Lietuvai siūloma tapti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) šalimi skolintoja. Dėl to Finansų ministerija dalį savo funkcijų TVF ruošiasi perleisti Lietuvos bankui...
„Siūlomi pokyčiai susiję su tuo, kad TVF pakvietė Lietuvą prisijungti prie Finansinių operacijų plano (FOP), į kurį įtraukiamos tik ekonomiškai stiprios ir finansiškai stabilios šalys TVF narės, kitaip tariant, Lietuvai pasiūlyta tapti šalimi-skolintoja.
Šiuo metu yra 51 šalis skolintoja iš 189 TVF narių. Lietuvos banką paskyrus TVF fiskaline agentūra, bankui būtų suteikti įgaliojimai dalyvauti TVF skolinimo programose Lietuvos vardu. Esminių Lietuvos banko veiklos pokyčių dėl to nėra numatoma, kadangi bankas ir iki šiol visais Lietuvos narystės TVF klausimais dirbo glaudžiai bendradarbiaudamas su Finansų ministerija“, – BNS teigė Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius Marius Skuodis.
Pasak jo, kol kas sudėtinga atsakyti, kiek lėšų Lietuva skolintų, tačiau sumos gali svyruoti nuo 50 iki 160 mln. eur.
Kai skolininkas
skolina...
2017-08-12
NASA ir Mėnulis
Originalūs įrašai iš pirmojo žmogaus nusileidimo, vykusios prieš 40 metų, buvo ištrinti, o jų laikmenos – pernaudotos naujiems įrašams, pripažįsta NASA (Žinoma, reikia taupyti!). Bet tuoj pat ir pasidžiaugia, kad visas turinys dabar jau yra atstatytas, ir dabar jis atrodo net dar geriau.
Yes!
Žemėj per tuos beveik 50 metų nuo
Apollo misijos - jokio progreso:)
Mėnulin!
Yes!
Neišmani pensininkė
Įsivaizduojat, kokia nusikaltėlė?
Kauno rajone gyvenanti pensininkė važiavo įsipylusi bakan žemės ūkio darbams skirtą žalią dyzeliną!
Kokia!
Bando išsisukt, teisėtai nuskurdusi:
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.
Tegul toji pensininkė savo gautąja milžiniška bauda papildo Lietuvos biudžetą!
Nebejauna jau, o nežino, kaip dera elgtis
Teisinėj Falštybėj...
S. Skvernelis paaiškino, kodėl mažina apmokestinimą turtingiesiems:
...šie žmonės kuria didžiulę pridėtinę vertę visai visuomenei ir valstybei.
Aha, sukūrė...
pridėtinę vertę:)
Kauno rajone gyvenanti pensininkė važiavo įsipylusi bakan žemės ūkio darbams skirtą žalią dyzeliną!
Kokia!
Bando išsisukt, teisėtai nuskurdusi:
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.
Tegul toji pensininkė savo gautąja milžiniška bauda papildo Lietuvos biudžetą!
Nebejauna jau, o nežino, kaip dera elgtis
Teisinėj Falštybėj...
S. Skvernelis paaiškino, kodėl mažina apmokestinimą turtingiesiems:
...šie žmonės kuria didžiulę pridėtinę vertę visai visuomenei ir valstybei.
Aha, sukūrė...
pridėtinę vertę:)
2017-08-11
Megalitai šalia Litani
По некоторым данным границы древнего Израиля проходили по реке Литани в нижнем течении. Утверждается, что основатели современного Израиля планировали провести северную границу государства по реке Литани[1]. В 1978 году Израиль на три месяца оккупировал Южный Ливан вплоть до Литани, объясняя свои действия обстрелами и диверсионными акциями со стороны палестинцев с территории Ливана.
Vis tas pats...
Litani (arab. نهر الليطاني = Nahr al-Līṭānī) – upė vidurio Libane, vienas iš svarbiausių vandens išteklių šalyje. Upė prasideda derlingame Bekos slėnyje, vakarų Baalbeke ir įteka į Viduržemio jūrą vakarų Tyre. Siekianti 140 km ilgį, Litani yra ilgiausia upė Libane, kurioje per metus vidutiniškai prateka 920 milijonų kubinių metrų vandens. Litani yra labai svarbi geriamojo vandens gavybai ir hidroelektrinei, esančiai pietų Libane.
Baalbek (/ˈbɑːlbɛk/),[2] properly Baʿalbek[3] (Arabic: بعلبك) and also known as Balbec,[4] Baalbec[5] or Baalbeck,[6] is a town in the Anti-Lebanon foothills east of the Litani River...
Nemenkas Baalbeko
litas?
