The key word to understanding Judas is "Iscariot".
It comes from the word "sicari" which means "dagger", so Judas was a "dagger man".
Who were the dagger men?
They were the Zealots who conducted a terrorist campaign against the Romans during the 1st century AD.
Simon was another Zealot who became a disciple of Jesus (although the GNB version changes the title to "Patriot").
Why did the Jewish religious leaders offer just 30 pieces of silver for the betrayal of Jesus?
Thirty pieces of silver ($66, if shekels) was the price offered. (Mt 26: 14, 15)
The sum fixed by the religious leaders appears designed to show their contempt of Jesus, viewing him as of little value.
According to Exodus 21: 32, the price of a slave was 30 shekels.
Распространённость рабства на начало XXI века
В настоящее время рабовладение официально запрещено во всех государствах мира.
Последний по времени запрет на владение рабами и использование рабского труда был введён в Мавритании, в 1981 году.
Тем не менее, в современных условиях рабовладение не просто существует, но и процветает, в том числе в государствах, считающихся свободными и демократическими.
Поскольку юридического права на рабовладение в настоящее время не существует, для определения рабского положения человека используются другие критерии.
В англоязычной литературе употребляется термин несвободный труд (unfree labor).
Считается, что человек находится на положении раба, если в его отношении выполняются три условия:
1. Его деятельность контролируется иными лицами с помощью насилия или угрозы его применения.
2. Он находится в данном месте и занимается данным видом деятельности не по своей воле и лишён физической возможности изменить ситуацию по собственному желанию.
3. За свою работу он либо не получает оплаты вообще, либо получает минимальную оплату.
По данным международных правозащитных организаций, в мире сейчас до 30 миллионов человек находится на положении рабов.
По оценкам ООН, доходы от перепродажи невольников в мире составляют $7 млрд в год.
В Европе постоянно имеется, по разным оценкам, от 400 тыс. до 1 миллиона рабов.
В России, по данным правозащитников, до 600 тысяч человек заняты принудительным трудом, из них несколько десятков тысяч постоянно находятся полностью на положении рабов, то есть лишены свободы и физически неспособны освободиться без посторонней помощи.
Отмечается, что после перехода работорговли полностью на нелегальное положение, доходы от неё не только не уменьшились, но даже возросли.
Стоимость раба, при сопоставимом сравнении с ценами XIX века, упала, а доход, который он может приносить, вырос.
Vergus parduodavo krikščionys, perveždavo žydai, o pirkdavo Artimųjų Rytų šalyse.
Viduramžiais šitaip.
Mat kaip.
Apsikrikištijo, patapo krikščionimis, apsižiūrėjo - turi vergų.
Negerai krikščionims vergų turėt.
Kur dabar dėti gerą daiktą?
Reikia parduoti.
Pinigų tai reikia.
Žydai, suprantama, kaipgi prekyba neužsiims?
Nupirko tuos krikščionių vergus.
Jau anais laikais blogesni už krikščionis žmonės gyveno Artimuosiuose Rytuose, ir žydai tai žinojo.
Tai ir pardavė jiems tuos vergus, o anie ir nupirko iš jų.
Pinigų turėjo.
Šitaip lietuviškoji Vikipedija pasakoja apie vergus.
Anot jos, išeitų, kad Anglikonų bažnyčios kunigai - žydai.
Arba kad Anglikonų bažnyčia buvo Artimuosiuose Rytuose.
O kad jinai nebuvo Kristaus bažnyčia - tas tai jau tikrai!
Neteisingai viską atpasakojau.
Žydai nepirkdavo, tik perveždavo.
Nuo Kristaus laikų virš tūkstančio metų prabėgo, žydai net ir vergo kainą pamiršo.
Viduramžiuos, matai, jie pervežimais vertėsi, kaip dabar lietuviai ar kokie olandai.
Tais laikais, būdavo, švilptelk gatvėj - tuoj prilėks žydas su brička.
Krikščionys (nelabai geri žmonės, nes vergo laisvėn paleisti nenorėjo, pinigą paimti už jį gviešėsi) susirašydavo balandžių paštu su dar negeresniais Artimųjų Rytų gyventojais, sudarydavo vergo pirkimo-pardavimo sandėrį (negi sandorį?), patvirtindavo pas notarą (gal čigoną?), įritindavo žydo bričkon savo buvusįjį vergą, ir anas nudardindavo tą pas naują šeimininką Artimuosiuose Rytuose.
Netoli važiuoti.
O gal žydas - jūrų kapitonas - nuplukdydavo?
Gal.
Na, o kaip Artimųjų Rytų gyventojai užmokėdavo krikščionims už parduotus-nupirktus žmones-vergus, lietuviškos Vikipedijos istorikai dar neišsiaiškino.
Na, bet buvo anie kažkaip ir šitą problemą išsprendę, jei šitoks biznis vyko.
Viskas vėl ne taip.
Vergų turėjo vikingai: Vergų gaudymas ir prekyba buvo viena pagrindinių Vikingų veiklų.
Matai, vikingai buvo krikščionys, pasirodo.
Pagauna kur vergą, sukalba tris "Tėve mūsų", padėkoja Viešpačiui už sėkmę, ir - aida Prahon: Vergais buvo prekiaujama atvirai, daugiausiai Prahoje.
O ten jau pilna pirkėjų iš Artimųjų Rytų - vergų laukia.
Vikingai parduoda jiem vergus, anie užmoka, vikingai nueina alaus gert su kniedlikais - alus čekiškas!
Artimųjų Rytų gyventojai išeina pėsčiom namo - juk netoli.
O nupirktus vergus žydai nuveža, į Artimuosius Rytus - kad nepavargtų vergai.
Čia jau panašu į teisybę, ar kaip tamstoms regisi?
Gal galvojat kad čia neseniai koks linksmuolis šiteip Vikipedijon šposų prirašė?
Apsirinkat.
Lietuviška Vikipedija šitokią "istorinę tiesą" jau penktus metus Lietuvai ir Pasauliui transliuoja, pažiūrėkit patys, jei netikit.
The Muslim powers of Iberia both raided for slaves and purchased slaves from European merchants, often the Jewish Radhanites, one of the few groups that could easily move between the Christian and Islamic worlds.
The early medieval slave trade was mainly confined to the South and East: the Byzantine Empire and the Muslim world were the destinations, pagan Central and Eastern Europe, along with the Caucasus and Tartary, were important sources. Viking, Arab, Greek and Jewish merchants (known as Radhanites) were all involved in the slave trade during the Early Middle Ages.
Pierwszymi, historycznie poświadczonymi Żydami na ziemiach polskich byli handlarze niewolników słowiańskich z X wieku, którzy dostarczali ich do Europy Zachodniej, a także krajów arabskich.
In 1452, Pope Nicholas V issued the papal bull Dum Diversas, granting Afonso V of Portugal the right to reduce any "Saracens, pagans and any other unbelievers" to hereditary slavery which legitimized slave trade under Catholic beliefs of that time.
The sale of European slaves by Europeans slowly ended as the Slavic and Baltic ethnic groups Christianized by the Late Middle Ages.
Patiko?
98-aisiais Kristaus amžiaus metais Šiaurės kraštą ir jo žmones aprašo geografas ir keliautojas romėnas Tacitas, jis veikale „Germanija“ mini, kad prie Aisčių jūros gyvena tauta, kuri dirba žemę, renka gintarą.
Ši tauta, anot jo, darbštesnė ir išmanesnė nei tinginiai ir neišmanėliai germanai.
Jų kalba skiriasi nuo germanų ir yra panaši į keltų.
Apie 1100 m. Kijevo vienuolis Nestoras aprašo rusų ir lietuvių santykius.
Šis rusų kronikininkas visus gutus vadina prūsų vardu.
Jis mini ir lietuvius, ir lamatus, ir kuršius, bet, atrodo, pavadinimą prūsai taiko visiems šitiems gyventojams (sic!).
Panašiai ir danų užrašuose iš karaliaus Valdemaro IV laikų (apie 1230 m.): Lietuva, Lamata, Kuršiai ir Žiemgaliai vadinami bendru prūsų vardu.
XIII a. prūsų vardu buvo vadinami visi pagoniški kraštai, kuriuos vokiečių ordinas stengėsi užgrobti ir pakrikštyti.
Įsidėmėtina, kad lenkai net Mindaugo laikais lietuvius tebevadina prūsais.
Prūsų vardas kildinamas iš tos pačios šaknies kaip žodis prusti – prūsta – pruso, t. y. tapti protingesniam, supratingesniam, šviestis, ugdytis.
Pirmą kartą borusus XVI a. mini Erazmas Stela, jis, be abejo, turi galvoje Ptolemajo boruskus.
X–XI a. sandūroje aisčiai skyrėsi nuo gretimų kraštų kaip diena ir naktis.
