Senieji Vilniaus Stogai

Verčiu Vyriausybę

Man from Lithuania II

Man from Lithuania

Man from Lithuania II:

Lietuvoje neeilinė diena – su (kažkokiu) S. Skverneliu susitikti atvyko Izraelio pirmininkas!

Į Lietuvą pirmą kartą istorijoje oficialaus vizito atvyko Izraelio ministras pirmininkas. Benjamino Netanyahu lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido prieš keletą valandų, o iki susitikimo vakare su Sauliumi Skverneliu (kas jis?), Izraelio premjeras laiką leidžia viešbutyje.

Arabų naujienos:

Netanyahu Baltijos šalyse ieško sąjungininkų ES

Kažin kaip ponui Mileikowsky seksis Durnelių Lietuvoj?

Pinigai Nedega

TASS praneša: trumpas jungimas.

Kvaišų Atostogos Suomijoje

Pavalgėme, bet kur tau – viskas netilpo, teko prašyti, kad pusę picos įdėtų išsinešimui. Dar didesnė nuostaba, buvo kai gavome sąskaitą – 84,70 Eur. Čia 3 suaugę ir 1 nepilnametis vaikas.

Čia po 600 eurų uždirbantys lietuviai rašo, kad pigu:)

Šiandienos Ribentropai/Molotovai

Nebuvau šiandien čia.

Nes šiandienos Ribentropai/Molotovai mus parduoda/dalinasi šitaip.

Ir šitaip.

Šitaip.

Dar šitaip.

Šitaip.

Vilniuje paminėtos Baltijos kelio ir mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo metinės

Durnelių Lietuva

Cžv. Kalėjimas

kaip ir spėjau, pavirto Lietuvos Kalėjimu, o CŽV pavirto CŽA:

Po intensyvių teisinių konsultacijų Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) beveik prieš tris mėnesius priimto sprendimo, kad Lietuvoje daugiau kaip prieš dešimtmetį neva veikė slaptas Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi tarptautiniu terorizmu įtariami asmenys.

Apie tokį po kelias savaites vykusių Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų bei Vyriausybės atstovės EŽTT konsultacijų suderintą Lietuvos sprendimą VŽ trečiadienį buvo informuotos iš kelių nepriklausomų šaltinių.

Kol kas nėra teikiami oficialūs detalizuoti paaiškinimai ir argumentai, kodėl Lietuva atsisakė galimybės skųsti Strasbūro teismo sprendimą dėl CŽA kalėjimo. Bet artimiausiomis dienomis Teisingumo ministerija planuoja išplatinti oficialų pranešimą apie tai. Jame žadama pateikti ir argumentuotus paaiškinimus dėl tokio sprendimo priėmimo.

Šiemet gegužės 31-ąją paskelbto Strasbūro teismo sprendimo apskundimui Lietuva iš viso turėjo tris mėnesius, t. y. galutinai ir oficialiai dėl to turi apsispręsti iki rugpjūčio 31 d.

Tai, kad Lietuva atsisako skųsti EŽTT sprendimą be kita ko reikš, jog ji iš esmės deklaruoja savo nuostatą jį įvykdyti pilna apimtimi. Tiesa, iki galutinio įvykdymo dar laukia ilgas kelias – turės būti atliktas papildomas išsamus tyrimas dėl menamo CŽA kalėjimo veikimo Lietuvoje aplinkybių.

Iki šiol Lietuvos Vyriausybės atstovai oficialiai neigė, kad šalyje galėjo veikti nelegalus CŽA kalėjimas. Lietuvos atstovai EŽTT bandė įtikinti, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

EŽTT po kelerius metus vykusio tyrimo paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽA kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130.000 Eur Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Šis įtariamas prisidėjęs prie 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių Amerikoje ir šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Lietuvos Seimas 2009-aisiais atliko parlamentinį tyrimą dėl to, ar Antaviliuose galėjo veikti slaptas kalėjimas. Šio tyrimo išvados buvo gana abstrakčios – pripažinta, kad patalpos lyg ir tinka tokio pobūdžio kalėjimui, tačiau nerasta įrodymų, ar ten tikrai buvo laikomi kokie nors įtariamieji.

