2020-01-18

Smėlio Karjerų Generolai



Smėlio spalvom užsimaskavę amerikonai Lietuvoje - JĖGA!


PaRašas Iš Ano PaSaulio


Ko
tik
 Viarslininkai
NeSuGeba:)))







Rusijos Dujos "Independence"'e



Vamzdžiu būtų gerokai pigiau, argi ne taip?

Kodėl mokam brangiau?

Ar ne todėl, kad patys sau nenusistatėm mums priimtinų principų?

Nobelio Aukso Medalis


Štai kokia vieno Nobelio Premijos Laureato Aukso Medalio istorija:



Dabar Nobelio Aukso Medalio pardavėjas Medalį vėl turi,
bet Nobelio Premijos Laureato vardo nebeturi?
Rasizmas...

Kerčė - Mūsų ProTėvių Miestas


Kerčė - Mūsų ProTėvių Miestas

Vietoj įžangos

Tikrą istorinę nostalgiją sukėlė Kazimiero Juraičio reportažas iš jo ekskursijos iš Tamanės pusiasalio, kur jis laikinai savo kelionės į Anapą metu buvo apsistojęs, į Kerčės miestą naujuoju Krymo tiltu.

Pirmiausia, kur tas pusiasalis yra:
Tai akivaizdžiai dėl žmonių ūkinės ar gynybinės veiklos išraižytas įlankom įlankėlėm, smėlėtom užtvarom, panašiom į mūsų Kuršių neriją, Rusijos pietvakarių žemės lopinėlis, įsiterpęs tarp Azovo jūros, kuri senovėje vadinta Meotidės jūra ir Juodosios, kurią senovėje vadino Euksine arba Uksine pagal Daukantą. Ar tai susiję su lietuvišku žodžiu Auksinė dabar tvirtai teigti negaliu. Bet štai ką rašo pats Daukantas savo „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“:

„Gilioje jau senovėj, kaip paskiau regėsim, pirm gimimo Kristaus lietuvių tauta yra jau randama gyvenanti Uksiniuose, arba Juoduosiuose, pamariuose šiaurės linkan, noris ne lietuviais, bet kitais vardais jau nuo jos būdo, jau nuo vietos, kurioje gyveno, vadinama beje: indijonimis, kiemarionimis, skitais ir getais, kartu eruliais, arba giruliais… Vadino kiemerionimis užvis tuos, kurie gyveno žemės šnipy, į Uksinę marę įsikišusiame, arba pussalėj, Kimerija vadinamoj, regis, nuo to, jog iš Uksinės marės artinantiems tenai rodės kiemai it marėj paskendę.“

Kaip matome, Tamanės pusiasalis anksčiau buvo vadintas Kimerija, kurio lietuvišką kilmę jau buvo pabrėžęs Daukantas, o Č.Gedgaudas jį siejo su truputį kitokiu žodžiu Gemariais, suteikdamas jam apibendrinančią visų senovės lietuvių civilizacijų, susijusių tiek su Taurija – Krymu, kažkada skitų valdytu, Mažąja Azija ir ten buvusia Hetitų imperija ir panašiai, reikšmę.

Šių vietų istorijos atgarsiai matosi ir Herodoto „Istorijoje“. Pradėdamas IV-ą savo knygą joje, skirtą skitams, jis rašo, kad, „vydamiesi kimerus, jie(skitai) įsibrovė į Aziją ir atėmė iš medų valdžią“. To pasėkoje „skitų moterys, ilgą laiką neturėdamos vyrų, pagaliau pradėjo lankytis pas vergus“. „Iš tų vergų ir skitų žmonų išaugo jaunuoliai, kurie, sužinoję savo kilmę, pasipriešino grįžtantiems iš Medijos skitams“. Tai įvyko maždaug VII-VI amžiuje prieš mūsų erą. Ir štai čia pamatome apie kokią vietą kalba Herodotas: „Pirmiausia jie savo šalį atitvėrė plačiu kanalų, kurį iškasė nuo Tauro kalnų iki Meotų ežero(iki plačiausios jos vietos)“. Tauro kalnai pagal paaiškinimą toje knygoje „driekiasi pietinėje Krymo pusiasalio pakrantėje nuo Sevastopolio iki Feodosijos“. Azovo jūra, kaip žinia, antikos laikais buvo vadinama Palus Maeotis. Taigi, atsitvėrė skitų žmonų palikuonys iš esmės nuo kito pusiasalio, žvelgiančio Tamanės pusiasaliui į akis, Kerčės pusiasalio, esančio jau pačiame Kryme.
To pusiasalio gale ir yra miestas tokiu pačiu pavadinimu Kerčė, antikos laikais turėjęs Pantikopėjos pavadinimą, į kurį Kazimieras ir padarė labai įdomią ekskursiją, reportažą iš kurios, taręs dar keletą žodžių, ir parodysiu. Būsimame reportaže išgirsite įdomią žodžio Kerčė kilmės versiją iš ekskursijos gidės lūpų, kuri susišaukia su dabartiniu Tamanės pusiasalio pavadinimu. Aš gi labiau pritariu docento Eugenijaus Palioko versijai, kad tas žodis kilęs iš lietuviško žodžio „kertė“, pagal Lietuvių kalbos žodyną reiškiančio „vietą, kur susikerta dvi linijos, plokštumos, sienos ar daiktai, kampas“. Visai logiškas pavadinimas, turint omeny šio pusiasalio geografinę padėtį Krymo atžvilgiu, tikra kertelė, susisiekianti su Didžiąja žeme tik per to paties pavadinimo Kerčės sąsiaurį, kuris, kaip matome žemėlapyje, antikos laikais vadinosi Kimerijos bosforu, kitaip sakant, pavadinimą gavęs jau nuo priešais esančių Kimerijos žemių pavadinimo.