Jie krikščioniškų tautų bendrijoje buvę lyg sala jūroje: dar laikėsi pagonių tikėjimo ir papročių, atkakliai gynėsi nuo antpuolių, dar jautėsi saugūs.
Kaimynai puldavę jų žemes, bet nelabai sėkmingai.
Neužsibūdavo čia nei vikingai, nei slavai, nei danai.
Apie 1020 m. pastarieji laimėjo mūšį Semboje, bet jau po 50 metų jų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai nepakenčia jokių ponų.“
2009-11-07
2009-11-06
Diplomas
Einat, žiūrit - bibliotekininkas, persigalvojęs ir patapęs teisininku, lauką aria, gydytoja vaikų negydo, o kariauja apkasuos, vietoj jos gydo savo teodolitą krūmuos paslėpęs geodezininkas, šmugeliuotojus ir razbainykus vaikosi pištalietu ginkluotas ir atrankiais žvanginantis matematikas, aplinką saugoja statybininkas, ūkiui vadovauja persikvalifikavęs istorikas, fūrą vairuoja politologas, o visų jų darnų darbą prižiūri fizikas.
Galėtų jis žmonos pasiklausti, kaip pagrotų simfoninis orkestras, jeigu šitaip jo muzikantai susikeistų instrumentais.
Tur būt, nepaklausė.
O gal paklausė, o jinai atsakė, kad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras tik taip ir tegroja koncertuose?
O tada Premjeras ir nusprendė - jei jie šitaip groja, tai ir Lietuvos Vyriausybė taip dirbs?
Baisu?
Nė kiek!
Jie gi negydo, nekariauja, nevairuoja fūros, negaudo nusikaltėlių, lauko nearia, aplinkos nesaugo.
Jie vadovauja.
- Buvau teisus - kiekviena virėja gali valdyti valstybę, - apsidžiaugtų Leninas.
Vat ir ne, Vladimirai Iljičiau, ne kieviena gali.
Diplomo reikia.
university
c.1300, "institution of higher learning," also "body of persons constituting a university," from Anglo-Fr. université, O.Fr. universitei (13c.), from M.L. universitatem (nom. universitas), in L.L. "corporation, society," from L., "the whole, aggregate," from universus "whole, entire".
“Whole, entire”?
O gal “viena versija”?
Results for 'unus'
Latin English unus one, only one, at the same time/ single, alone.
Results for 'versus'
Latin English versus line, verse.
Poliversitetas arba Multiversitetas gal būtų įdomiau?
diploma
c.1645, from L. diploma, from Gk. diploma "license, chart," originally "paper folded double," from diploun "to double, fold over," from diplos "double."
Priimk tą vienintelę liniją, gausi dvigubai sulenktą popierių.
O gal dvigubai didesnį šaukštą?
Viktoro Uspaskich nerastas diplomas nesutrukdė jam tapti europarlamentaru.
Bet KTU tapti mokslų daktaru – sutrukdė.
Valdžios žmonių santykiai su diplomais ir mokslo laipsniais – savotiški.
Štai, iš buvusio Premjero Gedimino Kirkilo TVM magistro diplomą siekiama atimti.
Mat, jis, stodamas į TVM, pateikė netinkamos aukštojo mokslo įstaigos – aukštosios partinės mokyklos – išduotą diplomą.
Tos pačios, kurioje iki pat 1989 metų pabaigos dėstė mūsų Prezidentė, ar kitos?
O Ūkio ministras, išeitų, sugebėjo baigti universitetą 19-kos metų.
Ūkio ministras Dainius Kreivys gimė 1970 m. balandžio 8 d. Jonavoje.
1989 m. p. Kreivys Kauno politechnikume (dabar Kauno technologijos universitetas) baigė radioinžinerijos specialybę.
1989 – 1970 = 19.
Gabus.
O Premjeras – nelabai.
1974 - 1979 m. mokėsi Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete, įgijo fiziko specialybę.
1981 – 1984 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto aspirantūroje.
O mokslinio laipsnio – neturi.
Tai kas!
Užtai – geras Premjeras.
Net TVF iš jo mokinasi:
TVF: dar dešimt metų išlaidos turės mažėti, o mokesčiai didėti.
Kas pradėjo kelti mokesčius?
Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius.
Nes kitaip ekonominio uždavinio “atsakymas neišeina” (ačlū).
Dabar ir TVF pamatė – atsakymas neišeina.
Net dešimt metų reikės mokesčius didinti, pakol kas nors išeis!
O dar neseniai atvirkščiai šnekėjo, paklydėliai!
O britų Finansų ministras Alistairas Darlingas tegu neverkia.
Lai pasimokina iš Algirdo Šemetos.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius:
1985 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, 1992 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisininko specialybę.
1990 m. studijavo ir tobulinosi Hagos tarptautinės teisės akademijoje (Nyderlandai), 1991 m. Kopenhagos universitete (Danija), 1992 m. Birmingemo universiteto Europos teisės institute (Jungtinė Karalystė), 1994 m. Europos universitetinio instituto Europos teisės akademijoje Florencijoje (Italija), 1999 m. Groningeno karališkajame universitete (Nyderlandai). 1995–1999 m. studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantūroje, bet disertacijos neapgynė.
Na ir kas.
Tai nė kiek netrukdo vadovauti laipsniuotiems mokslinčiams ir profesoriams bei Aukštojo mokslo reformą daryti.
Ir vidaus reikalų ministras aspirantūrą baigė, bet nesako, kad disertaciją apgynė.
Tai ničnieko nereiškia.
Tas, kas moka kortom ir akcijom lošti, o sovietmečiu su Arnu Klivečka galėjo pramogas organizuoti , Lietuvos Respublikos Vidaus reikalus sutvarkys, puikiai.
Režisuoti Vermachto maršą grojančio telefono savininkas tikrai moka.
O Prezidentė disertaciją apgynė.
1988 metais, Sąjūdžio įsikūrimo metais.
M. Mažvydo bibliotekoje saugomas Dalios Grybauskaitės disertacijos autoreferatas, kurį 1988 metais išleido Visuomeninių mokslų akademija prie TSKP Centro Komiteto.
Tema: “Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime” (Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата экономических наук : 08.00.01 - политическая экономия / Грибаускайте Даля Поликарпо ; Москва : [Академия общественных наук при ЦК КПСС], 1988).
Tokia va politinė ekonomija.
Tokia ir logika.
Aukštosios partinės mokyklos diplomas, išduotas Gediminui Kirkilui, netinka, o mokslinis laipsnis, Visuomeninių mokslų akademijos prie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto suteiktas Daliai Grybauskaitei, tinka.
Jaunimas gal nežino, kas tas asmeninis pasodybinis ūkis yra.
Tai 60 arų sklypas, kurį sovietinė valdžia kolūkiečiams leisdavo naudoti savo reikmėms.
Kai mažas buvau, girdėjau savo Senelius vakare šnekant, kad už darbadienį (kolūkyje išdirbtą darbo dieną) 7 kapeikas moka.
Tai tas pasodybinis sklypas praversdavo, labai.
Pamenu, atveža Senelis rogėse žiemą mums pora maišų grūdų.
Paskui mes su Tėvu rogutėmis užšalusia upe nuvežam juos malūnan.
Naktis, žvaigždžių pilnas dangus.
Gražu.
Malūne bilda, vyrai miltuoti.
Gal pernakt jie mala?
Rogės bent kelios, arkliais kinkytos, lauke stovi.
Kitą dieną vėl nueinam ir parsivežam miltus.
Mat, tais vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt kelintais metais krautuvėj miltai kažinkodėl buvo pradingę.
Būdavo tik žirninių.
Geltoni tokie.
Kol karšti, blynai visai nieko.
Paskui apkarsta.
Gerai jautė Senelis visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšį savo asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime.
Atsikėlęs iš kapo pamatytų brūzgynais užleistus laukus ir paklaustų dirvos neariančio bibliotekininko:
- Iš ko duoną kepsi?
Galėtų jis žmonos pasiklausti, kaip pagrotų simfoninis orkestras, jeigu šitaip jo muzikantai susikeistų instrumentais.
Tur būt, nepaklausė.
O gal paklausė, o jinai atsakė, kad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras tik taip ir tegroja koncertuose?
O tada Premjeras ir nusprendė - jei jie šitaip groja, tai ir Lietuvos Vyriausybė taip dirbs?
Baisu?
Nė kiek!
Jie gi negydo, nekariauja, nevairuoja fūros, negaudo nusikaltėlių, lauko nearia, aplinkos nesaugo.
Jie vadovauja.
- Buvau teisus - kiekviena virėja gali valdyti valstybę, - apsidžiaugtų Leninas.
Vat ir ne, Vladimirai Iljičiau, ne kieviena gali.
