Trys šveicarai iš turtingiausiųjų dešimtuko

Alisher Burkhanovich Usmanov.

Viktor Felixovich Vekselberg.

Tas pats, turtingiausio brito kursiokas.*

Abu - turtingiausiųjų šveicarų dešimtuke.

Самым богатым резидентом Швейцарии была названа семья основателя сети магазинов IKEA

Ингвара Кампрада,

чей капитал журнал оценил в 45 млрд франков.

Turi pinigų:)

* Iš susirašinėjimo:

- Kur žiūri MI6 ir KGB?

- Kad neišsilakstytų.

- Kas neišsilakstytų?

- Turtuoliai.

Tai kad išsilakstė**:) 

Įdomu, ar spectarnybos žiūri, kad ubagai nebruzdėtų?

Taigi - kur žiūri MI6 ir KGB?

** Kur žiūri (kam tie lietuviams skirti

pančiai:)))*** VSD?

*** "Snoro"

milijardo litų vertės popierių Šveicarijoj nesužiūrėjo, milijardas eurų Landynėn pabėgo:(

Milijardas...

Moteris laivyne

Panamos kanale sugedo brangiausias JAV eskadrinis minininkas.

Washington (CNN) Just weeks after its debut, the Navy's most technologically advanced destroyer, the USS Zumwalt, has been put out of action due to engineering problems that occurred while it was crossing the Panama Canal.

"The timeline for repairs is being determined now," US Navy Cmdr. Ryan Perry said in a statement to CNN.

Perry noted that the commander of the US Third Fleet, Vice Adm. Nora Tyson (the first woman to lead a U.S. Navy ship fleet),

directed the ship to remain at ex-Naval Station Rodman in Panama to determine what caused the malfunction.

The issue occurred Monday while the Zumwalt was on its way to its new homeport of San Diego where it was to join the US Third Fleet, which is responsible for the Pacific Ocean.

The ship is thought to be the most advanced destroyer ever built.

