2008-03-11

Kreditas

Seniai seniai, žiloj senovėj, kai Žemėj dar gyveno milžinai, buvo didelė šalis, nepripažįstanti vergijos. Tai šaliai dėl jos šventų akmenų šventyklų senovės graikai davė Λιθουανία vardą, jos žmones senovės romėnai Natio Nationis(Tautų Tauta) vadino, juos kai kas ir šiandien, dabar jau tolimoje mums Sirijoje, kildina iš Babilono laikais gyvenusių akadų karalienės Tautanos pavaldinių bei palikuonių ir laiko tikraisiais Europos įkūrėjais.
Beje, turiu vieną tvirtą mūsų sąsajų su Babilonu įrodymą. Dabar mes naudojam dešimtainę skaičiavimo sistemą. Babiloniečiai iš šumerų paveldėjo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą. Ji tebegyva mūsų laikrodyje: valandoje šešiasdešimt minučių, kiekviena turi šešiasdešimt sekundžių. Mano bobutė (Anykščių krašte - bobutės, ne senelės) turgun nešamus kiaušinius skaičiavo kapomis - po šešiasdešimt. Jei jų būdavo trisdešimt, sakydavo - puskapė. Kas to žodžio nežino - težino, kad ir dabar, kai studentų paklausiu, ar kas nors moka kitonišką šešiasdešimt reiškiantį žodį, kuris nors pasako: kapa. Sutikit - tai, kad tas žodis gyvoje kalboje per keturis tūkstantmečius parkeliavo mūsų kaiman, yra tikrų tikriausias mūsų ryšio su Babilonu įrodymas. Tiems studentams, kurie tą žodį žino, taip ir sakau:
- Jūs - babiloniečiai.
Taip jau nutiko, kad per tūkstantmečius toji šalis traukėsi, užleisdama vietą tiems, kurie nugalėdavo ne per galią (pergalė), o klasta ir apgaule (palyginkit: angliškai pergalė - victory, victim - auka, o tos pačios šaknies žodis victual reiškia – tiekti maistą, maitintis). Toji šalis gynėsi (jų ginklų, ginkluotės vardas akivaizdžiai rodo kad jie buvo skirti gintis) nuo antrųjų, kurių ginklai, ginkluotė buvo skirti kitkam – užpulti, skriausti, plėšti (weapon – ginklas, wept, weep – verkti, kraujuoti).
Prigimtinėje pasaulėžiūroje karyba yra gynybinė o ne grobiamoji. Kitaip sakant yra vertinamas gebėjimas ne ieškoti priešpriešos, o kurti darną su savo aplinka. Karyba - tai palankios sau aplinkos kūrimas.
Toji mūsų protėvių šalis įvairiais laikais skirtingais vardais buvo vadinama – Sarmatija, Prūsija, gal įvardijant tam tikrą jos kokybę, o gal siekiant pakeisti senąjį vardą. Ne visi žino, kad po trečiojo Riečės Pospolitos padalijimo Lietuva oficialiai, specialiai buvo pravardžiuojama Gumbine norint amžiams ištrinti jos vardą iš žmonių lūpų ir atminties:
1815

Vienos kongrese patvirtinama Lenkijos - Lietuvos okupacija. Respublika buvo padalinta tarp Prūsijos, Austrijos - Vengrijos, Maskovijos (Rusijos).