Diplomo reikia.
university
c.1300, "institution of higher learning," also "body of persons constituting a university," from Anglo-Fr. université, O.Fr. universitei (13c.), from M.L. universitatem (nom. universitas), in L.L. "corporation, society," from L., "the whole, aggregate," from universus "whole, entire".
“Whole, entire”?
O gal “viena versija”?
Results for 'unus'
Latin English unus one, only one, at the same time/ single, alone.
Results for 'versus'
Latin English versus line, verse.
Poliversitetas arba Multiversitetas gal būtų įdomiau?
diploma
c.1645, from L. diploma, from Gk. diploma "license, chart," originally "paper folded double," from diploun "to double, fold over," from diplos "double."
Priimk tą vienintelę liniją, gausi dvigubai sulenktą popierių.
O gal dvigubai didesnį šaukštą?
Viktoro Uspaskich nerastas diplomas nesutrukdė jam tapti europarlamentaru.
Bet KTU tapti mokslų daktaru – sutrukdė.
Valdžios žmonių santykiai su diplomais ir mokslo laipsniais – savotiški.
Štai, iš buvusio Premjero Gedimino Kirkilo TVM magistro diplomą siekiama atimti.
Mat, jis, stodamas į TVM, pateikė netinkamos aukštojo mokslo įstaigos – aukštosios partinės mokyklos – išduotą diplomą.
Tos pačios, kurioje iki pat 1989 metų pabaigos dėstė mūsų Prezidentė, ar kitos?
O Ūkio ministras, išeitų, sugebėjo baigti universitetą 19-kos metų.
Ūkio ministras Dainius Kreivys gimė 1970 m. balandžio 8 d. Jonavoje.
1989 m. p. Kreivys Kauno politechnikume (dabar Kauno technologijos universitetas) baigė radioinžinerijos specialybę.
1989 – 1970 = 19.
Gabus.
O Premjeras – nelabai.
1974 - 1979 m. mokėsi Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete, įgijo fiziko specialybę.
1981 – 1984 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto aspirantūroje.
O mokslinio laipsnio – neturi.
Tai kas!
Užtai – geras Premjeras.
Net TVF iš jo mokinasi:
TVF: dar dešimt metų išlaidos turės mažėti, o mokesčiai didėti.
Kas pradėjo kelti mokesčius?
Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius.
Nes kitaip ekonominio uždavinio “atsakymas neišeina” (ačlū).
Dabar ir TVF pamatė – atsakymas neišeina.
Net dešimt metų reikės mokesčius didinti, pakol kas nors išeis!
O dar neseniai atvirkščiai šnekėjo, paklydėliai!
O britų Finansų ministras Alistairas Darlingas tegu neverkia.
Lai pasimokina iš Algirdo Šemetos.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius:
1985 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, 1992 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisininko specialybę.
1990 m. studijavo ir tobulinosi Hagos tarptautinės teisės akademijoje (Nyderlandai), 1991 m. Kopenhagos universitete (Danija), 1992 m. Birmingemo universiteto Europos teisės institute (Jungtinė Karalystė), 1994 m. Europos universitetinio instituto Europos teisės akademijoje Florencijoje (Italija), 1999 m. Groningeno karališkajame universitete (Nyderlandai). 1995–1999 m. studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantūroje, bet disertacijos neapgynė.
Na ir kas.
Tai nė kiek netrukdo vadovauti laipsniuotiems mokslinčiams ir profesoriams bei Aukštojo mokslo reformą daryti.
Ir vidaus reikalų ministras aspirantūrą baigė, bet nesako, kad disertaciją apgynė.
Tai ničnieko nereiškia.
Tas, kas moka kortom ir akcijom lošti, o sovietmečiu su Arnu Klivečka galėjo pramogas organizuoti , Lietuvos Respublikos Vidaus reikalus sutvarkys, puikiai.
Režisuoti Vermachto maršą grojančio telefono savininkas tikrai moka.
O Prezidentė disertaciją apgynė.
1988 metais, Sąjūdžio įsikūrimo metais.
M. Mažvydo bibliotekoje saugomas Dalios Grybauskaitės disertacijos autoreferatas, kurį 1988 metais išleido Visuomeninių mokslų akademija prie TSKP Centro Komiteto.
Tema: “Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime” (Взаимосвязь общественной и личной собственности в функционировании личного подсобного хозяйства : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата экономических наук : 08.00.01 - политическая экономия / Грибаускайте Даля Поликарпо ; Москва : [Академия общественных наук при ЦК КПСС], 1988).
Tokia va politinė ekonomija.
Tokia ir logika.
Aukštosios partinės mokyklos diplomas, išduotas Gediminui Kirkilui, netinka, o mokslinis laipsnis, Visuomeninių mokslų akademijos prie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto suteiktas Daliai Grybauskaitei, tinka.
Jaunimas gal nežino, kas tas asmeninis pasodybinis ūkis yra.
Tai 60 arų sklypas, kurį sovietinė valdžia kolūkiečiams leisdavo naudoti savo reikmėms.
Kai mažas buvau, girdėjau savo Senelius vakare šnekant, kad už darbadienį (kolūkyje išdirbtą darbo dieną) 7 kapeikas moka.
Tai tas pasodybinis sklypas praversdavo, labai.
Pamenu, atveža Senelis rogėse žiemą mums pora maišų grūdų.
Paskui mes su Tėvu rogutėmis užšalusia upe nuvežam juos malūnan.
Naktis, žvaigždžių pilnas dangus.
Gražu.
Malūne bilda, vyrai miltuoti.
Gal pernakt jie mala?
Rogės bent kelios, arkliais kinkytos, lauke stovi.
Kitą dieną vėl nueinam ir parsivežam miltus.
Mat, tais vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt kelintais metais krautuvėj miltai kažinkodėl buvo pradingę.
Būdavo tik žirninių.
Geltoni tokie.
Kol karšti, blynai visai nieko.
Paskui apkarsta.
Gerai jautė Senelis visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšį savo asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime.
Atsikėlęs iš kapo pamatytų brūzgynais užleistus laukus ir paklaustų dirvos neariančio bibliotekininko:
- Iš ko duoną kepsi?
2009-11-05
Archyvas
Lietuvos interneto vartai.
Užeis koks prašalaitis pro tuos vartus, žiūri - ogi oro balionų šalin papuolė!
Sumanys šitų oreivių šalies istoriją paskaityti - sužinos, kad ne visada lietuviai krepšiuose oru skraidė.
Sužinos apie valstybių titulus ir, taip pat, apie tai, kas juos suteikia:
Popiežiaus bule Lietuvos valstybei buvo suteiktas aukščiausias – karalystės – titulas.
Ir liks susimąstęs, o kas gi žemesnius – imperijų - titulus Japonijai, Rusijai ar Prancūzijai suteikė?
Siauroki tie varteliai mūsų istorijon.
Reikėtų nueiti archyvan ir pasižiūrėti, kokius kadaise turėjom.
Pasirodo, dar visai neseniai tie vartai Lietuvos praeitin gerokai platesni buvo.
Įdomu pasivaikščioti protėvių keliais.
Pavyzdžiui, puslapio dešinėje nuėję XI amžiun, sužinosime kad
Kai tik Brunonas įžengė į jotvingių žemes, tuojau buvo nuvestas pas vietinį ,,karalių” Netimerą ir jo dvare ėmė pamokslaut.
Keistas dalykas, bet mūsų "karaliaus" Netimero vardas stebėtinai panašus į IV-VI amžiaus britų valdovo Vortimer, kurį tie britai tituluoja *Wortamorix 'Highest King' titulu, vardą.
Wortamorix.
Rikis.
Right?
'Highest King' ir "karalius".
Skiriasi?
Kaip manot, mūsų ir britų kabutės čia tą patį reiškia ar ką kitą?
Ten pat galim pasiskaityti kad
Kai šv. Adalberto žygį panoro pakartoti misijų arkivyskupas Brunonas Kverfurtietis, Boleslovas jį nusiuntė į kitą Prūsijos galą – jotvingių žemes. Dėl šių žemių jis varžėsi su Rusios didžiuoju kunigaikščiu Vladimiru, kuris dar 983 m. privertė jotvingius pripažinti jo valdžią.
Su šituo Valdamaru-Volodimeru-Vladimiru varžėsi?
Regis, kad taip.
O Šv. Brunono misiją suorganizavo Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis...
O aš maniau, kad Božnica, tai yra, Bažnyčia...
Suklydau.
Parašyta gi aiškiai - organizavo ir suorganizavo Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis (atsimenat, iš kur titulą ir karūną gavo?).
Bažnyčia ne prie ko.
Ji tik šventuoju Narsiojo Boleslovo mirtin pasiųstą Brunoną paskelbė.
