Lietuviški ilgieji

Lietuvoje monetas dažniausiai sulydydavo į sidabro lydinius, iš kurių atsirado pirmieji lietuvių pinigai - lietuviški ilgieji arba lietuviškos kapos. Įkartos lydinyje buvo skirtos sidabro kokybei nustatyti. Pusapvalės lazdelės formos sidabro lydinių svorio pagrindu buvo paimta skandinaviška markė. Pusė markės (104 g.) sudarė vidutinį lietuviškų ilgųjų (kapų) svorį. Šie lydiniai, randami kartu su Didžiojo Naugardo rubliais bei Kijevo grivnomis, leidžia juos datuoti XII-XIV a.

Monetas sulydydavo? Tokią grožę? Kam? Kodėl? Laukiniai? Ar tiesiog savo protėvių tradicijos tęsėjai? Tradicijos, kuriai buvo svetima seka: Aukso gabalėlis -> auksinis Auksinas -> mažesnis auksinis Auksinas su Valdovo portretu -> paauksuotas Auksinas -> nebepaauksuotas Auksinas -> nebemetalinis, popierinis Auksinas -> e-Auksinas, visi tariamai tos pačios vertės. Patys matot, kad Lietuviški ilgieji buvo verti savo turinio, to sidabro vertės. Būtų įdomu suprasti, kodėl jie dar buvo vadinami Lietuviškomis kapomis. Lietuviški ilgieji datuojami XII-XIV a. O kaip buvo anksčiau? Štai prūsai dar 1075-ais auksą ir sidabrą laikę už nieką. O kas nutiko tiems, kurie priėmė paminėtąją seką? pound (n.1) "measure of weight," O.E. pund, from W.Gmc. stem *punda- "pound" as a measure of weight (cf. Goth. pund, O.H.G. pfunt,Ger. Pfund, M.Du. pont, O.Fris., O.N. pund), earlyborrowingfrom L. pondo "pound," originally in libra pondo"a pound byweight," from pondo (adv.) "by weight," ablativeof *pondus"weight" (see span (v.)). Meaning "unit of money"was in O.E., originally "pound of silver." At first "12 ounces;" meaning "16 ounces" was established before 1377. Pound cake (1747)so called because it has a pound, more or less, of eachingredient.Pound of flesh is from "Merchant of Venice" IV.i.The abbreviations lb., £ are from libra, and reflect themedieval custom of keeping accounts in Latin. Kaip, kitus beapgaudinėdami, save apgaudinėjo (Lith. spendziu), jie patys pasakoja: At first "12 ounces;" meaning "16 ounces" was established before 1377. ounce (1) "unit of weight," c.1330, from O.Fr. unce (12c.), from L. uncia "one-twelfth part" (of a pound, foot, etc.), from L. unus "one" (see one). The L. word had been adopted inO.E. as ynce (see inch). It was one-twelfth of a poundin the Troy system of weights, but one-sixteenth inavoirdupois. Abbreviation oz. is from It. onza. Also usedin M.E. as a measure of time (7.5 seconds) and length (about 3 inches) Akivaizdu, kad mūsų pūdas - tos pačios kilmės kaip britų pound. Matot, kas beliko iš pūdo Britanijoj? Sumažėjo keturiasdešimt kartų! O jei prisiminsim kad britų pound sterling pradžioj buvo vertas tuometinio britų "pūdo" - pound svorio (lygaus 5400 grūdų (troy grains), arba, "tas pats", 7200 tower grains svoriui) sterlingų kokybės sidabro lydinio, o nuo to laiko nuvertėjo gal šimtąsyk, tai turėsim šmaikščią lietuviškos patarlės iliustraciją: Dėl vieno grūdo neprarask pūdo. Lietuvoje monetas dažniausiai sulydydavo į sidabro lydinius? Pagarba protėviams!