O štai čia matome visos Kazimiero Juraičio ekskursijos kuliminaciją – Krymo tiltą, jungiantį šias istorines žemes.
Ir kaip ta proga nepaminėti garsiosios Hunų legendos apie tai, kaip jie, gyvendami dabartinės Kubanės stepėse, IV-ame mūsų eros amžiuje atsitiktinai rado kelią per tą patį Krymą į Gotų žemes, einančias į Šiaurę nuo Krymo, t.y. buvusią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Cituoju iš kito garsaus senovės istoriko Jordano veikalo „Getika“:

„Šios genties(hunų) medžiotojai, kaip visada, tykodami grobio vidinės Meotidos krante, pastebėjo, kad staiga prieš juos pasirodė elnias, įbrido į ežerą ir, po truputį tai eidamas, tai stabtelėdamas, pasirodė, kaip rodantis kelią. Pasekę jį, medžiotojai pėsčiomis perbrido Meotidės ežerą, kurį iki šiol laikė nepereinama jūra. Ir kai tik prieš juos išnyro skitų žemė, elnias dingo“.

Štai taip hunai rado praėjimą į Krymo pusiasalį ir toliau plytinčias gotų, tuo pačiu Jordano vadintų ir skitais, žemes. Labai panašiai šiais laikais Rusija, nutiesusį tiltą į Krymą, galima sakyti, plačiai atsivėrė kelią į buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.
Aldas Mačiulis.



Lietuva NeSuSkaičiuoja Vaikų







ĮSpėjo



 Kažką primena...



Konstitucinis NeRašytas Tabu



Šitoj istorijoj šmaikščiausia, kad britai neturi (rašytinės) konstitucijos.

Bet, anot DELFI diurnalisto, turi nerašytą konstitucinį tabu!

Neparašė diurnalistas iš kur, būdamas ne britas, jis tą britų nerašytą tabu, apie kurį parašė, žino.

Rašymas apie nerašytus dalykus...

Pirmas PoSovietinis Kumetynas


Valio?





2020-01-17

Ekonomistas ApGauna


Tai naujiena!

Štai - antraštėj 12:

12 prognozių, juodvarniais lakstančių
O tekste 8:

Pirma – ekonominė krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau po vidurkiu, kaip visada, slėpsis ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kažkam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkst. bedarbių nei minimalaus, nei vidutinio atlyginimo augimas nepradžiugins. Asmeninių nuopuolių, praradimų ir nesėkmių visada bus, bet nacionalinei krizei laikas dar neatėjo.

Antra – ekshibicionizmą pamažu išstums santūrumas, o ekstravaganciją – minimalizmas. Praėjusį dešimtmetį buvo vis dar priimtina metų pabaigoje pasidžiaugti per metus lėktuvu įveiktais kilometrais ir aplankytais žemynais. Keliausime vis dar daug, bet tuo girsimės rečiau. Švedijoje gimusi ir įsišaknijusi „flygskam“ – skrydžio gėda – bus dažnesnė nei skrydžio baimė. Dažniau išgirsime apie sau mestą iššūkį visus metus nepirkti jokio naujo drabužio, nei apie svajonę pasipuošti tuo išskirtinio dizainerio naujausiu šedevru. Gerai, gal dar ne šiemet, bet jau šį dešimtmetį.

