2019-10-05

L'Homme Qui Marche









Albrecht von Buxthoeven und Ikšķile


Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai vyko XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje prieš pagoniškąsias gentis rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje. 1186 m. vyskupas Meinardas pastatė mūrinę pilį ir bažnyčią saloje 
Ikškilėje 

(Üxküll). 1201 m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą. 1202 m. Livonijos vyskupu buvo paskirtas Albertas (Albrecht von Buxthoeven), kuris regiono apkrikštijimui įkūrė Kalavijuočių ordiną (Fratres militiae Christi). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo.

Taigi, Albert von Buxthoeven
ta proga 1202 metais Rygon „persikraustė", ten ir stovi, rankoj Lituus
laikydamas, o ir kepurę ne plokščią
dėvi.

Ikšķile gi saloj paliko.

Ot balvonai:)














VisuoMenininkai Rūmuose


Žymūs istorikai, menininkai, diplomatai, visuomenininkai ir vienas žurnalistas, susibūrę į visuomeninį komitetą, nutarė steigti Jono Karolio Chodkevičiaus fondą.
Šio fondo esminis tikslas - pasiekti, kad sėkmingiausias karvedys Lietuvos istorijoje, katalikybės gynėjas, mokslo įstaigų steigėjas, miestų kūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius savo mirties 400 - ųjų metinių proga būtų pagerbtas tinkamai ir pagaliau deramai pristatytas visai visuomenei.
11 visuomeninio komiteto narių ir fondo steigėjų: ambasadorius Šarūnas Adomavičius, VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys, istorikas Alfredas Bumblauskas, lietuvis Ukrainos verslininkas Robertas Gabulas, Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, žurnalistas, prodiuseris Edmundas Jakilaitis, dirigentas, muzikologas Donatas Katkus, istorikė Genutė Kirkienė, brolis pranciškonas Astijus Kungys, karo istorikas Valdas Rakutis ir architektas Algirdas Žebrauskas.
Jono Karolio Chodkevičiaus fondas, kuris veiks visoje buvusioje LDK teritorijoje, bus finansuojamas tik privačiomis lėšomis, fondo steigėjai telks visuomeniškus verslininkus ir visą visuomenę prisidėti prie J.K. Chodkevičiaus įamžinimo ir pristatymo.
Fondas prisidės prie knygų leidybos, renginių organizavimo, dokumentinių filmų kūrimo, statys paminklus bei kitus atminimo ženklus didžiam Lietuvos vyrui.
Fondo tikslai ir visi veiklos prioritetai netrukus bus išsamiai pristatyti visuomenei.





Salos Pilis

Klastoti & Klestėti


Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
klastà
Reikšmė:
smilgų arba kūlio šiaudų šluota, kuria nuklastomi, nušluojami grūdai vėtant
Straipsnelis:
žr. klastyklė
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 65–66


klastà sf. (4) K; B, R, MŽ, apgaulė, pinklės, pikta valia: Žmogus be klastõs KI420. Padirbo jis daug klastų̃ (šelmystų) J. Greitos moterų klãstos kartais ir kytriausią klapą moka prigauti K.Donel. Man šykštums klastà, kad šutinu didelį puodą, o kad reik padalyt, šmotus vis kyšteriu riebius K.Donel. Tačiau prastas žmogus žinojo ponų klastas P.Cvir. Lietuvos Komunistų partija atskleidė liaudžiai buržuazinės Lietuvos vyriausybės vykdomą klastą ir išdavystę (sov.) sp. Tai jis suprato, kad čia klasta ir kad ji pabėgusi BsPI10. Saugok tavą liežuvį nuo pikto, ir tavo lūpos jeib klastos nekalbėtų CII282. Visi pripažįsta elniui išmintį ir klastos porciją Blv. Tada kiti paukščiai žiūri ir klastą pamatė: pažino jie, kad tututis buvo su svetimom plunksnom Tat. Klastà jis išviliojo iš to žmogaus pinigus Gl. [Jis] norėjo klastas provyt BsPI93. Jis suprato, kad čia klastà Sch123. Dėl savo klastõs labai nusigando Sch191. Kad bernytis bernavau, daug klastužės padariau; per kiemužį eidamas, mergužę perkalbėjau (d.) Vlkš. Rūpinosi močiužė ir už mano klastelę, močužė sengalvėlė už mano iškadėlę (d.) Vlkš. Aš turiu dvi skryneles, pilnas plonų drobelių; aš tų vieną parduosiu, klastužę išvaduosiu, o antrą išmainysiu, klastužę išardysiu (d.) Vlkš. Su klasta netoli eisi KlvK110. [Senis] dūmojo, kažina bau čia ne kokia turkų sumislyta klasta Ns1832,7. Būkit be klastos kaip karveliai Ns1832,7. Sargą pastatė, idant nė kokia klastà nesirastų Jrk32. Vakare juos visus su klastà įvedęs į svetlyčią, ėmęs ir užrakino Jrk33. Ir tarėsi sugauti Jėzų klasta brš.
klastà sf. (4) smilgų arba kūlio šiaudų šluota, kuria nuklastomi, nušluojami grūdai vėtant: Surinkau gražių smilgų, galima bus surišti dvi klãstos Sn.
×klasta (l. chłosta) sf. kirtis, smūgis; bausmė: Kaip vaikeliui neduost tėvas peilio, kurio prašo, bet duost jam klastą, kurios neprašo DP222.

