Vergo kaina

The key word to understanding Judas is "Iscariot".

It comes from the word "sicari" which means "dagger", so Judas was a "dagger man".

Who were the dagger men?

They were the Zealots who conducted a terrorist campaign against the Romans during the 1st century AD.

Simon was another Zealot who became a disciple of Jesus (although the GNB version changes the title to "Patriot").

Why did the Jewish religious leaders offer just 30 pieces of silver for the betrayal of Jesus?

Thirty pieces of silver ($66, if shekels) was the price offered. (Mt 26: 14, 15)

The sum fixed by the religious leaders appears designed to show their contempt of Jesus, viewing him as of little value.

According to Exodus 21: 32, the price of a slave was 30 shekels.

Распространённость рабства на начало XXI века

В настоящее время рабовладение официально запрещено во всех государствах мира.

Последний по времени запрет на владение рабами и использование рабского труда был введён в Мавритании, в 1981 году.

Тем не менее, в современных условиях рабовладение не просто существует, но и процветает, в том числе в государствах, считающихся свободными и демократическими.

Поскольку юридического права на рабовладение в настоящее время не существует, для определения рабского положения человека используются другие критерии.

В англоязычной литературе употребляется термин несвободный труд (unfree labor).

Считается, что человек находится на положении раба, если в его отношении выполняются три условия:

1. Его деятельность контролируется иными лицами с помощью насилия или угрозы его применения.

2. Он находится в данном месте и занимается данным видом деятельности не по своей воле и лишён физической возможности изменить ситуацию по собственному желанию.

3. За свою работу он либо не получает оплаты вообще, либо получает минимальную оплату.

По данным международных правозащитных организаций, в мире сейчас до 30 миллионов человек находится на положении рабов.

По оценкам ООН, доходы от перепродажи невольников в мире составляют $7 млрд в год.

В Европе постоянно имеется, по разным оценкам, от 400 тыс. до 1 миллиона рабов.

В России, по данным правозащитников, до 600 тысяч человек заняты принудительным трудом, из них несколько десятков тысяч постоянно находятся полностью на положении рабов, то есть лишены свободы и физически неспособны освободиться без посторонней помощи.

Отмечается, что после перехода работорговли полностью на нелегальное положение, доходы от неё не только не уменьшились, но даже возросли.

Стоимость раба, при сопоставимом сравнении с ценами XIX века, упала, а доход, который он может приносить, вырос.

Vergus parduodavo krikščionys, perveždavo žydai, o pirkdavo Artimųjų Rytų šalyse.

Viduramžiais šitaip.

Mat kaip.

Apsikrikištijo, patapo krikščionimis, apsižiūrėjo - turi vergų.

Negerai krikščionims vergų turėt.

Kur dabar dėti gerą daiktą?

Reikia parduoti.

Pinigų tai reikia.

Žydai, suprantama, kaipgi prekyba neužsiims?

Nupirko tuos krikščionių vergus.

Jau anais laikais blogesni už krikščionis žmonės gyveno Artimuosiuose Rytuose, ir žydai tai žinojo.

Tai ir pardavė jiems tuos vergus, o anie ir nupirko iš jų.

Pinigų turėjo.

Šitaip lietuviškoji Vikipedija pasakoja apie vergus.

Anot jos, išeitų, kad Anglikonų bažnyčios kunigai - žydai.

Arba kad Anglikonų bažnyčia buvo Artimuosiuose Rytuose.

O kad jinai nebuvo Kristaus bažnyčia - tas tai jau tikrai!

Neteisingai viską atpasakojau.

Žydai nepirkdavo, tik perveždavo.

Nuo Kristaus laikų virš tūkstančio metų prabėgo, žydai net ir vergo kainą pamiršo.

Viduramžiuos, matai, jie pervežimais vertėsi, kaip dabar lietuviai ar kokie olandai.

Tais laikais, būdavo, švilptelk gatvėj - tuoj prilėks žydas su brička.

Krikščionys (nelabai geri žmonės, nes vergo laisvėn paleisti nenorėjo, pinigą paimti už jį gviešėsi) susirašydavo balandžių paštu su dar negeresniais Artimųjų Rytų gyventojais, sudarydavo vergo pirkimo-pardavimo sandėrį (negi sandorį?), patvirtindavo pas notarą (gal čigoną?), įritindavo žydo bričkon savo buvusįjį vergą, ir anas nudardindavo tą pas naują šeimininką Artimuosiuose Rytuose.

Netoli važiuoti.

O gal žydas - jūrų kapitonas - nuplukdydavo?

Gal.

Na, o kaip Artimųjų Rytų gyventojai užmokėdavo krikščionims už parduotus-nupirktus žmones-vergus, lietuviškos Vikipedijos istorikai dar neišsiaiškino.