MOTERIS LAIVE ( WOMEN IN THE SAILER ). JŪRŲ VILKAI YRA NEMAŽAI PASISTENGĘ, KAD Į JŲ GRETAS NEPATEKTŲ GRAŽIOSIOS LYTIES ATSTOVĖS. TAČIAU VISAIS LAIKAIS ATSIRASDAVO TOKIŲ, KURIOS VIETOJ JAUKAUS ŠEIMOS ŽIDINIO PASIRINKDAVO NERAMIĄ JŪREIVIŠKĄ DALIĄ.
KIEK PATIKIMESNĖS ŽINIOS PASIEKĖ MŪSŲ LAIKUS APIE DRĄSIAS NORMANES, KURIOS DAR GEROKAI IKI KOLUMBO LYDĖDAVO VYRUS JŪRŲ KELIONĖSE Į ISLANDIJĄ, GRENLANDIJĄ, IR ŠIAURĖS AMERIKĄ. NE VIEN TIK SAVO NORU MOTERYS ATSIRASDAVO LAIVE. DAUGELIS ISPANŲ LAIVŲ KAPITONŲ XV-XVI A., BE AUKSO, SIDABRO IR BRANGENYBIŲ, IŠ AMERIKOS ATVEŽDAVO Į ISPANIJĄ IR INDĖNŲ MOTERŲ.
VIDURAMŽIAIS GYVAVĘ PRIETARAI, O GAL IR KULTŪRINIŲ – PSICHOLOGINIŲ ŽINIŲ STOKA NULĖMĖ GRIEŽTAS TAISYKLES, DRAUDŽIANČIAS MOTERIMS PASIRODYTI LAIVE. VYRAI TOLIMOSE KELIONĖSE VISAI PAMESDAVO GALVAS IR NUSTODAVO DIRBTI, DINGDAVO DISCIPLINA JEI LAIVE BŪDAVO NORS VIENA MOTERIS. PASAK SENŲ TO METO KAPITONŲ, SUSIRŪPINUSIŲ SAVO JŪREIVIŲ DISCIPLINA, PATI MOTERIS YRA PROBLEMA, JAU NEKALBANT APIE JOS BUVIMĄ LAIVE. TRUMPAI SAKYDAVO: MOTERIS LAIVE – NELAIMĖ LAIVE. EUROPOS ARCHYVUOSE RASTA DOKUMENTŲ, ĮRODANČIŲ, KAD LAIVE APTIKTAS MOTERIS NERETAI IŠMESDAVO Į JŪRĄ, O TUOS, KURIE JAS ATSIVESDAVO, BAUSDAVO KŪNO BAUSMĖMIS. NORS BURLAIVIUOSE, YPAČ KARINIUOSE, VYRAVO GELEŽINĖ DRAUSMĖ, KAI KURIE KAPITONAI, SIEKDAMI UŽKIRSTI KELIĄ MASINIAM SAVO ĮGULŲ, NEPATENKINTŲ MENKU UŽDARBIU IR KARININKŲ SAVIVALE, DEZERTYRAVIMUI, SUŠVELNINDAVO GRIEŽTAS TAISYKLES. AMŽININKŲ ATSIMINIMUOSE RAŠOMA, KAD NET NELSONO FLAGMANINIAME LAIVE “VICTORIA” PO KELIAS PARAS VIEŠĖDAVO JŪREIVIŲ “ŽMONOS” IR “SUŽADĖTINĖS”, O KAI KURIOS IŠ JŲ, PERSIRENGUSIOS VYRIŠKAIS RŪBAIS, ĮSIGUDRINDAVO NET IŠPLAUKTI IR DALYVAUTI JŪRŲ MŪŠIUOSE. KAIP TURĖDAVO NUSTEBTI LAIVO CHIRURGAS, KAI, NORĖDAMAS SUTVARSTYTI SUŽEISTĄ JŪREIVĮ, PERPLĖŠDAVO JO MARŠKINIUS...
TIK OLANDŲ KAPITONAI NEPAISĖ ŠIŲ MITŲ BEI DRAUDIMŲ, O ŠEIMOS LAIMĖ JIEMS BŪDAVO SVARBESNĖ UŽ PRIETARUS. NERETAI JŲ PAVYZDŽIU PASEKDAVO IR KITŲ ŠALIŲ KAPITONAI – JAUNAVEDŽIAI. NERETAI JIE JŪROJE SUSILAUKDAVO PIRMAGIMIO KURĮ VISI VADINDAVO PATRANKŲ SŪNUMI (NES JAM GIMSTANT KAPITONAS ĮSAKYDAVO ŠAUDYTI IŠ VISŲ PATRANKŲ TIKĖDAMAS, KAD TAI PALENGVINS GIMDYVĖS KANČIAS.
JAU TAPO TRADICIJA, KAD BET KOKS PASAKOJIMAS APIE MOTERIS, SUSIEJUSIAS SAVO GYVENIMĄ SU JŪREIVYSTE, NEAPSIEINA BE ROMANTIŠKŲ ISTORIJŲ APIE PIRATES. ARCHYVUOSE YRA IŠLIKĘ NEMAŽAI DOKUMENTŲ, LIUDIJANČIŲ, KAD JOS BUVO NE TIK IŠTIKIMOS JŪRŲ PLĖŠIKŲ DRAUGĖS, BET NERETAI JUOS PRALENKDAVO SAVO DRĄSA IR ŽIAURUMU. TARP PIRMŲJŲ PLĖŠIKAVIMU JŪROJE IŠGARSĖJO KILMINGOS EUROPOS DAMOS. IŠ BRETANĖS KILUSI BARONIENĖ ŽANA DE KLISON, O PRAĖJUS DVIEM ŠIMTAMS METŲ, LAMANŠE PASIRODĖ KITA GARSI PIRATĖ – LEDI KILIGRIU KUR KARALIŠKASIS TEISMAS JOS VYRĄ - LORDĄ KILIGRIU NUTEISĖ MYRIOP, O JĄ PAČIĄ – KALĖTI IKI GYVOS GALVOS. VĖLIAU ISTORINIUOSE ŠALTINIUOSE MINIMA GREIN O´MEILI SĖKMINGAI VADOVAVO APIE 200 PIRATŲ BŪRIUI. PIRATĖS MERI RID IR ANA BONI NEPRIKLAUSĖ KILMINGAM LUOMUI, NEVADOVAVO JŪRŲ PLĖŠIKAMS. TAČIAU IŠ VISŲ MOTERŲ PIRAČIŲ JOS SULAUKĖ DIDŽIAUSIO MŪSŲ LAIKŲ ISTORIKŲ IR LITERATŲ DĖMESIO. LABAI JAU ROMANTIŠKA ŠIŲ MOTERŲ GYVENIMO ISTORIJA, KUPINA MEILĖS IR KOVOS NUOTYKIŲ. LAIKUI BĖGANT, KEITĖSI ŽMONIŲ PAPROČIAI IR MOTERYS NUSTOJO MOJUOTI KARDU, TAČIAU JŪRA JAS VIS DAR TRAUKĖ.
EUROPOJE LAIVO „KRIKŠTYNOSE“ (APIE 1700 METUS) DALYVAUDAVO TIK VYRAI – LAIVŲ STATYKLŲ SAVININKAI, KAPITONAI. MOTERŲ PRIE ŠITO ŠVENTO REIKALO NEPRILEISDAVO.MANYTA, KAD MOTERYS GALI „NUŽIŪRĖTI“ NAUJĄ LAIVĄ. TIK 1811 METAIS Į TOKIĄ CEREMONIJĄ PRADĖTA KVIESTI ŽYMIAS DAMAS. NUO XIX A. PABAIGOS TAI TAPO JŲ PRIVILEGIJA. PIRMOSIOS ŽINIOS APIE BENDRĄ MOTERŲ IR VYRŲ DARBĄ BALTIJOS JŪROJE ATĖJO IŠ SUOMIJOS, ESTIJOS, KURZEMĖS IR PIETINIŲ PAKRANČIŲ. KAIP TEIGIA VOLFGANGAS RUDOLFAS KNYGOJE “BOOTE-FLÖSSE-SCHIFFE”, NUO FLANDRIJOS IKI MĖMELIO DAUGELĮ AMŽIŲ ŽVEJŲ ŽMONOS IR DUKROS KARTU SU VYRAIS, O NERETAI IR VIENOS PAČIOS TRAUKDAVO TINKLUS JŪROJE. TAIP ELGTIS JAS VERTĖ GYVENIMAS. KOL VYRAI ILGAI UŽTRUKDAVO KARUOSE AR SMUKLĖSE, ŽVEJĖS LIKDAVO VIENINTELĖS ŠEIMOS MAITINTOJOS. ŠYKŠTESNI ŽVEJAI SAVO ŽMONAS IR DUKRAS VERSDAVO DIRBTI KARTU TAUPUMO SUMETIMAIS, KAD NEREIKĖTŲ SAMDYTI PAGALBININKŲ. DAR IR XX AMŽIAUS PRADŽIOJE DAŽNIAUSIAI MOTERYS IŠ ŽVEJŲ KAIMŲ Į ARTIMIAUSIŲ MIESTŲ ŽUVŲ TURGAVIETES IRKLINĖMIS, BURINĖMIS, O KIEK VĖLIAU IR MOTORINĖMIS VALTIMIS GABENDAVO PARDUOTI ŠVIEŽIAS, SŪDYTAS IR RŪKYTAS ŽUVIS.
ŠIAIS LAIKAIS MOTERIS LAIVE ( WOMAN IN THE SAILOR IN NOWADAYS ) NE TIK PAGEDAUTINAS SVEČIAS, BET KAI KURIOSE STATYKLOSE MANOMA, KAD MOTERS RANKA SU ŠAMPANU ATNEŠANTI LAIMĘ...
JAPONIJOJE Į LAIVO NULEIDIMO CEREMONIJĄ ĮTRAUKIAMAS VISAS NACIONALINIS FOLKLORAS SU DAINOMIS IR ŠOKIAIS: - PAPUOŠTAME GIRLIANDOMIS LAIVE PASTATOMA ŠILKINĖ PALAPINĖ, KURIOJE PASODINAMA GRAŽIAUSIA MERGAITĖ. IKI LAIVO PALAIMINIMO JĄ VADINA „ŠVENTĖS ŠEIMININKE“, - VĖLIAU NAUJOJO LAIVO „MOTINA“. KAI TIK LAIVAS PASIEKIA VANDENĮ – JI META Į PIRMĄJĄ BANGĄ SPALVOTŲ POPIERIUKŲ IR RYŽIŲ SAUJĄ, PO TO JI DUODA ŽENKLĄ LEISTI Į DANGŲ BALANDŽIUS IR PRADĖTI FEJERVERKĄ (MATYT, KAD BALANDŽIAI GREIČIAU NAMO SKRISTŲ J).
SOVIETINIUOSE LAIVUOSE MOTERŲ BŪDAVO PER 16 TŪKSTANČIŲ. FAKTIŠKAI BEVEIK VISOS DIRBO VIRĖJOMIS, BUFETININKĖMIS, VALYTOJOMIS, ŽUVŲ APDOROTOJOMIS, NEŽYMIĄ DALĮ SUDARĖ MEDIKĖS, SINOPTIKĖS, RADISTĖS IR TIK VIENA KITA BUVO ĮKOPUSI Į KAPITONO TILTELĮ.
AMERIKIETĖ ALENĖ BERTA DUERK PIRMĄ KARTĄ JAV KARINIO JŪRŲ LAIVYNO ISTORIJOJE 1970 METAIS TAPO ADMIROLE IR BUVO PASKIRTA VADOVAUTI LAIVYNO MEDICINOS SESERŲ TARNYBAI. DAR 1989 METAIS DVI JAUNOS NORVEGĖS MONIKA GERNES IR ANA KRISTEN TAPO POVANDENINIO LAIVO JŪREIVĖMIS. O JAU 1995 METAIS 32 METŲ NORVEGĖ SOLVEIGA KREY TAPO PIRMĄJA PASAULYJE POVANDENINIO LAIVO KAPITONE. KELIAS Į POVANDENINIO LAIVO VADO PAREIGAS BUVO NELENGVAS, NES NORVEGIJA TUO METU TURĖJO TIK 12 POVANDENINIŲ LAIVŲ IR NEMAŽAI KVALIFIKUOTŲ KANDIDATŲ, GALINČIŲ UŽIMTI ŠIAS PAREIGAS. PAGAL NERAŠYTĄ ĮSTATYMĄ POVANDENINIŲ LAIVŲ JŪRININKAI ESĄ VENGIA IŠPLAUKDAMI JŪRON IMTI KARTU SKĖČIUS, DVASININKUS IR MOTERIS, TAČIAU LAIKAI, MATYT, KEIČIASI. KAIP RAŠĖ VIENAS NORVEGŲ LAIKRAŠTIS, MOTERIAI TAPUS POVANDENINIO LAIVO KAPITONE, ŽLUGO PASKUTINIOJI VYRŲ TVIRTOVĖ. TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS DUOMENIMIS, ŠIUO METU APIE PUSANTRO TŪKSTANČIO PLANETOS MOTERŲ UŽIMA VADOVAUJANČIAS PAREIGAS PREKYBOS IR KARO LAIVUOSE, O IŠ VISO JŲ JŪROJE DIRBA DAUGIAU KAIP 30 000. O DAR PRIEŠ ŠIMTĄ METŲ DŽOŠUA SLOKAMAS, PIRMASIS VIENUI VIENAS APIPLAUKĘS PASAULĮ NEDIDELIU BURLAIVIU, RAŠĖ, KAD DIDELIS MOTERŲ DOMĖJIMASIS JO KELIONE PRANAŠAUJA SIJONUOTŲ ŠKIPERIŲ ATSIRADIMĄ ATEITYJE. 