Baalbek...
Это могло произойти только в одном случае – блок не был высечен, он был отлит! И отлит на месте. Тогда все вышеперечисленные знаки можно было бы расценить как следы опалубки. Окончательной требуемой формы блок довольно трудно отлить, поэтому, видимо, отливали параллелепипед, а затем ненужное стесывали.*
Kas gi kitas šitokius Megalitus išLiet galėjo - tik Lietuviai;)
Sėdi štai Baalbeke Tikras Lietuvis -
Statybininkas:)
Galilėja...
Jėzus
O iki Jėzaus...
Баа́л (общесемит. b’l; др.-евр. בעל или באל — Бел, Бааль, Ваал — букв. когнаты «хозяин или господин»[1]) — вообще является эпитетом «бог, владыка» для разных богов и градоначальников у древних западных семитов[2]. Также являлся конкретным божеством в ассиро-вавилонской этнокультуре, почитавшимся в Финикии, Ханаане и Сирии как громовержец,
бог плодородия, вод, войны, неба, солнца и прочего.
Na, žinoma, kaip be jo, visokiais vardais vadinamo šiandien dundėjusio Dundulio?
* Prirašyta, kad tyrė tyrėjai - ne betonas ten, o akmuo.
Bet kad nemokėta kadaise tokius megalitus išlieti - niekas neįrodė.
2017-08-10
Šarangė Varangė
Pranas Valickas Mato Pretorijaus knygą
skaitė, ir aš pavarčiau:
Štai:
Šarangė varangė -
kur gi susirangė?
Taigi.
Štai jums ir Eglė - Žalčių Karalienė.
Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo tautosakoje turi latviai, slavai, finai, romanai, tiurkai, pasak Gintaro Beresnevičiaus, sąsajų galima atrasti ir japonų šintoizmo mitologijoje. [1]
Sakykit, kokie balvonai anglakalbiams žaltį gyvate pavertė?
Kas čia dabar?
Lietuviškam Bibely
- ne gyvatė, bet žaltys:
PRADŽIOS KNYGA
Nuopolis ir pikto kilmė
Pr 3
1 O žaltys buvo sumanesnis už visus kitus laukinius gyvūnus, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“ 2 Moteris atsakė žalčiui: „Sodo medžių vaisius mes galime valgyti. 3 Tik apie vaisių to medžio, kuris sodo viduryje, Dievas sakė: ‘Nuo jo nevalgysite nei jį liesite, kad nemirtumėte!’“ 4 Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite! 5 Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“
6 Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė. 7 Tuomet abiejų akys atsivėrė, ir jiedu suprato esą nuogi.
Betgi paklausykit talmudininko:
Lietuviškame vertime kalba apie žaltį, tačiau tai neteisingas vertimas. Didelis klausimas, ar tuose kraštuose apskritai yra žalčių. Na, o tikriausiai ši klaida padaryti neatsitiktinai, turint omenyje didelę senovės lietuvių meilę žalčiams. Taigi – gyvatė
Taigi - žaltį Bibelio vertėjai bus mums palikę kaip paskutiniams Žaltonis turėjusiems...
Išeitų, Mirties Angelo skrydį per Velykas švenčiantieji gyvatę vietoj žalčio bus pakišę ir žaltį blogišium pavertę?
Na, ikikrikščioniškąjį moterų pamylėjimą tai Bibelis visiškai pamiršo...
Dar
ko!
O štai kokia anglakalbių dovanėlė - žaltys su žirgeliu ant galvos:
... a damselfly land on the head of a grass snake.
skaitė, ir aš pavarčiau:
Štai:
Šarangė varangė -
kur gi susirangė?
Taigi.
Štai jums ir Eglė - Žalčių Karalienė.
Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo tautosakoje turi latviai, slavai, finai, romanai, tiurkai, pasak Gintaro Beresnevičiaus, sąsajų galima atrasti ir japonų šintoizmo mitologijoje. [1]
Sakykit, kokie balvonai anglakalbiams žaltį gyvate pavertė?
Kas čia dabar?
Lietuviškam Bibely
- ne gyvatė, bet žaltys:
PRADŽIOS KNYGA
Nuopolis ir pikto kilmė
Pr 3
1 O žaltys buvo sumanesnis už visus kitus laukinius gyvūnus, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“ 2 Moteris atsakė žalčiui: „Sodo medžių vaisius mes galime valgyti. 3 Tik apie vaisių to medžio, kuris sodo viduryje, Dievas sakė: ‘Nuo jo nevalgysite nei jį liesite, kad nemirtumėte!’“ 4 Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite! 5 Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“
6 Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė. 7 Tuomet abiejų akys atsivėrė, ir jiedu suprato esą nuogi.
