USA Today

Every Christian knows the story: Jesus was crucified on Good (?) Friday and rose from the dead on Easter Sunday.

What did Jesus do on Holy Saturday?

Roman Catholic, Eastern Orthodox and most mainline Protestant churches teach that Jesus descended to the realm of the dead on Holy Saturday to save righteous souls, such as the Hebrew patriarchs, who died before his crucifixion.

An ancient homily included in the Catholic readings for Holy Saturday says a "great silence" stilled the earth while Jesus searched for Adam, "our first father, as for a lost sheep."

On Good Friday, Jesus told the Good Thief crucified alongside him that "today you will be with me in paradise," according to Luke's Gospel.

Wayne Grudem, a former president of the Evangelical Theological Society, says the confusion and arguments could be ended by correcting the Apostles' Creed "once and for all" and excising the line about the descent.

But the harrowing of hell remains a central tenet of Eastern Orthodox Christians, who place an icon depicting the descent at the front of their churches as Saturday night becomes Easter Sunday. It remains there, venerated and often kissed, for 40 days.

"The icon that represents Easter for us is not the empty cross or tomb," said Peter Bouteneff, a theology professor at St. Vladimir's Orthodox Theological Seminary in Crestwood, N.Y. "It's Christ's descent into Hades."

Гадес.

Hadas.

Graikų Hade visi mirusieji tilpo.

Hado vietos atributai yra panaudoti kuriant krikščioniškojo pragaro sampratą.

Hadas (gr. ᾍδης arba Ἅιδης „nematytas“).

Naujojojo Testamento autoriai, versdami Senojo Testamento citatas, žodį "šeolas" keitė graikišku atitikmeniu "Hadas".

Šeolas (hebr. שאול „duobė“, „požeminis pasaulis“, „numirusiųjų vieta“) – šumerų ir judėjų pomirtinis pasaulis. Pagal šumerus tai yra vieta, kur po mirties numirėliai norėdami išgyventi valgo purvą. Judėjų Tanache šeolas aprašomas kaip tyli, dulkėta požeminė vieta su uždarais vartais, kur po mirties miega ir laukia savo teismo visi mirę žmonės – geras ir blogas, teisusis ir neteisusis, karalius ir vergas.

Sako, kad Tanache nėra kai kurių į Senąjį testamentą įtrauktų judėjų knygų, kurias protestantai laiko apokrifinėmis.

שאול

Pragaras.

Ад.


Primena štai ką.

Pagrindinė frakcija

Parlamentarai pinigų kurti nemoka.

Bet juos mėgsta.

Parlamentas pasidalijęs frakcijom.

Frakcinio rezervo bankininkystė yra visų šiuolaikinių komercinių bankų taikoma praktika. Šiuo atveju banko atsargas (grynieji pinigai arba likvidus turtas, pavyzdžiui, Iždo vertybiniai popieriai) sudaro santykinai maža jame laikomų indėlių sumos dalis.

Priklausomai nuo atsargų reikalavimų, bankinė sistema gali sukurti pinigus.

Pinigų kūrimas bankų sistemoje vyksta tokia schema.

Lentelėje matome kaip visiškai legaliai iš vieno atnešto $100 (A) indelio per frakcinio rezervo bankininkystę buvo sukurta indelių kurių bendra suma $457,05. Ir procesas dar gali tęstis toliau iš apatinio raudono indėlio (K) kol visas indelis galiausiai perkeliamas į bendrą atsargų sumą.

Bankuose pagrindinė frakcija.

Netgi iš visuomenės jai patikėtų indėlių (kurie jai nebūtini) gebanti pagaminti naujas visuomenės skolas tai pagrindinei frakcijai, kurių (indėlių) grąžinti ji tai visuomenei, visiškai teisėtai, negali:

Nepaisant šio pinigų sukūrimo bankas ir toliau fiziškai turi ne daugiau kaip žalią sumą (Bendra atsargų suma + Galutinio indėlio vertė) ir negalėtų vykdyti reikalavimų gražinti visus indelius.

Jie negali, o visuomenė privalo, su palūkanom grąžinti.

Nors palūkanoms pinigų jie nesukūrė, tik paskoloms.

Gal jų valdžia tuo pasirūpins, tuo pačiu ir mūsų indėlius nuvertindama?

Jie nekalti.

Mes kalti.

Patys skolinomės.

Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas.

Argi ji amžina, toji frakcija?

