Acropolis Adieu

Prieš 12 metų rašyta:

Gal karštiesiems graikams baltojo marmuro monumentas Akropolio kalvoje

ir yra nacionalinis simbolis, tačiau lietuviai turi

Gedimino pilį.

„VP Market” stiklinė dėžė savo šešėlyje grasinanti paslėgti sostinę turėtų kelti susirūpinimą ne tik vilniečiams, bet visiems Lietuvos patriotams. Šiomis dienomis daugelyje straipsnių bei komentarų žiniasklaidoje svarstomos įvairios teisinės „Akropolio” priestato statybos projekto spragos bei vingrybės... Nuogąstaujama, kad kampuota dangoraižio dėžutė, pastatyta Gedimino bokšto lygyje, taps nauju ir nevykusiu miesto simboliu. Kažin ar didysis Lietuvos kunigaikštis neapsivers kapuose po tokio košmariško jo legenda tapusio sapno „įgyvendinimo”? Akį rėžia pateikiami faktai, kad pirma yra statoma, paskui – įteisinama, pirma iškertami medžiai, paskui perkeliamos geomorfologinio draustinio ribos, pirma „susitariama” su valdininkais, vėliau gandai pasiekia visuomenę... Sudaromas vaizdas, kad šis klausimas diskutuojamas ir sprendžiamas, tačiau ar galima jį išspręsti tradiciniais, teisiniais būdais, jei biurokratiniuose labirintuose viską lemia pinigai?

O tai ne!

Miesto svečiai ar mokyklinukų ekskursijos, atvykusios į Vilnių iš atokesnių rajonų – vedamos ne į muziejus ar pilis, bet į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis”. Nieko nuostabaus... ten šilta, šviesu, akys raibsta nuo prekių gausos: prekių... prekių... ir dar kartą prekių... Lyg skruzdėlės kas dieną tempiame maišais kiniškus blizgučius ir maistą. Jei bent trumpam nustotume pirkti ir pardavinėti tiek daiktus, tiek tiesas, gal „Maximos” maišelyje parsineštume namo truputį supratimo? Kodėl didvyriai, žuvę už Tėvynės laisvę, iš anapus turi stebėti, kaip šiandien valdžia ir teisėsauga pro pirštus žiūri į korupcijos skandalais apipintus politikos šulus, ar į KGB rezervininkus, sprendžiančius valstybės klausimus? Kodėl parlamentinė partija šiandien nemato nieko bloga rinkdamasi lyderį, pagal tąsymųsi teismuose rezultatus ar skandalų reitingus? Kodėl su džiaugsmu vis ieškome žiniasklaidos kaleidoskope pikantiškų faktų apie valdžią, viešai skalbiame jų nešvarius baltinius, o paskui su džiaugsmu vėl už juos balsuojame? Kartais išsirenkame keletą naujų veidų: lyg naujų veikėjų muilo operai. Pasipylus STT įrašytų pokalbių išklotinėms – nė kiek nenustembame, džiugiai susižvalgome, lyg prisidėję prie teisingumo misijos. Kodėl tad stebimės, kai su tautos nuomone nebesiskaitoma?

Mūsų demokratijos daigą apspitę materializmo pelkės parazitai per kelis dešimtmečius jau baigia nugraužti šimtametes lietuvių Tautos šaknis.

Ar tokiame kontekste Gedimino pilis išliks valstybės simboliu?

Štai ir atkeliavon į 2018-tuosius...

Aukselis

Ai ai, kokį pasakojimą papasakosiu...

Šauniaisias 1990-taisiais pas mus iš Užsienio atvykę TV-šnikai filmavo ir rodė fokiečiams, kaip orumą pamynę Lietuviai dalinasi Dykai Ant Žemės Numestus Dėvėtus Drabužius.

Pratino.

2018: Welcome!

Kū?

Ku kū!

WerganiZaTorius Aukselis

gi tais laikais dalino mūsų tautiečiams Grynus Pinigus (IŠ KUR GI JŲ GAVO?) Už Nusižeminimą, ir tuos PAŽEMINIMO AKTUS irgi rodė per TV.

Štai dar du

tokie

patys...

