Жираф большой?

Graži pilietinė akcija, kai Kaune, Nemuno krantinėje, jaunimas spalvotomis kreidelėmis piešė šių dienų populiariausią šūkį „TIESOS“, virsta teisine parodija. Policijos pareigūnai laužo galvas, kokį Administracinės teisės pažeidimų kodekso straipsnį taikyti už veiksmus, kurie neprieštarauja jokiems kodeksams.

Penktadienį šaukime nurodytu laiku į Kauno Policijos komisariato Centro nuovadą atvyko nepilnamečių jaunuolių atstovas – advokatas Saulius Dambrauskas. Nurodytu laiku jokie procedūriniai ar procesiniai veiksmai atlikti nebuvo. Advokatui buvo leista susipažinti su administracinės teisenos medžiaga. Centro nuovados viršininkas paaiškino, kad yra renkama galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmenys buvo kviesti siekiant juos apklausti ir surinkti papildomų įrodymų.

„Policijos atstovai yra sutrikę, jie net nežino, ar vyksta administracinė teisena. Policija laukia nurodymų iš viršaus, kaip jiems reikėtų elgtis“, – Alfa.lt sakė S. Dambrauskas. Paprašytas patikslinti, ką turi galvoje, kai kalbama apie „sprendimą iš viršaus“, advokatas sakė, kad Kauno policijos atstovai laukia, ką jiems patars Generalinės prokuratūros, Policijos departamento vadovai.

Pasak S. Dambrausko, Kauno policijos atstovai atvirai pareiškė – „ne mes spręsime“.

Kol vyko nepilnamečių atstovų pokalbis ir susipažinimas su dokumentais komisariate, jų laukiantys žmonės gatvėje ant šaligatvio priešais PK vėl kreidutėmis didelėmis raidėmis užrašė žodį „TIESOS“.

Antikomunizmas

Aukščiausioji Lietuvos valdžia.


Britų.


Džentelmenai, žinia.

12. antikomunistas 08:44 06-08 IP: 78.62.3.11
lietuvisko abituriento is kaimo lygio rasinelis, o opozicija ploja? Po rinkimu laukia maskolynas?Jei taip atsitiks , su seima tarsiu good bye, nors atzalos ta seniai padare.

15. antikomunistui 08:59 06-08 IP: 80.240.9.72
Google: While Lenin, Trotsky, and the rest were publicly condemning ‘capitalism’, they were being financed by the Brotherhood bankers of Wall Street and London, the same people who would later support Hitler.

16. antikomunistui ir kitiems 09:03 06-08 IP: 80.240.9.72
TSRS, kaip pamenat, žlugo, kai finansų valdytojai pinigų srautus iš naftos sektoriaus nukreipė į akcijų biržas (lengvai tuo įsitikinsite pažiūrėję perestroikos laikų naftos kainų ir, tarkim, Dow Jones chart'us), o sovietai nuo Izraelio karo su arabais laikų "sėdėjo ant naftos dolerių adatos." Mūsų, gyvenančių sovietyne, gerbūvis jiems nerūpėjo nėkiek. Kaip ir Lenino laikais, kaip ir Gorbačiovo laikais, taip ir šiandien finansus valdo iš Londono ir JAV. Nesunku pastebėti, kad Londonas ir Vašingtonas labiausiai šiandien šneka apie eurozonos krizę. Atseit, pas juos tokių bėdų nėra - pasikėlė skolos lubas, pasidarė "quantitative easing" , ir tuo problemos baigėsi. Ironiška, kad iš proamerikietiškos ir probritiškos (irgi nesunku pastebėti) Lietuvos kaip tik ten ir emigruojama. Nes mūsų gerbūvis jiems, pinigų valdytojams, nerūpi nėkiek, o mūsų žmonių darbštumas praverčia. O kas rūpi mūsų Prezidentei ir Premjerui?

Kaip manot?

O Seimo pirmininkei?

Tik prievolė gali

Mes negalime pakeisti globalios ekonominės aplinkos, negalime išvengti jos poveikio mūsų nedidelei ir atvirai ekonomikai...

Ne tie laikai, kai galėjom?