Ar tikrai pagrindinė?

Bankininkų išprusimas

Bankrutavusio „Litimpeks” banko vadovas dar 2007 metais susigundė nauju tuomečio banko „DnB Nord” (dabar DNB) produktu. Jis įsigijo su akcijomis susietų obligacijų.

Bankas sutiko paskolinti 8,8 mln. litų, už kuriuos ir buvo įsigytos obligacijos.

Buvusiam „Litimpeks” banko vadovui dėl to teko įkeisti ne tik savo, bet ir žmonos, taip pat uošvės nekilnojamąjį turtą.

Kylant akcijų kursui, sandoris turėjo būti pelningas.

Tačiau ekonominė krizė sumaišė visas kortas. Po trejų metų obligacijos nieko neuždirbo.

Nors bankas obligacijas išpirko už nominalią vertę, buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų.

Buvęs bankininkas pasijuto (esamų bankininkų) suklaidintas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

„Nesu taip finansiškai įgudęs – bankų veikloje nedirbu jau 14 metų”, – tvirtino buvęs bankininkas.

Tačiau teismas manė, kad buvusio „Litimpeks” vadovo išsilavinimas ir patirtis leidžia jį vertinti kaip profesionalą. Todėl jis esą turėjęs suvokti bankų siūlomų produktų esmę.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”

Todėl teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų.

16. Apie bankininkų išprusimą 08:38 04-06 IP: 80.240.9.72
Buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų, pasijuto suklaidintas ir kreipėsi į teismą, bet Vilniaus apygardos teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų iš tų 1,4 mln. litų, teigdamas, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”


Taigi, buvęs bankininkas yra lygus 0,2/1,4, t.y., septintadaliui „pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo”, esami gi bankininkai teismo nutartimi prilyginami 6/7 (šešiems septindataliams) „pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo” (juk banko su akcijomis susietos obligacijos ne tik nieko neuždirbo, bet, atvirkščiai, "pradirbo", bet teismas 1,2 mln. litų iš "pradirbtų" 1,4 mln. litų priteisė bankui).

Todėl visos valstybės ir gelbsti bankus,

Google: ES bankams gelbėti skyrė 3 trln. eurų,

Google: FED bankus gelbėjo slaptai.

Nes bankininkas prilygsta šešiems septindataliams pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo.


Betgi kas tas išprusimas?

1 prùsti, prū̃sta (pruñsa Kp), -o intr.
1. NdŽ gerai augti, tarpti.
2. NdŽ, Kp gautis, taisytis, stiprėti.
3. Š eiti gudryn, darytis kultūringesniam, šviestis, lavintis: Pagaliau ir jis, žiūrėk, prū̃sta J.Jabl. Augo, pruso mūs Žvairiukas tartum koks namiškis, ir išaugo išmintingas ir protingas kiškis K.Bink.
4. Bsg darytis išdykusiam, dykti.
1 apiprùsti intr. prasilavinti, apsišviesti: Žmonės jau šiek tiek apiprusę rš.
1 atprùsti intr.
1. Š pasitaisyti, pasveikti, atkusti: Paršai peržiem atprùso Arm. In tokio valgymo atprùs Arm. Atpruso kap diedo paršelis Vlk.
2. Gmž prasigyventi, praturtėti.
1 išprùsti intr.
1. pasitaisyti, sustiprėti, atkusti: Paršelis išprùsęs Skp. Jų arklys žiemą buvo liesas, bet vasarą išprùso Trgn. Dabar jis išpruso, kaip pastojo vaitu: sprandas kaip meitėlio Dl. ║ išaugti (ppr. sunkiomis sąlygomis, vargingai): Vaikas išprùso, ir dabar tokis bruzdus, tik paisyk! Arm.
2. M išsilavinti, apsišviesti: Į kalėjimą jis buvo patekęs dar mažai išprusęs bernas, dar daug ko nesuprantąs A.Vien. Buvo tat visai neišprusęs vaikas J.Jabl. Tai buvo nauji žmonės, suaugę vyrai ir pakankamai politiškai išprusę rš. Mažas būdamas pats sniurglio nenusišluostydavo, dabar mat koks išprùsęs! Skp. Mieste pabuvęs taip išprùso, kad nebegalima ir bepažint Sv. ^ Kad išprùso, tai kai šuva Luso (pavardė) Vlk. Išpruso kap šuva po metų Vrn.
3. prasigyventi, praturtėti: Pirma buvo visai nusmukę, o dabar kad išprùso! Lnkv.
4. Ps, Bsg išpuikti: Išprusai ir nenori su mumis kalbėti Tt. Mūs Jonas ot išpruso, kad su mumi nei šnekėt nenori Vrn. Buvo juodas kaip debesis, matai, kaip pas mus išprùso (pagražėjo, pasidarė išdidus) Kri.
5. išsipuošti, išsidabinti: Ale Stapunia kad išprùsus: kad nukirpta čiupryna – kaip ir žuvis! Sim.
išprùsusiai adv.: Išprùsusiai jie gyvena, o skolų kaklas nekelia Mrj.
6. Bsg išdykti, išpaikti: Kad jo vaikai tai labai ir išprùsę: tai tas jiem negardu, tas negerai Kvr. Tu labai išprùsęs, nevalgai Jnš.
1 praprùsti intr.
1. kiek išprusti, prasilavinti: Pagyveno svetur ir praprùso Sb. Tėvai, ypač motina, buvo praprusę žmonės rš. Šiek tiek praprusęs žmogus galėjo pastebėti, kad knygoje surašyti atsitikimai nėra iš piršto išlaužti rš.
2. praturtėti, prasigyventi: Žiūrėkit, kaip jis jau praprùso Ukm. Jau jis kiek praprùso Bgs.