O nukeliavę XVII amžiun, sužinosime, kodėl vakar Rusija Liaudies Vienybės dieną šventė.
Rusai tešvenčia kaip jiems širdis liepia.
O mes savo vartelių gal nenumažinkim?
Užeis koks prašalaitis pro tuos vartus, žiūri - ogi oro balionų šalin papuolė!
Sumanys šitų oreivių šalies istoriją paskaityti - sužinos, kad ne visada lietuviai krepšiuose oru skraidė.
Sužinos apie valstybių titulus ir, taip pat, apie tai, kas juos suteikia:
Popiežiaus bule Lietuvos valstybei buvo suteiktas aukščiausias – karalystės – titulas.
Ir liks susimąstęs, o kas gi žemesnius – imperijų - titulus Japonijai, Rusijai ar Prancūzijai suteikė?
Siauroki tie varteliai mūsų istorijon.
Reikėtų nueiti archyvan ir pasižiūrėti, kokius kadaise turėjom.
Pasirodo, dar visai neseniai tie vartai Lietuvos praeitin gerokai platesni buvo.
Įdomu pasivaikščioti protėvių keliais.
Pavyzdžiui, puslapio dešinėje nuėję XI amžiun, sužinosime kad
Kai tik Brunonas įžengė į jotvingių žemes, tuojau buvo nuvestas pas vietinį ,,karalių” Netimerą ir jo dvare ėmė pamokslaut.
Keistas dalykas, bet mūsų "karaliaus" Netimero vardas stebėtinai panašus į IV-VI amžiaus britų valdovo Vortimer, kurį tie britai tituluoja *Wortamorix 'Highest King' titulu, vardą.
Wortamorix.
Rikis.
Right?
'Highest King' ir "karalius".
Skiriasi?
Kaip manot, mūsų ir britų kabutės čia tą patį reiškia ar ką kitą?
Ten pat galim pasiskaityti kad
Kai šv. Adalberto žygį panoro pakartoti misijų arkivyskupas Brunonas Kverfurtietis, Boleslovas jį nusiuntė į kitą Prūsijos galą – jotvingių žemes. Dėl šių žemių jis varžėsi su Rusios didžiuoju kunigaikščiu Vladimiru, kuris dar 983 m. privertė jotvingius pripažinti jo valdžią.
Su šituo Valdamaru-Volodimeru-Vladimiru varžėsi?
Regis, kad taip.
O Šv. Brunono misiją suorganizavo Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis...
O aš maniau, kad Božnica, tai yra, Bažnyčia...
Suklydau.
Parašyta gi aiškiai - organizavo ir suorganizavo Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis (atsimenat, iš kur titulą ir karūną gavo?).
Bažnyčia ne prie ko.
Ji tik šventuoju Narsiojo Boleslovo mirtin pasiųstą Brunoną paskelbė.
O nukeliavę XVII amžiun, sužinosime, kodėl vakar Rusija Liaudies Vienybės dieną šventė.
Rusai tešvenčia kaip jiems širdis liepia.
O mes savo vartelių gal nenumažinkim?
2009-11-04
The Law
Teisė - formaliai įtvirtintų, apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis sankcionuotų viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti, visuma, jų sistema.
sankcionuoti
sankcion|uoti, ~uoja, ~avo duoti sankciją, patvirtinti, leisti.
Formalus - paremtas forma, o ne esme.
Forma - daikto pavidalas.
Išversiu lietuviškosios Vikipedijos teisės apibrėžimą į lietuvių kalbą:
Teisė – ne iš esmės, o tik tinkamu pavidalu įtvirtintų, apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis patvirtintų viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti, visuma, jų sistema.
Patiko?
Šiurpuliukai neina per nugarą?
Tai bent teisė...
Banditizmas, o ne teisė!
O ką rusai šneka?
Право как один из видов регуляторов общественных отношений представляет собой особую категорию; в теории признано,[источник не указан] что его универсальное определение не может быть дано.
Согласно дореволюционному Словарю Брокгауза и Ефрона:
Право есть совокупность правил (норм), определяющих обязательные взаимные отношения людей в обществе; это определение П. указывает лишь общие очертания его содержания, между тем вопрос о существе П., его происхождении и основах до сих пор остается одной из нерешенных в науке проблем.[1]
Большая советская энциклопедия, выражая нормативно-позитивистскую позицию марксистско-ленинской науки, определяет, что
Право — это совокупность установленных или санкционированных государством общеобязательных правил поведения (норм), соблюдение которых обеспечивается мерами государственного воздействия.[2]
Американские юристы могут говорить о том, что
Право — это система норм, обеспеченная системой институтов.[3]
Согласно либертарно-юридическому подходу, выражающему правопонимание одной из наиболее авторитетных философско-правовых школ России:
Право — единство равной для всех нормы и меры свободы и справедливости.[4]
Конкретное определение права зависит от типа правопонимания, которого придерживается тот или иной учёный (то есть его представлений о праве). В то же время определения различных школ позволяют наиболее полно представить право. Поэтому для развития правовой науки особенно важен плюрализм, которого не всегда удается добиться в силу традиционной близости этой отрасли знаний к государственной власти.
Še kad nori!
Pas juos - pliuralizmo siekis, o pas mus – įteisinta prievarta!
Tai netikėtumas…
Ai, ką aš čia, tie rusai – atsilikę, neverta nė žiūrėti ton pusėn…
Verčiau paklausykim ką Evropa, in pure English, mums sako.
Kodėl parašiau “v”?
O todėl kad kadaise “v” su “u” Lotynuose vietom kaitaliojosi.
Rašė tai “Litva”, tai “Litua”.
Britai dar ir šiandien visiems meluoja, kad “w” – tai “dabl ju“.
Prancūzai tai teisingai sako – “dubl vy“.
Beje, o jūs dubultus jau įsidėjot žiemai?
dùbultas sm. (1), (3b) Sdk, Užp antrasis langas, dedamas žiemai: Jau šalta, reikia dubultaĩ dėti Kvr. Ir vazonai, kai tik dùbultai įsideda, slabt pradeda Pc
Matot, dubultai, ne dabultai…
Ir filmus dubliuojam, ne dabliuojam.
Du ir yra du.
Nukrypau.
Na, tai ką gi tie britai meluoja … tfu, kad jį kur - susipainiojau – teisybę sako apie teisę?
Juk visas civilizuotas pasaulis dabar jų kalba šneka – negali gi meluoti visi, tiesa?
law
O.E. lagu (pl. laga, comb. form lah-), from O.N. *lagu "law," collective pl. of lag "layer, measure, stroke," lit. "something laid down or fixed," from P.Gmc. *lagan "put, lay" (see lay (v.)).
lay (v.)
O.E. lecgan "to place on the ground (or other surface)," also "put down (often by striking)," from P.Gmc. *lagjanan (cf. O.S. leggian, O.N. leggja, O.Fris. ledza, M.Du. legghan, Du. leggen, O.H.G. lecken, Ger. legen, Goth. lagjan "to lay, put, place"), causative of lie (v.2).
lie (v.1)
"speak falsely," O.E. legan, ligan, earlier leogan (class II strong verb; past tense leag, pp. logen), from P.Gmc. *leugan (cf. O.N. ljuga, Dan. lyve, O.Fris. liaga, Ger. lügen, Goth. liugan), from PIE base *leugh- "to tell a lie."
Liau liau!
*leugh-.
"to tell a lie".
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
?????????????????????????????????????
Oi, ne ten pažiūrėjau…
Ačiū Dievui, apsižiūrėjau!
Taigi reikia žiūrėti lie (v.2), o ne lie (v.1)!
Tai žioplys!
Šitaip smarkiai suklysti!
lie (v.2)
"rest horizontally," O.E. licgan (class V strong verb; past tense læg, pp. legen), from P.Gmc. *legjanan (cf. O.N. liggja, O.Fris. lidzia, M.Du. ligghen, Ger. liegen, Goth. ligan), from PIE *legh- (cf. Hittite laggari "falls, lies," Gk. lekhesthai "to lie down," L. lectus "bed," O.C.S. lego "to lie down," Lith. at-lagai "fallow land," O.Ir. laigim "I lie down," Ir. luighe "couch, grave").
Na va, dabar žymiai ramiau.
Jų teisė nėra kilus iš melo.
Britiškai, evropietiškai, teisė – paguldyti, kad nestovėtų ir nešmėžuotų prieš akis, o įkyresnius, kaip duoda suprasti airių (Ir) patirtis, galima ( neatsimenu kas taip sako) ir "užversti".
Simply.
Rimta!
Ir aišku.
Nėra čia ko stovėti!
Ant žemės, rankas už galvos!
Tiktai kad jos, šitos, britiškosios, teisės motyvacija, taigi - silpnoka...
Tiksliau, išvis jos nėra.