Ar bandėt, Prezidente?

...todėl tik prievolė laikytis finansinės drausmės gali užkardyti mėginimus grįžti į neatsakingo išlaidavimo kelią...

Tik prievolė gali.

Prievolininkai, matyt, privalo.

Kas - kam?

Prievolė.

Rekrutų prievolė (vok. Rekrut, pranc. recruter — verbuoti, komplektuoti; pranc. recrue 'naujokas') – prievolė atlikti karinę tarnybą.

Karo prievolė.

Ne apie šitas prievoles Prezidentė kalbėjo.

Prievolė - privatinių teisinių santykių šalies (debitoriaus) pareiga kreditoriui.

Prie debitorių priskiriama:

Juridinis ar fizinis asmuo, gavęs piniginę paskolą.

Kur bėgat?

Vengiat prievolės ir atsakomybės?

Prezidentė pabrėžė, kad mažos arba mažiau išsivysčiusios valstybės nebegali išvengti pasaulinės atsakomybės ir kad visi esame atsakingi už mūsų visų bendrą dabartį ir ateitį.

Mes negalime sau leisti veikti individualiai ar egoistiškai.

Propaganda

Azijos akcijų rinkas toliau smukdo graikų problemos (jau daugiau kaip metus).

Baimės dėl Graikijos toliau smukdo rinkas, po metų.

Visą pasaulį smukdo Graikija...

Garsus amerikiečių investuotojas milijardierius Warrenas Buffettas teigia manąs, kad Jungtinės Valstijos išvengs dar vienos recesijos, nebent ją sukeltų Europa.



Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama yra įsitikinęs, kad suirutę finansų rinkose sukėlė Europos valstybės.

1. Tai, žinoma, nėra grėsminga Europai 2012-06-05 20:54IP: 80.240.9.72
TOTAL 2011: Exports 268,635.3, Imports 367,798.7, Balance -99,163.4, All figures are in millions of U.S. dollars. Google: Foreign Trade - U.S. Trade with European Union

2. „Lehman Brothers“ nebuvo Europos bankas 2012-06-05 22:42IP: 80.240.9.72
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas antradienį sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos komentarus dėl Europos skolų krizės keliamos grėsmės ir pabrėžė, kad krizė kilo ne Europoje, o JAV, informuoja AFP. „Krizė kilo ne Europoje. „Lehman Brothers“ nebuvo Europos bankas“, – antradienį Romoje žurnalistams sakė L. Fabiusas.

3. Nera blogai 2012-06-06 00:40IP: 89.240.33.144
Is JAV uzdirbome 99 milijardus,80 rusai atveze, reikia tik likviduoti neigiama balansa su Kinija

4. > 3. 2012-06-06 09:00IP: 80.240.9.72
TOTAL 2011: Exports 103,878.6, Imports: 399,335.1, Balance -295,456.5, All figures are in millions of U.S. dollars. Google: Foreign Trade - U.S. Trade in Goods with China. Ar ne per brangus mokestis už "pasaulio rezervinę valiutą" ir už galimybę klausytis (ir ne tik klausytis) U.S. patarimų ekonomikos ir demokratijos temomis?

Propaganda – visuma informacinių priemonių, skirtų žmonių grupės ar visuomenės kontrolei. Propaganda dažniausiai būna siejama su žiniasklaida, per kurią pateikiama nekorektiška informacija, bei totalitariniais režimais, kurie propagandą yra itin smarkiai linkę naudoti.

Praktikoje propagandą naudoja ne tik totalitariniai, bet ir demokratiniai režimai, dažnai propaganda naudojama įvairių populistinių politinių jėgų. Propagandos skleidimo būdai būna labai įvairūs: žiniasklaida, knygos, paskaitos, netgi asmeninis bendravimas. Kai kuriais atvejais propagandą gana sunku atskirti nuo smegenų plovimo, nes dalis naudojamų priemonių sutampa.

KGB valstybės tarnyboje

Kokios valstybės?

Lietuvos Respublikos.