Tuo metu Lietuvos teisėsaugos institucijos net kelis kartus pradėdavo, bet vėliau dėl įrodymų trūkumo nutraukdavo ikiteisminius tyrimus dėl menamo CŽA kalėjimo veikimo šalyje.

Priimdamas savo sprendimą dėl slaptų kalėjimų veikimo Lietuvoje ir Rumunijoje EŽTT vadovavosi liudininkų parodymais ir JAV Senato iš dalies išslaptintais žvalgybos dokumentais, taip pat tarptautinių žmogaus teisių institucijų reikštais įtarimais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi: „EŽTT sprendimas priimtas, jis nėra palankus Lietuvai. Reputacinė žala jau padaryta. Esame įsipareigoję Europos žmogaus teisių konvencijai, todėl privalėsime vykdyti teismo sprendimą.“

Kokia aiškiaregystė (rašyta 2009 metais):

Kodėl parašiau šį rašinį?

Nes man - ne tas pats, kaip gyvensime.

Nes manau, kad kiekvienas turi pats atsakyti už savo veiksmus.

Ir dar.

Jei mūsų Prezidentė mūsų vardu atsiprašys (ką daryti jau žada) už tai, ką kiti pridirbo tuo metu, kai negavo Nobelio taikos premijos, tai sumažins mūsų Lietuvos reitingus.

Paskui tą dėmę sunku bus nuplauti.

Bet kas galės sakyti: o kodėl jūsų Prezidentė atsiprašinėjo, jei ne jūs tada prisidirbot?

O Pasaulio Įžūlieji žinos - ant Lietuvos galima "joti", mat, labai nuolanki.

P.S. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus penktadienį pakartojo neturįs jokios informacijos, kad Lietuvoje būtų veikęs slaptas Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, bet pabrėžė, kad pasitvirtinusius tokiems pranešimams Lietuva turėtų atsiprašyti, o atsakingi asmenys - patraukti atsakomybėn.

4. Prezidentui Valdui Adamkui 18:27 10-23 IP: 80.240.12.72
Jei CŽV be Lietuvos valdžios žinios įrengė Lietuvoje slaptą kalėjimą, tai JAV turi atsiprašyti Lietuvos, o ir Pasaulio visuomenės turi atsiprašyti JAV, o ne Lietuva.

Aldas Mačiulis. Lietuva

Sveiki,

Beveik lygiai prieš 3-jus metus, perskaitęs straipsnį apie leičius, buvau paruošęs komentarą būsimam Gerb. Gedimino Vaišvilos pranešimui Raskilos susirinkime Antakalnyje, kurio tada nespėjau perskaityti. Jame pabandžiau atskleisti savo požiūrį į Lietuvos vardo kilmę, todėl manau, kad vakarykščio susitikimo kontekste, jį bus įdomu perskaityti visiems jame buvusiems dalyviams.

Pagarbiai

Aldas Mačiulis

Laba diena, istorija ir mūsų tautos bei valstybės kilme besidomintys ponios ir ponai. Pasakiau šį kreipinį ir iš karto pagalvojau, o kokių gi dar jų yra. Olandai naudojo van, vokiečiai fon, her, ispanai, prancūzai don, anglai ser. Grįšiu dar prie to, o dabar pasikabinėsiu truputį prie savo žemiečio antakalniečio, o taip pat kolegos tiksliųjų mokslų atstovo, vienodai kaip ir jis kažkur Sapieginės kalvose ar Kalnų parko, Gedimino pilies prieigose pagavusio istorijos mūzos Klejonės virusą, gerbiamo Gedimino Vaišvilos straipsnio apie leičius. 

