Kodėl vargsta Lietuva?

Juk Rūta Gajauskaitė - profesionali teisininkė, mokslų daktarė, docentė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, aktyvi sąjūdininkė.

Jos straipsnių rinkinys vadinasi "Kodėl vargsta Lietuva?"

O gal kas galvojate kad šios trys pirmosios vietos - atsitiktinai?

Quo vadis, Lietuva?

Dvidešimt dvejus metus komisariate dirbęs, druskininkiečių sąžiningiausiu policininku vadintas, nusižudė nuomojamame bute.

Aukso medaliu vidurinę mokyklą baigusi, doktorantūroje studijavusi teisėja, Lietuvos pilietė, pabėgo iš Lietuvos, kurios universitetas suteikė garbės daktaro vardą tokios mokyklos išvis nebaigusiam milijardieriui, kurios, Lietuvos, premjeras gali nepaisyti Konstitucijos straipsnio, kuri, Lietuva, paklūsta įstatymams, rašomiems parlamente, kurio vadovas irgi apsieina be vidurinės mokyklos abitūros.

Tai Lietuva, kurios teisėtvarka randa 240 pareigūnų teisėjos namo šturmui, bet neranda jėgų padėti tvarką mokykloje palaikyti, kuriai toks BVP didinimas neatrodo nusikalstamas, kuri, teisėtvarka, nerodo Lietuvos piliečio žūties tyrimo nei to piliečio broliui, nei jo sūnui.

Lietuva, dėl kurios kovojęs sovietmečio disidentas tapo ir jos, dabartinės Lietuvos, disidentu.

Quo vadis, Lietuva?

P.S. Sekdamas Mykolo Lietuvio knygos "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" (1615 m.) vertimu į lietuvių kalbą (1966 m.) autorius Albinas Kenešis sukūrė dešimt eiliuotų Fragmentų su priedais. Lygindamas XVII ir XX bei XXI amžiaus Lietuvos gyvenimą, autorius randa daug panašumų, kurie pragaištingi valstybei. Šmaikštus satyriko žodis, netikėti istoriniai sugretinimai rodo, kad žmonės gerai mato ir perpranta "pusbrolių ir svainių" šalies valdžios savanaudiškumą, gudrybes, esančias taip toli nuo elementaraus padorumo, valstybingumo reikšmės suvokimo, dvasinio aristokratizmo.

Monsinjoras Svarinskas su Sąjūdžio pažymėjimu

Šiandien 14 val. buvau Seime, monsinjoro Alfonso Svarinsko 90-mečio minėjime.

Beje, Leonido Brežnevo laikais Vokietijos Demokratinės Respublikos parlamentan Berlyne bendramokslis iš Sankt Peterburgo universiteto, grupiokas vokietis Volfas, nusivedė mane be jokio leidimo.

Dabar gi mūsų Seime leidimu reikia rūpintis, iš anksto.

Kadaise, 1983-siais, buvau monsinjoro Svarinsko antrosios tremties pradžios liudininku.

Tik 1988-siais Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailą Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską.

Šiandien Seime jo 90-mečio proga dainavo "Kupolė", išgirdau daug gražių žodžių apie didį Lietuvos patriotą Alfonsą Svarinską, visada energingą, pilną optimizmo ir tikėjimo geresniu rytojumi, mokėjusį pasdrąsinti, įkvėpti rūpesčių prislėgtus, ypač jaunesniuosius.

Tarp susirinkusiųjų Seimo salėje nemačiau Seimo ar Lietuvos katalikų bažnyčios aukštųjų asmenų. Paskui šalia akademiko Zigmo Zinkevičiaus pastebėjau vėliau kalbėjusį vyskupą Joną Kaunecką.

Paskutinioji apie monsinjorą kalbą sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Ji, baigdama, ir paminėjo, kad Sąjūdžio taryba dėl monsinjoro Alfonso Svarinsko pozicijos Referendumo klausimais nusprendė pašalinti jį.

Anot Birutės Valionytės, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kurį ji aplankiusi mėnesį prieš mirtį, labai sielojęsis dėl tokio Sąjūdžio tarybos sprendimo.

- Neatidaviau Sąjūdžio pažymėjimo, - sakęs monsinjoras Svarinskas.

Negi tikrai, kaip vėliau girdėjau kalbant, Aukščiausiojo valstybės pareigūno iniciatyva buvo nuspręsta liepti monsinjorui Alfonsui Svarinskui grąžinti Sąjūdžio pažymėjimą dėl jo nuostatos Referendumo klausimu?