Mus pagyrė

Pagyvenusi Lietuvoje Kristina sako susidariusi nuomonę, kad tai rami, kultūringa, nors ir neturtinga, labai tuštėjanti šalis. Matyti, kad Ukraina nuo Lietuvos atsilikusi maždaug dvidešimt penkeriais metais.

Ką čia pridurti?

Tuo pačiu stiliumi:

Капитал

ES komisaro Vytenio Andriukaičio pranešimas Seimui

ES KOMISARO VYTENIO ANDRIUKAIČIO PRANEŠIMAS SEIMUI

Kęstutis K.Urba*

                             ES komisaro V.Andriukaičio kalba, kuri oficialiai vadinosi Europos Komisijos Pirmininko „Pranešimo apie Sąjungos padėtį 2016 m.“ ir Europos Komisijos darbų gairių 2017 metams pristatymas Seime 2016 m. gruodžio 1d. tetruko pusvalandį, o seimūnams pakovojus dėl teisių klausti, žinomas politikas ir oratorius dar 15 minučių atsakinėjo penkiems Seimo nariams.  Dėl ES federalizmo propagavimo įtakos BREXIT, dėl ES struktūrų demokratiškumo, nes Europos Parlamentas, skirtingai nuo ES komisijos neturi įstatymo projekto teikimo teisės, dėl afrikinio kiaulių maro ir dėl infliacinio minimalaus ES BVP augimo.

