Apie pavergtą protą

Pavergtas protas.

Ką tik, netyčia, tiesiog gera stotis, girdėjau kartojamą šią radijo laidą.

Džiugu, kad praregime ir prabylame.

Filosofų pokalbio įrašo neradau, tai įdedu nuorodas, kuriose rasite bent pagrindines jų išsakytas mintis.

Gaila, kad pokalbio dalyviai blogio šaknies, vis tik, neiškasė.

Pinigų, o per juos, ir mūsų pasaulio, valdytojai supranta, kad palūkanų era baigiasi.


Greit pasibaigs, galutinai.

Šitai jie supranta, bet valdžios paleisti nenori.

Čia yra pagrindinė mums gresiančio totalitarizmo, apie kurį kalbėjo filosofai Alvydas Jokubaitis ir Vytautas Radžvilas, priežastis.

Papildysiu pokalbyje nuskambėjusią mintį, kad lietuviškumas kliuvo ir sovietmečio, ir dabartiniams propagandistams, aiškinusiems ir tebeaiškinantiems, kad iki tolei mes, lietuviai, buvome nevykėliai, ir dabar esame nevykėliai, todėl turime keistis aiškintojų norodoma kryptimi - jie šitaip šneka todėl.

Kad pasikeistume, kad nebebūtume panašūs į tuos, kokius mus matė Adomas Mickevičius.

Dėl to žmoniją skaldo gabalais, maišo naująsias tautas, kiršina, painioja, meluoja.

Nesibodi jokių metodų.

Jie supranta, kad mūsų protus reikia valdyti.

Ir stengiasi, darbuojasi, storojasi.

5. Vašingtono Tiesa 14:01 05-07 IP: 84.15.181.214
JAV darbo departamento duomenimis, balandį naujų darbo vietų buvo sukurta daugiau nei tikėtasi.


1. na 19:21 05-06 IP: 91.187.171.58
puikus rezultatai. Geras pavyzdys

Uraaaa!!!!

Tačiau nedarbo lygis išaugo nuo 8,8 proc. iki 9 proc.

Kaip tai?

Paprastai.

Užimtumo ir nedarbo rodikliai yra apskaičiuojami naudojant skirtingus metodus.

Va šitaip, draugai pionieriai.

Rikiuot!

Žengte marš!

Biblija iš ryto

Nakvojau sode.

Prabudau - iš inkilo už lango, pakraigėj, kurį neseniai pakabinau, purptelėjo zylė.

Įjungiau radiją, kalbėjo apie geriausių bibliotekininkų apdovanojimus.

Biblija ir bibliotekos.

Graikų vivliotekoj - daug vivlijų (paklausykit).

Graikiškai Biblija vadinama ne Biblija, o Αγία Γραφή, nors ne tik Biblijos vardas graikų kilmės, bet ir pati graikų kalba - viena iš trijų Biblijos kalbų.

Αγία Γραφή - Šventasis Raštas.

Слово «Библия» в самих священных книгах не встречается и впервые было использовано применительно к собранию священных книг на востоке в IV веке Иоанном Златоустом и Епифанием Кипрским.

The English word bible is from the Latin biblia, traced from the same word through Medieval Latin and Late Latin and ultimately from Greek τὰ βιβλία ta biblia "the books".

Middle Latin biblia is short for biblia sacra "holy book", while biblia in Greek and Late Latin is neuter plural (gen. bibliorum). It gradually came to be regarded as a feminine singular noun (biblia, gen. bibliae) in medieval Latin, and so the word was loaned as a singular into the vernaculars of Western Europe.

Viduramžiai davė mums Biblijos vardą.

Davė, turim.

bìblyti, -ija, -ijo tr. Tl tiesiai, tiesmukiškai sakyti, drožti.
pabìblyti tr. tiesiai, tiesmukiškai pasakyti: Pabìblijau stačiai į akis visą tiesą Tl.

Išgėriau ryto kavą ir išvažiavau miestan - reikėjo universitetan, paskaitos.

Sodo keliui įsukant į kitą, vedantį link Vilniaus, šalikelėj, prie konteinerių aikštelės pamačiau vagį Ričką, sėdintį ant žemės šalia savo vežimėlio.

Taip vadinu, nes taip jį neakivaizdžiai man pristatė, kai prieš metų gal penkiolika jis įlindo mano sodo naman ir pavogė žoliapjovę, kito vardo nei pavardės nežinau, o ir kitų negirdėjau jį kitaip vadinant.

Atvažiavęs žiemą pirtin, radau trobą pripustytą - lango stiklas gražiai išimtas, nesukultas.

Žmonės pasakė, kad Ričkos darbas.

Vagis, sakė, sėdėjęs.

Tai paprašiau kaimyno, kuris soduose tuomet gyveno, kad, kai sutiks Ričką, pasakytų jam, kad tą žoliapjovę parneštų atgalios.

Pasakė, nenešė. Vėl pasakė, tasai paaiškino, kad nežino, kuri žoliapjovė yra mano.

Sužinojęs, kur jis gyvena, grįždamas po pirties sustojau prie Ričkos trobos, užėjau pabeldęs. Vagies Ričkos nebuvo, tik jo žmona. Tai ir paprašiau perduoti vyrui, kad, jei kitą šeštadienį, pirtin atvažiavęs, žoliapjovės nerasiu, nueisiu policijon.

Žoliapjovę grąžino, Ričkos žmona, paties jo tuomet nebuvau akyse matęs.

Po kurio laiko vėl apie jį išgirdau - sudegė jo troba.

Dar po metų - kitų brolis pirtyje papasakojo, kad Ričką mašina partrenkė, ir jam amputavo koją.

- Jisai nedirbo? - paklausiau.

- Kam jam dirbt? - nusistebėjo mano klausimu brolis. - Jis gi vagis!

Dar vėliau išgirdau, kad Rička neteko ir antros kojos.

Tada jį atpažinau - pravažiuodamas matydavau sėdint invalido vežimėlyje netoli kryžkelės, prie kiosko ar šalia šiukšlių konteinerių, kaip šiandien.

Nežinau, koks buvo anksčiau - dabar jo veidas atrodė vertas biblinių siužetų tapytojo teptuko.

Žmonės sakė, kad žmona jo nemetė. Gyvent abudu priėmė vietinis, valstietis.

Kaip jau sakiau, šįryt Rička sėdėjo ant žemės šalia vežimėlio ir kėlė ranką, lyg stabdytų.

Būčiau sustojęs ir nestabdytas - išlipęs įmečiau konteinerin šiukšlių maišą.

- Padėt? - klausiau.

- Padėk, jei gali - įkelk vežimėlin, išgriuvau, - sakė man Rička, vagis.

- Už pažastų? - klausiau.

- Kaip jum patogu, - sakė jisai.

Įkėliau.

- Ačiū, ponas, - padėkojo.

- Laimingai, - atsisveikinau.

Ir nuvažiavau.

Ežeran maudytis - soduose pakeliui yra labai gražus ežeras, apaugęs berželiais, kurie ką tik išsprogo, sulapojo salotų spalva.

Iš ten - į paskaitas.

Ši diena ir ši istorija išrodė man lyg iš Biblijos.

Užtat ir pabiblijau.

Bernanke prabilo

1975: FED valdybos pirmininkas pradėjo skaityti metinius pranešimus Kongreso rūmams.

Iki tolei, išeitų, apsieidavo be šito.

Praėjo dar 36 metai - ir...

FED surengė pirmąją savo spaudos konferenciją nuo 1913 metų!

Prabėgo tik 98 metai, ir jau spaudos konferencija...

Kokia ekonomikos skaidrumo šventė!

Praėjusią savaitę JAV įvyko istorinis įvykis: šalies centrinio banko (FED) vadovas Benas Bernanke stojo akis į akį su žiniasklaidos atstovais. Jis tapo pirmuoju surengusiu spaudos konferenciją FED vadovu.

„Praeityje centrinių bankų sektorius buvo susikūręs paslapties šydą, kurio tikslas – niekam neleisti žinoti, ką darai, – teigė B. Bernanke, paklaustas, kodėl surengė spaudos konferenciją. – Laikui bėgant mes tapome skaidriu centriniu banku."


Kad buvo vengiama kontakto su visuomene, patvirtino ir buvęs FED valdybos pirmininko pavaduotojas Alanas Blinderis. Jis 2002-aisiais metais rašė, kad kai prisijungė prie banko 1994-aisiais, valdybos atstovas spaudai jam neleido šnekėti apie ekonomiką.

B. Bernanke dažniausiai į klausimus atsakinėja ramiu balso tonu, tačiau kūno kalbos nuslėpti jam nepavyko. Anot buvusio JAV kariuomenės tardytojo ir knygos „The Body Language Handbook” autoriaus Grego Hartley, FED vadovas, kalbėdamas apie ilgalaikį nedarbą, išreiškė beviltiškumą.

Doleriui didžiausios neigiamos įtakos turėjo Federalinio rezervų banko (FED) vadovo Ben Bernanke komentarai.

Pirmą kartą istorijoje organizuotoje FED spaudos konferencijoje stebuklingų naujienų nebuvo išgirsta. Pagrindinis spaudos konferencijos tikslas buvo viešieji ryšiai ir FED veiklos skaidrumo didinimas. FED užsiminė, kad aktyvų pirkimo programa bus baigta birželio mėnesį, tačiau toliau bus reinvestuojama į jau išpirktus aktyvus. Taigi, iš esmės FED ir toliau laikysis išlaidžios politikos.

B.Bernanke komentarai davė suprasti, kad dar laukia ilgas kelias, kol monetarinė politika pasieks „normalų" lygį. Apie konkrečias datas nebuvo kalbėta, tačiau pavartotos tokios frazės kaip „sunku tiksliai pasakyti kada". Doleriui B.Bernanke komentarai nebuvo naudingi. Beje, pats FED vadovas pabrėžė, kad JAV doleris ir toliau išlieka tvirta ir didelę įtaką pasaulyje turinčia valiuta.

At First Fed Press Conference, Ben Bernanke Is No Wizard.

Pažiūrėkim.

Ron Paul Responds to Fed Press Conference 04/27/11.

Prowa treczio Dieno Moios

Prieš 220 metų buvo priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija.

Pirmoji Europoje.

Ligi šiol sakydavom - Žečpospolitos.

Riečės Pospolitos.

Piliečių (paklausykit).

Ακρόπολις - citadelė.

Ακρόπολις - pilis, žr. castle, pagrindinė.

πολις πολίτες

pilis piliečių

Kaip piliečiai (paklausykit).

Ne biurgeriai ar miestelėnai.

Žečpospolita - Sandrauga.

Rzeczpospolita (paklausykit) .

Prowa pastanawita treczio Dieno Moios, 1791 Miatu.

Pastanawims Rondaus.

Wardon Diewa Traycio Szwięto wieno.

Pastanavims Rondaus.

Kaip?

Prowa, o ne Protwa, pataisykit, kad locka.

1 ×provà (brus. пpaвa, l. prawo) sf. (4)
1. įstatymas: Provas mokąs Q408. Nesa kas nori kuriame mieste gyventi ir penėtisi, tas turi provas ir pajunkimus to miesto žinoti ir laikyti Vln5. O po tam ir patys rimlionys sulaužė dvasiškas provàs DP27. Žalnierių prova R377. Prova ant vagies atvirto, o ant teisaus atgriuvo (įstatymai palaiko apgaviką) B.
2. H, R62, OZ44 įstatymų teikiama galimybė ką daryti, teisė: Kriaučius atsakė jiem: „Neturit jūs provõs manę paimt“ VoL373. Kokią turi provą mane budyt, kas tu esi? BsMtII32. Valia jį laikyti, valia nelaikyti: jis provos niekur negaus Žem. Mes provą turim ir macį Mž350. Tu provos pavargusio nekraipyk (orig. nekrapyk) jo byloje BB2Moz23,6. Aš tą provą miesčionies ingijau už didę sumą (pinigų) ChApD22,28. Ko syla, to provà Dglš.
3. Lš, Pns, Tat teismo procesas, byla: Sūdžia sako, išskaitęs skundą, kad už tokį menką daiktą nėr provos BsPIV224. Pavadinkit poną vaitą, tegu darai jiems tą provą JD312. Tokius išgąsčius baisius vierni gaspadoriai tankiai provininkams aukštiems Karaliaučiuje skundė, ale provõs vertos, kaip reik, niekados nesulaukė K.Donel. Į provą eimi R. Į provą vesti KBI52. Provos krasė H. Provos krasė, krėslas R. Provos gromatos N. Vakar ir jo provà buvo Mrj. Dabar veik prasidės provà Prk. Aš neteisią dar niekados nesūdijau prõvą K.Donel. Pakol provą apsūdyjo, alaus bačką ištrūbyjo JD710. Provoje smertį prisūdiju, uždemi R11. Kas ant tavo provõs pareitis, tu neprivalai bijotis KI79. Provõs ėjimas KII124. Provõs klausymas KII124. ^ Į provą eidams pirma namie apsisūdyk B. ║ R nuosprendis: Išėjo prova an to senio, kad tą senį už tuos siuvėčius pakart BsPIV31. Minkšta prova (blogas, neteisingas nuosprendis) MŽ.
4. R, S.Dauk, Ds, Ppl, Mžk bylinėjimasis, ginčas, vaidas: Vien tarp anų prõvos, varžytinės J. Jau kelinta prova su tuom nenaudėliu Justinu Šln. Didesnė prova grižos, kad sodybą brangiai apčienijo JI474. Jeigu teipog norės, kad eit su tavim provon ir atimt tau jupą, duok jamui ir viršutinę ChMt5,40.
5. paprotys, įprotis, tvarka, dalykas: Tai prie mūsų tokia provà K. Ak, išties kita provà, kad, piemenio skrandą jau užsimovęs, ožkas ir kiaules varinėji K.Donel.

Lietuvos Statutai.

2 ×prõvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr. KBII192, BzF159 vesti bylą: Mažas bylas anys sūdytų (paraštėje provytų) BB2Moz18,26. ║ refl. K bylinėtis: Su kuom prõvytis, provotis KII115.