Birutė Valionytė susirinkusiems pranešė liūdną žinią - ką tik mirė Rūta Gajauskaitė.

Pagerbėme ją tylos minute.

O po to sugiedojome Lietuvos himną, kaip tada.

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių atskiroji nuomonė   Lietuvos žemė – Tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įkūnijama prigimtinė žmogaus ir Tautos teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Žemė yra mūsų Motina maitintoja, dainomis apdainuota, daugelio kartų puoselėta, ji negali būti paversta į paprastą prekę. Visais laikais Lietuvos valstybė rūpinosi žemės išsaugojimu Lietuvai ir Lietuvos piliečiams. Neveltui prieš daugiau kaip 400 metų priimtame Trečiajame Lietuvos statute (1589 m.), skirtingai negu Liublino unijos dokumente, buvo įrašyta nuostata, kad jokie svetimšaliai, netgi Abiejų Tautų Respublikos piliečiai iš Lenkijos, negalės Lietuvoje įsigyti nei žemės, nei dvarų. Dėl žemės kilo 1863 metų sukilimas, kovojo 1918–1920 metų savanoriai, 1941 m. sukilėliai, 1944–1953 m. Lietuvos partizanai.

Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje – jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių, jau po pusmečio tūkstančiai hektarų dirbamos, derlingos žemės pereis užsienio piliečių nuosavybėn. Tai gali stipriai paveikti rinką, pakelti žemės kainas visoje šalyje, apsunkinti galimybes mūsų ūkininkams ją įsigyti už prieinamą kainą.

Po 50 metų kolchozinių „vertybių“ brukimo, per trumpą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos kaimas nespėjo atsigauti, didelis nedarbas, daug socialiai remtinų šeimų, kitur kas antra sodyba tuščia dėl milžiniškų emigracijos mastų. Neretas atvejis, kai spekuliantai, įvairūs supirkinėtojai pusvelčiui įsigyja žemę, kurią vėliau pelningai parduoda. Bežemių vaikų ir vaikaičių lauks emigracija arba baudžiauninkų dalia. Pradžioje turi sustiprėti Lietuvos smulkūs ir vidutiniai ūkininkai bei ekonomika, suvienodintos Europos Sąjungos išmokos žemės ūkiui ir numatyti konkretūs saugikliai ateityje parduodant žemę užsieniečiams.

Tie, kas teigia, jog Lietuva turi vykdyti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai, turėtų prisiminti, kad sąlygos keičiasi, o ir pati Europos Sąjunga dar neįvykdė savo įsipareigojimų. Žemės pardavimą užsieniečiams ribojanti aplinkybė yra mažesnės Lietuvos piliečių konkurencinės galimybės dėl žymiai mažesnių nei ES vidurkis atlyginimų ir mažesnių žemės kainų Lietuvoje. Siūlome kurti atskiras lietuvių susigrąžinimo į Tėvynę programas, skiriant jiems lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės. Manome, kad užsienio šalių piliečiai bei juridiniai asmenys galėtų ribotam laikui nuomoti žemę.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, pasirašę šį pareiškimą, nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams ir palaiko Tautos referendumo idėją bei ragina tautiečius aktyviai įsijungti, kad ši iniciatyva taptų Tautos ginklu apginant savo žemę ir teisę į tiesioginę demokratiją.

Alfonsas Svarinskas, Stefanija Veversevičienė, Tomas Baranauskas, Jurgita Brasiūnaitė, Rytas Kupčinskas, Nijolė Balčiūnienė, Vladas Vilimas, Bronius Bučelis, Kazimieras Garšva, Kostas Mickevičius, Eugenijus Jovaiša

"Kupolė".

Perėja

Piraeus (/paɪˈriːəs, pɪˈreɪ.əs/; Greek: Πειραιάς Pireás [pireˈas], Ancient Greek: Πειραιεύς, Peiraieús, pronounced [peːrajeús]) is a port city in the region of Attica, Greece. 

Πειραιεύς, Peiraieús, pronounced [peːrajeús])

Perėja.

Žinoma kad taip, jei tebebūtum milžinu, per akmenis tik - strykt strykt - ir peršokuotum:

ferry (v.) 

