Diplomas

Einat, žiūrit - bibliotekininkas, persigalvojęs ir patapęs teisininku, lauką aria, gydytoja vaikų negydo, o kariauja apkasuos, vietoj jos gydo savo teodolitą krūmuos paslėpęs geodezininkas, šmugeliuotojus ir razbainykus vaikosi pištalietu ginkluotas ir atrankiais žvanginantis matematikas, aplinką saugoja statybininkas, ūkiui vadovauja persikvalifikavęs istorikas, fūrą vairuoja politologas, o visų jų darnų darbą prižiūri fizikas.

Galėtų jis žmonos pasiklausti, kaip pagrotų simfoninis orkestras, jeigu šitaip jo muzikantai susikeistų instrumentais.

Tur būt, nepaklausė.

O gal paklausė, o jinai atsakė, kad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras tik taip ir tegroja koncertuose?

O tada Premjeras ir nusprendė - jei jie šitaip groja, tai ir Lietuvos Vyriausybė taip dirbs?

Baisu?

Nė kiek!

Jie gi negydo, nekariauja, nevairuoja fūros, negaudo nusikaltėlių, lauko nearia, aplinkos nesaugo.

Jie vadovauja.

- Buvau teisus - kiekviena virėja gali valdyti valstybę, - apsidžiaugtų Leninas.

Vat ir ne, Vladimirai Iljičiau, ne kieviena gali.

Diplomo reikia.

university
c.1300, "institution of higher learning," also "body of persons constituting a university," from Anglo-Fr. université, O.Fr. universitei (13c.), from M.L. universitatem (nom. universitas), in L.L. "corporation, society," from L., "the whole, aggregate," from universus "whole, entire".

“Whole, entire”?

O gal “viena versija”?

Results for 'unus'
Latin English unus one, only one, at the same time/ single, alone.

Results for 'versus'
Latin English versus line, verse.

Poliversitetas arba Multiversitetas gal būtų įdomiau?

diploma
c.1645, from L. diploma, from Gk. diploma "license, chart," originally "paper folded double," from diploun "to double, fold over," from diplos "double."

Priimk tą vienintelę liniją, gausi dvigubai sulenktą popierių.

O gal dvigubai didesnį šaukštą?

Viktoro Uspaskich nerastas diplomas nesutrukdė jam tapti europarlamentaru.

Bet KTU tapti mokslų daktaru – sutrukdė.

Valdžios žmonių santykiai su diplomais ir mokslo laipsniais – savotiški.

Štai, iš buvusio Premjero Gedimino Kirkilo TVM magistro diplomą siekiama atimti.

Mat, jis, stodamas į TVM, pateikė netinkamos aukštojo mokslo įstaigos – aukštosios partinės mokyklos – išduotą diplomą.

Tos pačios, kurioje iki pat 1989 metų pabaigos dėstė mūsų Prezidentė, ar kitos?

O Ūkio ministras, išeitų, sugebėjo baigti universitetą 19-kos metų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys gimė 1970 m. balandžio 8 d. Jonavoje.

1989 m. p. Kreivys Kauno politechnikume (dabar Kauno technologijos universitetas) baigė radioinžinerijos specialybę.

1989 – 1970 = 19.

Gabus.

O Premjeras – nelabai.

1974 - 1979 m. mokėsi Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete, įgijo fiziko specialybę.

1981 – 1984 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto aspirantūroje.

O mokslinio laipsnio – neturi.

Tai kas!

Užtai – geras Premjeras.

Net TVF iš jo mokinasi:

TVF: dar dešimt metų išlaidos turės mažėti, o mokesčiai didėti.

Kas pradėjo kelti mokesčius?

Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius.

Nes kitaip ekonominio uždavinio “atsakymas neišeina” (ačlū).

Dabar ir TVF pamatė – atsakymas neišeina.

Net dešimt metų reikės mokesčius didinti, pakol kas nors išeis!

O dar neseniai atvirkščiai šnekėjo, paklydėliai!

O britų Finansų ministras Alistairas Darlingas tegu neverkia.

Lai pasimokina iš Algirdo Šemetos.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius:

1985 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, 1992 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisininko specialybę.

1990 m. studijavo ir tobulinosi Hagos tarptautinės teisės akademijoje (Nyderlandai), 1991 m. Kopenhagos universitete (Danija), 1992 m. Birmingemo universiteto Europos teisės institute (Jungtinė Karalystė), 1994 m. Europos universitetinio instituto Europos teisės akademijoje Florencijoje (Italija), 1999 m. Groningeno karališkajame universitete (Nyderlandai). 1995–1999 m. studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantūroje, bet disertacijos neapgynė.

Na ir kas.

Tai nė kiek netrukdo vadovauti laipsniuotiems mokslinčiams ir profesoriams bei Aukštojo mokslo reformą daryti.

Ir vidaus reikalų ministras aspirantūrą baigė, bet nesako, kad disertaciją apgynė.

Tai ničnieko nereiškia.

Tas, kas moka kortom ir akcijom lošti, o sovietmečiu su Arnu Klivečka galėjo pramogas organizuoti , Lietuvos Respublikos Vidaus reikalus sutvarkys, puikiai.

Režisuoti Vermachto maršą grojančio telefono savininkas tikrai moka.

O Prezidentė disertaciją apgynė.

1988 metais, Sąjūdžio įsikūrimo metais.

M. Mažvydo bibliotekoje saugomas Dalios Grybauskaitės disertacijos autoreferatas, kurį 1988 metais išleido Visuomeninių mokslų akademija prie TSKP Centro Komiteto.

Tema: “Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime” (Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата экономических наук : 08.00.01 - политическая экономия / Грибаускайте Даля Поликарпо ; Москва : [Академия общественных наук при ЦК КПСС], 1988).

Tokia va politinė ekonomija.

Tokia ir logika.

Aukštosios partinės mokyklos diplomas, išduotas Gediminui Kirkilui, netinka, o mokslinis laipsnis, Visuomeninių mokslų akademijos prie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto suteiktas Daliai Grybauskaitei, tinka.

Jaunimas gal nežino, kas tas asmeninis pasodybinis ūkis yra.

Tai 60 arų sklypas, kurį sovietinė valdžia kolūkiečiams leisdavo naudoti savo reikmėms.

Kai mažas buvau, girdėjau savo Senelius vakare šnekant, kad už darbadienį (kolūkyje išdirbtą darbo dieną) 7 kapeikas moka.

Tai tas pasodybinis sklypas praversdavo, labai.

Pamenu, atveža Senelis rogėse žiemą mums pora maišų grūdų.

Paskui mes su Tėvu rogutėmis užšalusia upe nuvežam juos malūnan.

Naktis, žvaigždžių pilnas dangus.

Gražu.

Malūne bilda, vyrai miltuoti.

Gal pernakt jie mala?

Rogės bent kelios, arkliais kinkytos, lauke stovi.

Kitą dieną vėl nueinam ir parsivežam miltus.

Mat, tais vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt kelintais metais krautuvėj miltai kažinkodėl buvo pradingę.

Būdavo tik žirninių.

Geltoni tokie.

Kol karšti, blynai visai nieko.

Paskui apkarsta.

Gerai jautė Senelis visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšį savo asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime.

Atsikėlęs iš kapo pamatytų brūzgynais užleistus laukus ir paklaustų dirvos neariančio bibliotekininko:

- Iš ko duoną kepsi?