2013-12-28

Provinčensija

Toj pačioj dabar jau nevisiškai elektrifikuotoje provincijoje metų taip prieš dvidešimt ... na, gal kiek mažėliau, ne tokian, o tokian, tik senesnio modelio LT, kroviau pakelės akmenis, mat švogeris mūravojo akmenų sienelę sklypo terasai.

Žiūriu - pora žolėm apžėlusių akmenų krūvų pagriovy, apsidžiaugęs ėmiau krautis.

Suprantu, kad dabar toks elgesys gali keistas atrodyt ir skubu paaiškint: buvo pereinamasis laikotarpis iš socializmo į kapitalizmą.

Todėl nustebau visiškai nuoširdžiai, kai išgirdau šalia atsiradusio tuomečio tos provincijos provincialo balsą:

- Mes tuos akmenis parduodam, brangiai.

- Tai pardavinėkit, - nusijuokiau ir padėjau atgalios tuos du, kur laikiau rankose.

- Duok nors ant vincuko,- nusileido provincialas.

Pagalvojau ir daviau.

Supratau, ko nori - studijų laikais vyną vinčensu vadinom.

- Žalias vynas - ne vanduo, o studentas - ne piemuo, - dainavom.

tų laikų tokia daina.

Vyno kūrėjai...

Kaip Vincas be vincuko?

Magnum.

Вина!


Pradžios knygos


Pr 14, 18–20


Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas, todėl palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Aukščiausiasis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas. Šlovė Aukščiausiajam Dievui, kuris atidavė tau į rankas tavuosius priešus“. Abramas jam davė dešimtinę nuo visko.

Вина.

ВИНА ж. начало, причина, источник, повод, предлог. Поздние утренники виною гибели овощей. В чем искать вину общему искаженно нравственности? || Провинность, проступок, преступление, прегрешение, грех (в знач. проступка), всякий недозволенный, предосудительный поступок. Чужая вина смех. Чужая вина виноватее. Вся вина на лицо, доказана поличными Вину на шею повесить. поличное, напр. украденную вещь, или ярлык, дощечку с прописью вины. || Пск. повинность, обязанность, долг. || Иногда денежный штраф, виру, пеню зов. виною. Вина вине рознь. Вина на вину, а грех на грех не приходится. От вины да от долгу, не отрекайся. Неужто вина моя непрощеная? Была вина, да прощена, не кори. Грех грехом (т. е. изъян), а вина виной. Из вины твоей не шубу (не шапку) шить. То и вина, что попался. Наша вина — беда. Наша вина непрощенная. Чужая вина непрощенная. Была бы спина, будет и вина. Не бей Фому за Еремину вину. Винный, виновный, виноватый, провинный, провинившийся, сделавший какой-либо проступок, погрешивший в чем; || причинный чему, бывший причиной, поводом; || должный, обязанный кому уплатою. Он виновен в неудаче нашей. Я перед Богом и государем виноват. Не я винен в твоей дурости. Он виноват мне десятью рублями, десять рублей, в десяти рублях, должен. Виноват, общий ответ всякого сознающего свою и просящего отпущения. Всякая вина виновата. Не всякая вина виновата. Третья вина виновата. Виноватого Бог найдет (сыщет). Кто Богу не грешен, царю не виноват. Не платит богатый, платит виноватый т. е. долг. Без вины виноват. Пусть буду без вины виноват. Невинно вино, виновато пьянство. Говори: виноват, поклонись, да ложись. Виноват-не виноват, а попался, поплатись. Виноват, так знай про себя. Тем и виноват, что попался. Ушел, так прав; попался, так виноват. Винность, виновность ж. состояние виновного, виноватого. Виновник, виновница, источник, причинник, кто виною, причиной чему, чего. Виновник дней моих, отец. || Виновник (вина? вино?) тамб. растен. молодильник, ландыш, Convallaria. Винить кого, арх. винуть, обвинять, ставить виновным в чем; виниться, признавать за собою вину, сознаваться в ней просить прощения; || быть обвиняему. Он сам винится, повинился, сознается в вине своей. Винитель, винительница, обвинитель, уличитель, доказчик, доносителью Винительный падеж, грамматич. изменение склоняемой части речи, по вопросам кого, что. Виноватить кого в чем, за что, обличать, ставить виновным, причинным, обвинять. Винословить, доказывать, объяснять и убеждать; || кого, говорить обвиняя кого, для улики. Винословие ср. причина, довод, доказательство, убеждение. Винословный, причинный, доводной или доказательный, убеждающий; содержащий в себе причину, или объясняющий ее. Винословность ж. причинность, доводность, доказательность. Винословный союз, грамматич. поставляемый между двумя предложениями, из которых одно содержит в себе причину другого.

Была бы спина, будет и вина.

Виновен!

Он виноват мне десятью рублями.

Я перед Богом и государем виноват.

Наша вина — беда.

Наша вина непрощенная.

Не виноват!
неповинный, непричастный, нет вины, ни в чем не повинный, ни душой ни телом не виноват, невинный, невиноватый, невиновный, безвинный, ни сном ни духом не виноват, ни при чем, ни в чем не замешанный

Не платит богатый, платит виноватый т. е. долг.

Тем и виноват, что попался.

Tokia jau mūsų provinčensija.

Не пей вина...

