nepakenčia jokių ponų.“