Balandžio pabaigoje svarstydamas šio įstatymo pataisas Seimas įrašė nuostatą, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negalėtų eiti valstybės tarnautojo pareigų, jeigu dirbo ar tarnavo kadriniu KGB darbuotoju, priklausė KGB rezervui, slapta bendradarbiavo su sovietų specialiosiomis tarnybomis.

Antradienį per pataisų priėmimo procedūrą parlamentarai neprieštaravo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimui pritarti socialdemokratės Mildos Petrauskienės siūlymui atsisakyti nuostatos dėl buvusių KGB darbuotojų.

Patikimi.



Nepriklausoma Lietuva.

2012-ji metai.

Ne Seimą gi pričiupo...

Kur Nemunas tekėjo

Laišką šįryt radau e-pašto dėžutėj:

Labas, turiu prisipažinti, kad apkalbėjau, vis neišsiverčiu be nuorodos:

http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=5061&mid=90664

Pacituosiu:

Pagaliau vakar vakare per Init TV akmens amžiaus archeologas profesorius Algirdas Girininkas pripažino (nors irgi kaip visai šviežią, vos kelerių metų naujieną), jog Nemunas seniau į Baltijos jūrą ištekėjo ne Kuršių mariose, o Aistmarėse — per Prieglių. Ir tik palyginti visai neseniai prie pat Rambyno kalno Nemunui pavyko prasiveržti per tą sieną ir nutekėti tiesiai į Vakarus. Taip nutiko ne „paraistoriniais“ laikais, o prieš tūkstantį - pusantro tūkstančio metų — jau Viduramžiais:

http://on.lt/musu-praeities-beieskant (paskutinis, vakarykštis filmukas, gale).

Pastaba post scriptum: filmukas nebe paskutinis, rasit jį po šio teksto:

Nemuno vardo kilmė, upės vingių ir kilpų kaita, vagos slėnių raida. Ledynų tirpimo laikais, kai Nemunas tekėjo priešinga kryptimi, kai nuo dab. Simno iki Stakliškių tyvuliavo marios, o į Pietus nuo jų dar stūksojo ledo kalnai. Kai Nemunas buvo didžiulė, iki kelių kilometrų pločio upė. Ir itin srauni, kai Baltijos jūra staiga nuseko ir pavirto ežeru. Dar neseniai Nemumo žiotys buvo ties Karaliaučiumi, tik prieš pusantro tūkstančio metų (jau prasidėjus Viduramžiams) ties Rambynu prasiveržė pro kalvagūbrį tiesiai į Kuršių marias. Lietuvos edukologijos universiteto profesorių geologą Valentiną Baltrūną ir Klaipėdos universiteto profesorių archeologą Algirdą Girininką papildo Lietuvių kalbos instituto daktaras Laimutis Bilkis:

P.S. Labai taupantiems laiką - profesorius Algirdas Girininkas apie senąją Nemuno vagą kalba maždaug nuo 18-tos minutės.

P.P.S. Senovėje Rambynas buvo daug aukštesnis, jame stovėjo skalvių pilis Ramija (Ramige). Šią pilį 1275 m. paėmė Sembos fogto Ditricho vedami kryžiuočiai. Pilis buvo sugriauta, dalis jos gynėjų paimti į nelaisvę, kiti – išžudyti. Šiandien Rambynu vadinama tik likusi kažkada didelio piliakalnio papėdė. Didelė jo dalis, Nemuno paplauta, nugriuvo 1835 m. ir vėliau.

Ne viena legenda byloja apie ant Rambyno kažkada buvusį aukų akmenį. Tačiau visos jos sako, kad „laimė tol nepaliksianti šio krašto, kol akmuo stovės, ir kalnas po juo“. O jeigu kokio svetimšalio ranka išdrįs prisiliesti prie šio akmens, prasmegsiąs kalnas Nemuno gelmėse.



