Eurys

European
1603, from L. Europa "Europe," from Gk. Europe, often explained as "broad face," from eurys "wide" + ops "face." Klein suggests a possible Sem. origin in Akkad. erebu "to go down, set" (in reference to the sun) which would parallel orient (q.v.). Another suggestion along those lines is Phoen. 'ereb "evening," hence "west."

Še tau kad nori!

Maždaug šitaip: krapštosi kadaise dviese pasilenkę, gal kokias senovines vežėčias taiso, ir vienas jų, ateivį pastebėjęs, rodo kitam:

- Aure!

Antrasis, pakėlęs galvą ir išvydęs veidą kaip keptuvę, nenulaiko nuostabos:

- Ops!

Vokietis iki šiol stebisi:

- Oij ropė!

Anglas atsikerta - [juərəp]:

- Pats tu ropė!

Kada ta Europa prasidėjo?

Gal dar tada, kai anų laikų plačiaveidžius pasmerkė akadai, saulėlydį vadinę „erebu“?

O gal finikiečiai, vakarą pavadinę „ereb“? Gal jų įžvalgos dėka Europa ir Vakarai – beveik tas pats iki šiolei?

Ar tada, kai graikai išmainė aurą ( palyginkit su rusiškos Wikipedijos auros supratimu) į veido platumą ir nusprendė kad svarbiausia - tai eurys + ops?

Kaip sau norit, bet graikų Sokratas ir Platonas tikrai dabar jau man išrodo euresni už mūsų Vydūną ir Kantą.

Platonas tai, regis, netoli lietuvių buvęs - Platonas yra pravardė (reiškianti „platus, plačiapetis“), o tikrasis jo vardas - Aristoklas (gr. Αριστοκλής).

Iš artojų gal...

Regis, tais laikais Graikijoj dar nemažai λιθουανικά mokančių gyveno. Juk Aristoklo naujamadiškai, kokiu nors Eurynu, nepravardžiavo. Senoviškai bevelyjo - Platonu. Gal dėl to, kad ano pečiai platūs buvę, ne tik "ops"?

Nelabai klausė anų laikų graikų turčiai Platono, įsitaisė heteras. Graikiškosios civilizacijos palikuonims, niekaip neatsikratantiems žodžio "heteroseksualumas", tos heteros, matyt, vis dar patinka labiau už jų merginas ir moteris.

O Sokratas, matot, galvą aukštai iškėlęs. Nevertinęs jis materialinių gėrybių ir raginęs žmones lavintis. Sokratą, dialektinio metodo, kuriuo jis stengėsi paaiškinti, kaip žmogus turi siekti gėrio, grožio ir tiesos, tėvą, netgi apkaltino negerbiant miestelėnų garbinamų dievų ir nusižudyti liepė.

Euriai, o baudė už euristiką...

Sukratė visuomenę Sokratas. Irgi mūsiškis?

O rusai ir nemaža dalis kitų slavų Europą vadina "Европа", "Evropa".

O "eврей", "jevrejin" jiems reiškia žydą.

O anglai sako kad kadaise graikai sugriautas pagonių šventyklas "žydų pilimis" vadinę:

In Greece, after Christianity had erased the memory of classical glory, ruins of pagan temples were called "Jews' castles."

Jewrope?

?

Jei jau šitaip, tai gal mums reiktų, regis, slavų mūsuosna atneštą piktoką žodį "žydas" (Prieš karą žỹdų [Rumšiškėse] buvo daugiau kai žmonių, žodyno paieškoj įrašykit "žydas") pakeisti švelnesniu ir šiuolaikiškesniu žodžiu "euriejus"?

„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.

Tai pasisekė - turim šito ginčo geografinį centrą!

Prie Purnuškių kaimo!

purnùs, -ì adj. (4) išpurtęs: Šilta – [rūgusis] pienas purnùs daros Dkšt.

Kur Platonas su Sokratu, kur Kantas su Vydūnu žiūri?

Žiūri žiūri...

2004 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai patikslino Europos geografinio centro koordinates. Jis atsidūrė netoli Pašilų kaimo...

O kas dabar jungia tą ginčytinų ribų plačiaveidžių kraštą - Europą?

Yra toks dalykas...

Kurio ir mes, regis, labai norim, ir reikalų žinovai aiškina, kad jis mums tiesiog būtinas, ir kuo greičiau.

Tai euras.

Slavai vėl savo: "eвро".


Matėt, koks euro platumas?

Eurys!

Kai laikai rankoj, jauti kad turi!

Vertybė!

Basanavičius dabar man per kūdas atrodo...

O, šitą patį, kodėl tas doleris toks ilgas?

Gal todėl kad kilęs jis iš talerio, o mūsų ilgasis Ilgauskas anapus marių tapo „The Tall Men“?

O kodėl mūsų litas - nei ilgas, nei platus?

Kokie dizaineriai šitaip suprojektavo?

Galėčiau lažintis, kad dailininkai, litus paišę, ne patys sugalvojo paveikslėlio formatą. Kas pažįstate juos, pasiklauskit.

Čia ne menas.

Čia - finansų architektūra!

Tai priraitė šitie finansų architektai!

Fainiai!

Matyt, kad taip bus sumanę tie finansų dizaineriai: šitų lituanos, ojei..., gal ir supainiojau, gal ir ne Λιθουανός; žodžiu, kad nebūtų painiavos, sakau šitaip: daugumos dabartinės Λιθουανία žmonių pirštai ne tokie jau ir ilgi, tai kam jiems eurys?

Gali ir nenulaikyti!

O ir kuklūs tie čiabuviai, tai kam jiems ilgas pinigas?

Che...

Projektas!

Kas jo autoriai?

Tauta turi žinoti jos ateities projektuotojus.

Tauta turi žinoti savo didvyrius!

Ir “didvyrius”.

Prisimenu, Baldišiaus laikais prireikė man kažkokio gelžgalio, regis, pjūklo. Halės turguje Vilniuje susiradau pašiūrę, prikimštą senų geležėlių ir išsirinkau ko ieškojęs. Sumokėjau pašiūrės šeimininkui, senam žydui, anais, neseniai pasirodžiusiais, ilgai lauktais, pablukusiais, bet vis tiek gražiais, popieriniais litais su Žemaitės ir Valančiaus portretais ir vėjo nupučiamais centais. Paėmė pardavėjas mano pinigus, liūdnai palingavo galvą ir tarė:

- Ne tokie buvo anie litai, visai ne tokie...

Kai mažas buvau, turėjau anų, senųjų, žaisdavom jais, vaikai, mainydavomės.

Tikrai ne tokie buvo.

Solidesni.

Gerokai.

Who Sold His Soul For Solids?

Devil Sold His Soul.