Par eiga.
Per ką eiga.
2 pareiga sf. SD210 parėjimas, pareitis.
Tai...
Kadaise taip buvo...
Paskum daug kas pasikeitė.
1 pareigà sf. (3b) K, Krtv; R277 tai, kas būtina, privaloma atlikti; darbas, veiksmas, susijęs su tarnyba, apsiėmimu, pažadu; priedermė: Draugystė lieka draugyste, o pareiga – pareiga rš. Kiekvieno piliečio pareiga yra teisybė doram žmogui sakyti J.Jabl. Tokia buvo jo pareigà (jam taip parėjo daryti) J.Jabl. Abu jie buvo žmonės pareigos T.Tilv. Prenumeratoriai ... tepasiskubina savo pareigą atlikti A1884,392. Tas žmogus, paskirtas į šuns vietą, tur ir šuns pareigas pildyt: tur pamazgas lakte lakt, būdoj gulėt ir pono namus saugot BsPIII9. Mano pareigà man liepia tat daryti BŽ374. Jam pavesta daug pareigų̃ BŽ61. Vaikų auklėjimas – svarbiausia tėvų pareiga sp.
Pastarasis sakinys gal netyčiom bus iš senųjų laikų užsilikęs...
Šis - naujųjų laikų:
Tas žmogus, paskirtas į šuns vietą, tur ir šuns pareigas pildyt: tur pamazgas lakte lakt, būdoj gulėt ir pono namus saugot
Pareiga.
Pareigėlė.
Pareigytė.
Pareigūnas.
Įdomu - kas ir kada išrado pareigūną?
pareigū̃nas, -ė smob. (2) DŽ einantis atsakingas pareigas valstybinės ar visuomeninės įstaigos, įmonės ar organizacijos darbuotojas: Tarybų Sąjungoje visi teismo pareigūnai renkami (sov.) sp.
Tarybinė demokratija, atsimenam...
O kaip dabar?
Pareigūnas - valdžios, viešojo valdymo funkcijas vykdantis asmuo, turintis atitinkamus oficialius įgaliojimus.
Betgi...
Įgaliojimus mes suteikėm visai ne jiems.
Jūs esat pareigūnai.
Кругом!
Kaip kad perskaitėt, jūs valdot.
Įgaliojimus tai turit.
Vadinasi, esat "kraštiniai".
Ar tikrai?
Kiekvieno piliečio pareiga yra teisybė doram žmogui sakyti J.Jabl.
Vaikų auklėjimas – svarbiausia tėvų pareiga.
2011-07-16
2011-07-15
Lūkst
Nenuvažiavau šiemet į "Bliuzo naktis".
Kur gintarinio iš ledo gabalo pasidariusio ežero su ligšiol išlikusia kūlgrinda pakrantėj eglės auga, kur netoliese - Varniai.
Medenike, Medininkai buvo, paskum Varniais patapo.
Kodėl patapo?
Prisiminiau šiandien dėl tų eglių ir dėl ežero vardo.
lū̃kestis sm. (1) NdŽ; N, R, lū̃kestis sf. (1) NdŽ; N, lū̃kestis, -ies sm. (1) KI409; R
1. K laukimas: Lūkestis pažadėto daikto R30. Nuo ilgo lūkesčio net akis išsiverkiau, o sūnus nebesugrįžta Brt. Jau ir nusibodo man tokia lū̃kestis Lš. Turiu lū̃kestį: laukiu ir negaliu sulaukt Smln.
2. K viltis, siekimas: Sunaikino geros dagos (gero derliaus) lūkestį (viltį) J.Jabl. Daugel nyksta iš lėto lūkestėlių gražių S.Nėr. Bet dienos ėjo, o jų lūkesčiai vis neišsipildė A.Vien. Lūkesčių įgyvendinimas sp. Kuomet praauš pilnos man lūkesties diena? Vd. Lū̃kestis į gėdą nepavirs Trg. Ir gyvastį, ir lūkestį pavasaris grąžina KlvD362. Iš pradžios, norint ir padėtis labai pablogėjo, bet vis dar buvo lūkesties jo pasveikimui prš. Lūkestis, kursai regimas, nėra lūkestis, nes kaip kas gali lūkėti to, ką jis regi? Bb1PvR8,24. Dabar esąsis oras nedaug geresnio lūkesties mums duoda, kaip ir pirma LC1883,33. Ir tas tikėjęs yra ant lūkesties RBPvR4,18.