Ir pradėsiu tai daryti nuo vienos jo lyg ir ironiškos, bet pataikiusios kaip pirštu į dangų minties „O kodėl gi Lietuva nesivadina Nerija, jeigu pro Vilnių teka žymiai didesnė už Lietauką upė Neris“. Vadinosi Lietuva ir Nerija, bent jau pagal tautos, gyvenusios joje pavadinimą turėjo taip vadintis. Kaip visi žinome, Herodotas minėjo skitų kilmės tautą Neurus, kurios gyvenimo vieta galėjo būti dabartinės Baltarusijos, kažkada buvusios LDK dalimi, teritorijoje. Šiose vietose turime Nerį, Narevo upę, Naručio ežerą ir dar daug vietovardžių. XIX a. pabaigos Rusijos istorikė Ragozina savo veikale „Asirijos istorija“ mini seniausio žinomo Asirijos karaliaus Teglat-Pelesaro užrašą kažkur kalnuose prie Vano ežero Turkijoje, kuriame jis giriasi, kad užkariavo Neurų žemes nuo Viduržemio jūros iki Vano ežero. Tų žemių ribos, pasak istorikės, sutapo su Tauro kalnais Turkijoje. Vėlgi, kalnų pavadinimas idealiai sutampa su Tauro kalno pavadinimu Neries slėnyje įsikūriusiame Vilniuje. Jeigu dar prisiminsime, kad Herodotas apie Neurus sakė, kad jie yra burtininkai, kartą į metus pavirstantys į Vilkus, mums nebenuostabūs bus nei Geležinio vilko legenda, nei Vilniaus pavadinimas, kilęs iš sielų ganytojo burtininko Velino vardo. Na, o Marcelinas apibrėžė šiaurines Nerijos ribas, pasakydamas apie tuos pačius neurus, kad jie yra Šiaurėje esančių atšiaurių kalnų kaimynai, tiesiai pataikydamas į Norvegijos kalnus, nes kitokių šiaurėje bent jau mūsų platumose kalnų nėra. Nenuostabūs tada  ir pats Norvegijos pavadinimas, turintis tą pačią Nerijos šaknį, ir apskritai visos Šiaurės, dar žinomos kaip Nord, Norse, pavadinimai.

Šitoje vietoje galime prisiminti Jūratės Statkutės-Rosales hipotezę, kad Jordano „Getikoje“ aprašoma Skandijos sala galėjo vadintis ir Nerijos sala, nes žodžiai Skęsti ir Nerti, iš kurių šaknų susideda salų pavadinimai, yra panašūs, apibūdinant tą patį žemės panirimo į marių gelmes reiškinį. Tik čia norėčiau paprieštarauti gerbiamai Rosales, kad Jordano aprašyta Skandija-Nerija, iš kurios, pasak autoriaus, kaip iš moteriškos gimdos ėjo pasaulio tautos, tikrai ne dabartinė mūsų Kuršių Nerija. Specialiai užsirašiau Jordano Skandijos salos aprašymą: Skandija iš rytų ribojasi su neaprėpiamu įsirėžusiu į Žemės ratą ežeru, iš kurio išteka upė Vaga, kuri kunkuliuodama lyg įsčių pagimdyta veržiasi į Okeaną. Iš Vakarų Skandija apsupta  didžiulės jūros, o iš Šiaurės apgaubta netinkamo plaukiojimams plačiausio Okeano, iš kurio lyg kažkokia išlendanti ranka, susiformavo Germanijos jūra, ištęsta lyg įlanka. Kaip matome rytuose aprašytas didžiulis ežeras skiriasi nuo šiaurėje esančios tarsi ranka įlendančios į sausumą Germanijos (Baltijos) jūros ir jį kai kurie Jordano tyrinėtojai priskiria Kaspijos jūrai, kuri antikiniais laikais kartu su Volgos upe žemėlapiuose buvo vaizduojama susisiekianti su Šiaurės Okeanu. Tokiu atveju salos Skandijos-Nerijos teritorija, beveik sutampanti su vėlesne Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorija, buvo kaip ir užlieta pasaulinių vandenų ir kodėl tokiu atveju ji negalėjo būti vadinama dar vienu, susijusiu su Skandija bei  Nerija, pavadinimu - Lietuva. Lietuva - tai legendinio tvano užlieta teritorija. Toks pilnai galėtų būti žemiškasis Lietuvos pavadinimo kilmės aiškinimas.