Lietuvos vardas buvo pašalintas iš Lenkijos-Lietuvos valstybės pavadinimo. Lietuva pradėta vadinti Gumbinės Gubernija.
Laikai bėgo.
Tų, antrųjų kraštuose kilo, žlugo, atgimdavo, plėtėsi imperijos, kurios buvo statomos ne ant laisvo gyvenimo, laisvanoriškumo, sąmoningumo, bet ant paklusnumo, prievartos, vergystės pamatų. Jos kito, kėlė naujas vėliavas, keitė ideologijas, keitė ir savo kalbą.
Toji kalba mainėsi, nes tikrieji imperijų valdovai, beje, dažnai išliekantys šešėlyje, besiropšdami valdžion ir po to siekdami jos viršūnėje išsilaikyti, stengėsi keisti vienas sąvokas kitomis, manipuliavo žodžių prasmėmis, keisdami jas netgi priešingomis, tokiais būdais stengdamiesi užvaldyti žmonių sąmonę sykiu su pasąmone.
Turbūt sutiksit – jei žmonės daro tai, ko nori valdovas, vien todėl, kad galvoja, jog šitai paprasčiausiai reikia daryti, jog tai tiesiog būtinai reikia daryti, jog tai daryti jiems, pavaldiniams, naudinga – geresnio valdymo metodo nebedera ir norėti.
Kai pavaldinys nesusimastydamas, manydamas jog taip ir turi būti, savanoriškai velka valdančiųjų primestą jungą, velka jį net nesuprasdamas ką jis daro iš tikrųjų – tai jau valdymo meno viršūnė!
Kažin ar paprieštarausit tokiai gal kiek netikėtai, bet vis tik pamatinio teiginio iliustracijai:
81. Sveikinimai Ramūnui!22:43 12-17IP: 81.29.27.39
Mūsų protėviai nevertino aukso. Lotyniškas aukso vardas " Aurum" kadaise buvo padarytas siekiant užgožti senąjį sanskrito žodį " Aura" . Naujakalbiams anglams " Gold" šmėžuoja šalia " God" . Mums įpirštas žodis " Auksas" siekiant nurungti žodžius " Auka" , " Aukas" , " Aukuras" , " Auktimis" . Žinoma, Ramūnas niekuo dėtas dėl to aukso gabalo pasirinkimo, čia sveikintojai " pasistengė" .
Pasaulis – daugiamatis.
Nėra nė vieno jo parametro, verto absoliuto vardo. Derėtų siekti visumos harmonijos, o ne kurio nors vieno viršenybės.
O valdantieji ir šiandien primeta mums tokį parametrą. Primeta mums vieną parametrą suabsoliutindami jo reikšmę.
Tai – pinigai.
Toks vienas suabsoliutintas parametras tiesiog būtinas valdantiesiems. Nes jo dėka žmones galima išrikiuoti paeiliui.
Ir rikiuoja mus. Palygindami mus pagal turimų pinigų kiekį.
Kas jų turi daugiau, tas ir viršesnis.
Matematikoje toks palyginimo sąryšis išreiškiamas ženklu
> (daugiau)
ir yra vadinamas griežtos pilnosios tvarkos sąryšiu.
Skaičių tiesėje, o ir aplamai tiesėje, ir netgi kreivėje griežta pilnoji tvarka yra. Tiksliau, ją galima įvesti. Nes tiesė, kreivė – vienparametrės aibės.
O, tarkim, plokštumoje, kuri yra dviparametrė aibė – ne, jos nėra ir būti negali, jei vieno jos parametro neiškeliam virš kito.
Mūsų pasaulis – ne vienmatis. Todėl nepraleisiu progos paprieštarauti nušalintajam prezidentui Paksui:
tvarkos – nebus!