Trečia – ekstremalaus oro reiškinių bus vis daugiau, jie bus vis pavojingesni ir vis arčiau mūsų. Pastaraisiais metais kai kas nustebę, kai kas susidomėję, kai kas su siaubu stebėjo degančius Europos, Amazonės ar Australijos miškus. Norėtųsi pasakyti, kad tai buvo pavienės stichinės nelaimės, tačiau kaistanti planeta apie save primins ir šiemet – sausros bus dažnesnės ir ilgesnės, liūtys ir audros bus vis galingesnės ir labiau niokojančios. Iki šiol daugelį stichinių nelaimių stebėjome ir aptarėme iš toli, bet jos artės mūsų namų slenksčio link. Ir ne, klimato kaita neturi teigiamų šalutinių pasekmių, gruodį pražystančios žibuoklės nėra žavios, o visa vasara be lietaus nereiškia, kad mūsų laukia fantastiškos atostogos.

Ketvirta – mus ir vėl kasdien pasieks netikros naujienos, netikri pranašai ir tariami ekspertai, brukantys konspiracijos teorijas. Žinių ir gyvenimo gairių šaltinis negali būti „YouTube“ filmukas, kuriame „profesorius“ teigia, kad žemė plokščia, o skiepai jums kenkia. Net jei jis ir profesorius, labai skeptiškai reikėtų vertinti jo mintis ir teiginius, o ne faktus ir mokslinės bendruomenės konsensusą. Kritinis mąstymas taps dar svarbesniu nuolatiniu mūsų palydovu.

Penkta – sukčiai bus vis išmanesni ir aktyvesni. Apsimesdami valstybinių institucijų ar bankų atstovais, jūsų artimaisiais, nukentėjusiais, kenčiančiais ar šiaip geradariais jie kėsinsis į jūsų sąskaitas ir turtą. Jie pasakos jums labai įtikinamas istorijas, siųs nuorodas, kurias paspaudę galėsite susigrąžinti pinigų, atsiimti laimėjimus ar kitais būdais „greitai ir be rizikos praturtėti“. Išsaugokite ir ugdykite sveiką skepticizmą, negriebkite blizgančio ir kvepiančio kabliuko. Laisvalaikiu perskaitykite lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto Šilerio knygą „Kvailių žvejonė“.

Šešta – sportuosime dažniau ir daugiau, bet ne dėl kitų. Pasitikę Naujuosius metus daugelis iškelia sau ambicingų tikslų, pažada keistis ir pasineria į dietų bei sporto klubų paieškas. Alkoholio lietuviai vartoja vis mažiau, laisvo laiko ir pinigų turi vis daugiau, todėl pramogų, iššūkių, ramybės ir svaigulio vis dažniau ieškos sportinėje veikloje.

Septinta – kai kurios prognozės erzins, kitos nepasiteisins, o pasiteisinusios išliks užmarštyje. Nuo senų seniausių laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, todėl atsirado žyniai, žiniuoniai, astrologai, futurologai ir ekonomistai. Tačiau nepaisant to, kad turime vis daugiau duomenų ir išsamios informacijos apie mus supantį pasaulį, jo kompleksiškumas ir ateities neapibrėžtumas didėja. Išmokime susitaikyti su netikėtumais bei nežinomybe ir neužmirškime, kad mūsų ateitį dažniausiai lemia ne kitų, o mūsų asmeniniai sprendimai bei pastangos.

Aštunta – ne viskas vyks taip, kaip suplanuota ar pažadėta. Politikai vėl žadės tai, ko negali įgyvendinti ir ko kartais iš tikrųjų net nereikia. Kažkas pažadės pasikeisti, bet nepavyks. Dar kažkas pasakys, kad tuoj pasiūlys 12 prognozių, bet pusiaukelėje išsisems. Pasitikėkime vieni kitais, bet per daug nesitikėkime ir iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.
:)))

Spūstelkit nuotrauką - po ja perskaitysit, ką šis SWEDBANK vyriausiasis ekonomistas prieš 5 metus Mokslo ir Žinių Dieną viešai skelbė.



TeBeLaikom Viršų


2015 01 15
2020 01 17
Lietuvos santykinis kalinių skaičius – didžiausias Europoje ir dvigubai lenkia visos bendrijos vidurkį, praneša ES statistikos tarnyba Eurostatas.

Vierchas reikšmė

+ -
Kokios nors žmonių grupės (kiemo, rajono ir pan.) lyderis
-O b..., ten gal 30 forsu ateina, mum p....
-Nebijok, viercha atkirsim ir visi issilakstys

Čia kokìoj kompanijoj mes vierchai?