Mes tai dar turim vilties, kad teisia teisingai, dėl teisybės.
O britai nabagėliai…
Kada tie angliakasiai, t.y., anglakalbiai, pametė motyvaciją?
Replaced O.E. æ and gesetnes, which had the same sense development as law. Cf. also statute, from L. statuere, Ger. Gesetz "law," from O.H.G. gisatzida, Lith. istatymas, from istatyti "set up, establish."
Matai, anksčiau buvo įstatymas, statuto paisyta, o dabar – The Law.
Va kas nutinka kai neturi nei Statuto anei Konstitucijos.
Vietoj jos turi “įpročius ir tam tikrą tvarką, pagal kurią renkamas įtakingiausias valdžios pareigūnas – Ministras pirmininkas. “
O kas tas O.E. - senovės anglų - æ?
The Gmc. root represented by O.E. æ "custom, law," O.H.G. ewa, Ger. Ehe "marriage," though sometimes associated with this group, seems rather to belong to PIE *ei- "to go."
Va kaip, pasirodo…
Anksčiau sakė – eik, o dabar sako – gulkis!
Nekas.
O ką – valdžiai negi visiškai nerūpi tokia pasibaisėtina padėtis?
Rūpi.
Matot, Pasaulio bankas kaip tik labiausiai ir fundija – kam?
The Law and Justice.
Štai kaip.
Taip jau yra.
Jei motyvacijos trūksta, reikia fundyti.
×fùndyti, -ija, -ijo (nlt.) intr. vaišinti gėrimu: Jeigu fundysi, tai padėsim rš. Tu jam fùndyk, tai būsi geras Sb.
×užfùndyti intr. pavaišinti gėrimu: Kai gerai užfundijo, tai ir susitarė rš.
Gerai užfundija, ir eina vyrai tarnybon:
Vaizdelis tai iš The City, o tas vienišas personažas – iš filmo
apie Anglijos katalikų sukilimą.
Jei jau romieji Romos katalikai sukilo…
Parlamentą norėjo sugriaut....
Tai jau "gera" ta valdžia buvo...
Nors, iš kitos pusės, o ką gi daryti valdantiesiems?
Atvažiuoja toks lietuvis Mindaugas Lenartavičius Londonan, per G20 susitikimą pamėgina padegti nedegias "Royal Bank of Scotland" žaliuzes.
Regis, baisiai čia...
O, betgi, paskui britų valdžiai tą banką su bandytomis padegti nedegiomis žaliuzėmis tenka gelbėti nuo bankroto ir megzti naujus bankų tinklus:
Šalies vyriausybė šiuo tikslu siekia išparduoti kai kuriuos bankų „Royal Bank of Scotland“ (RBS), „Lloyds“ ir „Northern Rock“ padalinius.
Būtent šiuos bankus vyriausybei teko gelbėti nuo bankroto už mokesčių mokėtojų pinigus.
Tuo tarpu RBS, spėjama, rengiasi išparduoti savo bankininkystės tinklą, kurį sudaro apie 300 skyrių.
Negi dabar pripažinsi, kad valdžios rūmas ant apgaulės pamato pastatytas?
Tai jau ne!
Geriau jau vyram su pištalietais gerai užfundyti!
Law and order have been coupled since 1796.
Teisė ir tvarka.
Krūvon sudėta 1796-ais.
Beveik kaip...
Tvarka ir teisingumas!
Mūsuose ši pora atsirado kaip skilimo produktas.
Vaikai atsiranda iš susijungimo, o čia, matai - iš skilimo.
Teisė ir teisingumas - akivaizdžiai skirtingos sąvokos.
Nei lietuviška, nei rusiška, nei angliška Vikipedijos ir nebando sakyti kad teisė yra teisinga.
O tvarka?
Atsimenat, ką pridirbo Mindaugas Lenartavičius su savo žiebtuvėliu?
Tvarka bus!
P.S. Prabėgo pora savaičių, ir pastebėjau, kad lietuviškosios Vikipedijos teisės apibrėžimas pakito:
Teisė - visuma oficialiai įtvirtintų arba pripažintų, formaliai apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis užtikrinamų (sankcionuotų) viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti.
Senesnius lietuviškus teisės apibrėžimus rasit archyve.
oficialùs, -ì adj. (4) TrpŽ
1. vyriausybinis, tarnybinis; valdžios, tarnybinių asmenų skelbiamas, viešas: Oficialus dokumentas rš. Oficiali statistika rš. Oficialùs atstovas NdŽ.
2. sausas, formalus (apie elgesį): Ko tamstoms reikia? – pasigirdo labai jau ramus ir oficialus daktaro Masaičio balsas rš. Jo balsas ir sustingęs veidas padvelkė oficialiu šaltumu rš. Santykiai virsta oficialiaĩs NdŽ.
oficialiaĩ adv.: Oficialiaĩ kalbėti, elgtis DŽ.
oficiõlas sm. (2) TrpŽ; SD219 bažn. vyskupo vikaras, padėjėjas dvasinio teismo ir pasaulietiniais reikalais.
oficialìstas, -ė smob. (2) NdŽ kas oficialiai, ceremoningai elgiasi.
oficiòzas sm. (2) TrpŽ vyriausybės požiūrį reiškiantis spaudos organas: Prancūzų oficiozas rš. B. Sruoga atvirai ir karštai pasisakydavo prieš oficiozo vedamą politiką kultūros srityje sp.
oficiòzinis, -ė adj. (1) pusiau oficialus; formaliai nesusijęs su vyriausybe, bet faktiškai reiškiantis jos požiūrį: Oficiòzinis laikraštis DŽ. Oficioziniai sluoksniai rš.
Dabartinis lietuviškasis teisės apibrėžimas lietuviškai skamba šitaip:
Teisė – visuma valdžios įtvirtintų arba pripažintų, ne iš esmės, o tik tinkamu pavidalu apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis užtikrinamų (patvirtintų) viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti.
sankcionuoti
sankcion|uoti, ~uoja, ~avo duoti sankciją, patvirtinti, leisti.
Formalus - paremtas forma, o ne esme.
Forma - daikto pavidalas.
Išversiu lietuviškosios Vikipedijos teisės apibrėžimą į lietuvių kalbą:
Teisė – ne iš esmės, o tik tinkamu pavidalu įtvirtintų, apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis patvirtintų viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti, visuma, jų sistema.
Patiko?
Šiurpuliukai neina per nugarą?
Tai bent teisė...
Banditizmas, o ne teisė!
O ką rusai šneka?
Право как один из видов регуляторов общественных отношений представляет собой особую категорию; в теории признано,[источник не указан] что его универсальное определение не может быть дано.
Согласно дореволюционному Словарю Брокгауза и Ефрона:
Право есть совокупность правил (норм), определяющих обязательные взаимные отношения людей в обществе; это определение П. указывает лишь общие очертания его содержания, между тем вопрос о существе П., его происхождении и основах до сих пор остается одной из нерешенных в науке проблем.[1]
Большая советская энциклопедия, выражая нормативно-позитивистскую позицию марксистско-ленинской науки, определяет, что
Право — это совокупность установленных или санкционированных государством общеобязательных правил поведения (норм), соблюдение которых обеспечивается мерами государственного воздействия.[2]
Американские юристы могут говорить о том, что
Право — это система норм, обеспеченная системой институтов.[3]
Согласно либертарно-юридическому подходу, выражающему правопонимание одной из наиболее авторитетных философско-правовых школ России:
Право — единство равной для всех нормы и меры свободы и справедливости.[4]
Конкретное определение права зависит от типа правопонимания, которого придерживается тот или иной учёный (то есть его представлений о праве). В то же время определения различных школ позволяют наиболее полно представить право. Поэтому для развития правовой науки особенно важен плюрализм, которого не всегда удается добиться в силу традиционной близости этой отрасли знаний к государственной власти.
Še kad nori!
Pas juos - pliuralizmo siekis, o pas mus – įteisinta prievarta!
Tai netikėtumas…
Ai, ką aš čia, tie rusai – atsilikę, neverta nė žiūrėti ton pusėn…
Verčiau paklausykim ką Evropa, in pure English, mums sako.
Kodėl parašiau “v”?
O todėl kad kadaise “v” su “u” Lotynuose vietom kaitaliojosi.
Rašė tai “Litva”, tai “Litua”.
Britai dar ir šiandien visiems meluoja, kad “w” – tai “dabl ju“.
Prancūzai tai teisingai sako – “dubl vy“.
Beje, o jūs dubultus jau įsidėjot žiemai?
dùbultas sm. (1), (3b) Sdk, Užp antrasis langas, dedamas žiemai: Jau šalta, reikia dubultaĩ dėti Kvr. Ir vazonai, kai tik dùbultai įsideda, slabt pradeda Pc
Matot, dubultai, ne dabultai…
Ir filmus dubliuojam, ne dabliuojam.