Tai tarsi paremtų Arūno teiginius, kad Karaliaučius prieš krikštą buvęs Lietuvos sostinė. Bet kiek suprantu, iki krikšto Lietuva buvo (jau bene vienintelė) laisvų žmonių, į valsčius apie savus piliakalnius (garbus) susitelkusių ūkininkų šalis, tad centralizuotų sostinių nebuvo iš principo. Tą pabrėždavo ir imperatorius Algirdas, apsistodamas paeiliui vis kito valsčiaus pilyse, užuot laikęsis savo sosto kur nors Vilniuje, Kijeve, Gardine, Naugarde, Smalėniškiuose, Trakuose ar Karnavėje. Tačiau akivaizdu, kad iki Nemuno pratekėjimo tiesiai Vidurio Lietuvos ryšiai su Aistmarėmis (kur greta ir Vyslos raguva) buvo nuolatiniai ir svarbūs, o Karaliaučius Nemuno žiotyse turėjo būti pagrindinis Lietuvos uostamiestis. Europos karalių miestas, anot senovės romų, Mons Regius — Kūningų garbas:

http://paliokas.blogspot.com/2007/12/blog-post.html



P.P.P.S. Litavia - a latin name for Brittany.

Laiko mašina

Ateities sandoriai geriausiai atspindi žaliavų vertės pokyčius.

Ir šitų žaliavų.

Įvairių prekių ateities sandoriai (sandoryje yra aiškiai apibrėžta prekės pristatymo vieta, data, kokybės reikalavimai, kiekis, kaina - kitaip tariant, tai vadinamasis standartizuotasis sandoris) padidina galimybes kiek įmanoma sumažinti riziką.

Elegantiškai išsireikšta: padidina galimybes kiek įmanoma sumažinti riziką.

Perspėjimas dėl rizikos
Ateities sandoris yra maržinė priemonė. Maržinė prekyba arba prekyba naudojant svertą (leverage), leidžia investuotojui pirkti arba parduoti finansines priemones, kurių nominali suma viršija investuotą kapitalą. Dėl naudojamo sverto prekyba maržinėmis priemonėmis yra labai rizikinga. Nesėkmės atveju galima ne tik prarasti visą savo investuotą kapitalą, bet ir papildomai likti skolingam reikšmingas sumas.

?

Dvigalvis...

Europos komisija: išvestinės finansinės priemonės – tai sudėtingi finansiniai produktai, kurie prisidėjo prie finansų krizės.

Reikia pareguliuoti, ne tik šiapus.

Štai, SEB bankas aiškina, kad Pasauliui kainos nustatomos trijose vietose: Londone, Niujorke ir Čikagoj.

Cukraus kaina yra nustatoma pagal ateities sandorius, Niujorke.

Kukurūzų ateities sandoriai sudaromi Čikagoje.

Kviečių ateities sandoriai - irgi ten.

Naftos ateities sandoriai - Niujorke.

O bet tačiau sidabro, aukso, aliuminio, cinko, vario, nikelio kainas paskelbia dienos pabaigoje, Londone.

Londono metalų birža (angl. London Metal Exchange, LME) - didžiausia pasaulyje pramoninių metalų ateities sandorių ir pasirinkimo sandorių birža, kurioje prekiaujama vario, aliuminio, cinko, švino, nikelio, alavo, plieno strypų ateities sandoriais ir pasirenkamaisiais sandoriais.

Ir vėl sandoriai, kurie įvyks ateityje...

Šioje biržoje nustatoma metalų kaina yra pripažįstama visuotinai ir į ją atsižvelgiama sudarant tiesioginius sandorius už biržos ribų.

nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl. | refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1. ║ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071. ║ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug. | refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz). ║ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46. | refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ. | refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč). | refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.

Nustatoma kaina pripažįstama visuotinai.

Ta kaina nustatoma pasivaikščiojus laike.

Laiko mašina.

Lietuva - tie?

Kurie?


Kaip Alfa.lt pasakojo sutrikę akcijos dalyviai, norėdami prisidėti prie Vilniuje jau kelias savaites vykstančios akcijos, kurios rengėjai prie prezidentūros vis atnaujina menininko Gitenio Umbraso užrašą, 12 kauniečių susirinko Nemuno krantinėje ir spalvotomis kreidelėmis pradėjo piešti.

Beveik pusė akcijos dalyvių buvo vaikai.

Nepraėjus ir 10 minučių, prisistatė policijos pareigūnai ir pareiškė, kad akcijos dalyviai yra sulaikomi. Pasak šios akcijos dalyvių, autobusu buvo išvežta 12 žmonių, taip pat ir dalis vaikų.