Old English ferian "to carry, convey, bring, transport" (in late Old English, especially over water), from Proto-Germanic *farjan "to ferry" (cognates: Old Frisian feria "carry, transport," Old Norse ferja "to pass over, to ferry," Gothic farjan "travel by boat"), from PIE root *per- (2) "to lead, pass over" (see port (n.1)). Related to fare (v.). Related:Ferried; ferries; ferrying.

from PIE root *per-

Vokietija ragina naują Graikijos vyriausybę laikytis padorumo ją nuo bankroto gelbėjančių Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Toks pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Graikijos premjeras perspėjo, jog daugiau „aklai“ neklausys Europos Sąjungos ir nurodė stabdyti pagrindinio šalies uosto privatizavimą.

Dar neapšilusi kojų nauja vyriausybė stabdo pagrindinio Graikijos uosto – Pirėjaus – privatizaciją, nors kinų laivybos milžinė „Cosco“ jį planavo paversti svarbiu Europos transporto centru. Tai dar vienas antausis eurozonai ir skolintojams, kurie reikalauja privatizuoti valstybinius objektus.

Don't Pay The Pharaoh;)

Kas ne komjaunuolis?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį klaida pavadino Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko dalyvavimą draugiškose krepšinio rungtynėse su Vladimiro Putino administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu ir kitais vyriausybės pareigūnais kitą dieną po Mariupolio tragedijos. Ministro teigimu, renginys, apie kurį V.Ušackas paskelbė savo socialiniame tinkle, „įvyko tikrai ne tuo laiku ir ne toje vietoje“.

Lietuva, Rusija  ir ES.

Kas ne komjaunuolis?

Rašytojas Antakalnio kapinėse

Teko laimė pažinoti Rašytoją.

Ne sykį kankinau jį savo klausimais.

Šiandien Antakalnio kapinėse mačiau didelį ratą gražių, šviesių, kadaise televizijos ekranuose ir laikraščių puslapiuose matytų, jau dabar Lietuvos raštijos klasikais tapusiųjų veidų.

Tik to šiandienos rato Antakalnio kapinėse nuotraukų nerandu internetuose.

Kodėl?

Švaistikis

Baikit juokus.

Prisiminkim.

Štai.

Didesnė problema

Praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad atsigauna paskolų portfelio augimas, bet tai yra tik tam tikra iliuzija, nes didžioji dalis naujai išduotų paskolų portfelio augimo buvo didesnės paskolos valstybės valdomoms įmonėms energetikos sektoriuje, o tai neturi nieko bendra su privataus sektoriaus investicijomis“, – sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Taip pat ekonomistas kalbėjo, kad pastaruoju metu matomas anemiškas nenoras investuoti, tačiau, anot ekonomisto, didesnė problema yra ne akreditavimo pasiūlos klausimas, bet paklausos akreditavimo klausimas. Įmonės blogai vertina išorines aplinkybes, perspektyvas euro zonoje, perspektyvas rytų rinkoje, nemato galimybių investuoti vidaus rinkoje. Dėl to ir nėra paklausos paskoloms nepaisant istoriškai žemų palūkanų normų.

Kai kam paskolų palūkanos- neigiamos 2015-01-27 16:05:15 Jau prieš tris metus; Google: Praėjusį mėnesį Vokietija pirmą kartą pasiskolino pinigų net su neigiamomis palūkanomis.

Prieš pustrečių metų; Google: Prancūzija pirmą kartą pasiskolino rinkose už neigiamas palūkanų normas.

Labai jau skirtingais keliais keliauja Vokietija su Prancūzija ir Lietuva.

Bet ne apie tai, ne apie tai, ne apie tai, ne apie tai šneka.

Kurią gi iliustraciją parinkti?

Paklausos

akreditavimo

klausimas.

Taigi:

didesnė problema yra ne akreditavimo pasiūlos klausimas, bet paklausos akreditavimo klausimas.

Europos priblokšti

Premjeras Algirdas Butkevičius

teigia esąs priblokštas žinios, kad Europos Komisija galėjo pasiūlyti Rusijai pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą. Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) atšauks pavienių šalių susitarimus su Maskva ir derėsis vieningai.