Du ir yra du.
Nukrypau.
Na, tai ką gi tie britai meluoja … tfu, kad jį kur - susipainiojau – teisybę sako apie teisę?
Juk visas civilizuotas pasaulis dabar jų kalba šneka – negali gi meluoti visi, tiesa?
law
O.E. lagu (pl. laga, comb. form lah-), from O.N. *lagu "law," collective pl. of lag "layer, measure, stroke," lit. "something laid down or fixed," from P.Gmc. *lagan "put, lay" (see lay (v.)).
lay (v.)
O.E. lecgan "to place on the ground (or other surface)," also "put down (often by striking)," from P.Gmc. *lagjanan (cf. O.S. leggian, O.N. leggja, O.Fris. ledza, M.Du. legghan, Du. leggen, O.H.G. lecken, Ger. legen, Goth. lagjan "to lay, put, place"), causative of lie (v.2).
lie (v.1)
"speak falsely," O.E. legan, ligan, earlier leogan (class II strong verb; past tense leag, pp. logen), from P.Gmc. *leugan (cf. O.N. ljuga, Dan. lyve, O.Fris. liaga, Ger. lügen, Goth. liugan), from PIE base *leugh- "to tell a lie."
Liau liau!
*leugh-.
"to tell a lie".
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
?????????????????????????????????????
Oi, ne ten pažiūrėjau…
Ačiū Dievui, apsižiūrėjau!
Taigi reikia žiūrėti lie (v.2), o ne lie (v.1)!
Tai žioplys!
Šitaip smarkiai suklysti!
lie (v.2)
"rest horizontally," O.E. licgan (class V strong verb; past tense læg, pp. legen), from P.Gmc. *legjanan (cf. O.N. liggja, O.Fris. lidzia, M.Du. ligghen, Ger. liegen, Goth. ligan), from PIE *legh- (cf. Hittite laggari "falls, lies," Gk. lekhesthai "to lie down," L. lectus "bed," O.C.S. lego "to lie down," Lith. at-lagai "fallow land," O.Ir. laigim "I lie down," Ir. luighe "couch, grave").
Na va, dabar žymiai ramiau.
Jų teisė nėra kilus iš melo.
Britiškai, evropietiškai, teisė – paguldyti, kad nestovėtų ir nešmėžuotų prieš akis, o įkyresnius, kaip duoda suprasti airių (Ir) patirtis, galima ( neatsimenu kas taip sako) ir "užversti".
Simply.
Rimta!
Ir aišku.
Nėra čia ko stovėti!
Ant žemės, rankas už galvos!
Tiktai kad jos, šitos, britiškosios, teisės motyvacija, taigi - silpnoka...
Tiksliau, išvis jos nėra.
Mes tai dar turim vilties, kad teisia teisingai, dėl teisybės.
O britai nabagėliai…
Kada tie angliakasiai, t.y., anglakalbiai, pametė motyvaciją?
Replaced O.E. æ and gesetnes, which had the same sense development as law. Cf. also statute, from L. statuere, Ger. Gesetz "law," from O.H.G. gisatzida, Lith. istatymas, from istatyti "set up, establish."
Matai, anksčiau buvo įstatymas, statuto paisyta, o dabar – The Law.
Va kas nutinka kai neturi nei Statuto anei Konstitucijos.
Vietoj jos turi “įpročius ir tam tikrą tvarką, pagal kurią renkamas įtakingiausias valdžios pareigūnas – Ministras pirmininkas. “
O kas tas O.E. - senovės anglų - æ?
The Gmc. root represented by O.E. æ "custom, law," O.H.G. ewa, Ger. Ehe "marriage," though sometimes associated with this group, seems rather to belong to PIE *ei- "to go."
Va kaip, pasirodo…
Anksčiau sakė – eik, o dabar sako – gulkis!
Nekas.
O ką – valdžiai negi visiškai nerūpi tokia pasibaisėtina padėtis?
Rūpi.
Matot, Pasaulio bankas kaip tik labiausiai ir fundija – kam?
The Law and Justice.
Štai kaip.
Taip jau yra.
Jei motyvacijos trūksta, reikia fundyti.
×fùndyti, -ija, -ijo (nlt.) intr. vaišinti gėrimu: Jeigu fundysi, tai padėsim rš. Tu jam fùndyk, tai būsi geras Sb.
×užfùndyti intr. pavaišinti gėrimu: Kai gerai užfundijo, tai ir susitarė rš.
Gerai užfundija, ir eina vyrai tarnybon:
Vaizdelis tai iš The City, o tas vienišas personažas – iš filmo
apie Anglijos katalikų sukilimą.
Jei jau romieji Romos katalikai sukilo…
Parlamentą norėjo sugriaut....
Tai jau "gera" ta valdžia buvo...
Nors, iš kitos pusės, o ką gi daryti valdantiesiems?
Atvažiuoja toks lietuvis Mindaugas Lenartavičius Londonan, per G20 susitikimą pamėgina padegti nedegias "Royal Bank of Scotland" žaliuzes.
Regis, baisiai čia...
O, betgi, paskui britų valdžiai tą banką su bandytomis padegti nedegiomis žaliuzėmis tenka gelbėti nuo bankroto ir megzti naujus bankų tinklus:
Šalies vyriausybė šiuo tikslu siekia išparduoti kai kuriuos bankų „Royal Bank of Scotland“ (RBS), „Lloyds“ ir „Northern Rock“ padalinius.
Būtent šiuos bankus vyriausybei teko gelbėti nuo bankroto už mokesčių mokėtojų pinigus.
Tuo tarpu RBS, spėjama, rengiasi išparduoti savo bankininkystės tinklą, kurį sudaro apie 300 skyrių.
Negi dabar pripažinsi, kad valdžios rūmas ant apgaulės pamato pastatytas?
Tai jau ne!
Geriau jau vyram su pištalietais gerai užfundyti!
Law and order have been coupled since 1796.
Teisė ir tvarka.
Krūvon sudėta 1796-ais.
Beveik kaip...
Tvarka ir teisingumas!
Mūsuose ši pora atsirado kaip skilimo produktas.
Vaikai atsiranda iš susijungimo, o čia, matai - iš skilimo.
Teisė ir teisingumas - akivaizdžiai skirtingos sąvokos.
Nei lietuviška, nei rusiška, nei angliška Vikipedijos ir nebando sakyti kad teisė yra teisinga.
O tvarka?
Atsimenat, ką pridirbo Mindaugas Lenartavičius su savo žiebtuvėliu?
Tvarka bus!
P.S. Prabėgo pora savaičių, ir pastebėjau, kad lietuviškosios Vikipedijos teisės apibrėžimas pakito:
Teisė - visuma oficialiai įtvirtintų arba pripažintų, formaliai apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis užtikrinamų (sankcionuotų) viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti.
Senesnius lietuviškus teisės apibrėžimus rasit archyve.
oficialùs, -ì adj. (4) TrpŽ
1. vyriausybinis, tarnybinis; valdžios, tarnybinių asmenų skelbiamas, viešas: Oficialus dokumentas rš. Oficiali statistika rš. Oficialùs atstovas NdŽ.
2. sausas, formalus (apie elgesį): Ko tamstoms reikia? – pasigirdo labai jau ramus ir oficialus daktaro Masaičio balsas rš. Jo balsas ir sustingęs veidas padvelkė oficialiu šaltumu rš. Santykiai virsta oficialiaĩs NdŽ.
oficialiaĩ adv.: Oficialiaĩ kalbėti, elgtis DŽ.
oficiõlas sm. (2) TrpŽ; SD219 bažn. vyskupo vikaras, padėjėjas dvasinio teismo ir pasaulietiniais reikalais.
oficialìstas, -ė smob. (2) NdŽ kas oficialiai, ceremoningai elgiasi.
oficiòzas sm. (2) TrpŽ vyriausybės požiūrį reiškiantis spaudos organas: Prancūzų oficiozas rš. B. Sruoga atvirai ir karštai pasisakydavo prieš oficiozo vedamą politiką kultūros srityje sp.
oficiòzinis, -ė adj. (1) pusiau oficialus; formaliai nesusijęs su vyriausybe, bet faktiškai reiškiantis jos požiūrį: Oficiòzinis laikraštis DŽ. Oficioziniai sluoksniai rš.
Dabartinis lietuviškasis teisės apibrėžimas lietuviškai skamba šitaip:
Teisė – visuma valdžios įtvirtintų arba pripažintų, ne iš esmės, o tik tinkamu pavidalu apibrėžtų, prievartinėmis poveikio priemonėmis užtikrinamų (patvirtintų) viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kt.) taisyklių, principų, skirtų visuomeniniams santykiams reguliuoti.