Betgi paklausykit talmudininko:
Lietuviškame vertime kalba apie žaltį, tačiau tai neteisingas vertimas. Didelis klausimas, ar tuose kraštuose apskritai yra žalčių. Na, o tikriausiai ši klaida padaryti neatsitiktinai, turint omenyje didelę senovės lietuvių meilę žalčiams. Taigi – gyvatė
Taigi - žaltį Bibelio vertėjai bus mums palikę kaip paskutiniams Žaltonis turėjusiems...
Išeitų, Mirties Angelo skrydį per Velykas švenčiantieji gyvatę vietoj žalčio bus pakišę ir žaltį blogišium pavertę?
Na, ikikrikščioniškąjį moterų pamylėjimą tai Bibelis visiškai pamiršo...
Dar
ko!
O štai kokia anglakalbių dovanėlė - žaltys su žirgeliu ant galvos:
... a damselfly land on the head of a grass snake.
Exponential Growth in Japan
Exponential Growth
Let’s move on to the newest revelations regarding virtual currencies. There is no doubt that the Bitcoin market and industry used the hard fork as a trigger to establish momentum and continue to increase in value. As a result, some of the largest Bitcoin exchange markets including the U.S., South Korea, China and Japan experienced drastic increase in demand towards Bitcoin, as the digital currency hit a new all-time high at $3470 in global average. The Japanese Bitcoin industry in particular, demonstrated exponential growth rate hence the news that hundreds of thousands of cafes, restaurants, bars, stores and merchants are expected to integrate and accept BTC should not be surprising.
Furthermore, Australia could become the first country in the world where Bitcoin is used as an official currency as lawmakers from the country’s centre and left-leaning political parties are reportedly pushing for that idea. A call for Australia’s central bank (RBA) to consider the launch of its own cryptocurrency is also among the proposals. It would be, for sure, a revolutionary leap for the RBA and for Australian financial institutions. That said, the jury is still out as yet not all members of the Australian Parliament are on board with the idea of expanding cryptocurrency use.
Japan to increase Bitcoin adoption while Australia considers BTC as legal tender
Just now:
Let’s move on to the newest revelations regarding virtual currencies. There is no doubt that the Bitcoin market and industry used the hard fork as a trigger to establish momentum and continue to increase in value. As a result, some of the largest Bitcoin exchange markets including the U.S., South Korea, China and Japan experienced drastic increase in demand towards Bitcoin, as the digital currency hit a new all-time high at $3470 in global average. The Japanese Bitcoin industry in particular, demonstrated exponential growth rate hence the news that hundreds of thousands of cafes, restaurants, bars, stores and merchants are expected to integrate and accept BTC should not be surprising.
Furthermore, Australia could become the first country in the world where Bitcoin is used as an official currency as lawmakers from the country’s centre and left-leaning political parties are reportedly pushing for that idea. A call for Australia’s central bank (RBA) to consider the launch of its own cryptocurrency is also among the proposals. It would be, for sure, a revolutionary leap for the RBA and for Australian financial institutions. That said, the jury is still out as yet not all members of the Australian Parliament are on board with the idea of expanding cryptocurrency use.
Japan to increase Bitcoin adoption while Australia considers BTC as legal tender
Just now:
2017-08-09
Blockchain Technology In Education
Sony Corporation and Sony Global Education (SGE)
have created a system to apply blockchain technology to education. The system centralizes managing data from multiple institutions, allowing them to reference and record data and digital manuscripts.
The system makes it difficult to falsify information and controls access to records, making it possible to disclose information to authorized third parties reliably.
Powered by Hyperledger
SGE will use the system to create education services in which multiple institutions have access to the data. The system is built on IBM Blockchain, which is provided through the IBM Cloud and powered by Hyperledger Fabric 1.0.
Hyperledger Fabric 1.0 is one of the Hyperledger projects hosted by the Linux Foundation, bringing together a function that controls and authenticates usage rights to education data as well as an API for managing such rights.
Institutions that operate ICT Systems currently manage by “student information system,” which is comprised of student attendance, grades, registration and attendance, as well as lesson planning management and learning systems comprised of students’ records and results.
10 ways Blockchain could be used in education
Revoliuciniai Finansininkų Šarovarai
Kche kche ...
Это "красные революционные шаровары", галифе называетцо.
FINTECH AUGUST 9, 2017 / 7:06 AM / 7 HOURS AGO
NEW YORK (Reuters) - Fidelity Investments has started allowing clients to use its website to view their holdings of bitcoin and other cryptocurrencies held through digital wallet provider Coinbase, the company said on Wednesday.