Cha cha...

Štai prūsai dar 1075-ais auksą ir sidabrą laikę už nieką.

Gold->Geld->Gold->Gelda!

Štai 

kaip!

P.S. Va tai tau...-

Nedera nusimint - neturint RIMTO palaikymo iš „palūkanų meistrų", bankrotas - 

tik laiko klausimas:)

Kainas Ir Abelnas

kai̇̃nas, -à adj. (4) 1. bendras: Lietuviai iš senovės amžių turi šventę, kainą ir gudams, vadinamą Rasa Bs. Kai̇̃nos ganyklos rš.

TAI KAINAS AR ABELNAS?

×abel̃nas, -à (brus. aбeльный) adj. (4) [K], J visuotinis, visas, bendras: Būsite man abelnu daiktu BB2Moz19,5. Noteis daugiaus žemės abelnas vandenio tvanas Ch1Moz9(turinys). 

2. L564 tarpusavis, abipusiškas: Gomė taip sumaningai pastatė kainan santykin su tuo atributu rš. 
kainai̇̃ adv.: Susmušė kainai Petras su Jonu Vrn.

Ko gi?

Kainos nesulygo?

káinauti, -auja, -avo intr. dejuoti. pakáinauti intr. padejuoti, paaimanuoti: Nesisaugodamas įsipjausi, tada pakáinausi Slk. Du mėnesius pakáinavau su pirštu (nusikirtęs pirštą) Dkšt. káinioti, -ioja, -iojo tr. 1. kaišyti, pinti, tverti (šiaip taip, tam kartui, prastai): Jie tvorą káinioja Ėr. Jau baigiu kainioti, kelias sienas teturiu Bsg. 2. BŽ208 sienotarpius kamšyti samanomis, pakulomis ar kuo kitu. 3. refl. painiotis, pintis: Nesikáiniok po kojų Brž. 4. refl. draugauti, bičiuliauti: Jei tu káiniosies su vagimi, tai susigudinsi J. 5. refl. sirgti, negaluoti: Ta dešiniąja koja ans káiniojas ir káiniojas Grg. Tas arklys káiniojas Grg. apkáinioti tr. šiaip taip aptverti, spragas užtaisyti: Šiaip taip apkáiniojau tvorą – gyvuliai nebelįs Ėr. atkáinioti tr. atpainioti, atraizgyti: Atkáiniok siūlus Brž. įkáinioti tr. įpainioti, įvelti: Šešuras noria tave įkáinioti, t. y. įpainioti į liežuvius, į provojimus (= į provojimos) J. Siūlai į varsą įkainioti P.  | refl.: Ko tu čia įsikáiniojai? Ms. iškáinioti tr. 1. išpinti, išpainioti: Iškáiniojo lovos romus (su virvėm) J.Jabl. Baigsiu iškainioti (išausti) audeklą Pl. Vargiai iškáiniojau (retai išaudžiau) tą audeklapalaikį Slm. 2. išraizgyti: Iškainiok virvę Pšl. Kam tuos siūlus iš kamuolio iškáiniojai (išdraikei)? Slm. sukáinioti tr. suvelti, suraizgyti: Jau tu kamuolio siūlus sukáiniojai Brž.  | Sukáiniojai man visus reikalus per savo nesupratimą Ppl.  | refl.: Siūlai susikáiniojo (= susipainiojo) J. užkáinioti tr. 1. užkaišyti, užpinti, užtverti: Užkáiniok tą spragą tvoroj su kokiais statiniais Slm. Užkáiniojau visas tvorų spragas Ėr. Užkáiniok spragą žabais Brž. 2. užkimšti, užkamšyti: Skylę užkáiniojo Lp. 3. refl. užsimegzti: Gija užsikainiojo J. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė Paieška Ieškomas žodis  Ieškoti fragmento

Paskiausiai ieškota: kaina.