Aišku, yra ir kitas, tai dieviškasis arba mitologinis. Ir čia aš jau prieisiu prie gerbiamo Gedimino minimos Palemono atvykimo legendos. Pasinaudodamas dar Česlovo Gedgaudo atrastu vietovardžių atlietuvinimo principu, pagal kurį beveik visi pasaulio vietovardžiai, vardai, turintys savo šaknyje dvigarsius pa, po, up, ap,  gali būti aiškinami kaip kilę nuo lietuviško žodžio upė, Palemoną paversiu Upelemonu. Atmetęs šio žodžio dalį monas, aiškiai reiškiantį žmogų, gausiu Upelionį, beveik jau ir Apoloną, tai yra mitinę šiaurės vandenų pagimdytą dievybę, kurio motina graikų mitologijoje žinoma (dėmesio!) Letos vardu. Dar vieną legendą turi skandinavai apie kitos dievybės Odino su visa žynių ir diduomenės svita atvykimą iš Uralo priekalnėse buvusio Asgardo, greičiausiai Arkaimo. Kaip rašo Wikipedija, progermaniška tarme Odino vardas buvo Vodanas arba Vodinas, būtent su s galūne, toks nei tai slaviškas nei tai lietuviškas. Bet kokiu atveju slaviška šaknis Vod, reiškianti vandenį, gali leisti mums Odiną pavadinti ir visai lietuviškai Vandoniu arba Vandeniu. Prisiminę kitą pasaulio vandenų dievybę  su sanskritiška vandenį reiškiančia šaknimi Var, į šią kompaniją dar galime įtraukti Varūną arba Varasą, Varulį, Varingį ir panašiai. Neveltui asai Giulviui pagal Snoro Sturlesono jaunesniąją  Edą aiškino, kodėl Odinas turi tiek daug vardų: Tada atsakė Aukštasis asas: Daug reikia turėti žinių, norint suprasti, kodėl Odinas turėjo tiek daug vardų. Bet jeigu jau atsakyti trumpai, tai atsitiko todėl, kad kiek bebūtų tarmių Žemėje, kiekvienai tautai, kalbančiai viena iš jų, reikėjo Odino vardą prisitaikyti pagal save, melstis jam pagal save ir kviesti jį pagal save. Tad jeigu priimtume, kad tiek Palemono atvykimo į Lietuvą mitas, tiek Odino į Skandinaviją, Neriją, Lietuvą plačiąja prasme yra tas pats, galime daryti išvadą, kad iš tiesų kažkuriuo laiku į Lietuvą atkeliavo arijų aukštuomenė su visais žyniais, bet žymiai anksčiau, negu Romos karų su mūsų protėviais laikais, gal tų pačių kovų su Asirijos valstybe laikais. Ta aukštuomenė susitapatino su žemiškąja užlieta, vandeninga teritorija ir jos dvasia, prisiimdama sau atitinkamus pavadinimus. Ji čia sukūrė civilizaciją (Jau minėtas islandas Strulės sūnus savo Heimskringloje, sagoje apie anglingus, rašo: Pasakoja kaip tiesą, kad tada, kai Odinas ir visi jo žyniai atvyko į Šiaurės žemes, jie pradėjo žmones mokyti tų dalykų ir menų, kuriuos žmonės NUO TADA ir dabar moka). Ji tą civilizaciją pradėjo skleisti po pasaulį, upeneigių-finikiniečių, uponių vardu, prekybos pagrindu paėmę gintarą. Čia ypač įdomus Apolono kultas Graikijoje, pagal kurį Apolonas atvykdavo tik vasaromis, o žiemą grįždavo į Šiaurę, lyg ir sakydamas, kad žiemą užšąla visi upių keliai ir su civilizacijos nešimu palaukite brolyčiai. Ta civilizacija užvaldydavo vis naujas teritorijas, pavadindama jas visokiomis Vendijomis-Indijomis, Vandalijomis-Vandalūzijomis-Antalijomis, Vorusijomis-Borusijomis-Britanijomis-Iberijomis-Prūsijomis-Rusijomis, galų gale Varulijomis-Germanijomis, Upolonijomis-Lenkijomis ir, greičiausiai, Lotinijomis, Eladomis, Latakijomis. Juk yra rusų dievas Daždbogas, kurį pilnai galime išversti į Lietuonį, esantį tiek lietuvių, tiek latvių mitologijose. Taip pat galime atkreipti dėmesį į tokias žodžių poras kaip mūsiškis lietus ir angliškasis rain, aiškiai kilęs nuo Varūnos, mūsiškė šventė Rasa, kurią galima sieti ir su Rusijos pavadinimu, angliškai gi ji Litha jau artima  Lietuvos pavadinimui. Lietuvišką vasarą rusai vadina Lieto, o mes atvirkčiai Vasara, Sara, Rasa. Iš tos Saros ir Sarmatija, dar ir dabar rusų meiliai vadinama Rasija Mat arba lietuviškai Rasa Mote. ir t.t.t.t. Taip pat Caro, Saro(Nabuchodonosaras-Babilono karalius, Salmanasaras-Asirijos valdovas) titulas, tiesiai išplaukiantis iš Saros.(Įdomu, kokie karaliai palaidoti Rasų kapinių kalvose, gal ir pats Odinas ten kažkur yra), bei įvairūs bajorų karių pavadinimai – baronai, perai, serai, donai, ponai, gal ir leičiai tame tarpe, vėliau bendroje su lenkais vastybėje pavirtę į šlėktas, susišaukiantys su Odino-Vandonio-Apolono-Varūnos-Lietuonio vardais. Kalbant apie upių pavadinimus, turime svarbiausias jų, skyrusias mus nuo Romos imperijos –Vandoną-Dunojų ir Vareiną-Reiną, taip pat dabartinės Lietuvos upės Neris ir Nemunas, jeigu į jas žiūrėtume kaip į vientįsą vagą, Ptolemėjaus žemėlapyje vadintos Chrono-Kūronio-Varonio upe, taip pat yra Voltava-Prahoje ir Upa Tuloje, nekalbu jau apie miestų pavadinimus – Varulyną-Berlyną, Liuteciją-Paryžių, Parugiją-Prahą bei Rigą, Polocką Baltarusijoje, Poltavą Ukrainoje, Maltos sostinę Valetą  ir t.t. ir t.t.