3. ilgesys: Kai brolis išvažiavo, taip kažin ko neramu, kai lūkestis imtų Žg.
4. LBŽ, LMD bot. paprastoji trūkažolė, cikorija (Cichorium intybus): Dievas, jos pasigailėjęs, pavertė ją ing augmenį, „lūkestis“ (Cichorium intybus) vadinamą, kurs su savo mėlynais, panašiais į merginos akeles, žiedais ir dabar vis palei kelią auga BsMtII14–15.
lū̃kis sm. (2) NdŽ, Slnt laukimas: Kiek ten to lū̃kio: valandelę palauksi i gausi Ms. Tai tau, mergele, trys brangūs lūkiai d.
lū̃kinti, -ina, -ino
1. intr. laukti, lūkuriuoti: Kogi tu čia lūkini, eik namo, prigulk Arm. Merga lūkina lūkina ir sussėdi (neišteka) Rod. Jis iš tyko eina, gal lūkina ko Kkl.
2. tr. versti laukti: Žmogų lūkinau, kad palauktum J. Kam lū̃kini, kam jis lū̃kina žmogų J.
lū•kyti, -ija, -ijo intr. laukti, lūkuriuoti.
palū•kyti intr. palūkėti, palaukti: Palū•kysiu, su karve ar neatsivarys Pbr.
lū•kiuoti, -iuoja, -iavo intr. laukti, lūkuriuoti: Eik namo, pati jau gal senai lū•kiuoja Ds.
palū•kiuoti intr. palaukti, palūkuriuoti: Palū•kiavau, pasidairiau ir atėjau be nieko Ds.
lū̃kinėti, -ėja, -ėjo intr. Ob, Alks, Dbk lūkuriuoti, lūkčioti: Sukinėjas aplink, matos, lū̃kinėja Dgl. Aš vis lū̃kinėju jų atvažiuojant Užp. Da ir an rytojaus pardien lū̃kinėjom Sdk.
lū•knoti, -oja, -ojo intr. lūkuriuoti: Ko tu čia lū•knoji? Rš. Kur tep tu ilgai buvai, aš jau antara adyna lū•knoju Ml.
palū•knoti intr. truputį palaukti: Palū•knok jo, anas čia ateis Dkšt.
lūkst interj. LTII70 liuokt.
Kas ten eglėj lūkuriuoja?
lūkt interj. LTII70 liuokt.
O čia kas ko lūkuriuoja?
palūkūnis sm. žr. palūkininkas: Palūkūnių, arba procentnykų, pargalvių, svetmoterių visur liulėte liulėjo S.Dauk.
Kur gintarinio iš ledo gabalo pasidariusio ežero su ligšiol išlikusia kūlgrinda pakrantėj eglės auga, kur netoliese - Varniai.
Medenike, Medininkai buvo, paskum Varniais patapo.
Kodėl patapo?
Prisiminiau šiandien dėl tų eglių ir dėl ežero vardo.
lū̃kestis sm. (1) NdŽ; N, R, lū̃kestis sf. (1) NdŽ; N, lū̃kestis, -ies sm. (1) KI409; R
1. K laukimas: Lūkestis pažadėto daikto R30. Nuo ilgo lūkesčio net akis išsiverkiau, o sūnus nebesugrįžta Brt. Jau ir nusibodo man tokia lū̃kestis Lš. Turiu lū̃kestį: laukiu ir negaliu sulaukt Smln.
2. K viltis, siekimas: Sunaikino geros dagos (gero derliaus) lūkestį (viltį) J.Jabl. Daugel nyksta iš lėto lūkestėlių gražių S.Nėr. Bet dienos ėjo, o jų lūkesčiai vis neišsipildė A.Vien. Lūkesčių įgyvendinimas sp. Kuomet praauš pilnos man lūkesties diena? Vd. Lū̃kestis į gėdą nepavirs Trg. Ir gyvastį, ir lūkestį pavasaris grąžina KlvD362. Iš pradžios, norint ir padėtis labai pablogėjo, bet vis dar buvo lūkesties jo pasveikimui prš. Lūkestis, kursai regimas, nėra lūkestis, nes kaip kas gali lūkėti to, ką jis regi? Bb1PvR8,24. Dabar esąsis oras nedaug geresnio lūkesties mums duoda, kaip ir pirma LC1883,33. Ir tas tikėjęs yra ant lūkesties RBPvR4,18.