„Nežinau, ką jie norėjo parašyti. Jie spėjo parašyti tik tris raides – T, I ir E“, – paaiškino policijos atstovas.








P.S.

Finansinė drausmė

Finansinė drausmė mums nesvetima.

Mūsų litas padengtas auksu ir užsienio valiuta, net 125-127 proc.

Jo kursas - stabilus.

Įminkit mįslę.

1. Skubam pavalkus užsimauti 08:07 06-05 IP: 80.240.9.72
A.Kubilius ir prezidentė D.Grybauskaitė, nuolat skelbę „tvirtai stovintys Vokietijos pusėje”... Google: Ketvirtasis reichas ateina; mat, Europos centrinis bankas – finansuojamas Vokietijos padengtomis euroobligacijomis: ) Kaip finansuojamos? O va kaip. Google: The German debt agency said it will not issue euro bonds with negative interest. The clarification came after previous statements by the Bundesbank that it was issuing 5 billion euro in 2-year bonds with 0% interest. Patinka? Nuramino? O ką - pavalkai vokiški, gal nelabai trins, gal patogūs... Negi mes kokie britai?

2. Klausimai 08:36 06-05 IP: 80.240.9.72
Jei finansinės drausmės organizatoriai sugeba parduoti savo obligacijas įsipareigodami mokėti 0% palūkanų, kaip tokia drausmė ir tokie finansai vadinasi? Kas tokias obligacijas pirko? Ar tik ne tomis "obligacijomis finansuojamas ECB", stovintis - koks sutapimas - Frankfurte prie Maino? O Lietuva už kokias palūkanas skolinasi "tarptautinėse rinkose"?

Mes "dalyvaujame" finansų rinkose!



P.S. Šalies vadovės metinio pranešimo tekste išryškinti pagrindiniai akcentai.

Garvežys

„Mieloji drauge!.. Visi svajojame apie kelionę... Labai norėčiau pavesti jums Anglijoje tylutėliai ir tiksliai sužinoti, ar galėčiau pervažiuoti. Spaudžiu ranką. Jūsų V.U.“

Ne dabar, prieš šimtmetį beveik...

Važiavo užplombuotam vagone, ne vienas.

Anglijoj kažkas jiems bilietą nupirko?

Nepatingėjo tada, netingi ir dabar.

Kas 1917 metais surengė ir finansavo perversmą Rusijoje?

Paspaudykit nuorodas, pamatysit, kad Gūglė straipsnį pradangino.

Kol visai nepradingo, atkartosiu jį čia.

Kas 1917 metais surengė ir finansavo perversmą Rusijoje?

2012-06-03 19:05


Užsienio spaudos nuotr.
Vladimiro Lenino ir grupės draugų kelionė „plombuotame vagone“ iš tylios ir sočios Šveicarijos per Vokietiją į revoliucinę Rusiją prieš 95 metus apaugo gandais, kad jis buvo vokiečių šnipas. Ta kelionė iki šiol kelia daug klausimų. Svarbiausia: kas padėjo Leninui grįžti į tėvynę?
1917 metų pavasarį Vokietija kariavo su Rusija, tad siųsti į priešo širdį saujelę bolševikų, skelbusių savo šalies pralaimėjimą imperialistiniame kare, vokiečiams buvo naudinga. Tačiau, kaip teigia rašytojas ir istorikas Nikolajus Starikovas, viskas ne taip paprasta.