The initiative, previously tested with the Boston-based money manager's employees, is a rare example of an established financial services company warming up to cryptocurrencies.
Starting Wednesday, most Fidelity clients will be able to authorize Coinbase, one of the largest crypto-currency exchanges in the United States, to provide the fund manager with data on their holdings.
Through the experiment, the company said it aims to learn more about digital currencies, which have been proliferating since the creation of Bitcoin, the oldest and most valuable of these assets.
Coinbase enables users to buy and trade Bitcoin as well as competitor virtual currencies Ethereum and Litecoin.
Fidelity Investments – viena iš stambiausių investicinių fondų ir finansinių paslaugų tiekėjų pasaulyje. Jos bendro valdomo turto vertė buvo pasiekus $1.5 trln. JAV dolerių sumą 2010 m.
Это "красные революционные шаровары", галифе называетцо.
FINTECH AUGUST 9, 2017 / 7:06 AM / 7 HOURS AGO
NEW YORK (Reuters) - Fidelity Investments has started allowing clients to use its website to view their holdings of bitcoin and other cryptocurrencies held through digital wallet provider Coinbase, the company said on Wednesday.
The initiative, previously tested with the Boston-based money manager's employees, is a rare example of an established financial services company warming up to cryptocurrencies.
Starting Wednesday, most Fidelity clients will be able to authorize Coinbase, one of the largest crypto-currency exchanges in the United States, to provide the fund manager with data on their holdings.
Through the experiment, the company said it aims to learn more about digital currencies, which have been proliferating since the creation of Bitcoin, the oldest and most valuable of these assets.
Coinbase enables users to buy and trade Bitcoin as well as competitor virtual currencies Ethereum and Litecoin.
Fidelity Investments – viena iš stambiausių investicinių fondų ir finansinių paslaugų tiekėjų pasaulyje. Jos bendro valdomo turto vertė buvo pasiekus $1.5 trln. JAV dolerių sumą 2010 m.
Fidelity Investments valdo įvairius investicinius ir pensijų fondus, teikia lėšų paskirtstymo ir investicinių konsultacijų paslaugas. Ši bendrovė taip pat užsiima nuolaidų tarpininkavimo, vertybinių popierių kliringo ir turto valdymo veikla bei teikia gyvybės draudimo paslaugas.
2017-08-08
2017 08 08 prie Žaliojo tilto
Šiandien minime 1655 08 08 gynybinį mūšį, vykusį šalia to meto Vilniaus.
1655 metų rugpjūčio 8-tą dieną ant dabar Žaliuoju vadinamo tilto Vilniuje visą dieną vyko įnirtingos kautynės su Vilnių pirmąsyk užėmusiomis Maskvos kunigaikštystės karinėmis pajėgomis ir prie jų prisijungusiais Ukrainos kazokų daliniais, kurie 1648 m. Ukrainoje, tuo metu buvusioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) dabar vadinamos tuometinės mūsų Tėvynės dalimi, sukilo.
Vakar klausiau istorijos mokslų daktaro Romo Batūros, iškėlusio 1655 08 08 mūšį prie Žaliojo tilto iš užmaršties, ar būtų vien Maskvos kunigaikštystė mus puolusi, jei nebūtų buvę kazokų sukilimo. Jis atsakė, kad kazokai 1654-1667 kare su Maskva buvo didelė ir svarbi jėga.
Priminsiu, jog tada, 1655-taisiais, tik 43 metai buvo prabėgę nuo 1612-jų, kada iš Maskvos Kremliaus buvo išvytas mūsų garnizonas, ten buvęs nuo 1610 metų, kai Klušino mūšyje mūsų kariuomenė sumušė Maskvos kunigaikštystės kariuomenę ir nelaisvėn paėmė carą Vasilijų Šuiskį, kuris dabar vadinamas Rusijos caru. Pažymint Kremliaus ir Maskvos išvadavimą nuo svetimųjų 1612-tais metais nuo 2005 metų Rusijoje lapkričio 4 dieną švenčiama Tautos vienybės diena, tapusi bene pagrindine Rusijos nacionaline švente, pakeitusia sovietmečiu lapkričio 7 dieną švęstą Spalio socialistinės revoliucijos 1917-tais metais dieną.