Rezultatai

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

Sufiksas *-no- / -nah₂. *kᵂoi̯náh₂ ‘atlyginimas’ lytyse ποινή, lie. kainà (dial. 4 paradigma, b.k. káina (1) per metatoniją [Ilič-Svityč, V. M. 1963. Imennaja akcentuacija v baltijskom i slavjanskom. Moskva, 26], prasl. *cěná (mobilaus kirčio, kl. C). Pamatinė struktūra kᵂO̯ei̯-men-é’-h₂ iš šaknies kᵂei̯-, kuri atsispindi gr. τίσις (Pokorny IEW 637). Aniṭ forma nėra visiškai tiksliai nustatyta, plg. gr. τῑμή ir galbūt τῑ́νω, kuri galėtų turėti kaip prielaidą *kᵂei̯h-).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 206

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

Daugelyje indoeuropiečių kalbų sąvokoms ‘kaina’ ir ‘vertė’ vartojamas vienas bendras žodis, kitose kalbose šios reikšmės žodžiai siejami su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘grąžinti’, ‘atlyginti’ ir pan. Lie. kaina, s. sl. cěna ir t. t., bendras sl. (la. cena < r. цена) giminiški av. kaēnā- ‘bausmė, kerštas’, gr. ποινή ‘bausmė, bauda, atpildas’, visi < ide. *kᵂoinā-, iš šaknies, matomos gr. τίω ‘(į)vertinu, gerbiu’, τῑμή ‘atpildas, garbė’, taip pat ‘kaina’, τίνω ‘mokėti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 825–826

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Lie. káina sykiu su av. kaēna f. ‘kerštas, bausmė’, gr. ποινή ‘išpirka pinigais už nužudymą; apdovanojimas; kerštas’ (lo. poena ‘bausmė, kerštas’) – atliepiniai šalia sl. *cěna ‘išpirka, užmokestis’ : slov. cẹ́na ‘kaina, vertė’, le. cena ‘kaina’, r. ценá ‘kaina’ ‘t. p.’) – visi < ide. *kᵘ̯oinā- (kuris nuo veiksmažodžio ‘atpirkti, atsimokėti, atsilyginti’; pvz., gr. τίνω ‘užmokėti; būti nubaustam; atkeršyti’ < ide. *kᵘ̯ei- ‘atsilyginti’; pirminė reikšmė ‘kerštas, bausmė’.

Šaltinis:

SłPr II, 76

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

erkīnina (esse […] pikullis warrin) 78₈ ‘erledigen (von des Teuffels Gewalt)’; ‘erledigen’, kas yra infinityvas, rodos, čia neteisingai išverstas kaip praes. pl. III asmuo. Jeigu (i̯) čia yra ī atspindys, tada šis žodis giminiškas veikiau su la. cìnīties, o ne su lie. kaina, s. sl. цѣна ‘t. p.’ ir kt. (taip pat Walde Pokorny I, 509); dar kitaip Brückner KZ, LI, 227.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 210–211

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Gr. ποινή f. […]. Forma ir reikšme žodis yra identiškas av. kaenā f. ‘kerštas; pataisymas’ iš šaknies *kᵂei-. Friskas taip pat prideda lie. káina f., s. sl. cěná f. ‘kaina’, ide. *kᵂoi-nā. Atitinkamas veiksmažodis yra τίνω ‘priversti mokėti, išpirkti’. Semantinis ποινή laukas tikrai skiriasi nuo τίνω lauko, nors abi žodžių šeimos kartais ir susimaišiusios, plg. Heubeck, Gymnasium 1949, LVI, 232; Luther, Weltansicht und Geistesleben, 64 t.; Benveniste, Institutions, II, 54.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 925

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Pr. erkīnina ‘išvaduoti’ tikslingiausia sieti su lie. káinà, sl. *cěna pagal Fiką (Walde Pokorny, I, 509; Pokorny IEW, I, 637). Prūsų žodis tikriausiai reiškė išlaisvinimą, išvadavimą kaip išpirkimą, t. y. tam tikros kainos, mokesčio nustatymą už tai. Iš ide. *kᵘ̯ei- (lie. káinà, sl. *cěna; r. кáятьця, (по)кая́ние) arčiausios paralelės būtų gr. ἐκ-τίνω ‘sumokėti baudą’ šalia τίω ‘vertinti’, av. kāy- ‘atlyginti’, ‘išpirkti’ ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 75–78

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Černycho rusų kalbos etimologijos žodyne (ИЭССРЯ 1: 390) ties žodžiu каяться išskiriama šaknis sl. *kajati (sę), kilusi iš ide. *kʷe(i)- : *kʷo(i)-, plg. dar sl. *cěna, lie. káina, gr. ποινή, Av. kāy-, kaēnā, s. i. cáyatē.