2009-11-02
Vitor
Šiandien Vėlinės.
Mūsų valdžia mums liepė eit dirbt, o artimųjų kapus leido aplankyt vakar, katalikų Visų šventųjų dieną.
Šv. Petras žiūrėjo žiūrėjo kaip Dievas Pasaulį tveria ir klausia neiškentęs:
- Viešpatie, kodėl taip neteisingai Pasaulį sutvėrei? Rusijoj, Sibiriuj – šalčiai baisiausi, per pusiaują – karšta kaip pekloj, dykumose vandens nėr, Japonijoj žemė vis dreba, Pietų Aziją potvyniai siaubia, o Brazilijoj padirbai rojų – ir vandens pakanka, ir žiemos nebūna, ir žemės derlingos, ir auga viskas, ką žemėn įkiši, ir gyvių visokiausių pilna, ir augalų nesuskaičiuosi, ir turtų žemėse prislėpta visokių.
Viešpats nusišypsojo:
- Tu dar nežinai, kokie čia bus žmonės...
Brazilijos lietuviai man pasakojo šitą brazilų anekdotą, kuriame jie patys iš savęs šaiposi.
Dar jie man sakė, kad Brazilijoj geri darbininkai būna tie, kurie labai balti arba labai juodi.
O šiaip tai ten žmonių visokių pilna – mirga marga.
O dirbti braziliškai (taip jie sako, nors kalba portugališkai) bus trabalho.
Brazilijoj taria “trabalia”, kirčiuoja kaip mūsų “tra-lia-lia”.
Atsidūriau Brazilijoj 1988 metų rudenį, mat, Gorbačiovas padirbo Perestroiką, ir ėmė leisti į užsienius važiuoti, o žmonos Mama, amžiną atilsį, apie kurios pusbrolį susiruošiau šiandien papasakoti, buvo Brazilijoj gimusi, lietuvių šeimoje. Jos tėvai, su vaikais, prieš II karą atvažiavo Lietuvon, ir neužilgo užėjo sovietai. Tai šeimos galva, apsižiūrėjęs, nuėjo pas tuos, katrie valdyt ėmėsi, ir sako:
- Esam brazilai, namo norim važiuoti.
O tie jam kiton pusėn parodė ir klausia:
- O ten nenorit?
Tai jie niekur nebenorėjo, pasiliko čia.
O mes tai prie Gorbačiovo, atvirkščiai, labai Brazilijon norėjom, ir nuskridom.
Tuo metu tai buvo labai egzotiška kelionė. Parvykęs namo savo tuometėj darbovietėj – LTSR Mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute – bendradarbiams susirinkimo metu gavau įspūdžius pasakoti.
Kainavo brangiai. Sakau dėl to, kad pora tūkstančių tikrų, nenuinfliavusių sovietinių rublių, kurių pristigau, paskolino draugas, toks Jura iš Novosibirsko, kur teko aspirantūroj (dabar doktorantūra) būti. Kai, grįžęs, po kurio laiko atidaviau, jis sako:
- Maniau, negrįši.
Manė, kad negrįšiu, bet paskolino.
Draugas.
Nusivežiau Brazilijon “Kosmos” cigarečių (tada rūkiau), kad nereikėtų “valiutos” rūkalams leisti, tai giminaičio fabriko kieme darbininkai per pertrauką mano cigaretes pastebėjo ir labai smalsavo, mat, ant to mėlyno pakelio buvo nupiešta raketa ir žvaigždė raudona, o Brazilija komunistavo, kaip dabar suprantu, daugiausiai todėl, kad engiama buvo.
Mane gatvėje kartais pavadindavo “amerikЭnos”, rusišką raidę įdėjau todėl, kad taip tą žodį tarė. Ilgas ir baltaodis – kas? Žinoma, kad - amerikЭnos!
Tai pavaišinau tuos darbininkus tuo “Kosmosu”, beveik visą pakelį išsidalino susižavėję – šitokios cigaretės! O po kurio laiko žiūriu – ilgiausios nuorūkos peleninėse...
- Baik rūkyti tą savo marichuaną, imk normalių cigarečių! – autobuse, važiuojančiame iš San Paulo į Rio de Žaneiro, atkišęs pakelį braziliškų cigarečių piktokai portugališkai subarė mane Viktoras.
Apie jį šis pasakojimas.
Viktorą pažinojo, matyt, visas San Paulo.
Na, jei ne visi 20 milijonų San Paulo gyventojų, tai per visą Braziliją susirinktų gerokai daugiau.
Nes jis žaidė Brazilijos futbolo rinktinėj, žr. Nr. 396 visų laikų žaidėjų sąraše.
Patys matot, jo vardas Brazilijos futbole – Vitor:
396. Vítor (Victor Ratautas), pirmojo mačo už Braziliją data - 29/04/1960.
Kai grįžom, nunešiau šūsnį Brazilijos laikraščių ir žurnalų iškarpų į tuomet Lietuvoj leidžiamo sporto laikraščio “Sportas” redakciją – juk lietuvis Brazilijos futbolo rinktinėj!
Sakė kad labai įdomu, bet atspausdino – nieko.
Ir laikraščių iškarpas pradaigojo.
Bet vieną dabar suradau:
Straipsnio, pasakojančio apie "um duelo historico", antraštę galima išversti su puikiuoju Google Vertėju.
Ką futbolas reiškia Brazilijoje, visi žino.
Kai Vitor nuvedė į savo klubą, SPFC - San Paulo futbolo klubą, po jo šimtatūkstantinį stadioną, po klubo muziejų mus vedžiojo it VIP-us.
Gidas, šampanas, nuotraukos.
Nes mus atsivedė Vitor.
Vitor žaidė tuo metu, kai pakilime buvo Pele.
Pele lošė už gero šimto kilometrų atstumu nuo San Paulo Atlanto pakrantėje įsikūrusio Santos miesto futbolo klubą “Santos”, kuris Brazilijos čempionate “kapodavosi” su Vitor klubu SPFC.
Pele buvo puolėjas, Vitor – gynėjas.
- Vitor, ar “kirsdavai” Pele per kojas, - klausiau sykį.
Vitor išsišiepė:
- O kaip tu manai?
Vitor buvo „kompanijos siela“ - jį sekė pokštai, juokas ir šposai.
Papasakočiau, bet šiandien susilaikysiu.
Jo sūnaus vardas – Vitinho, galbūt, neteisingai rašau portugališkai, reikia tarti „Vytinjo“.
- We are too lazy, Augis, - sakė man Vytinjo, veždamas į fazendą.
Aš taip nemanau.
Labai ten šokinėsi, kai šilta ir bananą gali nuskinti tik ranką ištiesęs.
Kai šaltis paspirgina, tai nepamiršti kitai žiemai bulvių sklepan pripilti, skyles užsikamšyti ir malkų pasiruošti.
- Vitor lietuviškai nemoka, - sakė man giminaičiai.
Jis gimė ne Lietuvoj - Brazilijoj.
- Vitor, neapsimetinėk, kad nemoki lietuviškai, - sakiau jam kelissyk, lietuviškai.
Jis tik nusišypsodavo savo paperkančia šypsena.
Tada, važiuodami į Rio, sėdėjom autobuse greta ir plepėjom apie šį bei tą, portugališkai, žinoma - pora mėnesių ten buvau, kelis žodžius išmokau. Nesupratau kažko, pora kartų perklausiau, Vitor susinervavo, ėmė ir prabilo lietuviškai, laužyta kalba.
- Vitor, falam Português! - rėžiau jam išsišiepęs.
Vitor pažiūrėjo, lyg būtų nustebęs, ir staiga nusikvatojo per visą autobusą.
Mirė Vitor 1996 metais.
O šita močiutė
su dukra priėmė mus trims dienoms į savo namelį su apelsinų ir mandarinų sodeliu Buenos Airėse, mat, Brazilijos lietuviai, su kuriais susipažinom, padėjo gauti mums Argentinos vizą ir pakeisti atgalinius bilietus taip, kad toms trims dienoms sustotume Buenos Airėse ir galėtume pamatyti Argentiną.
Svetingųjų moteriškių pavardes pamiršau.
O nuotrauką įdedu todėl, kad jos, pasakojo, rūpinosi Arvydu Saboniu, kai jis pirmąsyk traumavo savo koją 1986 metais Buenos Airėse, kai "Žalgirio" krepšininkai Argentinoje iškovojo patį prestižiškiausią pasaulio klubų prizą - tarpkontinentinę V. Džonso taurę.
O močiutė – nuo Anykščių, būdama šešiolikos, kaimo mergaitė, nuplaukė Argentinon „penkiems metams, ant uždarbio“.
O nuotraukoj ne pypkę ji rūko – matę geria savo kiemelyje.
Kas žino, gal tebegyva?