klestė|ti, klesti, klestėjo
1. gerai augti, vešėti, tarpti: Sodai sužaliuos ir klestės. Naujame daržely rūtelės klestėjo (d.).
2. būti puikios būklės, eiti geryn, stiprėtiKultūraprekybamokslas klesti.
klestėjimas.



klestė́ti, klẽsti (klẽsta, klẽsčia J), -ė́jo
1. intr. vešėti, gerai augti, tarpti; žydėti: Gėlės klestėjo ant langų LzP. Po triobos langais rūtų darželis, kur mėtos, lelijos, jurginai, gvazdikai balti, raudoni žiedai – tik klesti, tik kvepia Žem. Naujame daržely rūtelės klestėjo JD689. O ši trečia žolelė klesta po visą darželį (d.) Užv. Ar matai, kaip klesti tas mano sodytas medelis? Vv. Javai klesta Als. Apsėti dirvonai žaliuoja ir klesti, ir padeda saulė jiems augti ir bręsti V.Myk-Put. Tu klestėti gimei, tu gyventi turi, obelėle liauna, obelėle puri E.Miež. Tavo darželis žydžia, klẽsta Škn. Kad tabokų kerai yra būtinai pražydę, tai yra klestantys, tad galūnelę nulauža S.Dauk. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka ir antru metu teklesta P. Tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės! D8. Žydi klesčia bijūnėlis rūtelių darželyj BsO418. Lelija beklesčianti (ir beklẽstanti) J. Kad žydės, kad klestės balti akmenėliai, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Jrb.
|
 prk.: Dabar mūsų mergaičių pats puikumas: kaip rožės klestė́te klẽsti Vkš. Pas savo motynėlę, močiutę širdužėlę rūtele dygau, rože žydėjau, lelijuže klestėjau JV494. Klest ir mano jaunos dienos kaip darže žolelės D3. Gera man buvo augti klestėti čia pas motutę B.Sruog. Jų irgi klesta gyvybė, sušildyta pavasario saulės J.Jabl. Kare kantrybė par amžius klestėjo S.Dauk.
2. intr. prk. būti puikioje padėtyje, labai gerai laikytis, smarkiai plėtotis: Kur Vilnius senasis, kur Baltijos jūra, ten klesti mūs miestai, derlingi laukai A.Vencl. Iš atsilikusio praeityje agrarinio krašto Lietuva tapo klestinčia industrine kolūkine respublika (sov.) sp. Nacionalinės kultūros ir nacionalinės kalbos vystosi ir klesti (sov.) rš. Prekyba lietuvių kalnėnų ir žemaičių visur klestėjo S.Dauk.
3. tr. skleisti, auginti: Tai tada mudu užaugsime, tai tada lapelius klestėsime LTR(Al).
4. intr. švytėti, švytruoti: Klesta, švita vestuvininkų papuošalai – akys bijo Šts. Aikštė klesta klesta žmonių pilna Šts. Einam klestam kaip gulbės [su baltais sijonais, baltomis kelnėmis] į šienus Varn.
5. intr. skubiai eiti mostaguojant rankomis: Lekam klestam į Šatriją Šts.
išklestė́ti
1. intr. gerai išaugti: Lyseles daryk, rūteles sodyk, kad išaugtų, išklestėtų, visą vasarą žydėtų rš.
2. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Žmonys išsiklestėję po miestelį Šts.
paklestė́ti intr. kiek klestėti: Pasidžiaugtau saulės šviesa, pakvėpuotau džiaugsmu, pagyventau, paklestėtau kaip lakus paukštelis B.Sruog.
pérklestėti intr. nustoti klestėti, baigtis: Žinok gerai, mergužele, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė Lk.
suklestė́ti intr. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Tarybų valdžios metais suklestėjo mūsų respublikoje švietimas, mokslas, literatūra ir menas (sov.) sp. Sustiprės, suklestės mūs šalis – pažangos ir taikos švyturys (sov.) rš.