Šaltinis:

Лоикова-Насенко 2009, 216

Antraštė:

kainà

Straipsnelis:

[Aptariami senosios graikų kalbos η kamieno oksitonai su priesaga -νη-.] Gr. ποινή < *kʷoi-neH₂. Tokį patį kirčiavimą liudija ir lie. kainà (a. p. 4) bei s.-kr. (dial.) cīnȁ(a. p. c) (žr. Illič-Svityč).

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 144

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Va tai tau!

av. kaenā f. ‘kerštas, bausmė’...

... 

Prūsų žodis tikriausiai reiškė išlaisvinimą, išvadavimą kaip išpirkimą, t. y. tam tikros kainos, mokesčio nustatymą už tai. Iš ide. *kᵘ̯ei- (lie. káinà, sl. *cěna; r. кáятьця, (по)кая́ние) arčiausios paralelės būtų gr. ἐκ-τίνω ‘sumokėti baudą’ šalia τίω ‘vertinti’, av. kāy- ‘atlyginti’, ‘išpirkti’ ir pan.

Abelnastis pas mus, o ne Kainava ar Kainuva...

Eik tu, Abeli!

O kokie išminčiai šitai surašė?

Nedoras Abelis žemę arė, o doras Kainas - avis

skerdė:)

O kas dabar avis gano - abeliai ar kainai?

Ei - kodėl coin'us 

pamiršot?

Popiežius monetoj...

:(

:)

From Old French coigne (“wedge, cornerstone, die for stamping”), from Latin cuneus (“wedge”). See also quoin (“cornerstone”)


Cha?

O Brigada

obrigado

ačiū (lt)

Portugalai.

Prieš kelis metus pirmąkart išgirdau, kad Vilnius kituose miestuose vadinamas Portugalija. WTF, galvoju! Ale nepanašu, kad labai teigiamai tai skambėtų. Bet kodėl būtent Portugalija? Ir kas taip sugalvojo? Per laiką pastebėjau, kad tai labai nusistovėjęs pavadinimas! Taigi pabandžiau atskleisti paslapties šydą!

Panašu, kad labiausiai šis įvardinimas sklinda iš Kauno. Na, nuo senų laikų Vilnius ir Kaunas vienas kitą traukia per dantį. Išsilavinę žmonės to nebedaro, arba nebent tik juokais. Tačiau neabejoju, kad yra likę žemesnio socialinio sluoksnio asmenų, kurie iki šiol mielai atspardytų vilnietį. O štaigi mano rasti panašumai tarp Portugalijos ir Vilniaus:

Negrynakraujiškumas. Kauniečiai nuo senų laikų Vilnių laiko lenkų ir rusų kraštu bei didžiuojasi esantys grynu lietuvišku miestu. O Kolumbas (portugalas) buvo didis keliautojas, tad visai šaliai prikabinta keliautojų tautos etiketė. Keliautojas, kažkur nuvykęs, tampa tos šalies svetimšaliu – tokiu pačiu, kaip ir rusai/lenkai Vilniuje. Taigi Vilniuje gyvenantys yra keliautojai – kaip ir portugalai.

Betvarkė. Turbūt Vilnius laikomas dideliu, netvarkingu, nešvariu ir chaotišku miestu. Taip, Portugalija turi tokį pat įvaizdį.

Lokacija. Vilnius yra kažkur toli (o da, už 100 km), šalies pakrašty. Taip, kaip ir Portugalija Europos žemėlapy – toli bei kampe!