Juk jei Leninas būtų buvęs vokiečių šnipu, jis iš karto būtų reikalavęs sugrąžinti į Petrogradą per Vokietijos teritoriją. Ir, savaime aišku, leidimą būtų gavęs. Bet prisiminkime: mažytę Šveicariją, kurioje Leninas tada gyveno, supo Prancūzija, Italija, Vokietija ir Austro-Vengrija, susigrūmusios žūtbūtinėje kovoje. Buvo du variantai ją palikti: per šalį, prisijungusią prie Antantės, arba per jos priešų teritoriją. Iš pradžių Leninas pasirinko pirmąjį. Inessa Armand kovo 18-ąją (čia ir toliau nurodoma data naujuoju stiliumi) gavo tokią jo telegramą: „Mieloji drauge!.. Visi svajojame apie kelionę... Labai norėčiau pavesti jums Anglijoje tylutėliai ir tiksliai sužinoti, ar galėčiau pervažiuoti. Spaudžiu ranką. Jūsų V.U.“

Vokietija kaip maršrutas pirmą kartą paminėta Lenino telegramoje Karpinskiui kovo 20 dieną. Netrukus laiške I.Armand jis prisipažino: „Per Vokietiją neišeina.“ Ar visa tai nekeista - Leninas negali susitarti su „bendrininkais“ vokiečiais dėl važiavimo per jų teritoriją ir ilgai ieško aplinkinių kelių?

“Sąjungininkų“ suokalbis

Vokiečiai nelaukė sėkmingo vasario perversmo, išvis nesitikėjo jokios revoliucijos! Nes, atrodo, jokios revoliucijos jie nerengė. Tada kas organizavo 1917 metų vasario perversmą? N.Starikovo nuomone - vakariečiai Rusijos „sąjungininkai“ Antantėje. Tai jų agentūra išvedė darbininkus, vėliau ir kareivius į Petrogrado gatves. O Anglijos ir Prancūzijos pasiuntiniai vadovavo tiems įvykiams. Viskas buvo netikėta ne tik vokiečiams, bet ir bolševikams. Vasarį Lenino ir jo kolegų nereikėjo, „sąjungininkų“ specialiosios tarnybos sugebėjo organizuoti darbininkų neramumus ir kareivių maištą be jų pagalbos. Tačiau tam, kad revoliucinis procesas rutuliotųsi iki pabaigos, t. y. Rusijos žlugimo, kai taptų įmanoma primesti jai Atlanto valstybių diktatą, į katilą reikėjo įberti šviežių Lenino mielių.

Generolas Erichas Ludendorffas prisiminimuose rašė: „Išsiųsdama Leniną į Rusiją mūsų vyriausybė prisiėmė ypatingą atsakomybę. Kariniu požiūriu jo važiavimas per Vokietiją buvo pateisinamas - Rusija turėjo nudardėti į bedugnę.“

Sužinojęs malonią naujieną Leninas apsidžiaugė. „Galbūt sakysite, kad vokiečiai neduos vagono. Galime lažintis, jog duos“, - rašė jis balandžio 1-ąją I.Armand. Vėliau taip pat jai gyrėsi: „Pinigų kelionei turime daugiau negu maniau... mus šauniai parėmė draugai Stokholme.“

Tarp dviejų laiškų mylimajai (“Per Vokietiją neišeina“ ir „Duos vagoną“) praėjo dvi savaitės. Per tą laiką JAV, Anglija ir Vokietija nusprendė, koks turi būti Rusijos likimas. Reikalingą sumą pinigų (netiesiogiai, per tuos pačius vokiečius ir švedus) rusams radikalams davė amerikiečiai, o anglai pasirūpino, kad nesikištų jų kontroliuojama laikinoji vyriausybė. Stokholme, į kurį Leninas su bendražygiais atvyko po ilgos kelionės traukiniu per Vokietiją, paskui - keltu iki Švedijos, jie Rusijos generaliniame konsulate ramiai gavo grupinę vizą į Rusiją. Dar daugiau, laikinoji vyriausybė net sumokėjo jiems už bilietus iš Stokholmo į tėvynę!

Balandžio 16-ąją Petrogrado Suomijos stotyje revoliucionierius sutiko garbės sargyba. Leninas pasakė kalbą, kurią baigė žodžiais: „Tegyvuoja socialistinė revoliucija!“ Tačiau naujoji Rusijos valdžia nė nemanė jo suimti...

