Paliokas Londone

Dar nebuvom ES, dar krizės nebuvo, o brolis ėmė skųstis kad, atseit, darbų ant Lietuvos nesą.

Taip sakė – darbų, bet gal omeny turėjo – pinigų?

Tai, kadangi buvau po Europą pakeliavęs dviračiu, sugalvojau tokią akciją – vasaros vidury nuplaukėm Kylin iš Klaipėdos, sėdom abudu ant dviračių ir numynėm Londonan.

Ten, mat, yra ir darbų, ir pinigų.

O nedviratininkų lietuvių tuomsyk nenorėdavo įleist ton karalystėn.

Tai tas žaltys jau patį pirmą vakarą tam Londone nusigrūdo baran ir parsinešė Maklaudo pravardę.

Ir užkroviau tą Palių kalnietį savo švogeriui, kuris ligšiol Londone tebegyvena, ant galvos.

Tasai dar sovietmečiu susigalvojo ir parašė laišką kompartijos Centro komitetan kad, būk tai, pageidauja dirbt Anglijoj, statybininku, kaip ir Lietuvos TSR. Ir atsakymą gavo iš CK – tie atrašė, kad jo pageidavimą apsvarstė, o bet tačiau dabar jam pasidarbuot Albione nesą galimybių.

Černiachovskio jam, kažkodėl, nepasiūlė.

Tai, kai tik tos galimybės atsirado, jis ir atsidūrė Landynėj.

Tai ir dirbo jiedu ten pas tokį juodoką su keliais chocholais, statė Londoną, nelegaliai.

Važiuoja brolis po darbo autobusu, prieina kitas juodukas, sako:

- Change.

Pinigų prašo.

Tai brolis, kaipo geras žmogus, pasirausė kišenėj, rado penkis svarus, duoda jam:

- Take a pound.

Atseit, keturis grąžos duok.

Pasakoja toliau:

- Žiūriu – ogi tasai „Stop“ mygtuką spaudžia – nusiplaut nori. Tai kaip čiupau jam už giesmės, tas ėmė žviegt kaip kiaulė.

Autobusas sustojo, visi bėga laukan.

- Nebėkit, - sako jiem brolis, - ko jūs bėgat - grąžą atsiimsiu, ir toliau važiuosim.

Bet išlakstė visi.

- Važiuoju vienas, - sako, - o kituos autobusuos juodukai man pakeltus pirštus rodo. Ir sužinok taip greit ...

O užbaigė istoriją šitaip:

- Gerai, kad vairuotojas anglikas buvo, policijon nepaskambino. O tai būt buvę...

P.S. Pastebėjau, kad šitas rašinys patiko:) Tai įdedu herojaus nuotrauką - sovietmečiu, jaunas, buvo slidinėt Dombajuj.