Tad iš ko išeidami mes turime nagrinėti Lietuvos tiek kaip pavadinimo, tiek kaip valstybės istoriją?  Mano nuomone, tik iš to, kad iš mūsų tiek Lietuvos, tiek su ja susiję kiti pavadinimai, ėjo į kitas šalis, kad mes įtakojome pasauliui jo valstybių ir kultūros kilmę, o ne atvirkščiai. Tuo labiau, kad apie leičius gerbiamo Gedimino nurodytame fakte skaitome, kad tai buvo atvykėliai Romos imperijoje, o tokių atvykėlių po hunų antplūdžio į Sarmatiją Romoje buvo daug ir visi jie su savo pavadinimais, kurių tiek kilmę, tiek reikšmę reikėtų jau nagrinėti atskirai. Gal ir Italijos pavadinimas kilo nuo jų? Nepamirškime, kad jaunieji ATR bajorai šlėktos-leičiai lietuvių lengvieji raiteliai lisovčikai Trisdešimtmečio karo laikais karaliavo nuo Maskvos iki Kilio, ir nuo Vilniaus iki tos pačios Romos. Beveik visose kariuomenėse išlikęs karinis laipsnis leitenantas. Tai gal Lietuvos gyventojas lietuvis-leitis tiesiog buvo virtęs kario, kariūno, varonio, variago, herulo sinonimu?