Black Mass In The Holy Empire

Vis tas Valdovų marių Valdemaras.

Eupraxia of Kiev, a half-sister of Vladimir, became notorious all over Europe for her divorce from the Holy Roman Emperor Henry IV on the grounds that he had attempted a black mass on her naked body.

A Black Mass is a ceremony supposedly celebrated during the Witches' Sabbath, which was a sacrilegious parody of the Catholic Mass.



In the Middle Ages, beginning with the Latin writings of the Goliards, the Roman Catholic Mass was drawn from or elaborated upon to create parodies of it for certain Church festivities. Thus, there was a mass parody called "The Feast of Asses", in which Balaam's Ass (from the Old Testament) would begin talking and saying parts of the mass. A similar parody was the Feast of Fools. Other Middle Age parodies of the Mass, also written in ecclesiastical Latin, were "drinkers' masses" and "gamblers' masses," which lamented the situation of drunk, gambling monks, and instead of calling to "Deus" (God), called to "Bacchus" (the God of Wine). Some of these Latin parody works are found in the medieval Latin collection of poetry, Carmina Burana, written around 1230. The Catholic Church, however, eventually reacted by condemning them as sacrilegious and blasphemous. 

Additionally, the Rite of the Mass was not completely fixed, and there was a place at the end of the Offertory for the Secret prayers, when the priest could insert private prayers for various personal needs. These practices became especially prevalent in France (see Pre-Tridentine Mass). As these types of personal prayers within the Mass spread, the institution of the Low Mass became quite common, where priests would hire their services out to perform various Masses for the needs of their clients — such as blessing crops or cattle, achieving success in some enterprise, obtaining love, or cursing enemies (one way this latter was done was by inserting the enemy's name in a Mass for the dead, accompanied by burying an image of the enemy). However, such practices were condemned by the Church as sacrilegious. 

A further source of late Medieval and Early Modern involvement with parodies and alterations of the Mass, were the writings of the European witch-hunt, which saw witches as being agents of the Devil, who were described as inverting the Christian Mass and employing the stolen Host for diabolical ends. The witch-hunter's manuals such as the Malleus Maleficarum and the Compendium Maleficarum give details relating to these supposed practices.

...

Eupraxia of Kiev (1070 – July 10, 1109 AD) was the daughter of Vsevolod I, Prince of Kiev and second wife of Henry IV, Holy Roman Emperor. She was the sister of Vladimir Monomakh.

She assumed the name Adelheid upon her coronation.

During Henry's campaigns in Italy, he took Eupraxia-Adelheid with him and kept her sequestered at Verona. She escaped in 1093 and fled to Canossa, where she sought the aid of Matilda of Tuscany, one of Henry's enemies. She met with Pope Urban II, and on his urgings Eupraxia-Adelheid made a public confession before the church Council of Piacenza. She accused Henry of holding her against her will, of forcing her to participate in orgies, and of attempting a black mass on her naked body. Those accusations were confirmed in turn by Conrad, who stated that this was the reason he turned against his father.

...

Henry IV (German: Heinrich IV) (11 November 1050 – 7 August 1106) ascended to King of the Germans in 1056 at the age of six. From 1084 until his forced abdication in 1105, he was also referred to as the King of the Romans and Holy Roman Emperor.

 

...

Buvo ne vienas laikinas Bažnyčios skilimas, tačiau 1054 m. krikščionys galutinai suskilo į vakarų ir rytų atšakas (įvyko Didžioji schizma).

...

X–XI a. sandūroje aisčiai skyrėsi nuo gretimų kraštų kaip diena ir naktis.

Jie krikščioniškų tautų bendrijoje buvę lyg sala jūroje: dar laikėsi pagonių tikėjimo ir papročių, atkakliai gynėsi nuo antpuolių, dar jautėsi saugūs.

Kaimynai puldavę jų žemes, bet nelabai sėkmingai.

Neužsibūdavo čia nei vikingai, nei slavai, nei danai.

Apie 1020 m. pastarieji laimėjo mūšį Semboje, bet jau po 50 metų jų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai nepakenčia jokių ponų.


Valdovų marios

Valdemar I of Denmark.

Valdemar II of Denmark.

Valdemar Tomaševski!

Visi slavai:

Danish rendering of Russian Владимир, Slavonic "rule" + "famous", first used for king Valdemar of Denmark (1131-1182), a grandson of Vladimir of Kiev; shaped like German Waldemar.


Mat, slaviškai "rule" - "valdyti", o "famous" slaviškai - "мир".

Net estai tebemena tuos slavus, "vald" savo parafijas vadina.

Valdamarr  Святославич ... ai, ne tas...

Ir britai su savo Bretwaldom mena.

O visa ką visavaldys Visvaldas valdė:

Vissavald (king from Garðaríki, King Olaf Trygvason's Saga ).

Vissivald  Яросла́вич.

Vālda mer.

Gintaro marios.

UK With Head Thrown Back

Kone kasdien girdime gandus apie kai kuriose šalyse socialinių tarnybų iš tėvų atiminėjamus vaikus. 

Belgijos radijo žurnalistė Florence Bellone pasidomėjo, kaip veikia Didžiosios Britanijos vaikų apsaugos sistema, palietusi ne vieną emigrantų šeimą iš Lietuvos.