„Buvau labai priblokštas išgirdęs tokią informaciją, kad gal suteikti Rusijai galimybę derėtis su atskiromis Europos Sąjungos šalimis pasirašant  atskirus susitarimus leidžiant eksportuoti mūsų produktus į Rusiją“, - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Dar keletas bloškimų:

    1. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą         žemės hektarą Europos      Sąjungoje. Senosioms ES narėms išmokos yra 2-3 kartus didesnės. 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prašoma išaiškinti, ar Europos Komisijos nurodymu teisėtai Lietuvos žemdirbiams sumažintos tiesioginės nacionalinės išmokos.Su tokiu prašymu į Liuksemburgą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Moduliacija numato, kad žemdirbiams, kurių bendra Europos Sąjungos ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas bei kitos paramos suma viršija 5 tūkst. eurų (apie 17,3 tūkst. litų), šią sumą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką.

2. Rudenį Vilniuje viešėjęs ECB pirmininkas Mario Draghi 2012 m. liepos 26 d. kalbėjo: padėtis, kai PUSĖ VALIUTŲ ZONOS ŠALIŲ MOKA PALŪKANAS VIRŠ ŠEŠIŲ PROCENTŲ, O KITOS - NEIGIAMAS, NĖRA NORMALI. 

Po 2 metų niekas nepasikeitė.

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE 

4 punktas. Vyriausybė pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos*.

* Gal mūsų premjeras nėra priblokštas perskaitęs Konstitucijos 95 straipsnį?

95 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius.

Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.

Plaga

×plėgà (brus. плягa, l. plaga) sf. (4), plega MP88 1. K, Lš, Pkr mušimas, pėrimas, pyla, dyža: Išdykėliuo vaikuo reik plėgõs Sg. Vaikas gavo nu motinos plėgõs Prk. Bijodamies, kad tas bekepuris, tėvo plėgą išvengt norėdamas, juos neišduotų, bėgo keliu namon BsV185. 2. Km kirtis, smūgis: Nuvarė jį į dvarą, gavo plėgų̃ gerai Alk. Duok delną, aš tau atskaitysiu dešims plėgų Ėr. Gavo plė̃gą per žandą Brs. O vaitas, liepęs paturėti, įkirto skersai tai mergaitei dvidešimt plėgų Sz. 3. Grž įnagis mušti: Kad davė su plėgà! PnmA. Ta plėgà tikrai dėl vaikų sienon įkišta Vb. 4. bausmė, nelaimė: Seniau žmonėm reikėjo visokių plėgų̃ iškentėt Užp. Jei jau taip (nėra sutikimo), tai paskutinė plėga Rm. Kalbos panykimas – tai yra skaudžiausia plėga lietuviams A1883,75. Žmonės bus baisiomis plegomis karoti DP518. Jeib jiemus nenusiduotų nepalaimas koksai (paraštėje plega kokia) BB2Moz30,12. ^ Kad tave plėgà paimtų! Vrn. 2 ×plagà sf. (2) žr. plėga 4: Rodydamas tūleropai rūstybę savą prieš piktuosius anomis smarkiomis plãgomis DP94. 1 ×plagà (vok. dial. flag) sf. Dr, Žg vėliava: Žalių šilkų plagelė rodys mudviem kelelį KlvD82. plango From Proto-Indo-European *plak-. Cognate with Old Church Slavonic плакати (plakati), Ancient Greek πλήσσω (plḗssō), Dutch vloeken. πλήσσω... „Vivos plango, mortuos voco“. Vėliavos iškeltos plakas...

„Vivos plango, mortuos voco“

Vinco Mykolaičio-Putino poema „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“) šiandien vadinama sovietinės cenzūros uždraustu, nuorašais plitusiu „rezistenciniu kūriniu“, tačiau jos parašymo aplinkybės iki pat šiol neaiškios. Vinco Mykolaičio-Putino „Raštų“ I tomo (Vilnius, „Vaga“, 1989 m.) komentaruose Irena Kostkevičiūtė tvirtino, kad poema parašyta 1943–1944 m., o pirmoji jos publikacija pasirodė 1967 m. žurnale „Aidai“ (Bruklinas, Nr. 7), antroji – Putino knygoje „Vivos plango, Mortuos voco“ (Čikaga, 1968). Pats Putinas, neslėpęs šios poemos autorystės, tvirtino ją parašęs 1943 metais, sukrėstas hitlerininkų žiaurumų. 1966 m. jis parašė poemos autorystę patvirtinantį pareiškimą.  

      Dėl šios poemos 1950 metais nukentėjo Kauno 8-osios gimnazijos mokytojas Dangerutis Čebelis, pas kurį per kratą buvo rastas šio kūrinio nuorašas. Teisme jis neatskleidė, kad „Vivos plango, mortuos voco“ autorius yra Vincas Mykolaitis-Putinas, ir buvo nuteistas 3–ims tremties metams.