Bet grįžkim į 1655-ųjų metų rugpjūtį. Puolusiųjų karinės pajėgos, artėjusios nuo Minsko pusės kairiąja Neries puse, buvo bene dešimt kartų skaitlingesnės už Vilniaus gynėjų pajėgas, ir sostinę apginti nepavyko. Rugpjūčio 8 dieną Vilnius, tuo metu apsiribojęs dabartiniu Senamiesčiu, jau buvo užimtas. Miestelėnai bėgo iš miesto ir pagrindiniai Jonušo Radvilos vadovaujami mūsų daliniai traukėsi dešinėn Neries pusėn per vienintelį tuo metu tiltą, stovėjusį dabartinio Žaliojo tilto vietoje.
Ant tilto įvyko įnirtingos kautynės, kurios tęsėsi visą dieną. Galop tiltas buvo sudegintas, ir, nors Vilnius buvo žiauriai suniokotas ir išplėštas, o daug miestelėnų nužudyta, Lietuvos teritorija dešiniajame Neries krante liko neužimta maskvėnų ir kazokų, ir po to Lietuva kaip valstybė gyvavo daugiau negu 100 metų iki ATR padalijimų 1772, 1793 ir 1795 metais.
1655 08 08 mūšyje prie Žaliojo tilto Vilniuje žuvę Lietuvos laisvės gynėjai, kurių galėję būti apie porą tūkstančių, buvo palaidoti dešiniajame Nerties krante šalia tilto, ant jų pilkapio vėliau pastatyta koplytėlė, o po 47 metų šalia jo, imta statyti šv. Rapolo bažnyčia.Tų laikų paveiksluose galime matyti besimeldžiančius ant pilkapio – žmonės žinojo, kas jame guli.
Pilkapis nukastas sovietmečiu, 1950 metais, o po dviejų metų ant atstatyto po II Pasaulinio karo metu sugriauto Žaliojo tilto pastatytos daug ginčų pastaraisiais metais kėlusios ten dar neseniai buvusios skulptūros. Tokiu būdu tada, 1950-1952 metais, vienas mūsų istorijos puslapis buvo „išplėštas“, ir įklijuotas naujai surašytas. Nukasant pilkapį, liudininkų teigimu, byrėjo žmonių kaukolės ir kaulai bei sudaužytų patrankų vamzdžiai.
Kai einame nuo Kalvarijų gatvės ties Žaliuoju tiltu pro šv. Rapolo bažnyčią link Vilniaus universiteto planetariumo ir universalinės parduotuvės, labai gali būti,kad tebemindome Lietuvos laisvės gynėjų, atidavusių savo gyvybes 1655 08 08 mūšyje, palaikus. Šioje vietoje nėra jokio ženklo nei apie čia vykusį mūšį, turintį didelę reikšmę mūsų šalies istorijai, nei apie tame mūšyje žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų pilkapį.
Būtina abi šias Lietuvą žeminančias ir su žmoniškumu nederančias aplinkybes ištaisyti, tinkamai pagerbiant Lietuvos laisvės gynėjus ir jų atminimą, atkuriant, kiek įmanoma, 1950 metais suniokotą pilkapį. Bet kas gali matyti, kad vietos tam Kalvarijų gatvės pradžioje šalia Žaliojo tilto Vilniuje yra.
Džiugu, kad šįsyk ir jaunimo pasirodė, jo matyti ir šios nuotraukos, kurios centre matome akademiką profesorių Antaną Tylą, dešinėje Ryšard Maciejkianiec, darytos po minėjimo, fone.
Ryšard Maciejkianiec dabar redaguoja tinklaraštį pogon.lt.
Šį mano rašinį pogon.lt įdėjo.
Tuo tarpu užpernai nei lrytas.lt, nei delfi.lt, nei nebe Lietuvos, bet LRT TV nepanoro įdėti skelbimo apie 360-ųjų mūšio ant Žaliojo tilto Vilniuje metinių minėjimą.
Kodėl?
Užtat šiemet atėjo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos Garbės pirmininkas
Jonas Burokas.
“Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga", joje ir Jono Buroko brolis Edvardas Burokas,
1955-taisiais metais Vorkutos lageriuose sukėlė sukilimą, po to tą patį darė ir kituose lageriuose.
Paskaitykit.
1655 08 08 mūšio ant Žaliojo tilto Vilniuje minėjimas 2017 08 08:
Pažiūrėjau. Ne Sukilėlių Kalnelis (taip pavadintas Youtube vaizdo įrašas), Kazimierai , o Lietuvos Laisvės Gynėjų pilkapis, gali būti -
Piromontas.
Matyt, darbais pernelyg užkrauti Kazimieras ir Vaida (čia pernykštis minėjimas).
Paskambinau. Taip ir atsitiko. Youtube įrašas bus prieinamas kai tik Vaida pataisys pavadinimą.