                             Laikas skirtas tokiam sudėtingam dalykui, turinčiam galybę aspektų buvo juokingai mažas, todėl iš V.Andriukaičio įtaigaus pranešimo ne kažin ką atimsi, tačiau pridėti tikrai yra ką. Pirmiausia, žinoma, būtina pasidžiaugti papilnėjusiu V.Andriukaičio veidu, duodančiu vilties, kad šis padidinto socialinio jautrumo, įtikėjęs demokratija ir teisinių valstybių sąjungos konstitucingumu, europinis politikas nepasidavė sunkiai ligai. Būtent demokratizmo ir ES teisėkūros pabrėžimu pradėjęs savo kalbą, pranešėjas turėtų sukelti rimtą diskusiją dėl šių svarbių ES valdymo ir savivaldos mechanizmų bei ištisų sričių. Šiems ir kitiems svarbesniems dalykams toliau pateiksiu keletą štrichų.

Nei demokratijos, nei atstovavimo

                             Demokratinis atstovavimas yra vienas kertinių europinio ir lietuviško parlamentarizmo sąrangos bei retorikos abstrakčiųjų ramsčių. Pradėjus juos gliaudyti paaiškėja, kad liaudis negali valdyti, nes elementariai nebus kam dirbti – gaminti, teikti paslaugas. Valdymas yra pakankamai sudėtingas procesas, kuriame labiausiai dalyvauja finansiniai ir skirstomieji arba priverčiamieji juridiniai administraciniai aktai, kurie, kaip taisyklė, anaiptol nebūna tinkami didžiumai žmoniųar labiau susieti vieni su kitais. Lemia interesų grupės, klanai, pažintys, žiniasklaidos nuomonės ir mitai, bei neįmanomumas aprėpti tai, kas neaprėpiama – finansų pasaulis tapo išgaubtas, taigi be matomų pasiekiamų horizontų. O ir teisės aktų gausa, kuri vien Lietuvoje viršija du šimtus tūkstančiųkuria gausybę netgi apgailėtinų ir apverktinų situacijų. Nuo seimūnųnesigaudymo, J.Sabatausko ir jo talkininkų pervargimų, aptarnaujant įstatympataisdavystės konvejerį, iki elementarių piliečių teisių į būstą pamynimo: pakėlus neapmokesdinamą minimumą, netgi taip keletu eurų „praturtėję“ invalidai, gavo nurodymus išsikraustyti į gatvęA.Maldeikienės pykčiui.

                             Mitu, kad demokratija veikia – „rinkėjai balsuoja, politikai vykdo priesakus“ tiki vis mažiau žmonių. Kaip taisyklė, mažiau nei pusė turinčių rinkimų teisę. Priesakai būna pakankamai abstraktūs, „išplauti“ nuo konkretesnio turinio, ir kaip taisyklė ne itin stropiai vykdomi, o reformos pakankamai sudėtingos, klampios politinių jėgų lauke su sunkiai matomomis pasekmėmis. Juolab dinamiškas vien sava ekonomika nuo kalniuko iki kito kalniuko kas 8-10 metų skardžiu į naują krizę įpuolantis pasaulis netelpa savais grafikais į jokius politikų pažadus: „didinsime, sieksime, kursime“.

                             Verta dėmesio demokratijos alternatyva – meritokratija, arba geriausiųjų – išmintingiausiųjų vykdomas valdymas propaguojamas ir doc.D.Kirvelio yra žymiai realesnis, apčiuopiamesnis dalykas, nes jau parodė savo veiksmingumą Singapūre per keletą dešimtmečių šoktelėjusiame iš aplinkinių lūšnynų į centre išdygusius dangoraižius.

                             V.Andriukaitis kaip demokratijos pavyzdį seimūnams pateikė „europinio barometro“ tyrimus, rodančius dėl ko labiausiai susirūpinę ES ir Lietuvos gyventojai, pagal kuriuos buvo suformuota „net“ 10 ES politikos prioritetų[1], kai mūsiškiai politikai ne tik šį rudenį,  jų vardina nuo 3 iki 5. Ir dar skirtingai juos pavadina .  Meritokratine alternatyva būtų pačių autoritetingiausių pasaulio mokslininkų, garsiausių universitetų profesorių, susibūrusių į žinomą Davoso pasaulio rizikų – „World risk forum“[2] penkiasdešimties sferų iš penketo sričių (EKONOMINĖ, SOCIALINĖ, APLINKOSAUGINĖ, POLITINĖ-vadybinė ir TECHNOGENINĖ) rizikų išrikiavimui, kurių nei vienos negalima ignoruoti, skiriamas politikų dėmesys.

Kita vertus, kadangi mokslininkų sprendimai irgi visada vertintini, kuriuo laipsniu atitinka daugumos ar saujelės magnatų interesus, tai tobulesnio ES bei Lietuvos valdymo ir savivaldos tvarka glūdi, būtent, demokratijos ir meritokratijos sankirtoje. Tačiau tam būtinas ir intereso, o ne rinkėjų minios atstovavimas, kuris kaip taisyklė būna slepiamas ir mikliai išplaunamas. Gi demokratijos-meritokratijos dilemoje Lietuvos politika atrodo tragikomiškai. Triuškinamo nepritekliais mokslo bendruomenė tik įvaryta į kampą pradėjo pati bandyti kelti viešumoje savo padėtį tiek mokslo atskirtyje nuo valstybės valdymo, kurį pasiėmė viską išmanančiųjų rolėje susireikšminę politikai.