Šiaulių Gezai 2020


Gezas
Gilią prasmę turinti žodis. Šiuo žodžiu dažniausiai vadinamas
Šiaulių miesto gyventojas, propaguojantis dryžuotą apsirengimo būdą bei blizgančią galvą, tačiau tinka ir kitiems mūsų mylimos Lietuvos gyventojams.
K: e ziu koks gezas gatve ein!
G: vierchs su 5 juostom.


gezas
Lietuviškas "nygeris", gyvena šeškinėje, fabijoniškese, rengiasi "maximos" drabužiais, važinėja su mazdžike, golfuku papiktintu.Internete nemoka parašyt junginio "KS", vietoj jo vartoja raidę-"X". Kaip paauga-apsiperka "Aprangoje","Topo-Centre","BMS". Paaugęs perka daužtą BMW ir įsidarbina vadybininku.Savaitgaliu eina su visa šeima i "Akropolį", jei vienas tai pjauna į centra "pasikultūrint", pagert su draugais bare...
mes gezai, mūsų daug ir mes jėga

Šiauliai, 
2020 01 17
Gezas
Taip 1566 Nyderlandų revoliucijos metu buvo vadinami olandų partizanai.
"O ispanų karavelė skęsta,čia jau gezų būta..."

Pirmoji buržuazinė revoliucija 1566–1579 m. įvyko Nyderlanduose. Kodėl būtent čia? XVI a. Nyderlandai ūkiniu atžvilgiu buvo labiausiai išsivysčiusi Europos valstybė. Joje ryškiausiai matėsi kapitalistinių santykių formavimasis (ypač šiaurinėje dalyje). Prie išsivystymo prisidėjo tai, kad po geografinių atradimų Nyderlandai atsidūrė prie pagrindinių prekybos kelių. Antverpenas tapo pasaulinės prekybos uostu.

Nyderlanduose vystėsi tokios pažangios pramonės šakos, kaip tekstlė, metalurgija, laivų statyba, ginklakalyba. Netgi didžioji dalis žemės (apie 75%) Nyderlandų Šiaurėje priklausė buržuazijai, kuri ją supirkinėdavo iš nusigyvenusių valstiečių ir feodalų. Šiose žemėse bbūdavo kuriami pavyzdiniai ūkiai su samdomąja darbo jėga.

Pietų Nyderlandai vystėsi daugiau senuoju keliu. Čia pagrindinį vaidmenį dar vaidino žemvaldžiai. Tolimesnį ūkio vystymąsi stabdė ne tik feodaliniai santykiai, bet ir tai, kad Nyderlandai buvo atsilikusios feodalinės Ispanijos kolonija. Ispanija, siekdama pasipelnyti iš turtingų Nyderlandų, buržuaziją apkrovė milžiniškais mokesčiais. Darėsi nenaudinga ką nors turėti ir ką nors veikti. Masiškai užsidarinėjo manufaktūros, prekybos kontoros. Nyderlanduose kilo visuotinis nepasitenkinimas tokiu Ispanijos plėšikavimu, tačiau įvykių raidą paspartino prasidėjusi Europoje reformacija.

Nyderlanduose išplito kalvinizmas. Ispanija, būdama aršiu kkatalikišku kraštu, pradėjo žiaurų susidorojimą su protestantais. Susidorojimas būdavo vykdomas itin žiauriai, inkvizicija gavo didžiules teises. Tai sukėlė tokį pasipiktinimą, kad 1566 m. kilo vadinamasis šv. paveikslų maištas: žmonės veržėsi į katalikų bažnyčias, niokojo jas, plėšė šventus paveikslus.

Maištas virto revoliucijos ppradžia. Nors jis buvo nuslopintas, bet revoliucinio judėjimo jau nebuvo galima sustabdyti. Revoliucijos centras persikėlė į Šiaurę. Į kovą su ispanais kilo visi: ir valstiečiai, ir amatininkai, buržuazija, net nemaža dalis dvarininkų. Prasidėjo ginkluota kova su Ispanijos atsiųsta kariuomene, kuri nuslopinti revoliucijos nepajėgė.

1579 m. septynios Šiaurės provincijos susijungė ir sukūrė valstybę, kurią pavadino didžiausios provincijos–Olandijos–vardu (oficialiai valstybė vadinosi Jungtinių Provincijų Respublika). Iš pradžių manyta, kad Olandija turi būti buržuazine monarchija, tačiau po to, kai jėzuitai nužudė kandidatą į karaliaus sostą Vilhelmą Oranietį, Olandija buvo paskelbta respublika.

Ispanija dar 30 metų nepripažino Olandijos ir vedė su ja karą. Tik 1609 m. Ispanija pripažino Olandijos nepriklausomybę. Taigi, revoliucija pasibaigė pergalingai.