Sovietmečiu vientelis buvęs ryšys su užsieniu buvo sportas, o dar konkrečiau – futbolas. Kiek teko susidurti “portugalas” atsirado apie 80-tųjų vidurį. Kaip tik 1984 m. vykusio Europos futbolo čempionato metu portugalai žaidė labai banguotai, bet nukeliavo iki pusfinalio ir taip atkreipė į save visų dėmėsį. Tuo pačiu metu pradėjo stiprėti ir Vilniaus “Žalgirio” futbolo komanda. Todėl labai tikėtina, kad būtent iš kauniečių ir kilo toks pavadinimas, nes suprask jūs žaidžiate tą futbolą, kaip kokie portugalai, o mes (Kauno “Žalgiris”) krepšinį [kaip amerikiečiai]. (Reikia nepamiršti, kad būtent kauniečių lūpose, tuo metu žodis Amerika buvo tariamas labai labai pagarbiai.) Čia tuo pačiu gali būti ir kita sąsaja su futbolu, nes futbolą tuo metu kiemuose labiau žaidė butent rusakalbiai. (Čia galima lyginti su cituota knyga apie kalėjimo žargoną “Vilniaus rusai yra vadinami portugalais, nes ne visi iš jų kalba lietuviškai”).

Dar vienas kilmės niuansas – pavadinimas atėjo iš zonos. Bent jau nemažai info šaltinių teigia, kad šis terminas ypač vartojamas būtent įkalinimo įstaigose. Na, ir nieko keisto, kad iš ten atėję asmenys nusikalstamose grupuotėse tampa stiprūs lyderiai, kurių žodynas atkartojamas. Galų gale, net ir Henriko Daktaro knygoje naudojamas šis įvardinimas. Neabejoju, kad yra tokių, kuriems ši knyga tapo biblija.

Bandau daryti išvadą, kad šis įprotis paplitęs tik tarp tikrai primityvaus mąstymo asmenybių. Jei tarp skaitytojų yra prieštaraujančių šiai idėjai, skelkit savo argumentus – būtų įdomu padiskutuoti!

Pagal reikšmes, panašu, kad pavadinimas turėtų skambėti žeminančiai. Tačiau bent jau man Portugalija yra puikus kraštas, kuriame buvau ir labai mielai darkart sugrįšiu. Beje, ten labai gražūs žmonės! Tad susiklostė įdomi padėtis, kad jei koks ant Vilniaus pykstantis jaunuolis mane pavadintų portugalu, norėtų įžeisti. O aš tik likčiau pamalonintas!

Gal kas nors esate daugiau aiškinimo versijų girdėję? Panašu, kad vieno atsakymo neatkasime – čia jau šiuolaikinė tautosaka! Todėl visos versijos labai įdomios!

Burtai: Brigada:)

Stengiamės,

kiek begalim!

• obrigada (used by a female)

Raibuliai

What is Ripple?

S'il vous plaît!

СуперЗадача

Путин поручил взять под контроль майнинг криптовалют

11.10.2017
Государство должно взять под контроль эмиссию и обращение криптовалют, заявил глава Минфина РФ Антон Силуанов.

Как рассказал министр, на совещании в Сочи президент привлек внимание к проблемам, связанным с криптовалютами. Среди них глава государства выделил сложности соблюдения антиотмывочного законодательства и случаи, связанные со сложностями идентификации.

Антон Силуанов, министр финансов: «Договорились о следующем — о том, что необходимо государству осуществлять регулирование процесса эмиссии криптовалют, майнинга, процесса обращения. Государство должно взять это все под контроль».

Также участники совещания договорились о том, что «государство должно эту ситуацию возглавить и отрегулировать на законодательном уровне», передает ТАСС.

Напомним, накануне, 10 октября, Владимир Путин провел совещание по проблемам криптовалют.

Глава государства подчеркнул, что в России необходимо наладить обращение криптовалюты и при этом не создать лишних барьеров. В совещании принимали участие Силуанов, помощник президента РФ Андрей Белоусов, председатель Центробанка Эльвира Набиуллина, ее заместитель Ольга Скоробогатова, а также генеральный директор компании Qiwi Сергей Солонин.

Nonfactual FUD: China Cannot Control Bitcoin Network by Seizing Miners

Напомним...

Abelnastis

Kriu:

Kas yra Abelis?

Abelis reikšmė

Kvailys, silpnaprotis.

-Abeli, ko čia spoksai?