Teisėkūros klampynė Lisabonos gerovės akivaizdoje

Šiaip jau gerą, nors ir stipriai pildytiną pranešimą perskaičiusio V.Andriukaičio buvo visai teisingai pabrėžta Lisabonos sutarties reikšmė visai ES. Juolab tarp joje įtvirtintų vertybių yra pagrindinė universalioji, kurią galima versti dvejopai – tautų arba žmonių gerovė. Jos funkcionalumo požiūriu tuoj pat turėtų sekti ES -  Gerovės valstybių sąjungos koncepcija, kurios esmę nusako pokyčiai šiuose rodikliuose:

BVP, užimtumas, soc.nelygybė, nusikalstamumas, normali gamtinė, urbanistinė ir informacinė aplinka, gyventojų sveikatingumas ir ilgaamžiškumas su visomis socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir privačiomis žmogaus teisėmis ant dvasingos kultūros ir efektyvios bei tvarios, atsparios kriziniams veiksniams ekonomikos su būtinu dar vienu gerovės sąjungai reikalingu visuotiniu saugumu. Ką mums siūlo liberaliai konservatyvi ES vadovybė? Pirmas prioritetas: Jobs, growthandinvestment – darbas, investicijos ir augimas. Mes, arba kiti investuosime, jūs dirbkite kaip arkliai, o mūsų pelnai asmeninėse sąskaitose nepaliaujamai augs ir pasakiškai didės? Žinomas liberalios propagandos triukas, kuris bendrąjį interesą mitriai pakeičia paskutiniuoju prioritetu – didesne demokratija. Tuo ir pranašesni Davoso forume susibūrę mokslininkai, kad jie neslepia socialinio nestabilumo rizikos, laikydami ją pakankamai reikšminga (žr. 4 psl. raporte - 2016), o štai jos priežastį socialinę nelygybę, matuojamą, kad ir GINI koeficientu, Eurostat knygų leidėjai -  biurokratai kruopščiai ignoruoja. Pagrindinė ekonomikos problema – neregėtas globalaus kapitalo susikoncentravimas saujelės rankose apie kurį rašo ir Paryžiaus profesorius Th.Piketty[3], bei efektyvaus investavimo stoka, nes viskuo pertekę turčiai praranda pelno didinimo azartą, ir parazitiškai tarpsta iš bankinių palūkanų. Pritrūkus piniginių ženklų Europos Centrinis bankas švysteli eilinę daugiamilijardę emisiją, o K.Glaveckas Lietuvos Seimui pasako – „infliacija yra gerai“. Betgi, tik stabili iki 1,5 proc. infliacija yra būtina, kaip alternatyva defliacijai, nes kritus kainoms prasideda bankrotų grandinių stichija. Tokia yra šiuolaikio ekonomikos pasaulio esmė.

Nesinori sutikti su V.Andriukaičio išsakyta mintimi, kad „Briuselis nėra biurokratija“. Apie trisdešimt tūkstančių pareigūnų, kurių tūkstantinė darbuojasi ir jam, kasdien vidutiniškai sugeneruoja po 7 teisės aktus, kurių didžiuma, kaip taisyklė, tėra imperatyvaus pobūdžio – nesusieti su finansinėmis galimybėmis. Dar daugiau, pasižiūrėjus į ES teisės reglamentus darosi silpna – pvz. kainų politikai skirtame apie  100 pakankamo painumo ir abstraktumo skirsnių, kurie apeliuoja dar bent į 20 panašaus pobūdžio juridinių aktų. (Vieno iš aprėpiamų nuoroda yra žemai[4]). Kairesnės valdžios, kaip taisyklė yra linkę labiau viską reglamentuoti, o liberalesni – naikinti ribojimus. Ar yra prasmės klausti - kiek tų teisės aktų galioja, jei nesilaikoma vieno pagrindinių: stabilumo ir augimo pakto[5]? ES vyriausybių skolų bankams krizė niekur nedingo, o po jos priedanga Vokietijos verslas, atstovaujamas A.Merkel,  toliau supirkinėja Graikijos turtą. Nesunkiai galima nustatyti, netgi, kurių ES sutarčių Briuselis, nusunkęs šimtus tūkstančių pačios geriausios mūsų darbo jėgos nesilaiko ne tik Lietuvos atžvilgiu, nes liberalieji sutarčių straipsniai apie laisvą kapitalo, prekių, darbo jėgos (tai, beje, irgi prekė, turinti savo vertę) akivaizdžiai lenkia socialiuosius.

Tuo metu ištisos divizijos teisininkų toliau kurpia trečiaeiles pataisas, didindamos teisės aktų liūną, į šį reikalą įsitraukia ir mūsų seimūnai, ir kiti parlamentarai, kurie vaizduoja, kad demokratiškai valdo, o valdomi, būna ir išeina ne tik į gatves. Nes įvairių krizių rizikos pasaulyje nuolat auga, o globalus klimato atšilimas jau tirpdo arkties ledus.

V.Andriukaitis: „ES parama Lietuvos kaimui“

Ne kaimui nuplaukė ES paramos milijardai, o saujelei – 2-3 proc. vietinių latifundininkų magnatų, kurie tiesiog klesti 5-6 tūkst. stambių ūkių.,Nugirdę apie ES paramą pirmiems 30 ha dar ima ir pasismulkina per dalies atidavimą vaikams. Visų jų tikslas yra vienas – kuo daugiau ir kuo pigiau gaminti, naudojant, netgi, perteklinę chemizaciją. Paskutinis skandalas su neleistinu glifosato kiekiu Dzūkijos grikiuose  tik iliustruoja šią problemą[6]. ES neįgalumas ir vietinių politikų (Kaimo komitetas, ES reikalų komitetas, ŽŪM, FM, ŪM...) bejėgiškumas kovoti su krizėmis geriausiai pasimatė du metus siautusiame pienininkystės kainų kritime. Lietuvos smulkieji ūkininkai nukentėjo labiausiai dar ir nuo Rusijos embargo, vien spalio mėnesį Lietuvoje karvių sumažėjo 5 tūkst., tačiau gauta „kompensacija“ iš ES biurokratų už praėjusius metus tebuvo 13.3 mln. eu, kai nuostolių dydis – 75 mln.eu. Kur nebėgs žmonės iš tokio pakraščio? Apie ES komisaro žemės ūkiui Ph.Chogan demagogijas ir lozungines kalbas Kaune nesinori prisiminti. Beje, kiek premjeras dr.Alg.Butkevičius per Briuselio malonę ir leidimą(!) dotavo pienininkystę, pridėdamas dar vietinius biudžetinius 13 mln.eu, tiek perdirbėjai ir prekybininkai numušė kainas. Problema yra ir neteisingame pelno paskirstyme visoje grandinėje nuo gamintojo iki perdirbėjo, tačiau Seimas, birželio 30d. balsavo atbulomis rankomis, per pusantros minutės atmesdamas antikrizinį projektą. Juolab ir teisininkai „sufušeravo“ argumentacijas, ir mūsų europiniai parlamentarai prasnaudė ES veikimo sutarties straipsnį leidžiantį REGULIUOTI kainas, bet Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Kadangi tokia per D.Grybauskaitę, Z.Balčytį, V.Blinkevičiūtę.... G.Kirkilą, Br.Paužą nebuvo įjungta, nežiūrint visų A.Ežerskio bei V.Kamblevičiaus pastangų, tai atsirado pretekstų „neerzinti ES“ ir toliau leisti reketuoti bei žlugdyti smulkiuosius Lietuvos ūkius – beje, demografinį Lietuvos rezervą.