Už žurnalistinį tyrimą „Jungtinė Karalystė: pavogti vaikai” Europos Komisija apdovanojo F.Bellone prestižiniu Lorenzo Natali prizu.

Neįtikėtina - kad apdovanojo. 


...

Šis faktas, kad tokia šalis, kaip Didžioji Britanija planuotai atima vaikus iš jų pačių šeimų ir atiduoda juos įvaikinimui be jų tėvų sutikimo, lieka, nežiūrint į Florence Bellone reportažų seriją beveik nežinomas. Šeimos iš kurių buvo atimti vaikai neturi teisės apie tai kalbėti niekur, išskyrus šeimos justicijos teismą, o jau tuo labiau neturi teisės apie tai kalbėti su žurnalistais, už ką gresia KALĖJIMAS. Šis įsakymas (“gagging order“) apie neplatinimą saugo valstybę nuo žiniasklaidos, nuo žodžio laisvės.

...

A gag order (also known as a gagging order or suppression order) is an order, typically a legal order by a court or government, restricting information or comment from being made public, or in some cases, passed onto any unauthorized third party. 
 
A gag order, or anonymity order, is sometimes issued by courts in the United Kingdom to protect privacy, prevent harm to suspects, prisoners, witnesses, victims, or to protect 'national security'. In the Allan Chappelow murder case, the trial was held mostly in camera and media were prevented from speculating on the case. The order was imposed after a "compelling case" made by prosecutors, despite overwhelming media opposition brought by a legal challenge to the ruling. This criminal case has been thought to be the first in which a gagging order was imposed.



According to WikiLeaks, "the Guardian [has] been served with 10 secret gag orders —so-called "super-injunctions"— [between January and September 2009]. In 2008, the paper was served with six. In 2007, five."



In Spring 2011, gagging orders, or "super-injunctions" as they were called, were being referred to almost daily in the United Kingdom after a number of high-profile public figures, including celebrities and politicians, censored the British media from revealing information about their personal lives, such as affairs and dealings with prostitutes.

...


Vadinamoji vaikų gynimo politika duoda ekonominę naudą. 

Jungtinė Karalystė yra iš šalių, kur pinigas yra viskas. Mažiau žinoma, jog taip pat tai yra stipriai ideologizuota valstybė. 

Galimybė nuspręsti, kas gali turėti vaikų, o kas ne, yra galingas visuomenės kontrolės įrankis. 

Be to, emocijos yra kiekvieno gero brito priešas, juk britas turi būti nuosaikus, mandagus ir visada susitvardęs.

...

gag (v.)
mid-15c., "to choke, strangle," possibly imitative or influenced by Old Norse gaghals "with head thrown back." The sense of "stop a person's mouth" is first attested c.1500. Related: Gagged; gagging.

"with head thrown back" ...

Gal ga(n)gsterių žodis?



Dūkis

Duce (Italian pronunciation: [ˈdu.t͡ʃe], leader) is an Italian title, derived from the Latin word dux, and cognate with duke. National Fascist Party leader Benito Mussolini was identified by Fascists as Il Duce ("The Leader") of the movement and it became a reference to the dictatorial position of Sua Eccellenza Benito Mussolini, Capo del Governo, Duce del Fascismo e Fondatore dell'Impero ("His Excellency Benito Mussolini, Head of Government, Duce of Fascism, and Founder of the Empire") was established in 1925 (Founder of the Empire was added in 1936), by Mussolini which he personally held until 1943.

The title was used outside its traditional noble sense in some of the publications praising Garibaldi during the Unification of Italy in 1860, though not taken up officially by Garibaldi himself.
'Duce Supremo' ("Supreme Leader") was more formally used by Victor Emmanuel III in 1915, during World War I, referring to his role as the commander in chief of the armed forces. The term was also used by Gabriele d'Annunzio as dictator of the self-proclaimed Italian Regency of Carnaro in 1920, and most significantly by the Fascist dictator Benito Mussolini. The painting 'Il Duce' by Gerardo Dottori represents Mussolini, and the title 'Il Duce' has become associated with Fascism and is no longer in common use other than in reference to him. Because of modern anti-fascist sentiment, Italian speakers in general now use other words for leader, mainly including the English loanword. However, the term duce survives as an antonomasia for Benito Mussolini.

Tai gal sykiu su duče italai neteko itališko kunigaikščio vardo?

Baikit - išsisuko, visiškai lengvai.

Duca.

Senovė?

Kažin.

Kažin.

Va senovė.

Va senovė.

1 dū̃kis sm. (2) K
1. dūkimas, dūka, siutas: Ją paima dūkis rš. Protarpiais jai užeidavo dūkis rš. Šis, akis užsipylęs ir dūkiù svyrinėdams, ... dar būrų giria vagystę K.Donel.
2. siautimas: Tai vaikų dū̃kis DŽ.
.
Ar jau gerai šitaip?

2 ×dūkis sm. žr. 3 dūkas.
◊ sàvo dūkiù eĩti; R132, MŽ174 savo galva gyventi.

P.S. Kaipgi susilaikysi nepaedukavęs:)
 
1 dukas num. ord. m. flk. antras: Dukas vienį, vienis diedą, diedas bobą, boba ropę LTR(Ad).