3. ilgesys: Kai brolis išvažiavo, taip kažin ko neramu, kai lūkestis imtų Žg.
4. LBŽ, LMD bot. paprastoji trūkažolė, cikorija (Cichorium intybus): Dievas, jos pasigailėjęs, pavertė ją ing augmenį, „lūkestis“ (Cichorium intybus) vadinamą, kurs su savo mėlynais, panašiais į merginos akeles, žiedais ir dabar vis palei kelią auga BsMtII14–15.
lū̃kis sm. (2) NdŽ, Slnt laukimas: Kiek ten to lū̃kio: valandelę palauksi i gausi Ms. Tai tau, mergele, trys brangūs lūkiai d.
lū̃kinti, -ina, -ino
1. intr. laukti, lūkuriuoti: Kogi tu čia lūkini, eik namo, prigulk Arm. Merga lūkina lūkina ir sussėdi (neišteka) Rod. Jis iš tyko eina, gal lūkina ko Kkl.
2. tr. versti laukti: Žmogų lūkinau, kad palauktum J. Kam lū̃kini, kam jis lū̃kina žmogų J.
lū•kyti, -ija, -ijo intr. laukti, lūkuriuoti.
palū•kyti intr. palūkėti, palaukti: Palū•kysiu, su karve ar neatsivarys Pbr.
lū•kiuoti, -iuoja, -iavo intr. laukti, lūkuriuoti: Eik namo, pati jau gal senai lū•kiuoja Ds.
palū•kiuoti intr. palaukti, palūkuriuoti: Palū•kiavau, pasidairiau ir atėjau be nieko Ds.
lū̃kinėti, -ėja, -ėjo intr. Ob, Alks, Dbk lūkuriuoti, lūkčioti: Sukinėjas aplink, matos, lū̃kinėja Dgl. Aš vis lū̃kinėju jų atvažiuojant Užp. Da ir an rytojaus pardien lū̃kinėjom Sdk.
lū•knoti, -oja, -ojo intr. lūkuriuoti: Ko tu čia lū•knoji? Rš. Kur tep tu ilgai buvai, aš jau antara adyna lū•knoju Ml.
palū•knoti intr. truputį palaukti: Palū•knok jo, anas čia ateis Dkšt.
lūkst interj. LTII70 liuokt.
Kas ten eglėj lūkuriuoja?
lūkt interj. LTII70 liuokt.
O čia kas ko lūkuriuoja?
palūkūnis sm. žr. palūkininkas: Palūkūnių, arba procentnykų, pargalvių, svetmoterių visur liulėte liulėjo S.Dauk.
2011-07-14
Įmonė
Įstaigą steigia.
Kas turi įtaigos - teigia.
Įvartį vartuosna muša.
Kas turi įdirbį - dirba.
O kas įmonę - mon...
1 mõnytojas, -a smob. (1) keršytojas: Dėl to aš, būdamas pilietis ir doras žmogus, privalau stoti monytoju rš.
1 atmõnytojas, -a smob. (1); P keršytojas.
Kam?
Už ką?
2 ×mõnyti, -ija, -ijo (l. manić) tr.
1. SD177, Čk apgaudinėti: Ir neturi gėdos tu čia mažą vaiką monyti! Tj. Ans tik mõnija žmonis, teisybės pri ano nė[ra] Šll.
2. I, Šn vilioti: Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. Gana tau, mergele, berneliai monyti LMD(Ml). Jį jau mõnija išeiti nuo tėvų Ds.
3. MŽ, K burti, kerėti; užkalbėti (ligą): Mõnija drugį, tai pameta krėsti (žmogus nustoja sirgęs drugiu) Ds. Ir kitos moteriškės monija, bet vis tai niekai Pt.
4. refl. išdykauti, juokus krėsti; vaipytis, kraipytis: Nesimonyk, eik namo, jau laikas gulti! Pbs. Ko čia mõnijies, geriau eitum gyvulių apsiliuobti! Skr. Užteks mõnytis, eik imtis darbo Krž.