Paskaitykim, nepatingėkim, juk mūsų ta valstybė buvo.

Tokia ji atrodė po Trisdešimmečio karo.

Dabar tokios nepavadintum dviejų tautų respublika.

Tautų padaugėjo.

Mes buvom tos valstybės piliečiai.

Nemanau, kad tai reikia stengtis pamiršti.

Manau, kad reikia stengtis suprasti, kodėl taip mūsų protėviai elgėsi, kaip kito vardai šalių ir tautų, kaip mainėsi sąvokos, kas darėsi aplinkui.

Reikia stengtis suprasti vieniems kitus.

ARTICLE FROM LIETUVISLA GAZIETA

All the local Lithuanians referred to themselves as "paliokai" ("Polaks")
VERTIMAS: 1887 metais visi Amerikoje esantys lietuviai vadino save “paliokais”.

Visus sukilėlius vadinome paliokais LTR(Al).

Kaip?

Tos valstybės herbas toks buvo.


Crest'as - kryžius, šalmas - karūna, Vytis ir baltas eris.

Karūna ir kryžius, jei jau kalbėti apie tą šalį kaip apie dviejų, Abiejų Tautų Respubliką, labiau lenkiškosios pusės.

Baltas eris dabar - Polskos simbolis.

Vytis gi - mūsų tebėr.

Kur jis tuomet, jau apkrikštytas, lėkė šuoliais, skydą papuošęs ne krikščionišku, bet lietuvišku kryžium?

Lietuvos Didžiojoj Kunigaikštystėj.

Пого́ня (біл. Пагоня, пол. Pogoń, лит. Vytis) — герб Великого Князівства Литовського, Руського та Жемантійського, а також традиційний національний герб Литви и Білорусі, був гербом багатьох українських, білоруських та литовських княжих родів.

Зображення вершника з піднятим мечем вперше використовується в якості державного символу Великого Князівства Литовського в 1366 році, на печатці великого князя Ольгерда. Символ цей спершу належав винятково великим князям. У 14-му сторіччі зображення вершника було розміщено на кавалерійському щиті і почало використовуватись як герб, на печатках Ягайла в 1386 та 1387 роках, а також на печатці Вітовта в 1410 році. На початку 15-го сторіччя «Пагоня» стала державним символом Великого Князівства Литовського (ВКЛ).

Нею користалися повстанці Т. Косцюшко та К. Калинського. «Пагоня» була на кокардах і знаках розрізнення російських військових формувань, розквартированих на теренах Білорусі.

Віціс.

Štai ir rusų Витязь pasirodė.

Pasidairykim, kur Vytis tebešuoliuoja.

Štai ką tuo reikalu turi pasakyti S.Daukantas : "Tie, kurie į karą traukė ūkio (valstybės) nuo neprietelių ginti, vadinosi vyčiais (nuo žodžio vyti, tai yra ginti), kurie neprietelius ujo iš savo ūkio laukan. Tie vyčiai žemaičių raštuose žemlionimis yra vadinami, jog už savo žemę, kurią dėvėjo nieko nemokėdami turėjo pavojui radusis į karo žygį traukti. Tų žemlionių buvo kitą kartą didelė daugybė Lietuvoje ir Žemaičiuose, kurių daug paskui Jomylistos (didikai) panaikino ir pavergė. .. .Tokia daugybė, sako, jų kitą kartą buvusi, jog iš vieno mažo pavieto, kaip yra Palangos pavietas, daugiau nei 2000 raitų Vyčių o pėsčiųjų 5000 ar 6000 į karą traukdavo. Šiandien likusieji vadinasi bajorais, taip pat be kokios šviesybės, nebežiną patys kuo kitą kartą buvę ir kuo šiandien yra, kas kartą spaudžiami ir naikinami." (Istoryje Žemaytyška).

Ar galima rasti geresnį Karolio Didžiojo liaudų, žemės bajorų, aprašymą? Abiejų socialinė santvarka identiška. Net ir mūsų karalius Jogaila tai mums patvirtina. Jo 1387 m. duotoje privilegijoje Lietuvos bajorams jis laidoja jiems teisę ir toliau karo žygin traukti "secundum veterum usum Pogoniae" ir užtikrina jiems, kaip ir Karolis, žemės nuosavybę, uždedamas tik pareigą statyti, kur reikalinga, gynybos pilis.

Tas privilegijoje pabrėžtas "karo vedimas pagal senovinį pagaunios (vyties)" paprotį daug ką reiškia.

Visu pirma, bajorai "liaudai" arba "vyčiai" kovos savo pulku, savo "vėliava", savo karvedžio (vėliau maršalkos) vedami, o nebus mobilizuoti ir išmėtyti įvairiuose karaliaus daliniuose.