2 ×dùkas (l. ducha) sm. kinkomasis lankas: Pakinkyk arklį su nauju dukù, kad gražiau atrodytų Krp.

3 ×dukas (l. duk) sm. kunigaikštis: Dukai – kunigaikščiai, katrie viešpatavo anuose laikuose ant Žemaičių ir Lietuvos TŽVI404(Nz).

O dabar...

Nebėr tokių padūkėlių...

Provincija ir Vincas

province (n.)
early 14c., "country, territory, region," from Old French province "province, part of a country; administrative region for friars" (13c.) and directly from Latin provincia "territory outside Italy under Roman domination," also "a public office; public duty," of uncertain origin, usually explained as pro- "before" + vincere "to conquer" (see victor); but this does not suit the earliest Latin usages. Meaning "one's particular business or expertise" is from 1620s.
 
Vincas (01.22, 07.19, 10.27), Vincė (06.04) – trumpinys iš Vincentas, Vincenta lotynų: vincens „nugalintis“.
 
Ar rūpi Vincui provincija?
 
Pavargsta nuo jos - trečią kartą per metus
 
Tuos provincialus juk užkariaut vis reikia - dar jais rūpinkis! 
 
Veni, vidi, vici - koks Vincas  paskutinįsyk taip užkariavo?
 
Kas jais ir kada rūpinosi?
 
provincial (adj.) 
late 14c., "pertaining to a province," from Old French provincial "belonging to a particular province (of friars)" (13c.), from Latin provincialis "of a province," from provincia (see province).

Meaning "of the small towns and countryside" (as opposed to the capital and urban center) is from 1630s, a borrowed idiom from French, transferred from sense of "particular to the province," hence "local." Suggestive of rude, petty, or narrow society by 1755. Classical Latin provincialis seems not to have had this tinge. In British use, with reference to the American colonies, from 1680s.
 
O ir norėdamas - kaip pasirūpinsi, kai pats teesi provincialas?
 
provincial (n.) 
late 14c., "ecclesiastical head of a province," from provincial (adj.). From c.1600 as "native or inhabitant of a province;" from 1711 as "country person.
 
Mūsiškai - provincijolas
 
Provincijolas provincialus valdo, Vinco labui, o ne rūpinasi jais.
 
Of or relating to a church, especially as an organized institution
 
Čia būtų galima pridurti, kad skiriasi eklezinis katalikų ir protestantų jautrumas, ypač išsiskiria protestantų „tikinčiojo bažnyčiostradicija.
 
Galima, tik buožės visiškai pamiršti nereikia.

Buožę kas pamiršta?

Toks vienas Vincas buvo primiršęs.

31. Šėtoj degtukų nėra 16:19 11-02 IP: 78.157.79.243
Tas vincas fotoj net pac nustebes del savo zodziu!
 
Apsieisit be degtukų savo Šėtoj!

Deficitas ir yra deficitas.
 
Fiskalinis.
 
  Norai...

2013-12-27

Visos šalies elektrifikacija

Šį rašinį Audriaus komentaras išprovokavo.

Mano seneliui vienkiemin sovietai elektros liniją nutiesė gal porą-trejetą metų prieš amerikonams išsilaipinant Mėnulyje.

Juokinga?

Kas žinot, kiek reiktų susimokėti LESTO už keletos kilometrų elektros tiekimo linijos tiesimą dabar?

Turiu 2 pažįstamus, iš kurių tas LESTO už naujas elektros pastotes prašo tokių pinigų, kad abudu verčiasi be tiekiamos elektros - vienas, verslininkas, mieste, šitame, pasikrauna akumuliatorius, kai labai reikia, užsikuria dyzelinį generatorių, o kita, inteligentė su aukštuoju išsilavinimu, dirbanti pagal specialybę, negyvena savo name, gyvena mieste, tame pačiame - ten galima pirkti elektrą neperkant pastotės.

Aš gyvenu toje pačioje ES pirmininkaujančios Lietuvos provincijoje, kaip ir verslininkas bei inteligentė be elektros pastočių - Vilniaus rajone; šį gruodį neturėjau elektros kas trečią dieną: tai planinis remontas, tai avarija.

Irgi turiu elektros generatorių, benzininį, laikau 2 pakrautus akumuliatorius, turiu konverterį iš 12V į 220V, tokį, kokius naudoja tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai, nusipirkau vėjo jėgainę, nedidelę.

Planinis elektros tinklų remontas mačiau koks: vietoj laidų ant stulpų LESTO kabina kabelius - mūsų Lietuvos sostinės Vilniaus vardu vadinamame rajone vagys, ant laidų užmetę laidus, vagia elektrą.

2013-jų gruodis, Lietuva.

Lietuvos premjeras išvyko atostogų, kurios jam gali atsirūgti, į dykumoje elektros nutviekstą Dubajų.

Kiekvienam savo.

Suum cuique?

Jedem das Seine?

Kitų metų žiemą Lietuva importuos daugiau nei 60 procentų reikalingos elektros. Europos Sąjungoje daugiau už Lietuvą elektros importuoja tik nykštukinė valstybė Liuksemburgas.

Kodėl?

Statistika rodo, kad importo kaina yra patrauklesnė negu vietinės gamybos

Liuksemburgas nusiperka, išeitų pigiau už mus.

Kodėl?