Bus harmonija.
Jei mes jos norėsime. Ir jos sieksime.
Harmonija – kai tie daugybė parametrų yra tinkamai suderinti.
Kai kuris nors vienas iš jų iškeliamas aukščiau kitų – gresia prapultis.
Pradžioj minėjau kad tokie žodžiai kaip pergalė, ginklas – iš esmės skiriasi mūsų ir anglų kalbose. Kodėl parinkau anglų kalbą kaip antipodą mūsų kalbai? Todėl kad mūsų kalba sena, o anglų – jauna. Mūsų žodžių prasmės stabilios, o angliškų žodžių – be perstojo kinta. Mūsų kadaise didžiulė šalis – Λιθουανία dabar gyvuoja mažos Lietuvos Respublikos pavidalu, lietuviškai šneka “tik trys milijonai”, tuo tarpu angliškai, kaišiodami liežuvius tarp dantų, siekdami tinkamos britiškosios tarties, stengiasi kalbėti didesniosios pasaulio dalies žmonės. O angliškai šnekančiųjų šalis, Britanija, dar ne taip seniai išties galėjo vadintis Didžiąja nes valdė vos ne pusę pasaulio.
Ir, svarbiausia, tų britų sostinėje, kurioje niekada nebūta teisėto, žmonių širdimis pripažįstamo sosto, kurios, tos sostinės, vardą vėlgi klasta ir apgaule bandoma kildinti iš būtų-nebūtų asmenų vardų, siekiant nuslėpti tikrąją to vardo kilmę, toje
Landynėje prie Tamsios upės
tebėra pasaulio, bent jau vadinamojo Vakarų pasaulio, finansų centras, įsikūręs The City, vadovaujamas grupuotės, vadinančios save Karūna – The Crown, kurios lyderiui – The Lord Mayor – kasmet nusilenkti ateina Anglijos karalienė.
Jie yra Romos imperijos idėjų paveldėtojai, įskaitant tai, kad jų dominuojamos Vakarų civilizacijos ideologinis pasaulis yra valdomas iš kitoje plotmėje savotiškai atgimusios Romos imperijos, kurios dabartinė sostinė yra Vatikane, įskaitant tai, kad tos, senosios Romos imperijos, kalba – lotynų kalba – skildama mutavo į Vakarų Europos kalbas, tame tarpe ir jauniausiąją, nepastoviausiąją, nekantriausiąją, permainingiausiąją jų – anglų kalbą.
Kad
finance – fine,
jau žinome.
Pažiūrėkime kaip giliai angliškai kalbančiojo (ir mąstančiojo) žmogaus galvoje įstrigęs šios, anot anglakalbių, fine financial system esminis žodis credit.
Kreditas.
Šis tarptautiniu vadinamas žodis lietuviui nieko gilesnio nereiškia. Iš keleto elektroninio Lietuvių kalbos žodyno rastų žodžių, turinčių šią šaknį, tik pora reiškia ką nors tiesiogiai nesiejamo su kredito – paskolos, skolos – sąvoka:
×krèdensas (l. kredens) sm. (1) Rs tokia spinta indams: Sudėk visus indus į krèdensą Kl. Šitas kredensas yra mano mamos pasoginis Šauk.
×krèdulas (nlt.) sm. (3b) pintinė sūriams džiovinti: An pečiaus krèdule sūrius laikau Grk.
Abu žodžiai atsineštiniai, svetimi ir mūsų kalboje "neprilipę".
LKŽ randa tokius šaknį skol turinčius žodžius:

skola
skoladarys
skolaraštis
skolė
skolėjas
skoleninkas
skolėti
skolydinti
skolijimas
skolimas
skolinėti
skolingas
skolingumas
skolinimas
skolininis
skolininkas
skolininkiškas
skolinis
skolinys
skolinti
skolintinis
skolintojas
skolioti
skolyti
skolytinis
skolytojas
skolnas
skolninkas
skolotas
skoloti
skolraštis
skolti

ir paskol turinčius žodžius:

paskola
paskolė
paskolinis
paskoliškas

paskolėjas
paskolijimas
paskolinimas
paskolinti
paskolintojas
paskolyti
paskolytoja