Olandija tapo pirmąja buržuazine valstybe. Per trumpą laiką Olandijos ūkis pasiekė tokių laimėjimų, kad jji tapo turtingiausia ir galingiausia valstybe. Turėdama gerą laivyną, Olandija pati ėmė grobti kolonijas.
:)))
:((

Tiesiog Foto


Tiesiog
išraiškingos
nuotraukos.













Dar Apie Dabą


Daba Daboja Da(ba)r.

Daba davė.

Nedavė:
добыл...

Добыть
-буду, -будешь; добыл и добыл, добыла, добыло и добыло; добывший; добытый и добытый (добыт и добыт, добыта, добыто и добыто); сов., что. 1. Достать, приобрести; получить что-н. промыслом. Д. нужный инструмент. Д. денег. Д. пушнину (об охотнике). 2. Извлечь из недр земли. Д. руду. Д. нефть. II несов. добывать, -аю,- -аешь. II сущ. добыча, -и (у горняков: добыча), ж. Идти на добычу (на охоту, на промысел). Д. нефти. II прил. добычный, -ая, -ое (спец.) и (у горняков) добычной, -ая, -ое. Д. участок. Д. комбайн. Добычной комплекс (горные машины и механизмы, работающие в забое).

ДОБЫТЬ [доставить; получить] — 1. что (полный охват предмета действием). Добыть нужную сумму. 2. чего (частичный охват предмета действием). В расчёте добыть денег Бурманин задумал статью (С.-Щ.). 3. чего (объект временного пользования). Лягва уныло шатался по бане, высматривая, где бы добыть шайки (Пом.). См. дать.

ДОБЫТЬ, -буду, -будешь; добудь; добыл и добыл, добыла, добыло и добыло; добытый; добыт, -а, -о и добыт, -а, -о; св. что (чего). 1. Достать, получить. Д. лодку. Д. немного еды. Сведения, добытые разведкой. // Приобрести трудом, заработать. Удалось д. немного денег уроками. Д. нужную сумму. // Получить охотой, промыслом. В тайге можно д. не только белку, но и соболя. Морского зверя легче д. на льду. 2. Извлечь из недр земли (полезные ископаемые). Д. тысячи тонн руды. Уголь, добытый шахтёрами. // Извлечь, получить что-л. с помощью опытов, путём производственных процессов. Д. масло из семян растений. Д. йод из водорослей. Д. золото промывкой породы. <Добывать, -аю, -аешь; нсв. Добываться, -ается; страд. Добывание, -я;
Сколько золота можно добыть за день

ср. ДОБЫЧА
(добыча обл.), добычи, мн. нет, ж.
1. Действие по глаг. добыть-добывать. Волк вышел на добычу.
2. Извлечение естественных богатств из недр земли. Добыча каменного угля превзошла плановое задание. 3.То, что приобретено, добыто (разг.). много ль ловишь ты? и лова где добычу продаешь? Майков.
|| Приобретаемое грабежом или насилием. Грабители вернулись с богатой добычей. Волк пошел за добычей.
4. Припасы, военное имущество, захваченные у неприятеля. Войскам досталось в добычу много продовольствия и оружия.
5. Жертва чего-н., объект какого-н. действия (книжн.). Певец..., добыча ревности немой. Лермонтов. Город стал добычей огня.

Dabei
Ты добычи не дождешься...


Albert Says


The Complete Idiot's Guide to Understanding Einstein
Flogistonas (graik. phlogistos – „degus”), pagal XVIII a. chemijoje vyravusias pažiūras, tai ypatingas (hipotetinis) degumo pradas, esąs degiosiose medžiagose; joms degant, išlekiąs.
Terminą 1667 m. įvedė J. Becheras ir 1703 m. G. Štalis, aiškindami degimo procesą. Tuo metu laikyta, kad „metalas“ yra „žemės“ ir flogistono mišinys, kai atsiskyrus flogistonui (ir šiam susimaišius su oru) lieka tik „žemė“. Buvo manoma, kad augalai gali išskirti flogistoną iš oro. Flogistono teoriją paneigė A. Lavuazjė, įrodęs, kad vanduo yra sudėtinė medžiaga ir išskyręs „degų orą“ (vandenilį).

From Scientific American
While the complete idiot may think that Einstein = relativity, Moring goes back as far as the ancient Greeks to set a solid stage for Einstein's myriad accomplishments in fields ranging from physics to philosophy. The book's explanations are complete enough to both satisfy the reader and pacify the scientist, and the cheeky writing style is amusing without being annoying.

Editors of Scientific American