Pasak „Eurostat“, daugiau nei Lietuvoje gyventojams elektra atsiėjo tik šešiose valstybėse Europos Sąjungoje. Tai Ispanija, Lenkija, Kipras, Slovakija, Vengrija ir Malta.

Eks-socialistai, kiprijotai ir ispanai...

Malta nieko bendro su Maltos Ordinu nebeturi.

Valio.

Komunizmo nebus.

Kodėl?

Tik matematika.

Komunizmas = tarybų valdžia + visos šalies elektrifikacija

Elektrifikacija = komunizmas – tarybų valdžia.

Tarybų valdžia = komunizmas – elektrifikacija.

Transliatorius


,,,You may charge a foreigner interest, but not a fellow Israelite... (Deuteronomy 23:20)

...Gali reikalauti palūkanų už paskolas iš svetimtaučio, bet už paskolas savo tautiečiui neturi reikalauti palūkanų... (23:20)

...иноземцу отдавай в рост, а брату твоему не отдавай в рост... (23:20)

Ar tas pats?

Vėl suklydo betransliuodami?

Ką jūs, transliatoriai, programuojate šitaip transliuodami?

Kas, transliatoriai, jus pačius šitaip užprogramavo?

Ar tik ne pinigų burtininkas?

translate (v.)

c.1300, "to remove from one place to another," also "to turn from one language to another," from Latin translatus "carried over," serving as past participle of transferre "to bring over, carry over" (see transfer), from trans- (see trans-) + latus "borne, carried," from *tlatos, from PIE root *tel-, *tol- "to bear, carry" (see extol).

extol (v.)



also extoll, c.1400, "to lift up," from Latin extollere "to place on high, raise, elevate," figuratively "to exalt, praise," from ex- "up" (see ex-) + tollere "to raise," from PIE *tel-, *tol- "to bear, carry" (cf. Greek talantos "bearing, suffering," tolman "to carry, bear," telamon "broad strap for bearing something," Atlas "the 'Bearer' of Heaven;" Lithuanian tiltas "bridge;" Sanskrit tula "balance," tulayati "lifts up, weighs;" Latin tolerare "to bear, support," latus "borne;" Old English þolian "to endure;" Armenian tolum "I allow"). Figurative sense of "praise highly" in English is first attested c.1500. Related: Extolled; extolling.


Radio Luxembourgh ... ...



Янтарное и Асфальтовое моря

The Neolithic Era, or Period, from νέος (néos, "new") and λίθος (líthos, "stone"), or New Stone age, was a period in the development of human technology, beginning about 10,200 BC, according to the ASPRO chronology in some parts of the Middle East, and later in other parts of the world and ending between 4,500 and 2,000 BC.

Amber is fossilized tree resin (not sap), which has been appreciated for its color and natural beauty since Neolithic times.

Resin.



Смо́лы — отвердевшие на воздухе продукты выделения множества растений, образующиеся в результате нормальных или патологических процессов.
 
... по характеру кислот они подразделяются на собственно смолы, не обладающие запахом, — (бакаутовая, или гваяковая смола, даммара, канифоль, скаммоний, шеллак, янтарь), и смолы с ароматическими кислотами ...



Балтийское море (др.-рус. Варяжское, лит./лат. Baltijos/Baltijas jūra, ливск. Vālda mer, эст. Läänemeri, финск. Itämeri, шв. Östersjön, дат. Østersøen, нем. Ostsee, кашубск. Bôłt, польск. Morze Bałtyckie, Bałtyk, саамск. Nuortamearra) внутриматериковое море Атлантического океана. Находится у берегов Северной и Средней Европы. Соединяется с Северным морем Датскими проливами.

Янтарное море в Библии не упомянуто.

Смолы горные: асфальт (иудейская смола)...
  

евр. Iehudi. Тоже, что еврей, иудейская смола, тоже, что асфальт.
Асфальтовое, или Мертвое, или Соленое море (Чис. XXXIV, 12) — в которое впадает р. Иордан; оно образовалось на том самом месте, где стояли некогда нечестивые города долины Сиддим: Содом, Гоморра, Адма, Севоим и Цоар (Быт. XIV, 3). У пр. Иоиля оно называется Восточным морем по своему географическому положению (II, 20). Греки называют оное Асфальтовым, по обилию находящейся в нем горной смолы, или асфальта, а арабы — морем Лота. Почти ни одно живое существо не водится в водах этого моря или на берегах его, и все вокруг него является мрачным, бесплодным и как бы омертвевшим. Предположение же, что из означенного громадного мрачного водохранилища поднимаются ядовитые испарения, убийственно действующие на всякую жизненную силу, теперь оставлено, так как известный английский путешественник Робинсон и другие видели иногда целые стаи птиц, свободно и без вреда для себя перелетающих чрез Мертвое море. На берегах его попадаются нередко выброшенные рыбы и раковины, очевидно занесенные сюда водами Иордана и тотчас же умирающие, лишь только они попадали в соленую воду моря. Вследствие ли землетрясения или других каких физических переворотов на поверхности моря всегда плавают громадные глыбы асфальта, а берега его постоянно усеяны большими кусками натра, серы и т. п. Оно имеет в длину 46 англ. миль, и вода в нем чрезвычайно солена, хотя чиста и прозрачна; вкус воды неприятен и горек. На месте Мертвого моря, как знаем из кн. Бытия, стояли некогда упомянутые выше нечестивые города, постигнутые грозным судом Божиим, которые ниспроверг Господь во гневе Своем и в ярости Своей (Втор. XXIX, 23). Некоторые из древнейших путешественников утверждают, что они будто бы видели развалины этих городов под водой моря. Мертвое море не имеет истоков, и по принятому в настоящее время мнению оно во множестве теряет свои воды вследствие весьма сильных испарений. Недалеко от вод Мертвого моря путешественникам показывают и то место, где жена Лота обратилась в соляной столб (см. Лот). К в. отсюда тянется широкая соленая долина, замечательная поражением здесь идумеев при Давиде и Амасии (I Пар. XVIII, 12). В Библии она называется Акраввим, т. е. скорпионова возвышенность, названная так по обилию водившихся здесь скорпионов. Здесь же Иуда Маккавей одержал великую победу над идумеями (I Мак. V, 3).