Abelis

+ -

1.Biblinis herojus.Ievos ir Adomo sūnus
2. Lietuviškai tariant kvailys,durnius,dūhas

ievos ir Adomo sūnus Abelis

-Ei tu abeli,nori g aut i snuki urode tu n*

Abelis

+ -

Abelis tai geresnysis Ievos ir Adomo sūnus kuris uvo nužudytas kito jų sūnaus Kaini ;]
Šventasis abelis ;]]
Tačiau taip dažnai vadine nevykelius lopus ir daunus ;DD

Ble tas tai tikrai Abelis šventasis ;DDD

Abelis

+ -

Jis yra Ievos ir Adomo sūnus

Abelis ganė avis.

Abelis

+ -

Jeigu žodis abelis su kieta E,reiškia tai yra tarp šiuolaikinio jaunimo vartojamas kaip duchas,lopas ir t.t
Jei abelis su kieta A,reiškia tai yra botas,lama,noob.
Šis žodis (abelis su a kietąja) kilęs iš žodžio Newb.Kaip taip galėjo atsitikti?
Štai šio žodžio evoliucija:
Newb - newbie - noob - nab. O toliau lietuviai norėdami suminkštinti žodį Nab,naudojo Nabelis. Bet nuėmus N raidė,gaunasi Abelis.
Tarp kitko,šis žodis naudojamas dažniausiai tik internetiniuose žaidimuose,arba šiaip internete.

Per žaidimą:
-Žiūrėk štai mano bankas,net 3 pinigai!!11@@!!1!!!!
-Abelis kr* n*,ciaupkis

×abel̃nastis sf. (1) visuomenė: Pagyrė aną visa abelnastis I.

×abel̃nas, -à (brus. aбeльный) adj. (4) [K], J visuotinis, visas, bendras: Būsite man abelnu daiktu BB2Moz19,5. Noteis daugiaus žemės abelnas vandenio tvanas Ch1Moz9(turinys). 
abelnai̇̃ Abelnai̇̃ dovanojo J. Abelnai žila galva BsV49. Abelnai juodas MŽ. O kiek norėtum abelnai̇̃ už viską? Gs. 
ǁ bendrai, kartu: Dirbkit abelnai̇̃, daug greičiau išeis Ds.


:)

абельный

АБЕЛЬНЫЙ ая, ое. - able, > нем. abel, ibel. Суффикс фр. прилагательных, выражающий идею "который может быть" , выражающий обладание качеством, выраженным в основе слова. Но теперь - я право, сам незнаю, как ты можешь его <Чернецкого> спасти и спасабель-ли он? 1869. Огарев - Герцену. // ЛН 39-40 512. Сейчас завелось хорошее слово: читабельный. 1926. Л. Гинзбург Зап. 20-30 гг. // НМ 1992 6 150. Стандартный план идеально диссертабельной диссертации. Звезда 1997 7 225. Далекий от этой похабельной жизни. Г. Абрамов Рассказы. // ДН 1998 7 107. "Покупабельные книги".

Восток 1997 4 150. Читабельная книга, т.е. пользующаяся спросом у читателей. | На днях прочел "Улисса" Джойса. Какая гениальная похабель. Местами однако несколько искусственная. Письма В. В. Набокова к Г. П. Струве. // Звезда 2003 11 147. ♦ Кель наглес импостижабль <какая непостижимая наглость>. 1994. Белянин. Ср. нем. АБЕЛЬ, АБЛЬ abel, ibel Суффикс заимствованных прилагательных, частотный <лат.-фр.> I. Значениепассивности, возможности совершить действие при связанных производящих основах.. discutabel спорный, дискутабельный. II. Значение активных свойств предметов и явлений 1. При основах заимствованныхабстрактных существительных.. rentabel рентабельный, доходный, прибыльный, variabel переменный, непостоянный; изменяющийся. III. Значение наличия признака при характеристике свойств людей и предметов1. При основах заимствованных абстрактных существительных .. komfortabel комфортабельный, удобный, räsonabel резонабельный, благоразумный, резонный. 2. При связанных производящих основах adorabelдостойный поклонения, lamentabel жалкий, плачевный. Зуев.