5. refl. rodytis kuo: Ans mõnijas vokietukas, velnis, t. y. rodos J.
◊ akìs mõnyti
1. meluoti, norint apgauti; apgaudinėti: Nemonyk mums akių, juk mes ne maži vaikai Lž. Jie mums tik akìs mõnija, norėdami tę privilioti Mrj.
2. fokusus rodyti: Juokdariai turguj akis žmonėm monija Vrb.
2 ×apmõnyti tr.
1. apgauti, apsukti, suklaidinti, suvedžioti: Jis apmõnijo mane viliodamas, kol išgavo J. Jį gali lengvai apmõnyt Dglš. Jį apmõnijo čigonas – už gerą arklį davė blogą Ant. Ko ko, bet jau jo netikėk, jau jis ne vieną tokį apmõnijo Skr. Apmoniju ką SD141. ^ Dūsauja, kaip gerų žmonių apmonytas KrvP(Msn).
2. R užburti, užkerėti: O paikieji galatai, kas gi jus apmonijo, idant tiesai nebūtumbit paklusni? BtPvG3,1.
◊ akìs apmõnyti apgauti: Man kamėdijantai buvo akìs apmõniję K. Tu tik pažiūrėk, jis tau akìs apmõnijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių Zp. Apmõnijo akìs vaikiuo, i gana Šll.
2 ×atmõnyti tr.
1. atvilioti: Atmõnijo in sau gyvent Dglš. Su bandele jo dabar neatmonytum Skdt. Ale tep kap atmõnijo jį kas nuo mūs – nė akių neparodo, o pirmiau atsikrėst negalėdavai Kt.
2. N atburti, atkerėti: Ką atmonyti, atžynauti. Ką nuo apžynavimo attaisyti KI382.
2 ×įmõnyti
1. žr. 2 apmonyti 1: Jis taip mus įmõnijo, sakė, mašina paims, i nepaėmė Rd.
2. tr. įkalbėti, suvilioti: Inmõnijo mane važiuot Dglš.
2 ×išmõnyti tr. išvilioti, išgauti: Monijo, monijo, kole išmõnijo Dglš. Ana panorėjo išmonyt iš varnos sūrio LMD(Všn). Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. | prk.: Pavasarį greit ir rugius išmõnija (sužaliuoja želmenys) Trgn.
2 ×numõnyti tr. nuvilioti: Pirma vaikščiojo bernas in vieną mergą, ė paskui kita numõnijo Dglš. Numõnyk tą šunį, kad neįkąstų Slk.
2 ×pamõnyti tr.
1. pavilioti: Reikia senis Adomas pamõnyt, tai ateis in mus gyvent Dglš.
2. apkerėti, užburti: Kepurės nepamesk – da radęs kas pamonys Trgn. Ko tu vaikštai kaip pamonytas! Trgn.
2×primõnyti tr. privilioti, prikalbinti: Primõnysiu aš tą paukštytę Slk. | refl. tr:. Turi diedą tokį prismõnijus Gdr. Stirną prismõnijo in rankas Dglš.
2 ×sumõnyti tr.
1. suvedžioti, apgauti: Mergą sumõnijo i suėdė Krš.
2. sukelti norą, pamasinti: Dar̃ (dabar) nueisi tu gult ir mane sumõnysi Pls.
2 ×užmõnyti tr. užburti, užkerėti: Ką tu čia, vaikeli, imsi tą diržą, galbūt da koks užmonytas BsPIII263.
◊ akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje! LzP.
2 ×mõnytojas (-is K), -a smob. (1)
1. I, Alv apgavikas, sukčius, suvedžiotojas, viliotojas: Dar randasi tokių, kurie iš kvailumo nusitiki tiems monytojams prš.
2. K burtininkas, kerėtojas.
2 ×apmõnytojas (-is), -a smob. (1) burtininkas, kerėtojas: Dvasių apmõnytojis KI505.
Į-monė.
O ką daryt, jei tokie monai?
Kas turi įtaigos - teigia.
Įvartį vartuosna muša.
Kas turi įdirbį - dirba.
O kas įmonę - mon...
1 mõnytojas, -a smob. (1) keršytojas: Dėl to aš, būdamas pilietis ir doras žmogus, privalau stoti monytoju rš.