Библейская энциклопедия. — 2005














 АСФАЛЬТ
(греч. asphaltos - смола). Горная, минеральная или иудейская смола черно-бурого блестящего цвета; находится во множестве по берегам Асфальтового или Мертвого моря в Иудее.

АСФАЛЬТ
(горная, иудейская смола) твердая, чернокоричневая смола, легко плавится и распускается в скипидаре; употр. для мощения улиц, на лаки и краски; встречается залежами (бер. Мертвого моря, близ Сызрани, на Тринидаде, в Бельгии и др.).

 EAPA : European Asphalt Pavement Association,
Rue du Commerce 77
1040 Brussels - Belgium
Европа.
Асфальта много, а янтаря - мало.

Ибо лесов нема.
 

Gintaro karštligė

Buvo gintaro laikai.

ilgainiui pakeitė augsas.

XIX a. įvyko kelios aukso karštligės Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje.

Tuo metu, kai pinigai rėmėsi aukso atsargomis, naujai iškastas auksas teikė postūmį visai ekonomikai.

Auksą lydėjo skaičiai, ilgainiui pavirtę mūsų skaičiais padengtais skaičiais.

Aukso karštligės - tik prieš pusantro amžiaus.

Prieš pusantro mėnesio (galiniai/о(у)краинцы - kai kas moka galinių raštą skaityt):

Копачам бурштину підняли штрафи.

Сьогодні у Верховній Раді розглядали зміни до закону, який передбачає встановити, що незаконне видобування корисних копалин місцевого значення у великому розмірі є кримінально-караним діянням.

Як ми уже повідомляли раніше, на Рівненщині мало не щодня ловлять місцевих жителів, які незаконно добувають бурштин. Найчастіше це жителі Сарненського, Дубровицького та Володимирецького районів. Буршти копають як дорослі, так і діти. Його здають посередникам, які реалізують його. Дуже часто буває так, що вироби з бурштину, який добули на Рівненщині, продаються у різних країнах світу. Ось тільки, що лишається на місцях, де шукали бурштин?

Сьогодні для бурштинокопачів підняли штрафи. Проте під час розгляду цього питання у Верховній Раді народний депутат від фракції ВО "Батьківщина" В`ячеслав Кириленко, сказав, що це не викорінить проблему. Адже штрафи існують лише для тих крайніх людей, які добувають бурштин, а не для тих, хто контролює потік бурштину і має на цьому мільярдні прибутки. Крім того, за словами нардепа, люди сидять на Рівненщині у копанках, добуваючи сонячний камінь, через бідність, в якій вони живуть щодня. Тому прийняті штрафи не зроблять їх багатшими і вони все одно копатимуть бурштин далі.


Kaladė


Каледония — древнее название северной части острова Великобритания, к северу от вала Адриана или вала Антонина, отождествляется с нынешней Шотландией. Каледонский лес на северной границе римской Британии впервые упоминается в «Естественной истории» Плиния. Затем слово «Каледония» встречается у Тацита, в рассказе о походах Агриколы.

Этимология слова «Каледония» не ясна; его сближают с кимрским Celydd — «лесистая ограда», с ирландским Caill — «дрова» и с Gael, английским названием кельтов и кельтского языка. С другой стороны, название Каледония также связывают с племенами каледонцев и дикалидонов, оба из которых относились к докельтскому населению.

...

Д. Щепкин видел в этом слове — колед (вокруг идущий), или коледа (круговые яства); П. Бессонов предполагал — колоду (зажжённый пень); Н. Костомаров производит коляду от слова коло (колесо).

...

Зажжённый пень.

...

Бадняк (серб. Ба́дњак, Весељак, болг. Бъдник, макед. баднак) — у южных славян полено, сжигаемое в Сочельник на очаге, и название соответствующего обряда. По названию обряда сербы и болгары называют Сочельник — Бадни день или Бадни вечер (серб. Бадњи дан, болг. Бъдни вечер).

Обряд распространен в Сербии, Герцеговине, Боснии, Далмации, Истрии (у православных и католиков), в западной, южной и центральной Болгарии, Македонии, некоторых частях Хорватии и отчасти Словении. Первые сведения о Бадняке относятся к XIII в. (Дубровник).

...

... pastaraisiais metais ypač išryškėjęs lietuvybės ir etninės kultūros tradicijų trūkumas Vilniaus viešuosiuose kalėdiniuose renginiuose.