klastóti, -ója, -ójo tr. KBII197; R
1. DŽ perdirbinėti, falsifikuoti: Visuose buržuaziniuose istorijos vadovėliuose istoriniai faktai buvo klastojami (sov.) sp.
2. apgaudinėti, klaidinti: Prietelius prietelių klastoja RBJer9,5. Duoda neklastojantį nusitikėjimą ant būsiančio amžiaus bei nesiliaujančią palaimą Ns1839,2.
paklastóti intr. su apgaule ką padaryti: Labai jis karalių (paklastodams) pagarbino RB2Mak4,24.
suklastóti tr.
1. padaryti netikrą, sufalsifikuoti: Suklastóti dokumentą, parašą DŽ. Mes turėjome padaryti ir mes padarėme viską suklastotos atstovybės sušaukimui sutrukdyti rš.
2. apgauti, suklaidinti: Tai gelbėk, kad per veliną nebūčiau suklastotas MšK. Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastoti ir išvadžioti LC1881,16. Dabokitės, kad nieks jus nesuklastotų NTMt24,4. Nesa daug ateis mano vardan … ir daugumą suklastos BbMr13,6.


×klastóti, -ója, -ójo tr. vanoti.
×atklastóti (rus. oтxлecтaть) tr. atvanoti (mušant): Paėmęs šluotą, atklastõs gerai, tai kitąkart tep nedarys Grv.

ŠventRagis 2019


Santakoj
tebėra,
 kaip ir mūsų Vilniaus Šventaragis.

Tik kad,
 esą,
 su Šventumu
prastai...

Mums Ruošia Bizūną


Kas?

Patys susipraskim: tie, kas valdo.

Štai ką skelbia "The Economist":



PaSiIlgot?



Pasaga 2019





SteinMeier


Ukraina
 Vėl
 Kaista?
 SteinMeier

 Žino
 Ką
Daro...




Dyzelinės ReVoliucijos


2019, USA


2019 Lietuvoje (galima pamanyti, kad nėra čia nei dyzelinių lokomotyvų, nei dyzelinių laivų, nei dyzelinu varomų sunkvežimių, nei dyzelinių jėgainių):



"Arčiau Dvaro" esančioje Vokietijoje „Dyzelinis Spektaklis" prasidėjo gerokai anksčiau:
VW "pliauskų gavo", beje, JAV-ose.

Beje, Lietuvos ReGitra mus įspėjo dar užpernai, 2017-tais:
O tose JAV-ose ne tik Vakarų Finansų  VairaLazdė, bet ir, beje, DYZELINIŲ MAŠINIKIŲ TIK 3 PROCENTUKAI:

Cha cha cha?



O ... tai kodėl susimokėt vėl POPOLO


tenka?

Gal todėl, kad IDIOTA?
Labai netgi gali būti...

BACK IN 1998 the EU promoted diesel as a more environmentally friendly fuel. Diesel contains more carbon than petrol but carbon dioxide (CO2) emissions of diesels tend to be lower. So by giving motorists incentives to buy more diesel than petrol cars the EU hoped this would help to reduce greenhouse gas emissions.

To encourage motorists to buy diesel, the government changed the VRT and motor tax system from one based on engine capacity to one based on CO2 emissions.
The tax on diesel fuel is also lower than petrol. As a result, diesel sales soared. The ratio of new petrol to diesel cars in 2007 in Ireland was 72 per cent to 28 per cent. In 2014, the ratio had almost exactly switched to 26 per cent versus 74 per cent.