Aišku, yra labai stiprus psichologinis barjeras, nepriimantis tokios civilizacijų tekmės krypties, tai įsivaizdavimas, kad Romos civilizacija su senoviniais savo Koliziejais, Graikijos civilizacija su Akropoliais, tai ne Lietuvėlė, kur mūras, pasak Gudaičio ir Bumblausko atsirado tik Gedimino laikais arba tik prieš kokius 600 metų. Ir čia jau mes susidūriame ne tik su civilizacijos krypčių, kas iš kur ėjo, problema, bet ir su epochų sumaišymo problema. O kas sakė, kad Vilnius jaunas miestas? Pavaikščiokite po senamiestį, netgi po naujamiestį, turiu omeny Gedimino pr., Basanavičiaus gatvę, Vilniaus, Kalinausko gatves. Ir pamatykite, kaip susėdę pastatai į žemę, kiek juose matosi pusrūsių, Kalinausko gatvėje, pavyzdžiui, vieno pastato gale, kuris kalno papėdėje yra pusrūsiai, o kylant į kalną, jis visas gražiai palindęs po žeme, Basanavičiaus gatvės kampe su Mindaugo g. esantis skverelio aptvaras su bokštais Basanavičiaus gatvėje kokių trijų metrų aukščio, o Mindaugo gatvėje tik bokšteliai kyšo iš po žemių, už Kotrynos bažnyčios esantys pastatai apskritai atrodo lyg atkasti iš po žemių. Sakykite, kaip galėjo per 600 metų susidaryti tokios žemių sąnašos. Ir svarbiausia tolygiai per visą miestą. Dar 1977 dalyvaudamas archeologiniuose kasinėjimuose prie Arsenalo mačiau atkastą 7-nių metrų gylyje esantį akmeninį grindinį, o ir pačiame Arsenale, į kurį įėjimas žemiau šaligatvio lygio, viduje dar visas aukštas po žeme. Juk žemėmis nelyja, netikiu, kad ir žmonės būtų tiek teršę aplink save, kad užsikastų. Vienintelė to priežastis galėjo būti tik kataklizmiškai patvinusios Neris su Vilnele. Atsistokite ant Tauro kalno ir pažiūrėkite į plytinti Neries slėnį. Nesunkiai galima įsivaizduoti stichijos mąstą, apsėmusį visą miestą ir, be abejo, griovusį šlaitus, nešusį žemes ant pastatų. O gal Vilnius stovėjo dar prieštvaniniais laikais? O kada tada toks tvanas buvo? Ir kodėl sename Ptolemėjaus Sarmatijos žemėlapyje prie mano jau minėtos Kūronio upės dabartinio Vilniaus vietoje pažymėtas miestas Sarum, su saro-valdovo šaknimi savo pavadinime? Daug klausimų mūsų istorijoje ir dar daug jų be atsakymų...Bet ačiū, kad jūs, Gediminai ir jūs, gerbiami šio susitikimo dalyviai, tuo domitės ir bandote juos rasti. Ačiū už dėmesį.

 

Aldas Mačiulis, 2015.09.15

Realiai Vienas Vaikis

Realiai Vienas Vaikis:))

Šitas.

Kas dėl raudonai įrėminto komentaro - štai jums tokios dvi lentelės.

Paklauskit NeSodriojon „SODRON" iš WalLenbergo SEB, kur 20 metų atitarnavo,

prieš prezidentinius rinkimus, kuriuose „Anūko partinukai" (lažinamės?) „stums" WalLenbergo SEB irgi ilgametį tarną Gitaną,

atėjusios Julitos Varanauskienės - iš kur josios optimizmas trykšta?

Dar paklauskit - kas „nukniso" pusę pensijos?

Landsberg und Rosenberg

Landsberg und Walenberg

Vytautas Landsbergis was born in Kaunas, Lithuania. His father was the famous architect Vytautas Landsbergis-Žemkalnis and his mother, ophthalmologist Dr. Ona Jablonskytė-Landsbergienė in 1944 sheltered a Jewish teenager in the family home.

Матери Витаутаса Ландсбергиса за спасение евреев в годы немецкой оккупации Литвы израильский национальный мемориал Катастрофы Яд ва-Шем присвоил звание Праведника мира (1995)^[2].

Tuo pat metu...

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis:

1941 war er Minister der Kommunalwirtschaft. 1944 emigrierte er nach Deutschland und 1949 nach Australien.

