Monai

1. Bankai turi įstatymu įtvirtintą monopolinę teisę leisti apyvarton pinigus.

Kitos įmonės tokios teisės neturi.

2. Bankai nemoka pelno mokesčio nuo emituojamos pinigų sumos, nors ta suma jie padidina savo turtą.

Bet kokia kita įmonė savo turtą padidina legaliomis, vadinasi, apmokestintomis lėšomis.

3. Bankai pinigus leidžia apyvarton skolindami juos už palūkanas.

Tai yra slepiama nuo visuomenės. Lengvai tuo įsitikinsite apklausę savo pažįstamus. Netgi ekonomiką studijavę žmonės nežino kaip bankai leidžia pinigus apyvarton arba žino, kaip tai daroma, bet šito nesako. Paprastai sakoma taip: bankas padarė tokio dydžio emisiją, bankas išleido apyvarton tokią sumą.

4. Anksčiau, popierinių pinigų laikais, buvo sudaromas įspūdis kad popierinių pinigų spausdinama tiek, kiek banko saugyklose yra aukso ir kitokių vertybių.

Tai iliuzijai palaikyti banko saugyklose buvo laikomas tam tikras aukso kiekis, kad sunerimę dėl popierinių pinigų vertės žmonės galėtų juos pakeisti į deklaruojamos popierinių pinigų vertės aukso kiekį. Paskui paaiškėjo, kad popierinių pinigų prispausdinta daug daugiau negu yra vertas bankų turimas auksas, ir vadinamojo Aukso standarto 1971 metais buvo oficialiai atsisakyta. Derėtų pasakyti, kad oficialiai to Aukso standarto buvo atsisakyta todėl, kad iš tikrųjų jis jau nebegaliojo - jo nebebuvo laikomasi (išeitų, neoficialiai = iš tikrųjų? verta susimąstyti apie visuomenės žodyną!).

5. Dabar, elektroninių pinigų laikais, sudaromas įspūdis, kad tų elektroninių pinigų suma lygi popierinių ir metalinių pinigų bendram kiekiui.

Tuo tarpu elektroninių pinigų daroma tiek, kiek bankai nusprendžia esant reikalinga padaryti. Popierinių ir metalinių pinigų padaroma tiek, kad nesutriktų tokių pinigų cirkuliacija. Vadinasi, banko saugyklose laikoma tam tikra popierėlių atsarga, kad, kilus visuomenėje nerimui, nerimaujantys visuomenės nariai galėtų savo elektroninius pinigus pakeisti „patikimesniais” popieriniais pinigais.

6. Naujus pinigus bankai padaro iš nieko.

Šitai irgi nesakoma visuomenei.

Spaudos straipsniais ir bankų pranešimais visuomenėje stengiamasi sudaryti įspūdį kad:

- pinigai yra padengti kokiomis nors vertybėmis, nors seniai taip nebėra;

- pinigai yra padengti esamomis prekėmis, nors visi puikiai suprantame kas nutiktų, jei, tarkime, pasaulio visuomenė už visus esančius apyvartoje JAV dolerius bandytų pirkti JAV prekes.

7. Sudaromas įspūdis kad pinigai yra vertės matas.

Tai netiesa, nes matu mes vadiname nekintančius dydžius – tarkime, atstumą matuojame kilometrais, myliomis, varstais, kurių tarpusavio santykiai nekinta, tuo tarpu pinigų - valiutų - vertė kitų valiutų atžvilgiu kinta.

8. Sudaromas įspūdis kad bankai žiūri, kiek paaugo ekonomika, ir tokia suma padidina pinigų kiekį.

Tai netiesa: ar teko girdėti kad bankas sakytų – ekonomikai sumažėjus, iš apyvartos išimta tokia-tai pinigų suma?