Tokį klausimą Taryba iškėlė siekdama skatinti visuomenės atstovų, pastebėjusių, kad praėjusių metų Kalėdų renginiuose sostinėje ne tik nebuvo jokių lietuviškų tradicijų, bet apskritai nebeliko lietuviškumo – visos dainos skambėjo tik anglų kalba, nors kai kurios iš jų turi ir lietuviškus žodžius.

Tai nuvylė ne tik į šventę atvykusias šeimas su mažais vaikais, kurie anglų kalba nieko nesuprato, bet ir savo tradicijų išsiilgusius lietuvius, sugrįžusius namo iš Anglijos, Amerikos ir kitų užsienio šalių.

Nes Tėvynėje jie rado tokią pat svetimą kultūrą, kaip ir svetur.

Be to, daugelis Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų atvyksta į sostinėje vykstančius renginius ir žvelgia į juos kaip į pavyzdį, tad nereikia stebėtis, kad ir kitur plinta tradicinės lietuvių kultūros užmiršimo „epidemija“.

Maloni išimtis buvo tik masiškai atšvęstos rusiškos Kalėdos Vilniuje, tačiau nesuprantama, kodėl tokios pat sąlygos nebuvo sudarytos lietuviškoms tradicijoms puoselėti.

Blukas, blukis, kaladė yra pasaulio medžio dalis: joje įkalinti besibaigiančių metų neišsipildę lūkesčiai, darbai, svajonės, prarytoji pasaulio šviesa. Šios šviesos galios išlaisvinamos bluką plakant, pakeliant dangun ugnimi, kad į mūsų gyvenimą grįžtų nauju Saulės ciklo ratu.

...

Как правило, Бадняк вырубается из дуба. Иногда Бадняку придают некоторые антропоморфные черты (например, бороду). Бадняка называют старым богом, он представляется воплощением уходящего, старого года, в противоположность Божичу, молодому богу, соотносимому с новым годом и молодостью.

Согласно традиции, Бадняка торжественно вырубают в лесу, приносят в дом, при этом увежительно обращаясь к нему «Свети бадняче». Пол в доме устилается соломой, а Бадняка поливают вином, мёдом и елеем, посыпают зерном и сжигают под молитву, обращённую к нему. Бадняк в данном случае, при сожжении, представляет собой старый год со всеми его проблемами и несчастьями, который сжигают, освобождая почву для года нового, с его надеждами и новыми начинаниями. Также существовал ритуал выбивания искр из горящего Бадняка, сопровождающийся магической формулой — пожеланием умножения скота по числу искр.


У болгар канун Рождества называется «Бадни вечер», «Бадни дан». Вот как описывает обряды дня в XIX веке русский фольклорист А. Н. Афанасьев.

Глава семейства, жена его и дети выходят на двор с зажжёнными лучинами в руках, отправляются к месту, отведённому для рубки дров, и выбирают толстое, длинное и сырое дубовое полено. Когда оно будет найдено, домовладыка снимает шапку и с благоговением произносит: «помози, Боже и ти Коледо, да поживеем и до друга година!». Потом, взвалив дубовое полено на плечо, возвращается в избу, кладёт его в печь и разводит огонь; приступая к очагу, он возглашает молитву и обращается к присутствующим со словами: «Христос са роди!» (Христос родился), на что отвечают ему домочадцы — «Истино са роди!» (Воистину родился) — и целуются друг с другом. Это возжжённое накануне Рождества полено называется бдник (бадник); оно должно медленно и постоянно гореть во всё продолжение Святок — до самого Крещения. В некоторых местах Болгарии 24-го декабря тушат во всей деревне старый огонь и взамен его вытирают из сухого дерева новый — божий или святой огнец, которым и возжигают домашние очаги. Когда бадняк загорится, домовладыка подымает его и ударяет им несколько раз, приговаривая: «за плод и здраве!» Искры, которые посыплются от первого удара, знаменуют приплод лошадей, искры от второго и третьего ударов — приплод коров и овец, и так далее. На разведённом огне пекут пресный хлеб, с золотой или серебряною монетою внутри, называемый боговица (= серб. чесница); по полу разбрасывают солому, грецкие орехи и пшеницу; к ужину приготовляют вино, мёд и разные плоды: яблоки, сливы, сухие персики, изюм, виноград, стручки и орехи. Как скоро стол будет накрыт и уставлен яствами и напитками, глава семейства берёт кадильницу, читает молитву и кадит по избе ладаном; после того садятся за ужин, но съедают не всё, а часть меда и фруктов откладывают в особую миску, ставят под образа и сберегают на случай болезней, как самое надёжное лекарство. Набожные люди, верные заветам старины, стараются не спать на Рождественскую ночь; сидя возле очага, они заботливо наблюдают, чтобы как-нибудь не погасло священное пламя. Пепел, остающийся от бадняка, частию употребляют на лечение домашней скотины, а частию рассыпают по нивам, пастбищам и виноградникам — с твёрдым убеждением, что это способствует хорошему урожаю; ту часть бадняка, которая не успевает сгореть ко дню Крещения, зарывают в землю — посреди виноградника или хранят в дому до следующего Рождественского сочельника и тогда разводят ею «новый огонь»

Бадњак гори и током Божића: први посјетилац на Божић удара по њему жарачем или граном док жели да срећа и напредак породице буду обилати као варнице које излијећу из бадњака. Будући да данашњи начин становања не дозвољава ватру на огњишту, бадњак је најчешће представљен храстовом гранчицом којом се на Бадњи дан украси дом.