2 prùsti, prū̃sta (pruñsa), -o intr. susti, šašti: Lūpos tavo prunsa, t. y. daros raudonos kaip dedervinės iš karščio, nuo vėjo J. Arklio lūpos prunsa, turbūt kaltūną tura Šv.
2 nuprùsti intr.
1. Vvr, Kv, Bt nususti, nušašti: Lūpos nuprùso nu silkės ėdimo gavėnio[je] Šts. Nuprùsęs visas paliko KlvrŽ. Paršiukai nuprùso kai rupkės skūra Vdk. Visų ėriukų snukiai nuprùso Užv. Lūpos nuprususios nuo karščio, nuo slogų, nuo vėjo J. Karo laike visi buvom nuprùsę Varn. Niežus turunt oda nupruñsa Varn.
2. nudriksti, nuskarti, nusinešioti: Šarkelis toks nuprùsęs Kl. Nekerpėtas stogas nuprūsta, eita skiautėms Šts.
2 užprùsti intr. nususti, nušašti: Užprusęs ligonis J.

1 prusìmas sm. (2) DŽ1 → 1 prusti.
1 išprusìmas sm. (2) BŽ305 → 1 išprusti 2: Jis išsiskiria iš kitų savo išprusimu bei mokslumu rš. Koks jo te išprusìmas, vis tiek kaip ir nei kokio! Sb. Nepakankamą rašytojo kalbinį išprusimą rodo nelietuviškos sakinių konstrukcijos, perdėtas barbarizmų bei provincializmų vartojimas rš. Politinis išprusimas sp.

Nelietuviškos sakinių konstrukcijos.

O žodžiai?

Pabandykit lietuviškais žodžiais pasakyti "su akcijomis susietos obligacijos".

1 praprusìmas sm. (2) → 1 praprusti 1: Valstiečių praprusime Žemaitė matė šviesesnės ateities laidą K.Kors.

Bene visa Prūsos istorija šituose žodžiuose?

prustìs sf. (4) J.Jabl išsilavinimas, išprusimas.

Didieji ekonomistai

Ekonomika (gr. οίκος, Oikos 'namas' + gr. νόμος, nomos 'dėsniai') – socialinis mokslas.

Ekonomistas – profesija.

Darbdavys - subjektas, įdarbinantis darbuotojus.

Ekonomikos (matyt, ir ekonomikos mokslo?) augimas ir darbo vietų kūrimas: tolesni veiksmai. Europos Komisijos Pirmininko. J. M. Barroso pranešimas.

Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!

D.Grybauskaitė: Tarp svarbiausių metų prioritetų - darbo vietų kūrimas...

Ką kuriame: darbo vietas ar gerovę?

Praėjusį, Verbų sekmadienį, po puikaus koncerto Užutrakio dvare, kompozitorius, su kuriuo teko kalbėtis, išsakė tokią mintį:

Bachas su Bethovenu yra didieji ekonomistai, nes sukūrė daugybę


"darbo vietų",


šimtmečiams.

Ich verstehe nicht!