1 atmõnytojas, -a smob. (1); P keršytojas.
Kam?
Už ką?
2 ×mõnyti, -ija, -ijo (l. manić) tr.
1. SD177, Čk apgaudinėti: Ir neturi gėdos tu čia mažą vaiką monyti! Tj. Ans tik mõnija žmonis, teisybės pri ano nė[ra] Šll.
2. I, Šn vilioti: Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. Gana tau, mergele, berneliai monyti LMD(Ml). Jį jau mõnija išeiti nuo tėvų Ds.
3. MŽ, K burti, kerėti; užkalbėti (ligą): Mõnija drugį, tai pameta krėsti (žmogus nustoja sirgęs drugiu) Ds. Ir kitos moteriškės monija, bet vis tai niekai Pt.
4. refl. išdykauti, juokus krėsti; vaipytis, kraipytis: Nesimonyk, eik namo, jau laikas gulti! Pbs. Ko čia mõnijies, geriau eitum gyvulių apsiliuobti! Skr. Užteks mõnytis, eik imtis darbo Krž.
5. refl. rodytis kuo: Ans mõnijas vokietukas, velnis, t. y. rodos J.
◊ akìs mõnyti
1. meluoti, norint apgauti; apgaudinėti: Nemonyk mums akių, juk mes ne maži vaikai Lž. Jie mums tik akìs mõnija, norėdami tę privilioti Mrj.
2. fokusus rodyti: Juokdariai turguj akis žmonėm monija Vrb.
2 ×apmõnyti tr.
1. apgauti, apsukti, suklaidinti, suvedžioti: Jis apmõnijo mane viliodamas, kol išgavo J. Jį gali lengvai apmõnyt Dglš. Jį apmõnijo čigonas – už gerą arklį davė blogą Ant. Ko ko, bet jau jo netikėk, jau jis ne vieną tokį apmõnijo Skr. Apmoniju ką SD141. ^ Dūsauja, kaip gerų žmonių apmonytas KrvP(Msn).
2. R užburti, užkerėti: O paikieji galatai, kas gi jus apmonijo, idant tiesai nebūtumbit paklusni? BtPvG3,1.
◊ akìs apmõnyti apgauti: Man kamėdijantai buvo akìs apmõniję K. Tu tik pažiūrėk, jis tau akìs apmõnijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių Zp. Apmõnijo akìs vaikiuo, i gana Šll.
2 ×atmõnyti tr.
1. atvilioti: Atmõnijo in sau gyvent Dglš. Su bandele jo dabar neatmonytum Skdt. Ale tep kap atmõnijo jį kas nuo mūs – nė akių neparodo, o pirmiau atsikrėst negalėdavai Kt.
2. N atburti, atkerėti: Ką atmonyti, atžynauti. Ką nuo apžynavimo attaisyti KI382.
2 ×įmõnyti
1. žr. 2 apmonyti 1: Jis taip mus įmõnijo, sakė, mašina paims, i nepaėmė Rd.
2. tr. įkalbėti, suvilioti: Inmõnijo mane važiuot Dglš.
2 ×išmõnyti tr. išvilioti, išgauti: Monijo, monijo, kole išmõnijo Dglš. Ana panorėjo išmonyt iš varnos sūrio LMD(Všn). Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. | prk.: Pavasarį greit ir rugius išmõnija (sužaliuoja želmenys) Trgn.
2 ×numõnyti tr. nuvilioti: Pirma vaikščiojo bernas in vieną mergą, ė paskui kita numõnijo Dglš. Numõnyk tą šunį, kad neįkąstų Slk.
2 ×pamõnyti tr.
1. pavilioti: Reikia senis Adomas pamõnyt, tai ateis in mus gyvent Dglš.
2. apkerėti, užburti: Kepurės nepamesk – da radęs kas pamonys Trgn. Ko tu vaikštai kaip pamonytas! Trgn.
2×primõnyti tr. privilioti, prikalbinti: Primõnysiu aš tą paukštytę Slk. | refl. tr:. Turi diedą tokį prismõnijus Gdr. Stirną prismõnijo in rankas Dglš.
2 ×sumõnyti tr.
1. suvedžioti, apgauti: Mergą sumõnijo i suėdė Krš.