Der Begriff Kommunalwirtschaft bezeichnet in Deutschland die Gesamtheit der wirtschaftlichen Betätigung einer kommunalen Gebietskörperschaft (Gemeinde, Stadt, Landkreis). Die Kommunalwirtschaft ist Bestandteil der im Art. 28 Abs. 2 des Grundgesetzes (GG) normierten kommunalen Selbstverwaltung und gewährleistet wesentliche Teile der Daseinsvorsorge einer Kommune.

???

V.Landsbergis gimė akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės (lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio dukters) ir architekto Vytauto Landsbergio, mažiausiai dukart per gyvenimą keitusio pavardę, šeimoje. 1939 m. V.Landsbergio tėvas jau vadinosi Vytautu Žemkalniu, o mirė kaip Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Nugyvenęs apie 100 metų V.Landsbergio tėvas paliko savo biografiją kaip sunkiai suderinamų, vienas kitą neigiančių gyvenimo faktų kratinį. Pavyzdžiui, šis žmogus vokiečių okupacijos metais buvo dėl kolaboravimo su naciais prieštaringai vertinamos Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybės narys, tačiau tuo pat metu jam išskirtinį pasitikėjimą rodė antifašistinio raudonojo pogrindžio vadovas Juozas Vitas – Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, Antano Sniečkaus ir Zigmanto Antano Aleksos-Angariečio draugas, karjerą padaręs po Josifo Stalino sparnu Maskvoje. J.Vito dukterys ir žmona buvo slepiamos V.Landsbergio-Žemkalnio namuose iki antrosios sovietų okupacijos. V.Landsbergio tėvas spėjo palikti prisiminimus apie savo nuotykius nacistinėje Vokietijoje, kurioje, padedamas* vieno iš Adolfo Hitlerio artimiausios aplinkos žmonių – Alfredo Rosenbergo**-,

 

iš kalėjimo ištraukė myriop už valstybės išdavimą nuteistą sūnų Gabrielių Žemkalnį. Tačiau V.Landsbergis-Žemkalnis nutylėjo savo grįžimo į Sovietų Sąjungą iš Australijos 1959 metais istoriją, kurioje kone kertinį vaidmenį suvaidino tuometis sovietų Lietuvos lyderis A.Sniečkus. V.Landsbergio-Žemkalnio repatriacija sutapo su sovietų rezidentūros Australijoje krachu, kai vietos valdžiai pasidavė sovietinės rezidentūros vadovai vyras ir žmona Vladimiras ir Jevdokija Petrovai. Perbėgėliai šnipai išdavė australų žvalgybai sovietinį agentų tinklą. V.Landsbergis-Žemkalnis okupuotoje Lietuvoje buvo pasitiktas pompastiškai, o Landsbergius nuo to laiko asmeniškai globojo A.Sniečkus. Šeimai sovietų valdžia sugrąžino didesnę dalį nacionalizuoto turto. V.Landsbergio tėvas gavo valstybinę pensiją ir LSSR nusipelniusio architekto vardą, kurį teikiant slaptoje charakteristikoje buvo nurodyta, jog Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje jis „partizanavo“. 1973 m. kovo 14 d. architektas V.Landsbergis-Žemkalnis, įvertindamas A.Sniečkaus rūpinimąsi juo, rašė: „Didžiai Gerbiamas Pirmasis Sekretoriau, tik šiandien gavęs Jūsų kovo 9 d. laišką-sveikinimą, nuoširdžiai dėkoju už dėmesį, už suteiktą man garbės vardą ir už sudarytas man galimybes paskyrus personalinę pensiją dirbti bei gyventi Vilniuje. Džiaugčiausi matydamas Jus, jei galėsite, mano darbų jubiliejinės parodos atidaryme kitą savaitę. Jūsų Žemkalnis.“ A.Sniečkus taip pat paliko rūpinimosi V.Žemkalniu įrodymų. Savo užrašuose 1970 m. vasario 2 d. pasižymėjo: „Žemkalnis – pensijos gauna 90 rb. (ne personalinės). Skundėsi dėl architektūrinių reikalų nesklandumo.“ Tarp to meto komunistų buvo kilę neramumų dėl tokio V.Landsbergio-Žemkalnio, nacių kolaboranto, išskyrimo. Tačiau A.Sniečkus esą apsigynęs nuo priekaištų, pareiškęs, jog „V.Žemkalnis suteikė vertingos informacijos pirmaisiais pokario metais KGB pulkininko Aleksandro Slavino vadovaujamai į Vakarus pasitraukusių karinių nusikaltėlių ir žydų genocido vykdytojų paieškos grupei, taip pat suteikė nemažai ir labai vertingos informacijos apie pokario metais emigravusius į Australiją lietuvius antibolševikus bei jų įsteigtas visuomenines ir politines organizacijas, aktyviausiai veikusius prieš tarybų valdžią asmenis“.

