Žinoma, algos per narystės ES dešimtmetį Lietuvoje pakilo nuo 34 iki 47 proc. ES vidurkio. Tačiau absoliutus skirtumas nesumažėjo. 2004 m. lietuviška vidutinė alga buvo 1211 eurų mažesnė už vidutinę ES, o 2014 m. šis skirtumas padidėjo iki 1279 eurų (į kainų skirtumus tarp šalių, kaip ir kitais atvejais, atsižvelgta). Pastarasis skirtumas, nors ir rečiau pateikiamas ekonominėse apžvalgose, yra reikšmingas. Juk svarbu ne tik kiek procentų atlyginimas skiriasi nuo kitos šalies gyventojo algos, bet ir kiek eurų žmogus turi mažiau ir kiek dėl to mažiau gali vartoti.
Dar liūdniau, kad algos Lietuvoje, kitų tyrėjų vertinimais, iki šiol nesiekia paskutinių sovietmečio metų vidutinės realios algos (žr.
Leon Podkaminer, Development Patterns of Central and East European Countries in the Course of Transition and Following EU Accession, Vienna Institute for International Economic Studies, Research Reports, N388, July 2013).
Šitokią baisią ereziją
paskelbė austrų mokslininkas už Europos Sąjungos pinigus:
– Profesoriau, viename straipsnyje esate citavęs užsienio tyrėjus, kurių vertinimais, algos Lietuvoje iki šiol nesiekia paskutinių sovietmečio metų vidutinės realios algos. Vadinasi, per visus Nepriklausomybės metus mes taip ir nepasistūmėjome į priekį?
–
Tai buvo Europos Sąjungos (ES) finansuojamas projektas ir vienas austrų mokslininkas pabandė apskaičiuoti. Žinoma, kai taip sparčiai keitėsi ekonomikos struktūra, paslaugos ir kai tie pokyčiai buvo tokie dideli,
galima abejoti skaičiavimais ir palyginimais*, tačiau ir kiti duomenys rodo, kad mūsų algos yra mažos.
*
Verčiau
paabejokim**
**
Baisi erezija
Pranešimai
1 komentaras:
Abejoju, ar galima apkaltinti namų ūkius, kad jie patys naudojasi savo turtu, o ne išnuomuoja. Taip valstybę "apiplėšdami" - nemoka mat mokesčių, o galėtų mokėti net už orą, kuriuo kvėpuoja - visgi šiokį tokį CO2 įnašą į klimato atšilimą įdeda. Ir jokios užuominos, kad Lietuva labiausiai praskolinta - juk viskas palūkanom išeina , o užsienio bankai pelną išsiveža. Vienais metais (berods 2009?) pažiūrėjau - visi užsienio bankai kartu sumokėjo tik 7 mln pelno mokesčio. Nes matai, kažkas pasirūpino tokiu įstatymu, kad kelių metų nuostolius galima kompensuotis iš einamojo pelno. Be to, reiktų nepamiršt ir Šimonytės - ta prisiskolino Lietuvai už 14 proc metinių iš užsienio komercinių, kad paskui kada nors pigiau iš TVF galėtų skolintis.
...Ir po viso šito kaltinti Lietuvos subjektus, kad per mažai mokesčių sumoka ir perpaskirsto!
Rašyti komentarą