2. sukelti norą, pamasinti: Dar̃ (dabar) nueisi tu gult ir mane sumõnysi Pls.
2 ×užmõnyti tr. užburti, užkerėti: Ką tu čia, vaikeli, imsi tą diržą, galbūt da koks užmonytas BsPIII263.
◊ akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje! LzP.
2 ×mõnytojas (-is K), -a smob. (1)
1. I, Alv apgavikas, sukčius, suvedžiotojas, viliotojas: Dar randasi tokių, kurie iš kvailumo nusitiki tiems monytojams prš.
2. K burtininkas, kerėtojas.
2 ×apmõnytojas (-is), -a smob. (1) burtininkas, kerėtojas: Dvasių apmõnytojis KI505.
Į-monė.
O ką daryt, jei tokie monai?
2011-07-13
Tarptauta
Apie ką čia?
Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas nukreiptas prieš žydus, jų religinę ir etninę grupę.
Despite the use of the prefix anti-, the terms Semitic and anti-Semitic are not directly opposed to each other. Antisemitism refers specifically to prejudice against Jews alone and in general, despite the fact that there are other speakers of Semitic languages (e.g. Arabs, Ethiopians, or Assyrians) and that not all Jews speak a Semitic language.
Kas čia per burtai?
Išrinktoji tauta.
Kas dabar yra tauta, visi daugmaž sutaria.
Kadaise...
Kas čia?
Tauta, turinti šitiek kalbų?
Ir nuosavą tikėjimą, kurį, kaip nusakantį požymį, tautos sąvokos apibrėžime vieninteliai iš keturių cituotųjų ir temini.
Sąvokų painiava.
Tarptauta?
Viskas dėl šito?
Kas yra kas?
Spūstelkit čia Israel, po to Israeli Scientists.
Kodėl taip?
Dėl ko?
Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas nukreiptas prieš žydus, jų religinę ir etninę grupę.
Despite the use of the prefix anti-, the terms Semitic and anti-Semitic are not directly opposed to each other. Antisemitism refers specifically to prejudice against Jews alone and in general, despite the fact that there are other speakers of Semitic languages (e.g. Arabs, Ethiopians, or Assyrians) and that not all Jews speak a Semitic language.
Kas čia per burtai?
Išrinktoji tauta.
Kas dabar yra tauta, visi daugmaž sutaria.
Kadaise...
Kas čia?
Tauta, turinti šitiek kalbų?
Ir nuosavą tikėjimą, kurį, kaip nusakantį požymį, tautos sąvokos apibrėžime vieninteliai iš keturių cituotųjų ir temini.
Sąvokų painiava.
Tarptauta?
Viskas dėl šito?
Kas yra kas?
Spūstelkit čia Israel, po to Israeli Scientists.
Kodėl taip?
Dėl ko?
2011-07-12
Economic Hit Man
International Monetary Fund director Dominique Strauss-Kahn calls for new world currency.
The International Monetary Fund issued a report Thursday on a possible replacement for the dollar as the world's reserve currency.
The IMF said Special Drawing Rights, or SDRs, could help stabilize the global financial system.
Vasarį jis šitaip.
Ligšiol 61.4%($), o siūlo 41.9%.
Kai kas sukūsti gali.
Gegužę jau gainiojosi kambarinę.
Who's the maid ?
So, Strauss-Kahn finds himself in the same crowd as Saddam Hussein and Libyan leader Muammar Gaddafi, right? You may recall that Saddam switched from dollars to euros about a year before the war. 12 months later Iraq was invaded, Saddam was hanged, and the dollar was restored to power. Gaddafi made a similar mistake when "he initiated a movement to refuse the dollar and the euro, and called on Arab and African nations to use a new currency instead, the gold dinar."
Confessions of an Economic Hit Man.
Economic hit men (EHMs) are highly-paid professionals who cheat countries around the globe out of trillions of dollars. They funnel money from the World Bank, the U.S. Agency for International Development (USAID), and other foreign "aid" organizations into the coffers of huge corporations and the pockets of a few wealthy families who control the planet's natural resources. Their tools included fraudulent financial reports, rigged elections, payoffs, extortion, sex, and murder. They play a game as old as empire, but one that has taken on new and terrifying dimensions during this time of globalization.