Pataisė:
Įdedu ir užpernykščio, pirmojo ir jubiliejinio minėjimo, surengto minint mūšio 360-metį, Youtube nuorodą:
Šiame "stop kadre" mane įdėjo, o ne šiandien negalėjusį ateiti 1655 08 08 mūšį prie Žaliojo tilto iš istorijos užmaršties ištraukusį
istorijos mokslų daktarą Romą Batūrą, nors jis po to minėjimo "guzus susirinko"*, tuo tarpu aš tada viso labo suskaičiavau 360-ties metų datų skirtumą ir pasiūliau surengti minėjimą bei pagaminau tuos du plakatus, kuriuos sumaketavo darbštuolė Vaida.
Ir tada, 2015-tais, maniau, ir dabar tebemanau, kad mūsų (?) valdžia, "žiūrinti į pinigų šaltinį" ir negalvojanti plačiau (:((), pati nieko čia nenuveiks, nenuveiks tol, kol mes jos nepriversim tinkamai pagerbti 1655 08 08 žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę prie Žaliojo tilto Vilniuje.
Arba patiems piliečiams teks tai padaryti.
Todėl savo iniciatyva rengiau mūšio minėjimus 2016 08 08 ir 2017 08 08.
Nubuskim.
Tada, 1655 08 08, Lietuvos padėtis atrodė dar beviltiškesnė, negu yra dabar.
Bet Lietuva nepasidavė.
* Tiesiai sakau - 1655 08 08 mūšio prie Žaliojo tilto Vilniuje istorinė atmintis svarbi Lietuvai, bet nemaloni Rusijai ir Lenkijai, taip pat ir Bažnyčiai - Jonušas Radvila buvo
reformatas*.
* Kunegsgarbo ir Vilniaus universitetai.
1655 metų rugpjūčio 8-tą dieną ant dabar Žaliuoju vadinamo tilto Vilniuje visą dieną vyko įnirtingos kautynės su Vilnių pirmąsyk užėmusiomis Maskvos kunigaikštystės karinėmis pajėgomis ir prie jų prisijungusiais Ukrainos kazokų daliniais, kurie 1648 m. Ukrainoje, tuo metu buvusioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) dabar vadinamos tuometinės mūsų Tėvynės dalimi, sukilo.
Vakar klausiau istorijos mokslų daktaro Romo Batūros, iškėlusio 1655 08 08 mūšį prie Žaliojo tilto iš užmaršties, ar būtų vien Maskvos kunigaikštystė mus puolusi, jei nebūtų buvę kazokų sukilimo. Jis atsakė, kad kazokai 1654-1667 kare su Maskva buvo didelė ir svarbi jėga.
Priminsiu, jog tada, 1655-taisiais, tik 43 metai buvo prabėgę nuo 1612-jų, kada iš Maskvos Kremliaus buvo išvytas mūsų garnizonas, ten buvęs nuo 1610 metų, kai Klušino mūšyje mūsų kariuomenė sumušė Maskvos kunigaikštystės kariuomenę ir nelaisvėn paėmė carą Vasilijų Šuiskį, kuris dabar vadinamas Rusijos caru. Pažymint Kremliaus ir Maskvos išvadavimą nuo svetimųjų 1612-tais metais nuo 2005 metų Rusijoje lapkričio 4 dieną švenčiama Tautos vienybės diena, tapusi bene pagrindine Rusijos nacionaline švente, pakeitusia sovietmečiu lapkričio 7 dieną švęstą Spalio socialistinės revoliucijos 1917-tais metais dieną.
Bet grįžkim į 1655-ųjų metų rugpjūtį. Puolusiųjų karinės pajėgos, artėjusios nuo Minsko pusės kairiąja Neries puse, buvo bene dešimt kartų skaitlingesnės už Vilniaus gynėjų pajėgas, ir sostinę apginti nepavyko. Rugpjūčio 8 dieną Vilnius, tuo metu apsiribojęs dabartiniu Senamiesčiu, jau buvo užimtas. Miestelėnai bėgo iš miesto ir pagrindiniai Jonušo Radvilos vadovaujami mūsų daliniai traukėsi dešinėn Neries pusėn per vienintelį tuo metu tiltą, stovėjusį dabartinio Žaliojo tilto vietoje.
Ant tilto įvyko įnirtingos kautynės, kurios tęsėsi visą dieną. Galop tiltas buvo sudegintas, ir, nors Vilnius buvo žiauriai suniokotas ir išplėštas, o daug miestelėnų nužudyta, Lietuvos teritorija dešiniajame Neries krante liko neužimta maskvėnų ir kazokų, ir po to Lietuva kaip valstybė gyvavo daugiau negu 100 metų iki ATR padalijimų 1772, 1793 ir 1795 metais.