1

Per bedugnes ir kalnus
Jūs žengiat kaip gigantai!
Išnardote marias
Ir kylat į padanges,
Ir spjaudotės ugnim,
Ir vemiate siera, –
Ir Dievo žemėj jums nėra,
Gyvieji!
Vieni kaip viešpačiai,
Kiti vergai.
Visi rūstaus likimo sūnūs:
Kerštu patvinusi dvasia
Ir Kaino ženklas kaktose,
Ir ta pati klaiki dalia –
Kentėt apgaulėj ir mele
Ir žūti keikiant žydrą dangų.
V i v o s p l a n g o !

Rūsčių dienų kerštingi sūnūs,
Nepalaimos herojai!
Visais keliais, visom kryptim
Su prievartos juoda mirtim
Jūs žengiat nuožmūs ir pikti,
Likimo bausmei pasmerkti.
Kur krenta jūs šešėlis,
Ten džiūsta skaidrios gėlės.
Po švinine jūs koja
Kantrus akmuo vaitoja.
Nuo jūs burnų nuodingo kvapo
Vaiduokliai keliasi iš kapo.
Klaikiam šios žemės pragare
Jūs dygstat sėkla nemaria
Ir žydit apgauliais žiedais,
Ir nokstat dvokiančiais nuodais
Tvaike to melo ir žabangų.
V i v o s p l a n g o !

Jūs žengiate į sostus
Ir minate altorius.
Nuo jūs įsatymų sugriuvo
Ir nuodėmės ir doros.
Karūnos niekšų daliai,
O dulkėse karaliai,
Ir tribunoluos išdidžiai
Teisiuosius smerkia žmogžudžiai.
Ir sūnūs nebeverkia,
Kai mirti motiną pasmerkia.
Nereikalinga ir tuščia
Žmogaus paniekinta kančia.
Ir vakarop pasvirus saulė –
Vien piktas melas ir apgaulė.
Pakalnėj žiežirbos sumirgo,
Praskrido raitelis ant žirgo, –
Ir dalgis sutemoj sužvango. –
V i v o s p l a n g o !

Žioruoja plačios aikštės,
Liepsnoja kaitrūs laužai.
Suplūdo pilkos minios
Jums garbę atiduoti,
Valdovai!
Jau aukurus sukrovę,
Žyniai jums gieda šlovę
Ir, gatvių dulkėse sukniubę,
Jums maldą vapa skubią,
Ir vergiškoj ekstazėj žada
Bučiuoti jūsų padą.
Ir džiūgauja tironai
Ir budelių gauja.
O žemė žėri jau raudonai
Kraujuos ir ugnyje.
Ir švenčia pjūtį pabaigtuvių
Minia vergų ir paleistuvių
Naktovidžio naktiniam tango. –
V i v o s p l a n g o !

Ir mes, ir mes, kur kenčiame,
Pilkieji milijonai!
Ar didmiesty, ar kaime
Su rūpesčiu ir baime,
Vieni vergovėj užguiti,
Maištingam lūkesy kiti
Sukniubę!
O iš rasotų rūsių
(Ir mes, ir mes ten būsim)
per naktį juodą, nykią
Pablūdęs kažkas klykia,
Kažkas likimą keikia,
Kažkam numirti reikia.
Bedugnėj skausmo sielvartingo
Gyvenimas kaip lašas dingo
Už geležim apkalto lango. –
V i v o s p l a n g o !

2

Dabar einu į tylumą,
Į tylumą palaimintą ir didžią,
Kur į calūno juodą minkštą drobę
Naktis visų mūs sielvartus suglobia.
Einu į laisvę, didelę ir plačią,
Kuri priims mane kaip lauktą svečią.
Pro pilkus sutemų rūkus
Einu pas brolius ir draugus.
Bet tolyje varpai dar bokštuos gaudžia
Ir dega vakarų žara,–
Ir vėl krūtinėj gėla maudžia,
Širdy pagieža ir aitra.
Ne viskas sutemose žuvo.
Šiltu krauju širdis pasruvo
Ir prievartai paklusti neišmoko:
M o r t u o s  v o c o !