Auksas neturi pažiūrų

Tomis kovo dienomis iš JAV į tėvynę susiruošė ir kitas liepsningas revoliucionierius Levas Trockis (Bronšteinas). Levas Davidovičius, kaip ir Vladimiras Iljičius, dokumentus gavo Rusijos konsulate Niujorke. Kovo 27-ąją L.Trockis su šeima išplaukė iš Niujorko garlaiviu „Christiania Fiord“. Tiesa, kai pasiekė Kanadą, jį ir kelis bendražygius trumpam išlaipino iš laivo, bet netrukus vėl leido keliauti toliau - paprašius laikinosios vyriausybės užsienio reikalų ministrui Pavlui Miliukovui. Keistas prašymas? Anaiptol, juo labiau žinant, kad P.Miliukovas draugavo su Jakobu Šiffru, Amerikos magnatu, kelių Rusijos revoliucijų „generaliniu rėmėju“.

Leninas ir L.Trockis, paskelbę karą pasauliniam kapitalui, atidavė savo priešams milžiniškus Rusijos išteklius. Vos pasibaigus pilietiniam karui jauna sovietų valdžia susirūpino „geltonojo metalo“ gavyba. 1925 metų lapkričio 14-ąją L.Trockis lengva ranka kompanijai „Lena Goldfields Co, Ltd“ perleido teisės eksploatuoti aukso kasyklas Rytų Sibire. Tai pačiai, kurios darbininkai, pasipiktinę skurdžiais atlyginimais, šaltakraujiškai buvo sušaudyti 1912 metais. Pasaulį sukrėtusios Lenos (Bodaibo) žudynės anuomet leido bolševikams pasmerkti patvaldystę Rusijoje. O dabar bolševikai patys perdavė britų konsorciumui, valdžiusiam „Lena Goldfields“, teisę prie Lenos upės (ir ne vien ten) trisdešimt metų kasti auksą! Kompanijos valdos apėmė teritoriją nuo Jakutijos iki Uralo, o interesai siekė daug toliau už aukso gavybos rėmų. Jos rankose atsidūrė sidabras, varis, švinas, geležis... „Lena Goldfields“ buvo perduota visa grupė kalnakasybos ir metalurgijos įmonių. Už tai Rusija gavo varganus 7 proc. išgaunamo metalo.

Milžiniški turtai užjūrio dėdėms atiteko faktiškai už kapeikas. Beje, tas įžūlus šalies plėšimas truko neilgai. 1929 metų vasario 10-ąją L.Trockis buvo ištremtas iš SSRS. Ir - keistas sutapimas - tų pačių metų gruodį kompanijai „Lena Goldfields“ teko nutraukti veiklą Rusijoje.

Tūkstantis švediškų garvežių

Kai kam susidaro įspūdis, kad užsieniečiai siaubė Rusiją jau po Lenino mirties 1924 metų sausį, o skolas už rėmėjų pagalbą revoliucionieriams mokėjo tik L.Trockis.

Abejotinus sandėrius su Vakarais bolševikų valdžia sudarinėjo ir anksčiau, kai Leninas dar buvo gyvas. Garsiausiai nuskambėjo garvežių pirkimo sutartis su Švedijos firmos „Nidkvist and Holm“ gamykla. Stulbina užsakymo apimtis - tūkstantis garvežių už 200 mln. auksinių rublių, arba beveik ketvirtis tuometės Rusijos aukso atsargų. Reikia pažymėti, kad minima firma iki tol neįstengdavo pagaminti daugiau kaip 40 garvežių per metus, o čia - tūkstantis! Užsakymas buvo išskaidytas į penkerius metus: 1922-aisiais Rusija turėjo gauti 200 garvežių, o 1923-1925 metais - po 250 kasmet. Kodėl šalis, katastrofiškai stokojanti geležinkelio technikos, būtinai norėjo pirkti iš tos švedų firmos, ir dar gerokai užkeltomis kainomis? Kodėl ji sutiko laukti pristatymų penkerius metus, užuot įsigijusi reikiamos technikos pigiau kitoje vietoje? Susisiekimo liaudies komisariatas, kuriam trečiojo dešimtmečio pradžioje vadovavo L.Trockis, taip svajojo būtent apie tuos garvežius, kad netiktai iš anksto sumokėjo 7 mln. kronų ir dar davė švedų firmai... beprocentę 10 mln. kronų paskolą „mechaniniam cechui ir katilinei statyti“.