1655 08 08 mūšyje prie Žaliojo tilto Vilniuje žuvę Lietuvos laisvės gynėjai, kurių galėję būti apie porą tūkstančių, buvo palaidoti dešiniajame Nerties krante šalia tilto, ant jų pilkapio vėliau pastatyta koplytėlė, o po 47 metų šalia jo, imta statyti šv. Rapolo bažnyčia.Tų laikų paveiksluose galime matyti besimeldžiančius ant pilkapio – žmonės žinojo, kas jame guli.
Pilkapis nukastas sovietmečiu, 1950 metais, o po dviejų metų ant atstatyto po II Pasaulinio karo metu sugriauto Žaliojo tilto pastatytos daug ginčų pastaraisiais metais kėlusios ten dar neseniai buvusios skulptūros. Tokiu būdu tada, 1950-1952 metais, vienas mūsų istorijos puslapis buvo „išplėštas“, ir įklijuotas naujai surašytas. Nukasant pilkapį, liudininkų teigimu, byrėjo žmonių kaukolės ir kaulai bei sudaužytų patrankų vamzdžiai.
Kai einame nuo Kalvarijų gatvės ties Žaliuoju tiltu pro šv. Rapolo bažnyčią link Vilniaus universiteto planetariumo ir universalinės parduotuvės, labai gali būti,kad tebemindome Lietuvos laisvės gynėjų, atidavusių savo gyvybes 1655 08 08 mūšyje, palaikus. Šioje vietoje nėra jokio ženklo nei apie čia vykusį mūšį, turintį didelę reikšmę mūsų šalies istorijai, nei apie tame mūšyje žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų pilkapį.
Būtina abi šias Lietuvą žeminančias ir su žmoniškumu nederančias aplinkybes ištaisyti, tinkamai pagerbiant Lietuvos laisvės gynėjus ir jų atminimą, atkuriant, kiek įmanoma, 1950 metais suniokotą pilkapį. Bet kas gali matyti, kad vietos tam Kalvarijų gatvės pradžioje šalia Žaliojo tilto Vilniuje yra.
Ryšard Maciejkianiec dabar redaguoja tinklaraštį pogon.lt.
Šį mano rašinį pogon.lt įdėjo.
Tuo tarpu užpernai nei lrytas.lt, nei delfi.lt, nei nebe Lietuvos, bet LRT TV nepanoro įdėti skelbimo apie 360-ųjų mūšio ant Žaliojo tilto Vilniuje metinių minėjimą.
Kodėl?
Užtat šiemet atėjo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos Garbės pirmininkas
Jonas Burokas.
“Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga", joje ir Jono Buroko brolis Edvardas Burokas,
1955-taisiais metais Vorkutos lageriuose sukėlė sukilimą, po to tą patį darė ir kituose lageriuose.
Paskaitykit.
Piromontas.
Matyt, darbais pernelyg užkrauti Kazimieras ir Vaida (čia pernykštis minėjimas).
Pataisė:
istorijos mokslų daktarą Romą Batūrą, nors jis po to minėjimo "guzus susirinko"*, tuo tarpu aš tada viso labo suskaičiavau 360-ties metų datų skirtumą ir pasiūliau surengti minėjimą bei pagaminau tuos du plakatus, kuriuos sumaketavo darbštuolė Vaida.
Ir tada, 2015-tais, maniau, ir dabar tebemanau, kad mūsų (?) valdžia, "žiūrinti į pinigų šaltinį" ir negalvojanti plačiau (:((), pati nieko čia nenuveiks, nenuveiks tol, kol mes jos nepriversim tinkamai pagerbti 1655 08 08 žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę prie Žaliojo tilto Vilniuje.
Arba patiems piliečiams teks tai padaryti.
Todėl savo iniciatyva rengiau mūšio minėjimus 2016 08 08 ir 2017 08 08.
Nubuskim.
Tada, 1655 08 08, Lietuvos padėtis atrodė dar beviltiškesnė, negu yra dabar.
Bet Lietuva nepasidavė.
* Tiesiai sakau - 1655 08 08 mūšio prie Žaliojo tilto Vilniuje istorinė atmintis svarbi Lietuvai, bet nemaloni Rusijai ir Lenkijai, taip pat ir Bažnyčiai - Jonušas Radvila buvo
reformatas*.
* Kunegsgarbo ir Vilniaus universitetai.