Gerai, kad V.Andriukaitis prabilo apie nesąžiningą prekybą, tačiau nedetalizavus šios temos – oligopolinės Lietuvos ir europinės rinkos kartelizacijos belieka laukti sekančio rinkų susvyravimo, nors pasaulyje pieno poreikis kasmet auga 2 proc. Gerai, kad dar kartą prabilta apie 2020 m., kai baigsis ES lėšų srautas į Lietuvą.

V.Andriukaičio pranešimo kontekstas ir kultūrinė politika

Būdingas ir šios ES komisaro V.Andriukaičio kalbos kontekstas pasirodė jau išvakarėse. Vakar buvoakivaizdžiai „pakylėtas“ Seimo ES reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilasfinalinėje E.Jakilaičio liaupse šiam politikui „Dėmesio centre“ laidoje skirtoje LSDP „skalbimui“ per J.Pagojaus skandaliuką.   Neatsiliko ir  Seimo TV transliavęs ES krizei skirtos konferencijos, įvykusios mėnuo iki BREXIT įrašą, kurioje oracija blykstelėjo G.Kirkilas raginęs atsigręžti į europines vertybes– UmbertoEco, Giunterį Grasą ir nuskynęs patiklios publikėlės aplodismentus.

Kitas  nešabloniško mąstymo, nebijantis naujovių politikas R.Karbauskis, vadovaujantis Seimo Kultūros komitetui, įvykdęs Seimo komitetų reformavimą, kultūrinimo veiklą pradėjo nuo pareiškimo spaudoje, kad „visi darželinukai turi vilkėti tautinius rūbus“, o vakar pratęsė, kad Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis turi būti minimas kiekviename kaime dainomis ir šokiais. Paskirtoji Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonssonprabilo apie kuriamą kultūros politikos modelį ir kultūros perspektyvas, įkandin LVŽS programos. „Pagooglinus“ tuoj pat išlindo „galai“ – toks modelis Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 2016 m. vasario mėn. yra kuriamas ... . Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje už apvalią, maksimalią 40 tūkst. eurų sumą. Man tokį modelį prieš gražų pusmetį siūliusiam „už ačiū“[7] tuoj pat kilo klausimas: ar bus tame modelyje ir reikalingi teisės aktai, tarp kurių ir per 26 metus nesugebėtas parengti bendrasis kultūros įstatymas? Tas modelis apims vien tautinius rūbus, šventimus, t.y. etninės ir meninės kūrybos elementus ar užgriebs ir aktualias darbo bei verslo kultūrą, darbo jėgos rekreacijos – vaišinimosi kultūrą, teisinę, politinę, žiniasklaidos, jaunimo elgesio ir dar kitas antikultūras ar toliau vadovausis stagnacine persenusia kultūros samprata – filharmonija elitui, o liaudžiai duosime ir garo nuleisti? Antialkoholinė R.Karbauskio politika teikia vilčių platesniam kultūros politikos laukui, tačiau, kodėl nuo svarbaus modelio rengimo nuošalyje liko Kultūros tyrimų institutas, kuriame daug kultūrinius reikalus išmanančių žmonių. Netgi Vyt.Rubavičius nuolat primenantis viso pasaulio suprekinimą. Kada mūsuose, kaip numatyta mano siūlymuose, metų įvykiu taps ne tik prezidento kalba Seimui, bet ir Kultūros bei Mokslo ir švietimo vadovų oracijos Seimui bei visuomenei pristatant Metų Kultūros knygą, kurios parengimui būtina teisingai pajungti turimas intelektines pajėgas – bent septynetą mokslo įstaigų? Nors imk, ir užsiundyk Audito komiteto I.Šimonytę ant tų 40 tūkst. eurų įsisavinimo skaidrumo, pagrįstumo bei tikslingumo: muzikos akademija teisininkais ne itin pasižymi, bet kad valstybėje atvirai vagiama ar švaistoma žymiai daugiau.

Išvados peršasi prastokos. ES komisaro V.Andriukaičio kalba buvo gera savo optimizmu, tikėjimu klasikinėmis politinėmis vertybėmis, kylančių sunkumų apibrėžtimi, tačiau, atrodo, kad tapęs itin svarbiu vykdomosios europinės komisijos pareigūnu, jis neteko galimybės ją aršiai kritikuoti reikiamų ir pribrendusių  reformų vardan. Nežinau, ar patvirtintas Seimo bei Europarlamento politikas gali „pasišakoti“ prieš patį J.C.Junkerą, kuris gal gali bandyti jo atsisakyti[8], tačiau tokiu atveju reformų vėliavą turi paimti jo kolegos bendrapartiečiai ar visa Lietuvos delegacija ES. Deja, pavyzdys su pieno kainų krize rodo, kad nei LSDP, nei Seimas neturi sukūręs iki šiol veikimo mechanizmo bei tradicijos atstovauti žmonių interesą iki paties aukščiausio ES lygmens. Elementariai nesurašyti reglamentai, papildantys statutus, kad ir to paties J.Pagojaus, priklausančio LSDP Etikos ir procedūrų komisijai  rankomis.  Seimas, taip pat, iki šiol nesusiprato, kad turi ES reikalams su ES komisaro dalyvavimu skirti ne apgailėtiną pusvalandį, o visą savaitę konferencijų bei  debatų. Žema politinė bei darbo organizavimo kultūra –ir tiek.