Antra, senovinė Pagaunios - Vyties tradicija liepė iš pasalų įsibrovusį ir grobiu nešiną priešą greitosios raitijos vėliavomis pavyti, pagauti, sunaikinti. Iš tų dviejų tos pat esminės reikšmės veiksmažodžių kilo mūsų Vyties, o slavų Pogonia vardai. Tą senovišką "pagonių" šaknį vakarų kalbininkai jau senai konfiskavo, kildindami ją iš lotynų "paganus" - žemdirbys. Bet arčiau tą etimologiją išnagrinėjus, pasirodo, kad romiečiai to žodžio nesugalvojo : jie neturi jam veiksmažodžio. Paprastai, jie ardavo savo laukus pagautais kare belaisviais, taigi, "pagauniais", o tų belaisvių didžioji dauguma buvo šiaurės, prūsų kilmės. Be to, kildinant tą šaknį iš lotynų kalbos, susidaro nesąmonė, bandant pateisinti jos atsiradimą toli Rytuose, pas slavus, nes tie juk lotynų kalbos nevartojo. Aiškiai ir neginčijamai - slavai savo "pogany" išvedė iš jų kalboje esamo veiksmažodžio "pogoniti" (pagauti).
Trečia, kai Dlugošas su nustebimu išgiria jotvingių drąsą, "kurie nedvejodami dešimčia vyrų puola visą šimtinę," tai jis visai nepramato, jog aprašo Šventos Vyties "senovinio papročio" garbės dėsnį. Mūsų Vyčiai niekad nebėga. Ta "mirties pulkų" tradicija būdavo daugelio vėlesniųjų karinių dalinių perimama. Vengrų, vokiečių, rusų armijos turėdavo keletą tokių elito vienetų (juodieji mirties gusarai, ulonai ir pan.) Ginklavimo ir skaičiaus persvarai 12-ame amžiuje pakrypus Galyčiaus ir Malopolskos naudai, iš Vakarų atvykstančių pasiplėšikauti kryžiaus kare atėjūnų dėka, jotvingiai vis tiek juos savižudiškai puldavo, nors puikiai žinodami, jog "čia ir padės galvelę". Taip, labai garbingai, bet visai nestrategiškai besielgdami, didvyriai buvo greit ir sistematiškai išnaikinti.

Kitas pavyzdys. Kada Karolio liaudai prisiekdavo jį ginti iki mirties, tai anaiptol nebuvo tuščias žodis (Žiūr. Rolando Giesmė, kur aprašoma, kaip žuvo visas Karolio ariergardas, baskų užpultas. Armijos sudėtyje išvardinti ir liaudų bei prūsų pulkai.)

Vyties "senovinį paprotį" randame ir Lietuvos Statute (XIV, 9) žirgo, senovėje švento gyvulio, vagystės atveju. Tučtuojau sušaukiama kaimynų talka ir vejamasi pėdomis, o jei jos nuveda į kitą sodžių, tai ir šio gyventojai privalo prisidėti arba atsisakius sumokėti nuostolio vertę.

Kaip kovėsi Vyties kariai? Tai buvo anų laikų fronto pralaužiamoji jėga. Šarvuoti nuo galvos ligi kojų ant didžiulių taip pat šarvais apkaustytų žirgu, jie prilygo šių dienų tankų daliniams. Mušin išsirikiuodavo ypatinga tvarka - "Suveinia". (Nei slavai nei vokiečiai to žodžio nesuprasdami, pritaikė savo sąskambius "svinja" ir "švaine"). Priekyje Stodavo tik vienas, stipriausias milžinas. Už jo pečių jau du, beveik jam lygus, už jų vėl trys, - ir taip toliau, draugonė susiglausdavo aštriu kaip kirvis smaigaliu, išsiplėsdama tolydžio į šonus viską griaunančiu kyliu. Ta žirgų, raitelių ir geležies didžiulio svorio masė įsibėgėdavo, kiek tik įkabindama ir smogdavo į parinktą taikinį taip, kad "laukai ir girios nuskambėdavo". Aišku, tokio dūžio lengvesni raiteliai, o ypač pėstininkai, fiziškai nepajėgė atlaikyti. Taip Lietuvos Vyties pulkai, atjoję atvaduoti turkų apgulto Vienos miesto, perskrodė šimtatūkstantinę jų armiją nuo galo ligi galo, išgriovę visą centrą, kaip viesulas. Toks žygis turėjo net nusistovėjusi posakį: "pervažiuoti priešo pilvais". Štai kaip gynė mūsų žemę Šventoji Vytis, kurios atvaizdą nešiojame mūsų valstybės ženkle. (Žiūr. il.4.) Mūsų Vyties raitelio skyde esąs dvigubas kryžius neturi nieko bendra su katalikybe, jis buvo vartojamas daugelį amžių prieš Kristų. Tai vienas iš mūsų runrasčio išlikusių ženklų - skaitmuo, reiškiąs 1000. Jį atrandame prieš graikinių - pelasgų skaičiavimo sistemoje bei tocharų ir Himalajų papėdės tautelių civilizacijos liekanose. (Žiūr. taip pat Duret, Alphabetum Tzervianorum.) To ženklo reikšmė patvirtinama be to, ir gotų iškraipyto tūkstantinės (vėliavos) vado pavadinime - "tiufad". Todėl tas mūsų raitelis ne paprastas "draugas", pulko narys, o draugonės vadas, jos išrinktasis rikis.

