2017 08 08 prie Žaliojo tilto

Šiandien minime 1655 08 08 gynybinį mūšį, vykusį šalia to meto Vilniaus.

1655 metų rugpjūčio 8-tą dieną ant dabar Žaliuoju vadinamo tilto Vilniuje visą dieną vyko įnirtingos kautynės su Vilnių pirmąsyk užėmusiomis Maskvos kunigaikštystės karinėmis pajėgomis ir prie jų prisijungusiais Ukrainos kazokų daliniais, kurie 1648 m. Ukrainoje, tuo metu buvusioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) dabar vadinamos tuometinės mūsų Tėvynės dalimi, sukilo.

Vakar klausiau istorijos mokslų daktaro Romo Batūros, iškėlusio 1655 08 08 mūšį prie Žaliojo tilto iš užmaršties, ar būtų vien Maskvos kunigaikštystė mus puolusi, jei nebūtų buvę kazokų sukilimo. Jis atsakė, kad kazokai 1654-1667 kare su Maskva buvo didelė ir svarbi jėga.

Priminsiu, jog tada, 1655-taisiais, tik 43 metai buvo prabėgę nuo 1612-jų, kada iš Maskvos Kremliaus buvo išvytas mūsų garnizonas, ten buvęs nuo 1610 metų, kai Klušino mūšyje mūsų kariuomenė sumušė Maskvos kunigaikštystės kariuomenę ir nelaisvėn paėmė carą Vasilijų Šuiskį, kuris dabar vadinamas Rusijos caru. Pažymint Kremliaus ir Maskvos išvadavimą nuo svetimųjų 1612-tais metais nuo 2005 metų Rusijoje lapkričio 4 dieną švenčiama Tautos vienybės diena, tapusi bene pagrindine Rusijos nacionaline švente, pakeitusia sovietmečiu lapkričio 7 dieną švęstą Spalio socialistinės revoliucijos 1917-tais metais dieną.

Bet grįžkim į 1655-ųjų metų rugpjūtį. Puolusiųjų karinės pajėgos, artėjusios nuo Minsko pusės kairiąja Neries puse, buvo bene dešimt kartų skaitlingesnės už Vilniaus gynėjų pajėgas, ir sostinę apginti nepavyko. Rugpjūčio 8 dieną Vilnius, tuo metu apsiribojęs dabartiniu Senamiesčiu, jau buvo užimtas. Miestelėnai bėgo iš miesto ir pagrindiniai Jonušo Radvilos vadovaujami mūsų daliniai traukėsi dešinėn Neries pusėn per vienintelį tuo metu tiltą, stovėjusį dabartinio Žaliojo tilto vietoje.

Ant tilto įvyko įnirtingos kautynės, kurios tęsėsi visą dieną. Galop tiltas buvo sudegintas, ir, nors Vilnius buvo žiauriai suniokotas ir išplėštas, o daug miestelėnų nužudyta, Lietuvos teritorija dešiniajame Neries krante liko neužimta maskvėnų ir kazokų, ir po to Lietuva kaip valstybė gyvavo daugiau negu 100 metų iki ATR padalijimų 1772, 1793 ir 1795 metais.

1655 08 08 mūšyje prie Žaliojo tilto Vilniuje žuvę Lietuvos laisvės gynėjai, kurių galėję būti apie porą tūkstančių, buvo palaidoti dešiniajame Nerties krante šalia tilto, ant jų pilkapio vėliau pastatyta koplytėlė, o po 47 metų šalia jo, imta statyti šv. Rapolo bažnyčia.Tų laikų paveiksluose galime matyti besimeldžiančius ant pilkapio – žmonės žinojo, kas jame guli.

Pilkapis nukastas sovietmečiu, 1950 metais, o po dviejų metų ant atstatyto po II Pasaulinio karo metu sugriauto Žaliojo tilto pastatytos daug ginčų pastaraisiais metais kėlusios ten dar neseniai buvusios skulptūros. Tokiu būdu tada, 1950-1952 metais, vienas mūsų istorijos puslapis buvo „išplėštas“, ir įklijuotas naujai surašytas. Nukasant pilkapį, liudininkų teigimu, byrėjo žmonių kaukolės ir kaulai bei sudaužytų patrankų vamzdžiai.