Dar 2009 m. buvo aišku, kad bankas "Snoras" yra iš esmės nemokus, pareiškė Mindaugas Leika, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius. Jis trečiadienį buvo iškviestas į "Snoro" žlugimo aplinkybes tiriančios Seimo komisijos posėdį.

Paklaustas, kodėl nieko nebuvo daroma, nors "Snoro" nemokumo prielaidos jau buvo matomos nuo 2009 m., p. Leika sakė, kad šiuos klausimus reikėtų užduoti tuomečiams LB vadovams. Anot p. Leikos, galimos prielaidos dėl „Snoro“ nemokumo buvo pateiktos atskiriems LB valdybos nariams, tačiau kodėl banko valdyba nedarė išvadų, jis nesiima spręsti.

Pensininkė iš Klaipėdos 2011-ais metais savo santaupas patikėjo, taip išeitų, tuomet jau nemokiam "Snorui", todėl teisme reikalauja atlyginti žalą iš „Snoro“ ir jį netinkamai prižiūrėjusio Lietuvos banko.

- Nesuprantu,- sako Lietuvos bankas.

Teismas tokių pensininkės šnekų irgi nesupranta.

Įtakingi ekonomistai

Įtakingi ekonomistai Europos Sąjungoje bei Europos centriniame banke neslėpė, kad neleido Lietuvai įvesti euro 2007-aisiais dėl per žemo kainų lygio šalyje.

Jei neslėpė, kodėl nesakė?

Sakė.

Bet ne visiems.

Mindaugui Leikai sakė.

O mums nesakė.

Nes 2007-aisiais mes nebendravom su tuometiniu Europos centrinio banko vyriausiuoju ekonomistu Jürgenu Starku bei Europos Komisijos ekonominių ir finansų reikalų direktorato vadovu Klausu Reglingu, kaip kad Mindaugas Leika.

O Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, matyt, irgi nebendravo.

O Reinoldijus Šarkinas 2006-jų pabaigoje aiškino priešingai, negu Mindaugas Leika šiandien: infliacija išliks didžiausiu stabdžiu jungtis prie euro zonos.

Negi Lietuvos banko valdybos pirmininkas nesišnekėjo su Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininku?

Ir apie stabilumą, ir apie eurą.

O gal Lietuvos banko dabar jau Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika moka kainas Valiutų Valdybos Šalyje padidinti be infliacijos?

O gal įtakingi ekonomistai Europos Sąjungoje bei Europos centriniame banke juos abudu - Mindaugą Leiką su Reinoldijum Šarkinu - iki 2007-jų, pakol nepasišnekėjo, mulkino, paprasčiausiai?

Ar mus mulkino su Mastrichto kriterijais, visi sykiu?

Šnekant šiuolaikiniais terminais, pasitikėjimo Lietuvos banku indeksas dar labiau krito.

Ir įtakingais ekonomistais.

59. Euras yra melu grįstas 2012-04-04 06:43IP: 80.240.9.72
1. Įtakingi ekonomistai Europos Sąjungoje bei Europos centriniame banke neslėpė, kad neleido Lietuvai įvesti euro 2007-aisiais dėl per žemo kainų lygio šalyje. Taip tvirtina Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika. Oficiali priežastis, dėl ko Lietuvai durys į euro zoną buvo užtrenktos - infliacija joje buvo 0,1 proc. punkto didesnė, nei leidžia Mastrichto kriterijai.

2. Ar tikrai niekas nepastebėjo, kaip smarkiai Graikija prasiskolino? - Graikijos sunkumai buvo gerai žinomi. Dar 2000 metais ECB įspėjo, kad graikų kreditų suma 100 proc. viršija metinį ekonomikos pajėgumą (ES leidžiama 60 proc.). Nors finansininkai ir įspėjo, politikai to nenorėjo girdėti, todėl tais pačiais metais Graikija širdingai buvo priimta į ES, esą be „demokratijos lopšio“ Europa neįsivaizduojama.

Kitaip sakant, šįsyk įtakingi ekonomistai kažkodėl nebebuvo pakankamai įtakingi...

3. Google: Europos centrinis bankas susirūpino dolerio stiprinimu.

Žinoma, kaip gi be stipraus dolerio?

Amerika gi.


4. A Eurobond is an international bond that is denominated in a currency not native to the country where it is issued. Not to be confused with Eurobonds or European bonds backed collectively by all eurozone countries.

Not to be confused.