Tai kodėl šitaip?

Ją pasidalino tokios valstybės.

Neatpažinom priešo?

Ilgas kovų kelias buvo iki tolei, tęsiasi jis ligi šiandien.

Mūsų nugalėtojai patys tapo pralaimėjusiais.

Žmonių priešas - jų galvose.

Jį ir reikia nugalėti.

Benazir Bhutto

Pakistane nukautas ieškomiausias teroristas O. bin Ladenas, jo kūnas palaidotas jūroje.

JAV kariškiai atliko musulmoniškus ritualus laidojant Osamą bin Ladeną Arabijos jūroje esančiame lėktuvnešyje, pranešė amerikiečių pareigūnas po reido, per kurį buvo nukautas „al Qaeda“ vadeiva.

Po žinios apie O.bin Ladeno žūtį JAV dolerio ir akcijų kursai kyla, nafta ir auksas pinga.

43. Benazir Bhutto 17:15 05-02 IP: 80.240.9.72
Buvusi Pakistano premjerė Benazir Bhutto 2007 metų kapkričio 2 dieną pranešė, kad Osama bin Ladenas nužudytas, ir nurodė žudiko pavardę - Ahmed Omar Saeed Sheikh. Youtube: Benazir Bhutto: Bin Laden was Murdered.

Po nepilnų dviejų mėnesių, 2007 metų gruodžio 27 d. vykstant rinkimų kampanijai Ravalpindyje, sprogmuo sužeidė Benazir Bhutto ir užmušė daugiau nei 22 žmones. Vėliau ligoninėje, atliekant operaciją, mirė ir buvusi ministrė pirmininkė.

Kai kurių šaltinių teigimu atsakomybę dėl politikės nužudymo prisiėmė Al-Qaeda, tačiau vėliau ši teroristinė organizacija paneigė, kad susijusi su Bhutto žūtimi.

Herbas

Herbas (lenk. herb, vok. Erbe 'palikimas') – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose.

Dziękuję panowie za herb, a także za herbata.

O tai būtume anų neturėję.

Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.

Painiava.

Tai šauklys, tai karivaldas.

Blazonavimas (pranc. blason – herbas) – herbo aprašymas (atpasakojimas) pagal heraldikos taisykles.

Kiekvienas herbo elementas yra glaudžiai susijęs su kitais. Kuo senesnis herbas, tuo lengviau jį blazonuoti (aprašyti), nes kuo senesnis herbas, tuo mažiau jis turi elementų.

Prussia
from M.L. Borussi, Prusi, Latinized forms of the native name of the Lithuanian people who lived there before being conquered 12c. and exterminated by German crusaders who replaced them. Perhaps from Slavic *Po-Rus "(The Land) Near the Rusi" (Russians).

Aha.

Vadinasi, šis iš prūsų yra mūsų, ir dar neskolintu iš lenkų vardu vaidintas:


Kaip mes jį vadinom?

Herbas - ērbi <52> [Erbe > herb MK]

erbas sm. B, R392, [K] herbas.

erbetà sf. (2) žr. arbata 3: Erbetà nekoks valgis – tik kaip lango rasa Šts. Aš noriu erbẽtos Skd. Erbẽtose, sukrūse suedė visą gyvenimą (svečiuodamasis) Šts.

erbẽtytis, -ijasi, -ijosi Šts gerti arbatą.
pasierbẽtyti pagerti arbatos: Pasierbẽtykiam, kol yr sukraus Šts.

Tai kas iš ko, ką, kada is kaip skolinosi?

erà sf. (2)
1. laikas, nuo kurio skaičiuojami metai; pati metų skaičiavimo sistema: Jau IV mūsų eros amžiuje literatūroje minimos sodų avietės rš.
2. rš koks nors svarbus istorijos įvykis, pradedantis naują laikotarpį; pats tas laikotarpis: Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują èrą žmonijos istorijoje (sov.) DŽ.
3. geol. didžiausias žemės istorijos laikotarpis, kuriame susidarė visos uolienos: Mezozojinė, kainozojinė erà TrpŽ.

ẽras (neol.) sm. (4) erelis: Trys eraĩ atlėkė gaudyti vištas J.

Pridėjo erų į erbus, patys žinot.