Tokios štai sportinės Vėlinės.
Mūsų valdžia mums liepė eit dirbt, o artimųjų kapus leido aplankyt vakar, katalikų Visų šventųjų dieną.
Šv. Petras žiūrėjo žiūrėjo kaip Dievas Pasaulį tveria ir klausia neiškentęs:
- Viešpatie, kodėl taip neteisingai Pasaulį sutvėrei? Rusijoj, Sibiriuj – šalčiai baisiausi, per pusiaują – karšta kaip pekloj, dykumose vandens nėr, Japonijoj žemė vis dreba, Pietų Aziją potvyniai siaubia, o Brazilijoj padirbai rojų – ir vandens pakanka, ir žiemos nebūna, ir žemės derlingos, ir auga viskas, ką žemėn įkiši, ir gyvių visokiausių pilna, ir augalų nesuskaičiuosi, ir turtų žemėse prislėpta visokių.
Viešpats nusišypsojo:
- Tu dar nežinai, kokie čia bus žmonės...
Brazilijos lietuviai man pasakojo šitą brazilų anekdotą, kuriame jie patys iš savęs šaiposi.
Dar jie man sakė, kad Brazilijoj geri darbininkai būna tie, kurie labai balti arba labai juodi.
O šiaip tai ten žmonių visokių pilna – mirga marga.
O dirbti braziliškai (taip jie sako, nors kalba portugališkai) bus trabalho.
Brazilijoj taria “trabalia”, kirčiuoja kaip mūsų “tra-lia-lia”.
Atsidūriau Brazilijoj 1988 metų rudenį, mat, Gorbačiovas padirbo Perestroiką, ir ėmė leisti į užsienius važiuoti, o žmonos Mama, amžiną atilsį, apie kurios pusbrolį susiruošiau šiandien papasakoti, buvo Brazilijoj gimusi, lietuvių šeimoje. Jos tėvai, su vaikais, prieš II karą atvažiavo Lietuvon, ir neužilgo užėjo sovietai. Tai šeimos galva, apsižiūrėjęs, nuėjo pas tuos, katrie valdyt ėmėsi, ir sako:
- Esam brazilai, namo norim važiuoti.
O tie jam kiton pusėn parodė ir klausia:
- O ten nenorit?
Tai jie niekur nebenorėjo, pasiliko čia.
O mes tai prie Gorbačiovo, atvirkščiai, labai Brazilijon norėjom, ir nuskridom.
Tuo metu tai buvo labai egzotiška kelionė. Parvykęs namo savo tuometėj darbovietėj – LTSR Mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute – bendradarbiams susirinkimo metu gavau įspūdžius pasakoti.
Kainavo brangiai. Sakau dėl to, kad pora tūkstančių tikrų, nenuinfliavusių sovietinių rublių, kurių pristigau, paskolino draugas, toks Jura iš Novosibirsko, kur teko aspirantūroj (dabar doktorantūra) būti. Kai, grįžęs, po kurio laiko atidaviau, jis sako:
- Maniau, negrįši.
Manė, kad negrįšiu, bet paskolino.
Draugas.
Nusivežiau Brazilijon “Kosmos” cigarečių (tada rūkiau), kad nereikėtų “valiutos” rūkalams leisti, tai giminaičio fabriko kieme darbininkai per pertrauką mano cigaretes pastebėjo ir labai smalsavo, mat, ant to mėlyno pakelio buvo nupiešta raketa ir žvaigždė raudona, o Brazilija komunistavo, kaip dabar suprantu, daugiausiai todėl, kad engiama buvo.
Mane gatvėje kartais pavadindavo “amerikЭnos”, rusišką raidę įdėjau todėl, kad taip tą žodį tarė. Ilgas ir baltaodis – kas? Žinoma, kad - amerikЭnos!
Tai pavaišinau tuos darbininkus tuo “Kosmosu”, beveik visą pakelį išsidalino susižavėję – šitokios cigaretės! O po kurio laiko žiūriu – ilgiausios nuorūkos peleninėse...
- Baik rūkyti tą savo marichuaną, imk normalių cigarečių! – autobuse, važiuojančiame iš San Paulo į Rio de Žaneiro, atkišęs pakelį braziliškų cigarečių piktokai portugališkai subarė mane Viktoras.
Apie jį šis pasakojimas.
Viktorą pažinojo, matyt, visas San Paulo.
Na, jei ne visi 20 milijonų San Paulo gyventojų, tai per visą Braziliją susirinktų gerokai daugiau.
Nes jis žaidė Brazilijos futbolo rinktinėj, žr. Nr. 396 visų laikų žaidėjų sąraše.
Patys matot, jo vardas Brazilijos futbole – Vitor:
396. Vítor (Victor Ratautas), pirmojo mačo už Braziliją data - 29/04/1960.
Kai grįžom, nunešiau šūsnį Brazilijos laikraščių ir žurnalų iškarpų į tuomet Lietuvoj leidžiamo sporto laikraščio “Sportas” redakciją – juk lietuvis Brazilijos futbolo rinktinėj!
Sakė kad labai įdomu, bet atspausdino – nieko.
Ir laikraščių iškarpas pradaigojo.
Bet vieną dabar suradau:
Straipsnio, pasakojančio apie "um duelo historico", antraštę galima išversti su puikiuoju Google Vertėju.
Ką futbolas reiškia Brazilijoje, visi žino.
Kai Vitor nuvedė į savo klubą, SPFC - San Paulo futbolo klubą, po jo šimtatūkstantinį stadioną, po klubo muziejų mus vedžiojo it VIP-us.
Gidas, šampanas, nuotraukos.
Nes mus atsivedė Vitor.
Vitor žaidė tuo metu, kai pakilime buvo Pele.
Pele lošė už gero šimto kilometrų atstumu nuo San Paulo Atlanto pakrantėje įsikūrusio Santos miesto futbolo klubą “Santos”, kuris Brazilijos čempionate “kapodavosi” su Vitor klubu SPFC.
Pele buvo puolėjas, Vitor – gynėjas.
- Vitor, ar “kirsdavai” Pele per kojas, - klausiau sykį.
Vitor išsišiepė:
- O kaip tu manai?
Vitor buvo „kompanijos siela“ - jį sekė pokštai, juokas ir šposai.
Papasakočiau, bet šiandien susilaikysiu.
Jo sūnaus vardas – Vitinho, galbūt, neteisingai rašau portugališkai, reikia tarti „Vytinjo“.
- We are too lazy, Augis, - sakė man Vytinjo, veždamas į fazendą.
Aš taip nemanau.
Labai ten šokinėsi, kai šilta ir bananą gali nuskinti tik ranką ištiesęs.
Kai šaltis paspirgina, tai nepamiršti kitai žiemai bulvių sklepan pripilti, skyles užsikamšyti ir malkų pasiruošti.
- Vitor lietuviškai nemoka, - sakė man giminaičiai.
Jis gimė ne Lietuvoj - Brazilijoj.
- Vitor, neapsimetinėk, kad nemoki lietuviškai, - sakiau jam kelissyk, lietuviškai.
Jis tik nusišypsodavo savo paperkančia šypsena.
Tada, važiuodami į Rio, sėdėjom autobuse greta ir plepėjom apie šį bei tą, portugališkai, žinoma - pora mėnesių ten buvau, kelis žodžius išmokau. Nesupratau kažko, pora kartų perklausiau, Vitor susinervavo, ėmė ir prabilo lietuviškai, laužyta kalba.
- Vitor, falam Português! - rėžiau jam išsišiepęs.
Vitor pažiūrėjo, lyg būtų nustebęs, ir staiga nusikvatojo per visą autobusą.
Mirė Vitor 1996 metais.
O šita močiutė
su dukra priėmė mus trims dienoms į savo namelį su apelsinų ir mandarinų sodeliu Buenos Airėse, mat, Brazilijos lietuviai, su kuriais susipažinom, padėjo gauti mums Argentinos vizą ir pakeisti atgalinius bilietus taip, kad toms trims dienoms sustotume Buenos Airėse ir galėtume pamatyti Argentiną.
Svetingųjų moteriškių pavardes pamiršau.
O nuotrauką įdedu todėl, kad jos, pasakojo, rūpinosi Arvydu Saboniu, kai jis pirmąsyk traumavo savo koją 1986 metais Buenos Airėse, kai "Žalgirio" krepšininkai Argentinoje iškovojo patį prestižiškiausią pasaulio klubų prizą - tarpkontinentinę V. Džonso taurę.
O močiutė – nuo Anykščių, būdama šešiolikos, kaimo mergaitė, nuplaukė Argentinon „penkiems metams, ant uždarbio“.
O nuotraukoj ne pypkę ji rūko – matę geria savo kiemelyje.
Kas žino, gal tebegyva?
Tokios štai sportinės Vėlinės.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