Я также понял, что профессора в колледже не понимали действительной природы макроэкономики...
Rehabilitation?
So we make this big loan, most of it comes back to the United States, the country is left with the debt plus lots of interest, and they basically become our servants, our slaves.
This empire, unlike any other in the history of the world, has been built primarily through economic manipulation, through cheating, through fraud, through seducing people into our way of life, through the economic hit men.
Įdomu, ar Lietuvoje niekas nesijaučia tokiais?
We stand at the threshold. It is time for you and me to step across that threshold, to move out of the dark void of brutal exploitation and greed into the light of compassion and cooperation.
The International Monetary Fund issued a report Thursday on a possible replacement for the dollar as the world's reserve currency.
The IMF said Special Drawing Rights, or SDRs, could help stabilize the global financial system.
Vasarį jis šitaip.
Ligšiol 61.4%($), o siūlo 41.9%.
Kai kas sukūsti gali.
Gegužę jau gainiojosi kambarinę.
Who's the maid ?
So, Strauss-Kahn finds himself in the same crowd as Saddam Hussein and Libyan leader Muammar Gaddafi, right? You may recall that Saddam switched from dollars to euros about a year before the war. 12 months later Iraq was invaded, Saddam was hanged, and the dollar was restored to power. Gaddafi made a similar mistake when "he initiated a movement to refuse the dollar and the euro, and called on Arab and African nations to use a new currency instead, the gold dinar."
Confessions of an Economic Hit Man.
Economic hit men (EHMs) are highly-paid professionals who cheat countries around the globe out of trillions of dollars. They funnel money from the World Bank, the U.S. Agency for International Development (USAID), and other foreign "aid" organizations into the coffers of huge corporations and the pockets of a few wealthy families who control the planet's natural resources. Their tools included fraudulent financial reports, rigged elections, payoffs, extortion, sex, and murder. They play a game as old as empire, but one that has taken on new and terrifying dimensions during this time of globalization.
Я также понял, что профессора в колледже не понимали действительной природы макроэкономики...
Rehabilitation?
So we make this big loan, most of it comes back to the United States, the country is left with the debt plus lots of interest, and they basically become our servants, our slaves.
This empire, unlike any other in the history of the world, has been built primarily through economic manipulation, through cheating, through fraud, through seducing people into our way of life, through the economic hit men.
Įdomu, ar Lietuvoje niekas nesijaučia tokiais?
We stand at the threshold. It is time for you and me to step across that threshold, to move out of the dark void of brutal exploitation and greed into the light of compassion and cooperation.
2011-07-11
Didinimo mažinimas
Pastaruoju jau, ko gero, įpratom prie prieštaravimų žiniasklaidos "žiniose" gausos.
1. dėl JAV skolos limito didinimo 13:16 07-11 IP: 80.240.9.72
B.Obamai nesiseka įtikinti Kongreso atstovų paremti biudžeto planą, kuris valstybės skolą sumažintų : )
Kvailiais mus laiko.
1. dėl JAV skolos limito didinimo 13:16 07-11 IP: 80.240.9.72
B.Obamai nesiseka įtikinti Kongreso atstovų paremti biudžeto planą, kuris valstybės skolą sumažintų : )
Kvailiais mus laiko.
2011-07-10
Умом Литву не понять
Lietuvos jaunimo pergalę palydėjo kuklus tautiečių džiaugsmas Vilniuje.
Pamanykit, kuklus džiaugsmas...
21. Eurosport palaikė serbus 00:39 07-11 IP: 80.240.9.72
Grįžau iš sodo Vilniun (atostogos) nes tas LrytoTV ten prastai matosi - kabelinėj pirmąjį radau Eurosport ir jį žiūrėjau - komentatorius (Eurosport rusiškai mums transliavo) visas rungtynes " sirgo" už serbus.
Tai kas.
Pamanykit, kuklus džiaugsmas...
21. Eurosport palaikė serbus 00:39 07-11 IP: 80.240.9.72
Grįžau iš sodo Vilniun (atostogos) nes tas LrytoTV ten prastai matosi - kabelinėj pirmąjį radau Eurosport ir jį žiūrėjau - komentatorius (Eurosport rusiškai mums transliavo) visas rungtynes " sirgo" už serbus.
Tai kas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)