Viršutiniam paveikslėly gal vienas pirmesnių tokių?

Juk paprastas tas erbas, taigi, senas.

O verbas išėmė ir išnešė božnicon.

verbà (sl.) sf. (4) KBII82, K, K.Būg, Rtr, RŽ, FrnW, DŽ1, KŽ; RtŽ
1. Lex66, H, H197, R, R274, MŽ, MŽ366, N, BS152, LB6, L, L487, DūnŽ, LzŽ, LEXXXIII317 puokštė iš kadagio, gluosnio, karklo ar kt. šakelių, šventinama Verbų sekmadienį bažnyčioje (minint iškilmingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę); palmės šakelė: Verbàs šventinti NdŽ. Iš ėglio daro verbas ir nešasi į bažnyčią šventint Vj. Su verbõm eina bažnyčion Btrm. Taigi verbõs prisiskina gi, nusineša gi te bažnyčios[na], pašventina tenai Antš. Čia takas priklotas verbų̃, visokių kvietkų primesta, ir kunigas eina ir švenčia Kp. Verbàs šventina ir deda an lango Sn. Rūkė su verbõms, [ėmė] švęsto [v]andens [, šlakstė], o aš skambinau su tum skambalu Klk. Tujau atnešė verbų̃, muni apsmilkė aplinkuo Als. Pasidaro tokią šluotą, tų verbų̃, ir jau bėga tuos kiemuos, kur yra vaikų Alz. Da tei[p] nebuvo, ka verbõs neturėčiau Slv. Kas neturi verbõs, tam biesas įbruka uodegą palaikyt Krtn. Apsmilko budinkus verbum̃s Krž. Nuog verbų gijas, raikštukus nusiriša ir, jei ranką sopa ar koją, tai užriša Vrn. Verbàs languos pastačiau nuo grauzmo Klt. Kad perkūnas namo netrenktų, reikia namus statant pamato sąsparoje į iškirstą kryžių įdėti verbos šakelių LTR(VšR). Iš anų žagarų angu karklių, kurias jie vadinlavo verbomis, kurias švęslavo verbnyčia, darydami burtas burlavo, kryžius iš jų darydami kaišlavo ant atverų (angų), ant durų, angu vartų už langų WP72. Verbą rūkia ažtat, kad visi (paukščiai ir gyvuliai) namo rudenį grįžtų LTR(Slk). Mamytė įdėdavo prosėn anglių, verbõs, ėglio, tada gyvulius visus parūkia PnmR. Verbà išvarinėja [pavasarį] gyvulius iš tvarto Kls. Apsišvenčiam verbẽlę ir tris kartus per karvę suduodam DrskŽ. Jei nori, kad karvės būtų riebios, pavasarį pragyk jas verba LMD(Tvr). Pavasarį karves, kad neišsiskirtų iš bandos, pirmą sykį varant iš tvarto, reikia varyti su verba LTR(Čb). Vieni kitus plakė verbomis, kad būtų švarūs, sveiki, nusivalytų nuo visokių blogybių, pasidarytų geresni rš. ^ Ne aš mušu, verba muša J. Verbà plaka, ne aš plaku, už savaitės bus Velykos, bus margučių Lbv. Verba plaka, ne aš plaku, ar žadi velykaitį? Kdl.
2. LBŽ, NdŽ, LKKXI148(Zt), LKAI165, Nmn, Kzt bot. toks gluosnis, blindė (Salix caprea); žilvitis, karklas: Raudonoji verba (Salix daphnoides) rš. Verbà vadom visą krūmą žilvičių rykščių DrskŽ. Verbų̃ visokių yra: verbà tikra, yra verbà, ką kačiukai auga Kpč. Prieš nedėlią atanešė, pirkioj razžydo verbõs kačiukai Švnč. Jau verbà sprogsta OG62. Verbà – didelė medžiaga būsta Lz. Verbà daug puvėsio turi – gera bitėm Dv. Dūdelę iš verbõs padaro Asv. Iš verbų̃ kašikus pindavo, virves del medžių varyt, kap varo upėm Pv. Verbų̃ labai daug vėjo palaužyta Mrc. Renka verbų̃ žagaraitį ir varo ganyt LzŽ. Palei keliu verbà auga Vvs. Ver̃bos, visa ver̃bos buvo pas kelią Btrm. Apsodyk pirkią verbõm Mrk. Kad regėtai, kokia verbà – kap apimt glėbiu Dv. Aš užaugau verbele, mane išpjovė dūdele (d.) LzŽ. Rūtų daržely stovi verbẽlė (d.) Auk. An kalno verba, po kalnu merga, tę stovėjo mergelė graži raudona LTR(Mrc). ^ Kap verbà merga išaugo DrskŽ. Moteris tai kai verbà – kuo daugiau laužai, tuo gražesnė ataželia Str. Iš verbos karnų vyžų nenupinsi TŽV598.
3. LTEXII269 sausais žolynais (džiovintomis gėlėmis, smilgomis) ir dažytomis skiedrelėmis meniškai apipinta rykštė – liaudies taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių rūšis (ppr. daroma tik Vilniuje ir Vilniaus krašte): Vilniaus verbas pardavinėdavo prie bažnyčių ir nešdavo taip pat šventinti LEXXXIII407. Įgudęs meistras sugeba nupinti po dvi verbas per valandą sp.
4. LKAI165, Grnk, Št, Jsv bot. kadagys, ėglis (Juniperus communis): Palaužiau verbõs pušinei Ktk. Parnešk verbõs bent vieną gražesnę šakelę Dbk. Ir žiemą, ir vasarą verbà žaliuoja Blnk.
5. NdŽ bot. beržas (Betula).
6. palmė: Žaliuos kaip alyvų (verbos) medis CII187. ^ Kad aš tavyje žaliuočiau kaip verbų medis prš.
◊ verbà žìno nežinia, niekas nežino: Verbà jį žìno Mrs.
verbų̃ kar̃klas NdŽ; LBŽ bot. gluosnis blindė (Salix caprea).