Na, bet buvo anie kažkaip ir šitą problemą išsprendę, jei šitoks biznis vyko.

Viskas vėl ne taip.

Vergų turėjo vikingai: Vergų gaudymas ir prekyba buvo viena pagrindinių Vikingų veiklų.

Matai, vikingai buvo krikščionys, pasirodo.

Pagauna kur vergą, sukalba tris "Tėve mūsų", padėkoja Viešpačiui už sėkmę, ir - aida Prahon: Vergais buvo prekiaujama atvirai, daugiausiai Prahoje.

O ten jau pilna pirkėjų iš Artimųjų Rytų - vergų laukia.

Vikingai parduoda jiem vergus, anie užmoka, vikingai nueina alaus gert su kniedlikais - alus čekiškas!

Artimųjų Rytų gyventojai išeina pėsčiom namo - juk netoli.

O nupirktus vergus žydai nuveža, į Artimuosius Rytus - kad nepavargtų vergai.

Čia jau panašu į teisybę, ar kaip tamstoms regisi?

Gal galvojat kad čia neseniai koks linksmuolis šiteip Vikipedijon šposų prirašė?

Apsirinkat.

Lietuviška Vikipedija šitokią "istorinę tiesą" jau penktus metus Lietuvai ir Pasauliui transliuoja, pažiūrėkit patys, jei netikit.

The Muslim powers of Iberia both raided for slaves and purchased slaves from European merchants, often the Jewish Radhanites, one of the few groups that could easily move between the Christian and Islamic worlds.

The early medieval slave trade was mainly confined to the South and East: the Byzantine Empire and the Muslim world were the destinations, pagan Central and Eastern Europe, along with the Caucasus and Tartary, were important sources. Viking, Arab, Greek and Jewish merchants (known as Radhanites) were all involved in the slave trade during the Early Middle Ages.

Pierwszymi, historycznie poświadczonymi Żydami na ziemiach polskich byli handlarze niewolników słowiańskich z X wieku, którzy dostarczali ich do Europy Zachodniej, a także krajów arabskich.

In 1452, Pope Nicholas V issued the papal bull Dum Diversas, granting Afonso V of Portugal the right to reduce any "Saracens, pagans and any other unbelievers" to hereditary slavery which legitimized slave trade under Catholic beliefs of that time.

The sale of European slaves by Europeans slowly ended as the Slavic and Baltic ethnic groups Christianized by the Late Middle Ages.

Patiko?

98-aisiais Kristaus amžiaus metais Šiaurės kraštą ir jo žmones aprašo geografas ir keliautojas romėnas Tacitas, jis veikale „Germanija“ mini, kad prie Aisčių jūros gyvena tauta, kuri dirba žemę, renka gintarą.

Ši tauta, anot jo, darbštesnė ir išmanesnė nei tinginiai ir neišmanėliai germanai.

Jų kalba skiriasi nuo germanų ir yra panaši į keltų.

Apie 1100 m. Kijevo vienuolis Nestoras aprašo rusų ir lietuvių santykius.

Šis rusų kronikininkas visus gutus vadina prūsų vardu.

Jis mini ir lietuvius, ir lamatus, ir kuršius, bet, atrodo, pavadinimą prūsai taiko visiems šitiems gyventojams (sic!).

Panašiai ir danų užrašuose iš karaliaus Valdemaro IV laikų (apie 1230 m.): Lietuva, Lamata, Kuršiai ir Žiemgaliai vadinami bend­ru prūsų vardu.

XIII a. prūsų vardu buvo vadinami visi pagoniški kraštai, kuriuos vokiečių ordinas stengėsi užgrobti ir pakrikštyti.

Įsidėmėtina, kad lenkai net Mindaugo laikais lietuvius tebevadina prūsais.

Prūsų vardas kildinamas iš tos pačios šaknies kaip žodis prusti – prūsta – pruso, t. y. tapti protingesniam, supratingesniam, šviestis, ugdytis.

Pirmą kartą borusus XVI a. mini Erazmas Stela, jis, be abejo, turi galvoje Ptolemajo boruskus.

X–XI a. sandūroje aisčiai skyrėsi nuo gretimų kraštų kaip diena ir naktis.

Jie krikščioniškų tautų bendrijoje buvę lyg sala jūroje: dar laikėsi pagonių tikėjimo ir papročių, atkakliai gynėsi nuo antpuolių, dar jautėsi saugūs.

Kaimynai puldavę jų žemes, bet nelabai sėkmingai.

Neužsibūdavo čia nei vikingai, nei slavai, nei danai.

Apie 1020 m. pastarieji laimėjo mūšį Semboje, bet jau po 50 metų jų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai nepakenčia jokių ponų.“