---

[1]https://ec.europa.eu/priorities/index_en

[2] Žr. pvz. 2016 m. pasaulio rizikų raportą http://www3.weforum.org/docs/Media/TheGlobalRisksReport2016.pdf

[3]http://piketty.pse.ens.fr/en/capital21c2

[4]http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:31998L0006&qid=1480599974862

[5]http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/index_en.htm

[6] „Atlikus laboratorinius tyrimus, „Galinta ir partneriai“ pagamintose ekologiškose negarintose grikių kruopose nustatyta 2,0 mg/kg glifosato. Tai 20 kartų daugiau nei įprastiems, o ne ekologiškiems produktams leistina norma.“ http://www.vlmedicina.lt/lt/patikrinimo-rezultatas-ekologinese-kruopose--glifosatas

[7]https://sites.google.com/site/kulturospolitikosmodelis/

[8] „duok apšilti kojas“ – Vyt.Andriukaičio žodžiai privačiame pokalbyje

* Kęstutis K.Urba buvo Sąjūdžio iždininku, sovietmečiu dirbome tame pačiame Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir informatikos institute

eDX

Harvardo universitetas ir Masačiusetso technologijų institutas (MTI) suvienijo jėgas projekte „edX“. Naujosios partnerystės rezultatas – nemokami universitetų kursai internete.

MTI savarankiškas studijas internete pasiūlė dar šių metų kovą ir susilaukė nemažai dėmesio. Į „Elektros grandinių ir elektronikos“ kursus užsirašė daugiau nei 12 tūkst. studentų, egzaminą išlaikė – 10 tūkst. Nors oficialių atestatų pabaigę kursus studentai negavo, visiems buvo suteikiamas atestacijos pažymėjimas. Tokia pati studentų rezultatų įvertinimo praktika išliks ir „edX“ studijų projekte.

Interneto kursuose studentams yra siūlomos paskaitos vaizdo klipuose, integruoti pasiekimų įvertinimo testai, operatyvus atgalinis ryšys iš dėstytojų. Paslaugos studentams greitai vystosi, didėja jų įvairovė, bet „edX“ projektas vis dar yra eksperimentinėje fazėje.

Tikimasi, kad pirmosios nemokamos studijų programos „edX“ studentams bus apsiūlytos dar šių metų rudenį. Abu universitetai investavo į projektą po 30mln. JAV dolerių. Savo studentams „edX“ ne vien techninių, bet ir humanitarinių mokslų kursus.

Kursai internete greitai populiarėja ir naujasis „edX“ projektas jau turi bręstantį konkurentą: elitiniai Stenfordo, Princtono, Mičigano ir Pensilvanijos universitetai taip pat paskelbė apie savo planus vienytis ir siūlyti savarankiškų studijų galimybę internete.

edX is a massive open online course (MOOC) provider. It hosts online university-level courses in a wide range of disciplines to a worldwide student body, including some courses at no charge. It also conducts research into learning based on how people use its platform. EdX differs from other MOOC providers, such as Coursera and Udacity, in that it is a nonprofit organization and runs on open-source software.^[4][5]

The Massachusetts Institute of Technology and Harvard University created edX in May 2012. More than 70 schools, nonprofit organizations, and corporations offer or plan to offer courses on the edX website.^[6] As of 24 March 2016, edX has more than 7 million students taking more than 700 courses online.^[7]

eDX

MIT OpenCourseWare

Masonas Radvila

Tie Radvilos...

Patys įtakingiausi ir turtingiausi LDK aristokratai (Radvilos, Oginskiai, Sapiegos) gana aktyviai veikė laisvųjų mūrininkų draugijoje.

Pirmieji LDK laisvieji mūrininkai,

išimtinai aristokratijos atstovai (Radvilos, Oginskiai, Sapiegos) į laisvųjų mūrininkų gretas įsijungė Varšuvoje apie XVIII a. vidurį.

Už šitaip šlykščiai, klastūniškai jėzuitiškai, pokalbin įkergtą  "seną saugumietį ir nomenklatūrininką" -

asmeniškai!

Aišku?

Sostinė ir Landynė

Sostinė

ir

 Landynė.

Atabėga

:)

Médias français: qui possède quoi

Médias français: qui possède quoi

Mėnulio ne'Sąmokslas

Misija į Mėnulį patikrins sąmokslo teorijų tvirtumą.

Planuojama privati misija Mėnulyje ketina aplankyti vietą, kur astronautai paskutinįjį kartą vaikštinėjo jo paviršiumi.

Vokietijos „PTScientists“ sako planuojanti nuleisti porą mėnuleigių, sukurtų bendradarbiaujant su „Audi“, šalia „Apollo 17“ nusileidimo vietos ir apžiūrės lunomobilį, paliktą per paskutiniąją NASA misiją į Mėnulį 1972-aisiais.

„Ar jį sudraskė į skutelius mikrometeoridai, ar jis stovi kur paliktas kaip naujas?“,- sako Karsen Becker, komandos mėnuleigio vairuotojas. „Tai moksliniu požiūriu mus labai dominanti vieta.“

„PTScientists“ dalyvauja „Google Lunar X Prize“ varžybose ir siekia tapti pirmuoju privačiai finansuojama misija į mėnulį. Dabar varžybose dalyvauja 16, nors tik kelios, įskaitant „PTScientists“, jau turi kontraktą mėnuleigio nugabenimui prieš konkurso pabaigą 2017 – ji ne kartą buvo atidėliojama nuo pradinės, 2012-ųjų.