Airiams krikščionybę atnešė britų vergai?

Mums tai britkūs kryžiokai, tiesiogiai.

Visi barzdoti, mišaunieji teskutos.

O čia jau nebe "laukiniai", o kultūringieji, germaniškieji, po kryžiokų užkariavimo, prūsai - su kuokom, pusplikiai, užtatai karūną gavę paturėti, su kryželiu viršuj.


O dar sako, kad beisbolo lazda - lietuviškas tautinis atributas.

Gal kuoktelėjo?

Patys matot - senieji germancai su kuokom stovi, o neo-germancai iš tų kuokų padirbtom bitom švaistosi.

kúoktelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo intr. Slv, Grš, Brt, Alk; Sut kiek pakvaišti, nustoti proto: Mes išrandam, kad jis kuoktelėjęs J.Jabl. Žmonės kalbėjo, kad nuo mušimo jis kuoktelėjęs LzP. Na, ar kúoktelėjai – basas per tokią šalną į gūžynę traukti! Alvt. Ta merga laksto po laukus lyg kúoktelėjusi Gs.

kúokt interj. kumšt, niūkt (sudavimo garsui reikšti): Tik kúokt kúokt vaikui kupron Rdm.

1 kúokterėti, -ėja (-i), -ėjo BŽ504 žr. kuoktelėti: Prisiekiu Herkuliu, jog kuokterėjęs tu, nes keiki pats save rš. Iš kalbos gali matyti, kad ji kúokterėjusi Skr.

2 kúokterėti, -ėja, -ėjo intr. suduoti, sušerti: Jis tam nepažįstamam tai ir kúokterėjo Lzd.

kúokterti, -i (-ia), -ėjo žr. 2 kuokterėti: Kad kúoktersiu aš tau, tai net persiversi! Rdm.

Tai tie du germanai ir žiūri, bene yra norinčių kuoktelėti nuo jų kuokų.

Paskui jie kiek persigalvojo.

A crest is a component of an heraldic display, so called because it stands on top of a helmet, as the crest of a jay stands on the bird's head.

Ėmė ir crest-o vieton ant šalmo, vadinamo karūna, erbą įdėjo, juodą.



Betgi - kryžiokai...

Gal čia jiems nuo vaikščiojimo šarvuose sulindus šitaip?

Va, kokis jų crest-as.



Dabar mūsų herbas toks.


Gražus.

Tik kaip su SILENTIUM ir su LIBERTAS dabar, a, LITVANIAE?

O ką daryt, jei iš visų pusių lindo bandziūgos su kuokom, bitom, kardais, kalavijais?

Gintis teko, vyti juos atgalios, tikėjimo nešėjus grobikus svetimšalius.

Kurie erban vietoj balto erio juodą įsidėjo.

O tuos, kas baltą erį turėjo, baltom varnom pravardžiuoti ėmė.

Ne tokie "kaip visi", matai.

Juodvarniai patys.

Kuriems protėvių žaliuojančio palikimo neužteko, kurie grobė grobė, į turtus konvertavo, pakol, apsižiūrėję, šaukti ėmė - griūna, griūna, svietas griūna!

Kur protėvių palikimas?

O neo-germanai dar ir šmeižia, balamūtai, esą, mes vergus laikę, ir dar ilgiausiai Europoje.

Coat of arms - taip vadinasi jų erbas neogermaniškai, angliškai.

Ginklų danga.

Ginklams ar kam kitam


paslėpt.


Kam slepiat?

Pasalūnai esat, apsimetėliai?

Mūsų erbai gražesni.

Ir tas, su baltu eriu, ir dabartinis, Vytis.