Kita Karūna

Pastalininkis (lenk. podstoli) – vienas iš viduriniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ar žemietijų valdžios pareigūnų.

Stalininko pavaduotojo ir padėjėjo pareigybė atsirado Lenkijoje dar iki XIII a. Pareigų vyresnumą nustatė Žygimantas Augustas, o patvirtino 1611 m. Seimo priimta konstitucija (seimo įsakas):

• Karūnos didysis pastalininkis
• Lietuvos didysis pastalininkis
• Karūnos pastalininkis
• Lietuvos pastalininkis
• Karūnos dvaro pastalininkis
• Lietuvos dvaro pastalininkis
• Žemietijos pastalininkis

Šitą pastraipą įdėjau tiems, kurie nežino, jog anais Riečės Pospolitos laikais toji įvairiai vadinama šalis, beje, didžiausia Europoje, susidėjo iš dviejų dalių: Karūnos ir Lietuvos. Karūna buvo vadinama tai, kas po to imta vadinti Lenkija. Tiesą sakant, palaipsniui ir visos Abiejų Tautų Respublikos vardą imta tapatinti su Lenkija.

Gali būti, kad viena tos vardo metamorfozės priežasčių ta, kad Riečės Pospolitos dalis, siejama su Karūna, po trečiojo padalinimo 1795 metais atgavo neprigulmybę didesnėje teritorijoje negu Lietuva. Toji šalis 1918 metais pasivadino Rzeczpospolita Polska.

Nors aš bevelyčiau manyti, kad priežastis slypi giliau.

Bet dabar ne apie tai.

Reikėtų priekaištauti vadovėlio Historia. Opowiem ci ciekawą historię. Warszawa, 2005 autoriui A. Wołosik dėl to, kad 74 puslapyje rašoma apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio mirtį, bet valstybė nuo Baltijos iki Juodosios jūros pristatoma, kaip Państwo polskie (Lenkija tuo metu lyg ir nepriėjo tos jūros). Paskui lyg ir paaiškinama, kad Karūna sudarė tik ¼ valstybės teritorijos, bet lieka neaišku, kas sudarė likusius ¾.

Derėtų pasipiktinti kad mokykliniam istorijos atlase nerasite Lenkijos pavadintos LK ar Karūna, kai Lietuva vadinama tik trumpiniu LDK, o ir Abiejų Tautų Respublika lietuvių angliškuose leidiniuose kažkodėl įvardinama lenkiškai - Rzeczpospolita.

Bet čia noriu padaryti ką kita.

Noriu istorikų paklausti: ar kartais nėra panašumų tarp Karūnos ir The Crown?

Ar kas nors rimtai tyrinėjo šitos

Riečės Pospolitos - Dviejų Tautų Respublikos - Rzeczpospolitos - Commonwealth of the Two Nations - Polish-Lithuanian Commonwealth

finansinę sistemą?

Primenu, savo metu tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra ir daugiau panašumų su vėliau suklestėjusia Didžiąja Britanija, paremiančių įtarimus, kad žodis Karūna galėjo turėti Abiejų Tautų Respublikoje antrąją, plačiajai visuomenei nežinomą prasmę, kokią turi The Crown Londone.

Karūna

1189 metais Brėmeno ir Liubeko (Vokietija) pirklių Akone (Izraelyje) įkurta Vokiečių ligoninės brolija. 1198 m. perorganizuota į Kryžiuočių ordiną. Vadovaujama pirmojo magistro Hermano fon Zalcos (1170 g. – 1239 m.) su popiežiaus Honorijaus III palaiminimu ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II (1194 g. – 1250 m.) Riminio 1226 m. Aukso bulės sankcija pradeda savo nusikalstamą veiklą prieš prūsų, lenkų, lietuvių, jotvingių ir kt. tautas. 1228 m. atvykę į Konrado I Mazoviečio jiems paskirtą prūsų Kulmo žemę pirmieji riteriai Konradas fon Landsbergas ir Otonas fon Zaleidenas. Popiežius Grigalius IX (popiežius 1227 – 1241 metais) aktyviai rėmęs Kryžiuočių ordino veiklą Prūsijoje.