2017-08-07
2017 08 08 kviečiu prie Žaliojo tilto Vilniuje
Visi neabejingi Lietuvos Laisvei esate laukiami 2017 08 08 prie Žaliojo tilto Vilniuje, 17:00-19:00
Kaip matote, renginys įtrauktas į Vilniaus m. savivaldybės skelbiamų renginių kalendorių.
Taip jau nutiko, kad šio istorinio Lietuvos Laisvės kovų įvykio, kurį iš užmaršties iškėlė istorijos mokslų daktaras Romas Batūra,
paminėjimu užsiimti šiemet* teko man.
Renginio tikslas - paminėti 1655 08 08 vykusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinį mūšį ant Žaliojo tilto Vilniuje, kurio dėka LDK gyvavo dar beveik pusantro šimto metų, pagerbti Lietuvos Laisvės gynėjus,
regis, beviltiškoje situacijoje pasipriešinusius, bet nepasidavusius, siekti tinkamai įamžinti 1950-taisiais metais suniokotą jų atminimą.
Šis paveikslas įrodo, kad anų laikų žmonės puikiai žinojo, kas guli pilkapyje.
Pacituosiu:
Tada, 1950-taisiais, nukasant milžinkapį, įvykio liudininkai pasakoja, byrėjo kaulai, kaukolės ir sudaužytų patrankų vamzdžiai.
Ten ir dabar tebėra aukštesnė vieta, kalnelis.
Gali būti, kad mes ir šiandien mindom savo protėvių, padėjusių galvas 1655 08 08 mūšyje prie Žaliojo tilto Vilniuje, kaulus.
Tokia padėtis kertasi ir su lietuviškais, ir su bendražmogiškais papročiais.
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, pradėta statyti prabėgus 47 metams po mūšio ant Žaliojo tilto, pastatyta būtent toje vietoje (tada ten buvo užmiestis), matyt, todėl, kad Lietuvos laisvės gynėjų milžinkapis,
buvo gausiai lankomas ir gerbiamas.
* Noriu padrąsinti turinčius idėjų, įdėdamas e-laišką:
Kiti renginiai | 17:00 | 19:00 | 1655-08-08 mūšio metinių minėjimas šalia Šv. Rapolo bažnyčios (gautas 2017-08-02, reg. Nr. A34-415/17) Org.: Eugenijus Paliokas sukurta 2017-08-03 14:23:53 |
Taip jau nutiko, kad šio istorinio Lietuvos Laisvės kovų įvykio, kurį iš užmaršties iškėlė istorijos mokslų daktaras Romas Batūra,
paminėjimu užsiimti šiemet* teko man.
Renginio tikslas - paminėti 1655 08 08 vykusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinį mūšį ant Žaliojo tilto Vilniuje, kurio dėka LDK gyvavo dar beveik pusantro šimto metų, pagerbti Lietuvos Laisvės gynėjus,
regis, beviltiškoje situacijoje pasipriešinusius, bet nepasidavusius, siekti tinkamai įamžinti 1950-taisiais metais suniokotą jų atminimą.
Šis paveikslas įrodo, kad anų laikų žmonės puikiai žinojo, kas guli pilkapyje.
Pacituosiu:
Tada, 1950-taisiais, nukasant milžinkapį, įvykio liudininkai pasakoja, byrėjo kaulai, kaukolės ir sudaužytų patrankų vamzdžiai.
Ten ir dabar tebėra aukštesnė vieta, kalnelis.
Gali būti, kad mes ir šiandien mindom savo protėvių, padėjusių galvas 1655 08 08 mūšyje prie Žaliojo tilto Vilniuje, kaulus.
Tokia padėtis kertasi ir su lietuviškais, ir su bendražmogiškais papročiais.
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, pradėta statyti prabėgus 47 metams po mūšio ant Žaliojo tilto, pastatyta būtent toje vietoje (tada ten buvo užmiestis), matyt, todėl, kad Lietuvos laisvės gynėjų milžinkapis,
buvo gausiai lankomas ir gerbiamas.
Gerbiamas Eugenijau,
Jūsų pranešimas dėl 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17–19 val. organizuojamo renginio gautas (gauta 2017 m. rugpjūčio 2 d., reg. Nr. A34-415/17). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių, kurį galite rasti naudodamiesi nuoroda http://www.vilnius.lt/ isoreirenginiai/ .
Pagal tokius pranešimus jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimai nereikalingi. Gražaus Jums renginio.
Gintarė Makarevičienė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Saugaus miesto departamento
Administracinės veiklos skyriaus
Organizavimo poskyrio
Vyriausioji specialistė
Konstitucijos pr. 3–219 kab., LT-09601 Vilnius
Tel. (8 5) 211 2308, vidaus – 2308
Mob. + 370 687 74135
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)