Beckeris sako, kad jų komanda jau užsisakė skrydį per „Spaceflight Industries“ ir tikisi pakilti „SpaceX Falcon 9“ raketa 2017 metų gale arba 2018-ųjų pradžioje.

Mėnulis (NASA nuotr.) (kodėl NASA taip pasikuklino ir tokią prastą nuotrauką įdėjo?)

O ką?

Nuskris Mėnulin privačiu reisu kitąmet (žinoma, kad jau laikas - juk net 50 metų Mėnulis nelankytas!), žiūrėk, dar ir nesugedusiu "Apollo" bagiu

pasivažinės!

Kalimba

de Luna...

Kukliai ant vakarienės

Kokia ten jo žmonelė – kuklà: 

kai eina, tai tik už slenkstį didesnė Slk.

×kuklà (l. kukła) sf. (2) 1. nedidelis kepalas: Motina pakepė penkias kuklàs duonos Švn. Neims jo galas su tokia kukla pyrago Mrc. Sukepiau duoną mažom kuklẽlėm Smn. Davė tik kuklẽlę duonos – nėra ko valgyt Lp. 2. prk. maža stora moteris: Kokia ten jo žmonelė – kuklà: kai eina, tai tik už slenkstį didesnė Slk. 3. susukta šukuotų linų sauja, grįžtė: Verpiu dar pernykštę kùklą Tvr. Susuk linų saują kùklon Ad. 4. plaukų kuodas: Susuk kasas kuklon Knv. Tavo kuklà išsileidė Švnč.

sukuklė́ti intr.; rš pasidaryti kukliam.

kuklė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ eiti kuklyn, darytis kukliam: Žmonės mažina savo reikalavimus ir kuklėja Šlč.

1 kùklyti, -ija, -ijo tr., intr. mušti, kukinti: Už ką močia tave vakar kùklijo? Kair. Neišdykauk, o gausi nu mamos kùklyti Krkl. Kad aš tau imsu kùklyti par kuprą! Užv.Blogas vyras, kad kasdie pačią už niekus kùklija Vb. 1 apkùklyti tr. apmušti, apdaužyti: Tėvas sūnų apkùklijo Tj. Apkùklijau, ir tiek! Škn. Tas savo pačią apkùklija Tsk. Ana būtų greit apkuklijusi Lnkv. 1 įkùklyti tr. įmušti, įplakti: Lytus taip įkùklijo (permerkė), kad par kuprą ėmė varvėti Užv. 1 iškùklyti tr. išmušti, išperti: Tas beprotukas aną iškùklys, kad kudlos dulkės Užv.

2 kùklyti, -ija, -ijo tr. godžiai, su garsu gerti, kliukinti: Kad kùklija kaip lašinių užvalgęs, net apslaižydamas An. Kad kùklija, tai kùklija vandenį Ds. Sočiai privalgę kuklijam alų BM444. Nu, tu ir kùkliji – jau penktą stiklinę! Dbk. Ko tu taip ilgai kùkliji tą buteliuką, duok ir man greičiau Ut. 2 iškùklyti tr. godžiai, su garsu išgerti, iškliukinti: Tik kukt, kukt ir iškùklijo visą butelį Kp. Visą puodynę pieno iškùklijo Dbk. Daviau stiklinę pieno, tai bematant iškùklijo Ssk. Veršis visą viedrą iškùklijo Ds.

!!!

kukliùnkt interj. kliunkt: Kukliùnkt kukliùnkt ir ritinu boselį su špiritu par kopas Plng. :((( sukuklė́ti intr.; rš pasidaryti kukliam. kuklỹs (< kukulys) sm. (4) K; MŽ, R, N kukulis, kankolas: Pasikūręs ją (ugnį), kukliùs ar šiupinį verdi K.Donel. Ant vakarienės buvo virę kuklių; durnius semia po vieną kuklį, o kytrasis vis po du tris BsPIII110.  Pailgas plonas kuklelis (makaronas) R269.

kukláuti, -áuja, -ãvo intr. būti kukliam: Kraitis visai nemenkas; be reikalo tamstos kuklaujat Vaižg.

×kuklùitis, -ùjasi, -ùjosi (hibr.) trikti, mišti. ×susikuklùiti sumišti, sutrikti, suklysti: Kunigas suskuklùja i užmiršta, kas sakyti Prng.

Sninga

snow

From Middle English snow, snaw, from Old English snāw ‎(“snow”), from Proto-Germanic *snaiwaz ‎(“snow”), from Proto-Indo-European*snóygʷʰos ‎(“snow”), from the root *sneygʷʰ-.

 ... from Proto-Indo-European*snóygʷʰos ‎(“snow”), from the root *sneygʷʰ-...

O mūsų sniegą 

pamiršo:

Cognate with Scots snaw ‎(“snow”), West Frisian snie ‎(“snow”), Dutch sneeuw ‎(“snow”), German Schnee ‎(“snow”), Danish sne ‎(“snow”), Norwegian snø ‎(“snow”), Swedish snö ‎(“snow”), Icelandic snjór ‎(“snow”), Latin nix ‎(“snow”), Russian снег ‎(sneg), Armenian ձյուն ‎(jyun), Ancient Greek νίφα ‎(nípha), dialectal Albanian nehë ‎(“place where the snow melts”).

Taigi, protoindoeuropiečiai!

Als Indogermanen oder Indoeuropäer werden nach...

Jie, matai, nesikuklina:) 

O mes gi...

Tai ... gal mes kvailo+indo+lietuviečiai?

Juk kas pirmesnis - tas gudresnis?

Ar judresnis?

judrùmas sm. (2) Š, NdŽ, FT → judrus 1: Vaikas savo judrumu visus stebino rš. Senatvėje paprastai kūnas yra sustingęs, be judrumo Vd.

Sninga