* Vytautas Landsbergis-Žemkalnis: 1913–1918 m. – Rygos gimnazija, Rygos politechnikos institutas, Architektūros fakultetas (Ryga).

А́льфред Эрнст Ро́зенберг после окончания Ревельского Петровского реального училища осенью 1910 года поступил на факультет архитектуры Рижского политехнического института^[1].

** 1941 m. lapkričio 18 d. uždarame susitikime su spauda prabilo apie būtinybę sunaikinti visus Europos žydus. ^[1]

P.S. Koks, vis tik, keistas Pasaulis: tąsyk alų gėriau su irgi

rusiškai mokančiu Rosenbergu...

Sauli Niinisto Was Sailing

He was sailing...

By Andry Kut -22.08.2018

Putin invited the Finnish President to go sailing

Russian President Vladimir Putin and his Finnish counterpart Sauli Niinisto held talks in an informal atmosphere on the presidential yacht “Chaika”. 

 

This became known to “Interfax”.

According to the Agency, route, boat trips ran from the port in Sochi to the Marina in the Imereti lowland. On Board the yacht didn’t have an interpreter, the conversation, the President spoke in English.

During the formal part of the negotiations the heads of state discussed the situation in Syria and Ukraine, and missile defense system of NATO. The meeting took place in Putin’s residence Bocharov Ruchei in Sochi and lasted half an hour.

The Russian leader was pleased with the talks with Niinisto and called them “very informative”. “I very much hope that during the Finnish presidency [of the EU] will also be able to do something positive in order to restore the normal state of relations between Russia and the EU”, — said Putin. He reminded that Finland will chair the EU in the second half of 2019.

Earlier, Putin and Niinisto met on July 27, 2017 in the Finnish town of Savonlinna. There the Russian leader arrived at the invitation of his counterpart to the 100th anniversary of Finland’s independence.

Rusija Šmeižia Vytautą Landsbergį

Štai kaip:

Лауреат Государственной премии Литовской ССР (1976)

Šmeižtą pažymėjau raudonai.

Teisingas tekstas yra toks:


1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ V. Landsbergis antrą kartą buvo apdovanotas Lietuvos TSR premija.

Primityvu, tiesa?

Лауреат Государственной премии Литовской ССР (1976)

Tai Kas Tas Banditizmas?

Jei Landynėje - Banditai, tai kodėl lietuviai ten bėga lekia?

O jei Banditai - čia, tai kam jie šitiek popierizmo priveisė?

Olialia...

Он Живо Откликается На Злободневности

Лауреат Государственной премии Литовской ССР (1976).

1976 - 1932 = 44

Входил в состав редколлегии Главного издательства энциклопедии Литовской ССР. 

Был членом правления и секретариата Союза композиторов Литвы.

1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ V. Landsbergis antrą kartą buvo apdovanotas Lietuvos TSR premija. 

 

Тёмная карикатура и особая злободневность

:((((

злободневность

свойство по значению прилагательного злободневный ◆ Аркадий Николаевич спокойно объяснил ему: — Вы, как и многие ваши единомышленники, смешиваете и часто неправильно понимаете три слова: вечность, современность и простую злободневность. Современное может стать вечным, если оно несёт в себе большие вопросы, глубокие идеи. Против такой современности, если она нужна произведению поэта, я не протестую. В полную противоположность ей, узкозлободневное никогда не станет вечным. К. С. Станиславский, «Работа актера над собой», 1938 г. (цитата из Национального корпуса русского языка, см. Список литературы)

BŪKIM NORMALŪS?