Visi jie turi neiškreiptą prasmę – yra siejami su skolos, paskolos, skolinimo, skolingumo sąvokomis. Vadinasi, lietuviai nepasiklysta kalbėdami šaknų skol ir paskol žodžiais.
O anglai?
ANGLONE, Bronislovo Piesarsko anglų-lietuvių kalbų žodyne, parašykim šaknį cred; raudonai paryškinu kitas, ne su skola ir paskola siejamas tų žodžių reikšmes:
credit [‹kredˆt]
1 (pasi)tikėjimas;
to give credit to smth tikėti kuo;
to put/place credit (in) (pasi)tikėti
2 geras vardas, reputacija, garbė;
to add to one’s credit pakelti savo reputaciją;
to do smb credit, to do credit to smb, to be a credit to smb
daryti kam garbę;
to be to one’s credit pateisinti savo vardą/reputaciją;
on the credit side apibūdinant gerąsias savybes;
to take/get credit
įgyti gerą vardą
(for – už; džn. nepelnytai);
to give smb credit (for) (gerai) manyti apie ką, (tinkamai) įvertinti ką
3 kom., fin. kreditas, skola; paskola;
credit balance kredito likutis, saldas;
to buy [to sell] on credit pirkti [parduoti] kreditan/išsimokėtinai;
to raise credit imti kreditą, naudotis paskola;
credit card kredito kortelė
4 fin. akredityvas
5 (ypač amer.) mok. kreditas, įskaita; pažymėjimas apie kurso baigimą (t. p. course credit)
6 pl kin., tel. (filmo, programos) kūrėjų sąrašas (ppr. rodomas pabaigoje)
Ä v
1 (pa)tikėti
2 (ppr. pass) priskirti (nuopelnus; to, with)
3 kom., fin. kredituoti, papildomai įdėti/įrašyti sumą pinigų (į kieno sąskaitą)
4 fin. kredituoti, paskolinti
Matot, jei jūs sugalvosit kokiam žmogui, stokojančiam pinigų, padaryti tokią geradarystę - papildomai įdėti/įrašyti sumą pinigų (į kieno sąskaitą) – jūs tą žmogų kredituosit.
Kaip galvojat, kodėl tiek jūs (nepamirškit – jūs esat antrosios šalies pilietis, kalbantis angliškai), tiek bankai žmogų kredituoja?
Gal todėl, kad jūs (antrosios šalies pilietis) kokiam žmogui, stokojančiam pinigų, geradarystę padarote papildomai įdėdami/įrašydami sumą pinigų ne šiaip sau, ne siekdami jam padėti nuo širdies, o tikėdamiesi kad tuos pinigus žmogus jums grąžins? Sykiu su palūkanomis? Kaip bankui?
credibility n
1 tikėtinumas, (į)tikimumas
2 patikimumas;
credible a
1 (pa)tikėtinas, įtikimas;
credible rumour įtikimas gandas;
it’s hardly credible that... vargu ar galima tikėti, kad...
2 patikimas
credibly adv patikimai;
we are credibly informed mums pranešė iš patikimų šaltinių
creditable a
1 pakankamai geras, neblogas
2 pagirtinas, darantis garbę
creditably adv pagirtinai, gerbtinai
credo lot. n (pl credos [-z])
1 bažn. credo, tikėjimo išpažinimas
2 prk. credo, įsitikinimai
Jei manot, kad šis žodis “iš kitos operos”, pažiūrėkit, ką sako angliškas etimologinis žodynas:
credit Look up credit at Dictionary.com
1526, from L. creditum "a loan, thing entrusted to another," from pp. of credere "to trust, entrust, believe."
credo Look up credo at Dictionary.com
c.1175, from L., lit. "I believe" (see creed).

