Control oil and you control nations; control food and you control the people; control money and you control the world.
Kadangi dabartiniai pinigai sukuriami iš nieko - centriniai bankai juos paprasčiausiai pagamina (didžiąją dalį vien kompiuterio pagalba) ir skolina už palūkanas, tai toms palūkanoms mokėti reikia papildomų pinigų, kuriuos tie darbštuoliai centriniai bankai vėl padirba paspaudę kompiuterio klaviatūrą. Ir vėl paskolina, žinoma, už palūkanas. Tokiu būdu pinigų masė didėja eksponentiškai.
Atliekamą apsukrių žmonių sukauptą pinigų masę pinigų valdytojai iki šiol sėkmingai nusavindavo akcijų biržose. Bet pastaruoju metu ten lošėjų, kaip žinot, stinga. Akcijų kursas kyla tik todėl, kad pinigų turintys tiki, kad po jų biržon akcijų pirkti ateis kiti tokie patys su dar daugiau pinigų, todėl akcijų kainos kils. Tada pirmieji išloš. Šito tikėjimo neliko, todėl biržose lošėjų pristigo. Tada pinigus valdantieji nusprendė supirkti tai, kas žmonėms tikrai reikalinga - maistą, energiją. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga teisingai pastebėjo kad maisto kainos pakilo. Tik kukliai nutylėjo tikrąją to priežastį, kurią ką tik nurodžiau. Tie pareigūnai, šnekantys Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos vardu, nutyli esminę aplinkybę: grūdų kainos dvigubai pakilo rekordinio derliaus metais.
O giluminė prognozuojamo (greičiau - programuojamo) skurdo priežastis - išsigimusi finansinė sistema. Šalutinis to, kad toks scenarijus buvo programuojamas, įrodymas - JAV Federalinių rezervų banko propaguojama "grynoji infliacija" - be maisto ir energetikos kainų.
Lietuvos valdžiai derėtų atsakyti į tokį klausimą: kaip šitame brangstančio maisto fone atrodo dirvonuojantys Lietuvos laukai ir Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai nedidinti pasėlių plotų? O Kėdainių krašto ūkininkas Aušrys Macijauskas, pastebėjęs kad bioetanoliui gaminti skirtų kviečių, kvietrugių plotai kol kas sudaro labai menką pasaulio kultūrinių pasėlių dalį, todėl tikrai negali būti „pasaulinio bado“ priežastis, yra gerokai įžvalgesnis už Europos Komisiją. Arba Europos Komisijos pareigūnai tiesiog meluoja europiečiams, taip tarnaudami tikriesiems Europos valdovams - tiems, kurie valdo Europos Centrinį Banką. Taip patvirtindami buvusiojo Anglijos premjero Benjamin Disraeli žodžius: The world is governed by very different personages to what is imagined by those who are not behind the scenes. Pasaulį valdo visai ne tie asmenys, kuriuos mato žiūrintieji scenon.
Prisiminkim, ką darė didieji pasaulio bankai, gelbėdami jų vadovaujamą finansų pasaulį:
Kai finansų rinkų autoritetai savo kalbomis ramino panikuojančius investuotojus, FED ėmėsi kitokios taktikos ir finansų sistemai suteikė 47,25 mlrd. dolerių, o tai didžiausias įnašas per pastaruosius šešerius metus.
JAV Federalinis Rezervų bankas, bandydamas sumažinti nuogąstavimus dėl pasaulinės kreditų krizės, pasiūlys bankams 20 mlrd. dolerių, praneša BBC. Pirmadienį vykęs aukcionas buvo pirmasis plano, dėl kurio sutarė penki centriniai bankai, įskaitant Anglijos banką ir Europos centrinį banką, žingsnis.
Centriniai bankai tikisi, kad aukcionas paskatins mažmeninius bankus ir investavimo kompanijas mieliau vieni kitiems skolinti.
Centriniai bankai planuoja mažmeniniams bankams pasiūlyti dar daugiau nei 100 mlrd. dolerių paskolomis po to, kai paaiškės, ar sumažintos palūkanų normos neturi įtakos tarpbankinėms paskoloms.
Kreditų krizė - pasaulinė, o pasaulyje akcijos pigiausios per 30 metų:Pasaulio akcijų rinkos 2007 metais patyrė sparčiausią kritimą nuo 2000 metų ir dabar yra pigiausios per 30 pastarųjų metų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
FED siūlo bankams milžiniškas sumas sumažintomis palūkanomis, nuo jo neatsilieka ECB:
Ketvirtadienį centrinis bankas paskolino rekordinius 94,841 mlrd. eurų.
Ši Europos centrinio banko skola yra didžiausia kada nors suteikta paskola. Anksčiau bankas buvo paskolinęs 69 mlrd. dolerių, po tragiškų įvykių 2001 metų rugsėjo 11 dienos.
Europos centrinis bankas taip pat atliko precedento neturintį žingsnį. Jis pasižadėjo Europos bankams skolinti tiek pinigų kiek šiems prireiks. Taip bankas stengiasi sumažinti artėjančią kreditų rinkos krizę, kuri iš JAV jau išsiplėtė po visą pasaulį.
Didžiosios pasaulio valstybės nusekė Europos centrinio banko pėdomis ir užsimojo padėti savo šalių bankinėms sistemoms išgyventi kapitalo rinkose kilusį sąmyšį. Rinkai išsigandus galimos krizės nemaža dalis investuotojų suskubs atsimti lėšas, o bankai gali pritrūkti laisvų pinigų.
JAV Federaline rezervų sistema vadinamas centrinis bankas, siekdamas padėti šalies komerciniams bankams, „įleido" į savo šalies bankinę sistemą 24 mlrd. dolerių.
Centrinis Kanados bankas išplatino pranešimą, kad jis, siekdamas išlaikyti šalies finansinį stabilumą, pasižada paskolinti bankams pinigų ir išlaikyti likvidumą rinkoje.
Centrinis Japonijos bankas, dėl tų pačių priežasčių, paskolino šalies bankams 1 trilijoną jenų (8,45 mlrd. dolerių).
Australijos rezervų bankas atpirkimo (REPO) sandoriais išleido į pinigų rinką 4,95 mlrd. Australijos dolerių (4,2 mlrd. dolerių).
Pietų Korėjos centrinis bankas taip pat pareiškė, kad yra pasiruošęs padėti šalies komerciniams bankams.
Pagalba finansinėms rinkoms įžengė į naują etapą, kai Europos Centrinis bankas (ECB) pirmadienį paskelbė, jog nuo šiandien siūlo 348,6 mlrd. EUR mažesnėmis palūkanomis nei rinkoje. Tai yra dar vienas bandymas įveikti metų pabaigos likvidumo krizę.
Tai kurgi nusėdo šitos milžiniškos pinigų sumos?
Pranešimai