Налагање бадњака испред Храма Светог Саве у Београду

Божич

Бо́жич (серб. Божић, сербохорв. Božić, словен. Bôžiè, болг. Божич, макед. Божик) — мифологический и ритуальный персонаж у южных славян.

Упоминается в колядках наряду с обрядами и символами (златорогий олень, ворота, свинья), связанными с началом весеннего солнечного цикла.

В противоположность Бадняку (старому году), Божич считается молодым богом (как правило, сыном Бадняка) и соотносится с молодостью, Рождеством и новым годом.

Бо́жыч — адзін з багоў язычніцкай міфалогіі паўднёвых славян, сын вярхоўнага бога — творцы бліскавіцы. Быў увасабленнем сонца, штогод паміраў і нараджаўся нанова.

Культ Божыча паўплываў на ўяўленні славян пра Ісуса Хрыста. Свята Нараджэння Хрыстова ў сербаў, харватаў, славенцаў называецца Божыч, у балгараў — Божык.

Бо́жич — у міфології південних слов'ян — син верховного бога, «творця блискавки».

Божич — уособлення сонця, яке, нібито, щороку вмирає й народжується.

Риси культу Божича перенесені в християнську релігію: у сербів, хорватів, словенців свято «Різдво Христа» називається «Божичем», у болгар — «Божиком».

БОЖИЧ
в южнославянской мифологии персонаж, упоминаемый в колядках наряду с символами (златорогий олень, ворота, свинья) и обрядами, обозначающими начало весеннего солнечного цикла. Соотносится с молодостью, рождеством, новым годом, в противоположность Бадняку, старому году. Связь имен Бога и Божича делает возможным сопоставление Божича с восточнославянским Сварожичем — сыном Сварога: оба имеют отношение к почитанию солнца. Старый Бадняк и молодой Божич скрывают под своими именами Деда-Перуна, возжигателя небесного пламени, и просветленное этим пламенем Солнце. Божич — святой всякого семьянина, особенно ему покровительствующий.

Božič -Kalėdos

Več stoletij pred Jezusovim rojstvom, so nekdanji Evropejci obhajali svetlobo in rojstvo v najtemnejših dneh zime. Premnogi ljudje so se razveselili zimskega solsticija, ko je hudi del zime pojenjal in ko so se lahko nadejali daljših dni in toplote, ki jim jo bo naklonilo sonce.

V Skandinaviji so severnjaki (Skandinavci) slavili Yule oz. zimski solsticij, in sicer vse od 21. decembra ter skozi ves januar. Očetje in sinovi so kot priznanje, da se je sonce naposled vrnilo, nanosili drv in kuriva, ki so jih potem seveda sežgali. Ljudje so se nato gostili in praznovali vse dotlej, dokler ni ogenj dogorel oz. je zmanjkalo kuriva, kar je včasih trajalo tudi do 12 dni. Severnjaki so verjeli, da vsaka iskra ognja predstavlja novega pujska ali telička, ki se bo skotil v prihajajočem letu.

Konec decembra je bil idealen čas za praznovanje v drugih predelih Evrope. V tem času leta so zaklali večino živine, ki jim je tako pozimi ne bi bilo treba krmiti. Za mnoge je to bil edini čas v letu, ko so imeli na razpolago zaloge svežega mesa. Poleg tega je to bil tudi čas, ko je večina vina in piva, ki so ga proizvedli čez leto, fermentirala in so ga končno lahko zlili po žejnih grlih.

V Nemčiji so ljudje v času praznika sredi zime častili poganskega boga Odina. Ljudje so se tega boga nadvse bali, saj so verjeli, da je ponoči na svojih "preletih" opazoval ljudi in se potem odločal, koga bo nagradil in koga kaznoval. Zaradi njegove nočne prisotnosti so mnogi raje ostajali v varnem zavetju svojih hiš.
Bistvo krščanskega božiča je praznovanje rojstva Jezusa Kristusa.

V novejšem času se pri nas uveljavlja tudi druga oblika praznovanja božiča, ki ni povezana s krščanstvom. Ker gre za nov pojav, še nima uradnega imena. Imenujmo ga ameriški božič, ker je k nam prišel iz Amerike.

Osrednja osebnost te oblike praznovanja božiča je Božiček, ki prinaša darila. (Božiček v krščanstvu sploh ne obstaja in je svojo vizualno podobo dobil z oglasom Coca-Cole). V praksi je ameriški božič zelo potrošniško usmerjen praznik, povezan s kupovanjem velike količine daril, s pisanjem čim večjega števila voščilnic, s čim večjo božično jelko in z veliko okraski. 

Nekateri Evropejci niso navdušeni nad ameriškim potrošniško usmerjenim božičem in si prizadevajo vrniti božiču evropsko podobo. V nemško govorečih deželah so v ta namen ustanovili gibanje "Weihnachtsmannfreie Zone" - gibanje za območje brez Božička. Zvečer imajo večerjo, grejo spat, zjutraj pa dobijo darila.