Tęsiam:
credulity n lengvatikybė, patiklumas;
to strain/stretch credulity būti pernelyg neįtikėtinam
credulous a lengvatikis, patiklus; lengvai apgaunamas
credulousness n lengvatikybė
Na, o čia visai jau:
creed [kri:d] n
1 tikėjimas, religija
2 pažiūros, įsitikinimai, credo
Na, o kas jeigu ne cred, o incred?
incredibility n neįtikimumas
incredible
1 neįtikimas, neįtikėtinas
2 šnek. nuostabus, nepaprastas
incredibly adv
neįtikėtinai, nepaprastai
O nepaprastųjų, įgaliotųjų pasiuntinių, kurie turi diplomatinę neliečiamybę, kurie savo portfelyje per valstybės sienas gali vežti bet ką, kurie, pasitaiko, sukėlę automobiliu avariją nesikalba su atvykusiais policijos pareigūnais, o pastarieji neturi įgaliojimų juos kalbinti, tuo labiau negali sulaikyti, kuriuos aukštosios karūnuotosios asmenybės į šias atsakomingas pareigas paskiria kaip? Žinoma, kad akredituoja:
accredit v
1 įgalioti; akredituoti
2 priskirti (to, with)
3 pripažinti
accreditation n akreditavimas, akreditacija
accredited a
1 įgaliotas; akredituotas
2 pripažintas, priimtas
Matot, kaip giliai toji kredito šaknis sėdi angliškai galvojančiojo galvoje? Tas kreditas – tiesiog būtinas, geras, pasitikėjimą keliantis dalykas!
Kaip be jo?
Sykį žiūriu Discovery Channel, rodo reklamą. Ateitis; ateities žmonės, jaunuoliai, perka kažką. Tas kažkas, žinoma, kainuoja. Kainuoja keletą – ko? Juk ten tolima ateitis, jokių dolerių ar (baisu ir ištarti) eurų nebėra.
Todėl toje reklamoje tas kažkas kainuoja keletą kreditų.
Pratinkitės, Discovery Channel reklamos žiūrėtojai, prie naujųjų universaliųjų (Universe – Visata, taigi, visuotinųjų) pinigų projektuojamo vardo – kreditai.
Matyt, kad kreditas savanoriškai pradingti nesiruošia. Ne tik nesiruošia, bet ir nemačiom lenda, spraudžiasi ten, kur, regis, mes jo visiškai nekvietėm.
Nelabai seniai atkreipiau dėmesį, kad mūsų, matematikų dėstomieji kursai universitetuose gana gerai vertinami – vertinami aukštais balais, lyginant su daugeliu kitokių dalykų kursų. Malonu, kad šitaip, tik kad tie balai vadinami ... kaip?
Kreditais!
Nuo jaunų dienų, mieli studentai, pratinkitės prie minties, kad be kredito – nė žingsnio! Pasimokėt, išlaikėt krūvas egzaminų, prisirinkot kreditų – gausit diplomą. O kad galėtumėt susimokėti už mokslą – pasiimkit studijų kreditą banke. Šitaip pasitreniravę, pabaigę universitetą ir pradėję dirbti (nemanykit kad pamiršau jog daug studentų pradeda dirbti jau pirmuosiuose universitetų kursuose), nebeabejosit imdami kreditą butui pirkti.

O dabar pašnekėsiu lyg koks kredito propagandistas.

Jei norėsit dar ir ką nors suvartoti, pasiimkit vartojimo kreditą. Ir nepamirškit keletos kreditinių kortelių. Tai tokios plastikinės kortelės, kurias galima kaišioti į tinkamus plyšius, ir jos stebuklingu būdu kredituoja jus - apmoka prekes, duoda popierinių pinigų. Jei, kaip daugelis vakariečių, išnaudosite turimų kreditinių kortelių kredito limitus, pabandykite gauti kitų bankų korteles. Kai ir kiti bankai nebeduos, nepamirškite kad dar yra greitieji kreditai. Jų reklamų rasite ant kiekvieno kampo.
O gal jau gana?
Kodėl studentas, norėdamas gauti išsimokslinimą, į kurį turi teisę pagal šalies Konstituciją, turi likti skolingas?
Ir ne dėstytojui, kuris jį moko, o kažin kodėl bankui?
Kuris studento nemoko.
Kodėl universiteto absolventas, norėdamas šiandien gyventi bute, lieka skolingas ne statybininkui, kuris jį statė?
Kodėl gi vėl bankui, kuris buto nestatė?
Susiruošęs turistinėn kelionėn vartojimo kreditą pasiėmęs universiteto absolventas irgi liks skolingas ne turizmo agentūrai, kuri jį pavežiojo, apnakvindino, maitino ir pasakojo istorijas.
Bet bankui, kuris nieko panašaus nedarė.
Gal jau gana šitos iš pačių pagrindų kreditais, palūkanomis grįstos tvarkos?