Kai Vengrijos karalius Andrašas II 1225 m. Vokiečių ordiną išvijo iš Transilvanijos, kur jis buvo įsikūręs 1211 m., Vokiečių ordino atstovai pradėjo derybas su Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikščiu Konradu I Mazoviečiu ir Prūsos vyskupu Kristijonu. Remdamasis Konrado I Mazoviečio pažadais Vokiečių ordinas 1226 m. iš Šv. Romos imperatoriaus Frydricho II gavo vadinamąją Aukso bulę, suteikiančią teisę jam valdyti Kulmo žemę ir užkariauti Prūsą. Popiežius Honorijus III savo bulėmis (1216-1227 m. iš jo buvo išrūpinta apie 150 bulių) ir popiežius Grigalius IX 1230 m. Aukso bule patvirtino kryžiuočiams Konrado I Mazoviečio dovanojamą Kulmo žemę ir teisę pulti bei užkariauti visus prūsus. Šie aktai teisiškai pagrindė Vokiečių ordino valdas kaip valstybę, neturinčią pareigų Šv. Romos imperijai, nors didysis magistras buvo tituluojamas tos imperijos kunigaikščiu.

Hermano Salzos pasiųsti kryžiuočiai pradėjo Prūsą užkariauti. Kai Kalavijuočių ordinas 1236 m. pralaimėjo Šiaulių mūšį, popiežiaus Grigaliaus IX verčiamas Hermanas Salza patenkino kalavijuočių prašymą - Vokiečių ordinas perėmė jų valdas, o 1237 m. buvo įkurta autonominė jo šaka - Livonijos ordinas.

Lietuvos valstybės vienytojas vyresnysis kunigaikštis Mindaugas, lotynų apeigomis priėmęs krikštą (1251), popiežiaus Inocento IV (1243-1254) valia prieš 750 metų - 1253 m liepos 6 d. - buvo pateptas šventaisiais aliejais bei karūnuotas pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Brangias meniškas karūnas, sukurtas Rygos auksakalių, bei kitas karališkąsias insignijas Mindaugui ir jo žmonai Mortai atvežė Lietuvos valdovo sąjungininkas ir krikšto tarpininkas - Vokiečių ordino magistras Andrius Štirietis. Popiežiaus specialaus pasiuntinio teisėmis Lietuvos valdovą ir jo žmoną vainikavo Kulmo vyskupas Heidenreichas, kuriam asistavo bent du kiti katalikų vyskupai.

Karūną davė Vatikanas.

Katrie nenusilenkė, tiem nedavė.

Herkus Mantas (kronikose minimas kaip lot. Henricus Montemin lenk. Herkus Monte vok. Henrich Monte) – 1260-1274 m. prūsų sukilimo žymiausias vadas. Kilęs iš Notangos žemės, Mantiminų giminės. Žuvo 1273 m. rugpjūčio pabaigoje, kai kryžiuočiai jį susekė, paėmė nelaisvėn ir nužudė (pakorė).

karūnìs (= karuonìs) scom. (3^b)

1. kas pats pasikoręs: Žmogus, kuris pasikorė, vadinas karūnìs J.

2. LC1886,29 kas pakartas: Ten pilnas miškas karūnių̃, t. y. žmonių prikartų J.

3. korėjas: Karūnìs, kurs kitus karia J.

karū̃nnešis (hibr.) sm. (1) K, J, Šts, karūnnešỹs (3^b) KI416; R132, N kas neša karūną, vėliavą, vėliavininkas, vėliavnešys.

karūnõčius sm. (2) kas karūnuotas (monarchas): Kova su karūnočiais esti pavojinga; su karalių pykčiu eina drauge ir mirtis J.Jabl.