„Noriu jums pasakyti, kad visus myliu kaip savo brolius, seseris ir, jeigu reikėtų, nesvyruodama už kiekvieną atiduočiau savo gyvybę“, – tokį gniaužiantį kvapą įžanginį gynimosi kalbos sakinį 1975 metais sovietų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pasakė kukli ir altruistiška vienuolė Nijolė Felicija Sadūnaitė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras N. Sadūnaitės 80-mečio proga kviečia į italų režisieriaus Riccardo Denaro dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“, kuriame vaizduojama seselės N. Sadūnaitės gyvenimo istorija, pristatymą.
Laisvės premijos laureatė N. Sadūnaitė nuo okupacijos metų iki šių dienų yra išlikusi kaip kovos už laisvę ir žmogaus teises simbolis. Dėl pogrindinės veiklos okupacijos metais vienuolė laikoma turbūt žinomiausia pasaulyje sovietinės Lietuvos politine kaline. Šios iškilios asmenybės gyvenimo istorija susižavėjo ir režisierius R. Denaro, jam gimė mintis edukaciniais tikslais sukurti dokumentinį-vaidybinį filmą. Vėliau atsirado poreikis vaizdinę medžiagą papildyti tekstu, todėl prie projekto prisijungė dvi italų autorės Giovanna Parravicini ir Paolos Ida Orlandi. Taip Italijoje gimė N. Sadūnaitės istoriją įamžinanti knygą, kuri papildo R. Denaro dokumentinį-vaidybinį filmą „Dangus lageryje“.
Filme užfiksuotas netikėtumas susitinkant su žmonėmis, kurie pakeičia mūsų gyvenimą. Taip nutiko ir Matteo, filmo personažui, kuris susipažino su N. Sadūnaite, lietuve vienuole, patyrusia KGB persekiojimą. Moterimi, kurios istorija tokia tolima, o žmogiškumas toks artimas, liudijančia, kad įmanoma būti laisvam net ir blogiausiame iš žemiškųjų pragarų.
Italai jos elgesį pavadino „gailestingumo sėkla“, „liudijimu su šypsena iš lagerio“, o ją pačią – „žmogumi, laisvu nuo neapykantos“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą