Lūkst

Nenuvažiavau šiemet į "Bliuzo naktis".

Kur gintarinio iš ledo gabalo pasidariusio ežero su ligšiol išlikusia kūlgrinda pakrantėj eglės auga, kur netoliese - Varniai.

Medenike, Medininkai buvo, paskum Varniais patapo.

Kodėl patapo?

Prisiminiau šiandien dėl tų eglių ir dėl ežero vardo.

lū̃kestis sm. (1) NdŽ; N, R, lū̃kestis sf. (1) NdŽ; N, lū̃kestis, -ies sm. (1) KI409; R
1. K laukimas: Lūkestis pažadėto daikto R30. Nuo ilgo lūkesčio net akis išsiverkiau, o sūnus nebesugrįžta Brt. Jau ir nusibodo man tokia lū̃kestis Lš. Turiu lū̃kestį: laukiu ir negaliu sulaukt Smln.
2. K viltis, siekimas: Sunaikino geros dagos (gero derliaus) lūkestį (viltį) J.Jabl. Daugel nyksta iš lėto lūkestėlių gražių S.Nėr. Bet dienos ėjo, o jų lūkesčiai vis neišsipildė A.Vien. Lūkesčių įgyvendinimas sp. Kuomet praauš pilnos man lūkesties diena? Vd. Lū̃kestis į gėdą nepavirs Trg. Ir gyvastį, ir lūkestį pavasaris grąžina KlvD362. Iš pradžios, norint ir padėtis labai pablogėjo, bet vis dar buvo lūkesties jo pasveikimui prš. Lūkestis, kursai regimas, nėra lūkestis, nes kaip kas gali lūkėti to, ką jis regi? Bb1PvR8,24. Dabar esąsis oras nedaug geresnio lūkesties mums duoda, kaip ir pirma LC1883,33. Ir tas tikėjęs yra ant lūkesties RBPvR4,18.
3. ilgesys: Kai brolis išvažiavo, taip kažin ko neramu, kai lūkestis imtų Žg.
4. LBŽ, LMD bot. paprastoji trūkažolė, cikorija (Cichorium intybus): Dievas, jos pasigailėjęs, pavertė ją ing augmenį, „lūkestis“ (Cichorium intybus) vadinamą, kurs su savo mėlynais, panašiais į merginos akeles, žiedais ir dabar vis palei kelią auga BsMtII14–15.

lū̃kis sm. (2) NdŽ, Slnt laukimas: Kiek ten to lū̃kio: valandelę palauksi i gausi Ms. Tai tau, mergele, trys brangūs lūkiai d.

lū̃kinti, -ina, -ino
1. intr. laukti, lūkuriuoti: Kogi tu čia lūkini, eik namo, prigulk Arm. Merga lūkina lūkina ir sussėdi (neišteka) Rod. Jis iš tyko eina, gal lūkina ko Kkl.
2. tr. versti laukti: Žmogų lūkinau, kad palauktum J. Kam lū̃kini, kam jis lū̃kina žmogų J.

lū•kyti, -ija, -ijo intr. laukti, lūkuriuoti.
palū•kyti intr. palūkėti, palaukti: Palū•kysiu, su karve ar neatsivarys Pbr.

lū•kiuoti, -iuoja, -iavo intr. laukti, lūkuriuoti: Eik namo, pati jau gal senai lū•kiuoja Ds.
palū•kiuoti intr. palaukti, palūkuriuoti: Palū•kiavau, pasidairiau ir atėjau be nieko Ds.

lū̃kinėti, -ėja, -ėjo intr. Ob, Alks, Dbk lūkuriuoti, lūkčioti: Sukinėjas aplink, matos, lū̃kinėja Dgl. Aš vis lū̃kinėju jų atvažiuojant Užp. Da ir an rytojaus pardien lū̃kinėjom Sdk.

lū•knoti, -oja, -ojo intr. lūkuriuoti: Ko tu čia lū•knoji? Rš. Kur tep tu ilgai buvai, aš jau antara adyna lū•knoju Ml.
palū•knoti intr. truputį palaukti: Palū•knok jo, anas čia ateis Dkšt.

lūkst interj. LTII70 liuokt.

Kas ten eglėj lūkuriuoja?


lūkt interj. LTII70 liuokt.

O čia kas ko lūkuriuoja?

palūkūnis sm. žr. palūkininkas: Palūkūnių, arba procentnykų, pargalvių, svetmoterių visur liulėte liulėjo S.Dauk.