Šaukiu aš jus visus iš kapinynų
Iš pakelės duobių ir griovių,
Iš molio, dumblo ir smėlynų
Ir iš visų mirties vietovių.
Pakilkit, griaučių šiurpūs milijonai,
Garbingieji pulkai ir legionai, –
Ir tie, kurie nuo šalčio ir nuo bado
Pūgų simfonijose mirtį rado,
Ir tie, kurie už laisvą, lakią mintį
Dūlėja nukankinti.
Pakilkite išniekinti,
Subjauroti, apluošinti,
Su aimanomis ir klyksmais,
Su maldomis ir su keiksmais,
Su budelių girta gauja,
Kuri žibintų žaroje
Ant jūsų kapo spardėsi ir šoko.
M o r t u o s  v o c o !

Bet tyli kapinynų tamsios kalvos,
Nekyla niekas iš drėgnos duobės.
Ramybėj miega griaučių plikos galvos, –
Jų sapno niekas niekad neįspės,
Kaip niekas neįspės kančios
Prasmės, nei galo, nei pradžios,
Ir viską saugos paslaptis
Kaip ta šiurpi, tyli naktis.
Ir eis gyvieji per tą būtį klaikią
Su gėla amžina, gilia.
Visiem, visiem keliu tuo eiti reikia,
O grįžti niekam nevalia.
Negrįšiu jau nė aš į saulės dieną
Iš tos juodos nakties.
Tik pakelėj pro varpučio velėną
Gal ranką kas išties
Ir tars: eiva drauge į gilumą,
Į didžią, šventą tylumą,
Kur ašarų nebėr nė veide juoko...
M o r t u o s  v o c o !

Ir aš einu į tylumą,
Į tylumą palaimintą ir didžią.
Einu per aukštą siaurą tiltą
Į naktį kvepiančią ir šiltą,
Kur juda žvaigždžių milijonai,
Pulkų pulkai ir legionai.
Ir mano kelio staigų vingį
Nužymi ruožai spindulingi.
Naktis gera, naktis kaip motina,
Jautri, įspėjanti, dosni, –
Paguodžia ir pasotina,
Kai jos viešnagėn pareini.
Ir aš nuvargęs parėjau
Ir klaidžiot nebenoriu jau
Aštriais įdegintais keliais –
Liepsnotais saulės spinduliais.
Ir sako ji: lik čia, sūnau,
Aš tavo sielvartą žinau.
Ir aš lieku. Kantriai vilkta
Sunki gyvenimo našta
Kaip varpa svyrinti prinoko.
M o r t u o s  v o c o !

    

1943–1944.VI.28

Напа́лм

Напа́лм (англ. napalm — сокращение от англ. naphthenic acid — нафтеновая кислота и англ. palmitic acid — пальмитиновая кислота) — загущённый бензин, горючий продукт, применяемый в качестве зажигательных и огнемётных смесей. Используется как оружие.

Во Второй мировой войне воюющие стороны использовали бензин в огнемётах. Однако чистый бензин из-за малой вязкости слишком легко растекается, что ведёт к быстрому увеличению площади горения, вследствие этого быстрому сгоранию и не может быть эффективным боевым зажигательным средством. Требовалось вещество, дающее сильный постоянный огонь, при этом не сгорающее слишком быстро.

Довоенные разработки желеобразных горючих средств требовали в качестве компонента-загустителя каучук, дефицитный в военное время. В 1942 году исследователи в Гарвардском университете под руководством доктора Луиса Физера (Louis Fieser) и Химическая Служба Армии США (U.S. Army Chemical Corps) нашли решение, не требовавшее каучука. Им оказалась смесь на основе бензина с нафтенатами и пальмитатами алюминия в качестве загустителя, известная теперь как напалм — легко загорающаяся и долго горящая.

Применение напалма во время войны во Вьетнаме.

Taigi.

Пальмитиновая кислота (Гексадекановая кислота) CH₃(CH₂)₁₄COOH — наиболее распространённая в природеодноосновная насыщенная карбоновая кислота (жирная кислота).

Соли и эфиры пальмитиновой кислоты называются пальмитатами/

Palmitic acid, or hexadecanoic acid in IUPAC nomenclature, is the most common fatty acid (saturated) found in animals, plants and microorganisms.

The most common fatty acid (saturated) found in animals, plants and microorganisms - 

- sure, mus be called by the name of palms!

Gal Gogenas taip pavadino tą hexadecanoic acid?

.

O gal reikėtų Čekoniškėse verbų-palmių rišėjų pasiteirauti...

Ar gal ko kito klausti?

Kokios 

panašios spalvos!

Kodėl?