Oficialiai Lietuvai durys į euro zoną buvo užtrenktos, nes infliacija joje buvo 0,1 proc. punkto didesnė, nei leidžia Mastrichto kriterijai, o, anot konfidencialios informacijos, kuria su mumis pasidalino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, dėl per žemų kainų.

Tai čia jau teisybė?

Jei teisybė, tai tie Mastrichto kriterijai - tik širma?

O jeigu šitaip - kas yra toji eurozona?

Blogas dėstytojas

Neišauklėti mokytojai nušvilpė ministrą.

Kieno tarną?

Mokytojai, nebešvilpkit, sako aukštojo mokslo nebaigęs sėkmės džentelmenas: A. Užkalnis sėkmę laiko savo staigaus kopimo karjeros laiptais priežastimi.

Todėl mokytojus mokyti gali.

O mokytojai ką?

Lietuvos mokytojai paversti amatininkais, turinčiais įtikti klientui.

10. Kodėl Lietuva išsivaikšto? 13:39 04-03 IP: 178.236.197.137
"Prie Smetonos" Lietuvoj atidaryta tūkstantis mokyklų, dabar gi tiek uždaryta. Aiškina, kad tai - "neišvengiamas procesas", nes Lietuva išsivaikšto.

Kodėl ji išsivaikšto?

11. Rinkos principai 13:40 04-03 IP: 178.236.197.137
Parodykit rinkos principus finansų viršūnėse. Ar ECB naujai padirbti trilijonai rinkos principais skirstomi? O gal FED rinkos principais vadovaujasi? Nieko panašaus. Tik "apačios" mulkinamos "rinkos principu", dabar jau "atsiradusiu" mokyklose, pateisinant jų naikinimą, šitame rašinyje vadinamą "optimizavimu".

12. Kodėl tai neišvengiama? 13:45 04-03 IP: 178.236.197.137
Kodėl Lietuva išsivaikšto? Kas šitokį "procesą" paskelbė neišvengiamu? Ar ne tie, kas užgrobia Lietuvą palūkanomis, o Lietuvos žmones iš jos išvaro, paprasčiausiai? Panašu, kad valdantieji nebesugeba į tokį klausimą atsakyti, jei jį aplamai bekelia. O vargiai lietuvišku bevadintinas šis dienraštis tik guodžia: tai neišvengiama...

Naujasis kryžiaus žygis.

Galvojat, išsimokėsim?


Sužinojau, kad esu blogas dėstytojas.

Ne šita prasme.

Anot studentų apklausos rezultatų.

Apklausoj dalyvavo keli (apklaustųjų skaičius nurodytas), o rytą, eidamas į paskaitas, didžiojoje studentų automobilių aikštelėje tų automobilių suskaičiavau keliolika - o prieš kelis metus ten būdavo sausakimša.

Neslėpsiu, pastaraisiais metais tik su geresniaisiais pirmakursiais begaliu susišnekėt matematikos temomis, pats ką nors padaryti retas jų begali.

Mat, pagal eurostandartus parašytame mokykliniame vadovėlyje apie laipsninę funkciją, pavyzdžiui, pasakojama maždaug taip: štai kas yra du trečiuoju laipsniu, štai kas yra devyni laipsniu 3/2, o šiaip tai pasiimkit kalkuliatorių.

Ne apie funkciją šneka, o apie skaičiavimą.

Apie kitus matematinius dalykus irgi panašiai.

Kas sieja visumą, vadinamą matematika, lieka nebeaišku.

Nebe mokymas, o edukacija.

Keista, bet lietuviškoje Vikipedijoje laipsninės funkcijos išvis neradau - čia jau akmuo į mūsų, Lietuvos matematikų, daržą.

Palyginkit anglišką ir rusišką Wiki.

Erasmus programos studentai - europiečiai matematikos žiniomis irgi nestebino, išskyrus porą iš Turkijos ir dar vieną turką, kuris mokėjo formules.

Tuo kolegos, kuriems pasakojau apie jį, nenorėjo patikėti.

Argi studentas begali mokėti formules?

O šiemet nustebino pirmakursė pietų korėjietė, vienintelė iš grupės žinojusi (ne tik girdėjusi - kiti gi ir girdėję nebuvo) kompleksinius skaičius. Paklausta atsakė, kad mokėsi juos mokykloje, vienuoliktoje klasėje (jų mokykloje, sakė, klasių dvylika, kaip ir mūsiškėje).