Gal jau gana šito griežtosios tvarkos sąryšio, kai viskas rikiuojama pagal pinigų kiekį, tuo faktiškai įteisinant pinigus gaminančiųjų ir visa ką finansuojančiųjų, kredituojančiųjų valdžią?
Ką pasakytų anglakalbis, išgirdęs tokį siūlymą?
Gal – it is incredible! Tai neįmanoma!?
O gal – it is incredible (šnek.)! Tai nuostabu!?
Didžioji angliškai kalbančiųjų bėda yra tai, kad jie, vaizdžiai šnekant, nebeskiria priekio nuo užpakalio. Nes taip supainiojo sąvokas savo kalboje.
Darsyk pažiūrėkite raudonai paryškintas anglų kalbos žodžių, turinčių šaknį cred, prasmes ir suprasit, kad anglui pradėti burnoti prieš kredito sąvoka grįstą finansinę sistemą tolygu bandymui sugriauti savo vidinį aš: juk cred – tai ir pagirtinas, ir patikimas, ir garbę darantis, ir pažiūros, ir įsitikinimai, ir įgaliojimai, ir pripažinimas, ir netgi religija.
Kaip galima ant viso to užsimoti?
Mums lietuviams, kreditas – viso labo skola, paskola. Todėl mes, samprotaudami apie tokią ereziją kaip finansinės sistemos keitimas, nesijaučiame darantys kažką tokio, kas griauna pamatines vertybes.
Atvirkščiai, mes žinome kad skola – ne rona, neužgis.
Mes nesam pratę gyventi paskendę iki ausų skolose - kaip gyvena dauguma vakariečių.
Kad galimybė gauti paskolą, o kitaip sakant, įgyti skolą, darytų mums garbę – iki to dar nenusigyvenome:
(creditable pagirtinas, darantis garbę)
Ir, regis, mes nesame vieniši.
Neseniai sutikau vidutinio amžiaus suomį, kuris ėmė mane įtikinėti:
- We must change this financial system!
Kalbėjo nuoširdžiai. Jis buvo vidutinio amžiaus, vadinasi, turėjo laiko perprasti tą financial system. Matyt, gerokai pakankino jį toji system, jei jau pasiryžo šitaip šnekėti. Prisiminkit istoriją, suomiai tuos keliasdešimt metų, kol mes statėm komunizmą, dirbo tai financial system.
Ir britai jai dirbo.
Skirtumas tik toks, kad britai atsidūrė to sūkūrio epicentre. Kuris juos taip įsuko, kad pats bandymas kritikuoti tą sūkūrį (tą financial system) britams tapo tolygus puikumėlio kritikai.
Suomiams, matyt, galvos dar šitaip nesusisuko.
Manau, kad ir daugeliui kitų tautų žmonių galvos dar nėra beviltiškai sujauktos.
Gelbėsim britus?

2 komentarai:

Paskolos rašė...

Reikalingas kreditas? http://www.mulenruzas.lt/greitas-kreditas-internetu/

Zenonas rašė...

Puikiai Eugenijau , pabrėžei Tiesą, kad dėl "protokolinių" žmonių prigimties - jie viską mėgsta supaprastinti, t.y. suspausti į vieną parametrą. Pvz. į gerumą (kuri geresnė) ar į kainą - brangesnė/pigesnė. Kai parametrų sumažėja - į areną išlenda kipšiukas. Kaip sukto Dovydo kova su Galijotu. "susitarkim - vienas prieš vieną". Ir Galijotai susitaria. Bet tai svetimos taisyklės. Kodėl mums jas primeta -susimąstykim? Todėl, kad Tiesa jau pakeista surogatu-projekcija iš oponentams naudingo žiūrėjimo taško. Juk pasaulis daugiaparametrinis. Jį suspaudžiant į projekciją - prarandama daug, ypač - teisingas realybės atspindėjimas.
Na ir ačiū Tau už sąryšių su akmenimis, teisingumu, Tauta ir Babilonu suradimu. Laimingi Tavo studentai, kad išmoks mąstyti savarankiškai ir ypatingai, o ne pagal "ES dotuojamus" šablonus. Kada nors jie bus dėkingi už tas akimirkas, kai buvo šalia Tavęs, ir didžiuosis prieš "standartus".