Kai einame nuo Kalvarijų gatvės ties Žaliuoju tiltu pro šv. Rapolo bažnyčią link Vilniaus universiteto planetariumo ir universalinės parduotuvės, labai gali būti,kad tebemindome Lietuvos laisvės gynėjų, atidavusių savo gyvybes 1655 08 08 mūšyje, palaikus. Šioje vietoje nėra jokio ženklo nei apie čia vykusį mūšį, turintį didelę reikšmę mūsų šalies istorijai, nei apie tame mūšyje žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų pilkapį.

Būtina abi šias Lietuvą žeminančias ir su žmoniškumu nederančias aplinkybes ištaisyti, tinkamai pagerbiant Lietuvos laisvės gynėjus ir jų atminimą, atkuriant, kiek įmanoma, 1950 metais suniokotą pilkapį. Bet kas gali matyti, kad vietos tam Kalvarijų gatvės pradžioje šalia Žaliojo tilto Vilniuje yra.

Džiugu, kad šįsyk ir jaunimo pasirodė, jo matyti ir šios nuotraukos, kurios centre matome akademiką profesorių Antaną Tylą, dešinėje Ryšard Maciejkianiec, darytos po minėjimo, fone.

Ryšard Maciejkianiec dabar redaguoja tinklaraštį pogon.lt.

Šį mano rašinį pogon.lt įdėjo.

Tuo tarpu užpernai nei lrytas.lt, nei delfi.lt, nei nebe Lietuvos, bet LRT TV nepanoro įdėti skelbimo apie 360-ųjų mūšio ant Žaliojo tilto Vilniuje metinių minėjimą.

Kodėl?

Užtat šiemet atėjo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos Garbės pirmininkas

Jonas Burokas.

“Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga", joje ir Jono Buroko brolis Edvardas Burokas,

1955-taisiais metais Vorkutos lageriuose sukėlė sukilimą, po to tą patį darė ir kituose lageriuose.

Paskaitykit.

1655 08 08 mūšio ant Žaliojo tilto Vilniuje minėjimas 2017 08 08:

Pažiūrėjau. Ne Sukilėlių Kalnelis (taip pavadintas Youtube vaizdo įrašas), Kazimierai , o Lietuvos Laisvės Gynėjų pilkapis, gali būti -

.

Piromontas.

Matyt, darbais pernelyg užkrauti Kazimieras ir Vaida (čia pernykštis minėjimas).

Paskambinau. Taip ir atsitiko. Youtube įrašas bus prieinamas kai tik Vaida pataisys pavadinimą.

Pataisė:

Įdedu ir užpernykščio, pirmojo ir jubiliejinio minėjimo, surengto minint mūšio 360-metį, Youtube nuorodą:

Šiame "stop kadre" mane įdėjo, o ne šiandien negalėjusį ateiti 1655 08 08 mūšį prie Žaliojo tilto iš istorijos užmaršties ištraukusį 

istorijos mokslų daktarą Romą Batūrą, nors jis po to minėjimo "guzus susirinko"*, tuo tarpu aš tada viso labo suskaičiavau 360-ties metų datų skirtumą ir pasiūliau surengti minėjimą bei pagaminau tuos du plakatus, kuriuos sumaketavo darbštuolė Vaida.

Ir tada, 2015-tais, maniau, ir dabar tebemanau, kad mūsų (?) valdžia, "žiūrinti į pinigų šaltinį" ir negalvojanti plačiau (:((), pati nieko čia nenuveiks, nenuveiks tol, kol mes jos nepriversim tinkamai pagerbti 1655 08 08 žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę prie Žaliojo tilto Vilniuje.

Arba patiems piliečiams teks tai padaryti.

Todėl savo iniciatyva rengiau mūšio minėjimus 2016 08 08 ir 2017 08 08.

Nubuskim.

Tada, 1655 08 08, Lietuvos padėtis atrodė dar beviltiškesnė, negu yra dabar.

Bet Lietuva nepasidavė.

* Tiesiai sakau - 1655 08 08 mūšio prie Žaliojo tilto Vilniuje istorinė atmintis svarbi Lietuvai, bet nemaloni Rusijai ir Lenkijai, taip pat ir Bažnyčiai - Jonušas Radvila buvo

 reformatas*.

* Kunegsgarbo ir Vilniaus universitetai.