Matyt, "Samsung" pas juos neatsitiktinai atsirado, o ir tarp prašinėjančių paskolinti neteko pietų korėjiečių girdėti ar matyti.

O toj studentų apklausoj pirmakursis, tarkim, turi parašyti, ar gautos žinios jam naudingos.

Jis žino, ar naudingos, o dėstytojas nežino.

Kokia nauda iš tokių dalykų?

Parodykit verčiau kambarį, kur pinigai sudėti!

Ir nenuostabus toks jų noras - dabar jau ir pirmakursiai dieninio skyriaus studentai dirba - ne iš paikumo gal.

O apklausa, žinoma, anoniminė.

O organizuoja ją ne universitetas, o firma, kuri teikia šią paslaugą universitetui.

Kuri laimėjo konkursą.

Todėl patikima.

Apklausų firmos - patikimos.

Keista yra tai, kad studentai kiekvieną semestrą vertina dėstytojus, bet dėstytojams jokia forma nesuteikiama teisė atsikirsti (teisinis terminas).

Nelabai keista.

Mes keikiam valdžią, bet ne tikrąją - ne bankus, ne tuos, kurie savo monais monija.

O jie jaunuomenę vis pamonija savo pusėn - jauną juk nesunku pavilioti, antrojo lazdos galo nerodant.

Patvarkė, visagaliai, kad kiaušinis vištą mokintų.

Diplomo labiau reikia, negu žinių.

O tie mokslai ... kam jie?

O mokytojai ... ką jie išmano, ubagai...

Išmanytų, nebūtų tokie biedni.

Man pasisekė - turėjau gerus mokytojus ir dėstytojus!

Įtartina

Ponas Antonovas, buvęs nacionalizuoto banko "Snoro" stambiausias akcininkas Didžiojoje Britanijoje laukia teismo sprendimo dėl jo išdavimo Lietuvai. Jis buvo sulaikytas Londone lapkričio 24 d., po kelių dienų, kai Lietuvos generalinė prokuratūra pareiškė įtarimus dėl turto pasisavinimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo. Vėliau teismas p. Antonovą ir jo verslo partnerį Raimondą Baranauską, buvusį "Snoro" bendrasavininkį ir banko prezidentą, paleido už užstatą, tačiau įpareigojo nuolat atvykti į policiją registruotis.

Jei Generalinė prokuratūra pareiškė įtarimus, vadinasi, įtartini.

Dabar toji policija įtariamąjį saugo.

Įtariamuosius dabar saugo.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis į draudimo išmokų gavėjų sąrašą buvo „pamiršęs“ įrašyti daugiau nei 30.000 draudimo išmokų gavėjų.

Nieko tokio.

Skelbta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu įmonei valstybė paskolino 3,265 mlrd. Lt iki 2017 m. už nulio procentų metines palūkanas. Šios lėšos „Snoro“ indėlininkams išmokėtos kaip draudiminės išmokos.

„Indėlių ir investicijų draudimas“ tikisi paskolą valstybei sugrąžinti pardavus „Snoro“ turtą.

Kurį skaičiuoja tas pats bankroto administratorius Neilas Cooperis, kuris pamiršo?

Tikėtis galima.

Galima išleisti paruošiamiesiems darbams, kurių gal ir neprireiks, eilinį milijardą.

Neįtartina.

Velykoms ruošiamės Lenkijoje.

Nenuostabu.

Mačiau šiandien "Norfoj" šprotų dėžutę už 4,5 lt.

1. Lenkijos metodas 2012-04-02 10:54 IP: 66.90.109.18
BVP gali būti apskaičiuojamas trimis metodais, dažniausiai naudojamas būdas matuoti ir suprasti BVP yra išlaidų metodas: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas). Lenkijos valstybės skola 2011 metais išliko beveik tokio pat dydžio, kaip ir 2010-aisiais, ir siekė 53,5 procento, pranešė vietos žiniasklaida. Kaip rašo Lenkijos spauda, šalies skolos dydis apskaičiuotas naudojantis Lenkijos metodologija.

Įtartina - gal kaip graikai skaičiavo skaičiuoja?

2. o-m2012-04-02 14:38IP: 78.88.194.250
metoda stosowana ze względu na specyfikę polskiego systemu emerytalnego.

Pensijos kitoniškai skaičiuojamos, todėl ir valstybės skola - kitoniškai.

Nebeįtartina.

Ir vėl įtartina.

Koks įtartinas panašumas.