Putilovo gamykla iki karo per metus pagamindavo daugiau kaip du šimtus garvežių. Kodėl niekas jai nedavė kreditų?

O kaip bolševikams grąžinti pinigus svetimšaliams bankininkams? Tiesiog pasiųsti į Vakarus ir skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ parašyti: „Lėšų revoliucijai Rusijoje ir pergalei pilietiniame kare grąžinimas“, savaime suprantama, buvo neįmanoma. Reikėjo rimtos dingsties. Pavyzdžiui, ką nors pirkti Vakaruose, kad ir tuos garvežius. Beje, daug dokumentų patvirtina, jog būtent per Švedijos bankų sistemą į Rusiją buvo pumpuojami pinigai revoliucijai. Vėliau per tą pačią sistemą sugrįždavo ir atgal. Jau 1918 metų rudenį į Stokholmą atvyko Isidoras Gukovskis, Sovietų Rusijos finansų liaudies komisaro pavaduotojas. Jis atsivežė ir dėžes pinigų bei brangenybių. Krovinys vertintas 40-60 mln. rublių. Milijonai rublių buvo pervesti į Stokholmo bankus, tarp jų ir į „Njua Banken“, kuris priklausė Olofui Ashbergui. Šio žmogaus pavardė dažnai sutinkama knygose apie bolševikų finansavimą.

Sandėriai su velniu

Sunku nustatyti tikslų kontraktų ir koncesijų, išduotų Amerikos firmoms kuriant naują valstybę, skaičių. Tai ir 25 mln. dolerių komisinių amerikiečiams už laikotarpį nuo 1919-ųjų liepos iki 1920 metų sausio, ir asbesto gavybos koncesija, 1921-aisiais suteikta Armandui Hammeriui, ir nuomos sutartis su Franku Wanderlipu, leidžianti šešiasdešimt metų eksploatuoti anglių bei naftos telkinius ir plėtoti žvejybą Šiaurės Sibiro regione.

Lėšų, skirtų Rusijos imperijai sunaikinti, grąžinimas greičiausiai buvo vienas iš Vakarų vyriausybių atstovų ir bolševikų susitarimų. Ir Leninas su L.Trockiu jį stropiai vykdė. Tačiau kitų Vakarų lūkesčių naujieji vadai nepateisino. Stojęs prie Rusijos vairo, kad galutinai ją sugriautų (pradžioje Vakarų tikslai sutapo su Lenino revoliucinėmis svajonėmis), Vladimiras Iljičius, užuot tai daręs, vėl pradėjo vienyti suskaldytą šalį.

Tiesa, proletariato vadas gyveno nebeilgai. Negalima atmesti versijos, kad eserės Fani Kaplan šūvis, pagreitinęs jo mirtį, buvo tam tikras buvusių globėjų užsieniečių perspėjimas - kad per daug nenukryptų. L.Trockis tikriausiai tikėjosi ir toliau darbuotis Vakarams, bet 1929 metais J.Stalinas jį išvarė iš šalies, o vėliau įkandin pasiuntė žudiką Ramoną Merkaderą su ledkirčiu. Nė vienas sandėris su velniu, kaip žinoma, nesibaigia be pasekmių.

Parengė Karolis Aleksa | „Lietuvos žinios“

Tūkstantis garvežių, švediškų.

Jau 1918 metų rudenį į Stokholmą atvyko Isidoras Gukovskis, Sovietų Rusijos finansų liaudies komisaro pavaduotojas. Jis atsivežė ir dėžes pinigų bei brangenybių.

Революция называется.

Vakar LNK alfa.lt televizijos laidoje Tomas Dapkus kalbino Vitą Vasiliauską, pastarasis papasakojo, kad Lietuvos banko atstovai Švedijos centrinio banko darbuotojų prašė rekomenduoti tarptautinius bankų priežiūros konsultantus, o tie rekomenduotieji rekomendavę poną Simoną Freakley.

Tada jau - kaip 1917-tais...

Neatnaujino operacijų per 24 valandas...

Rusijos bankui neleista įsikurti Lietuvoje.

Nekalti Švedijos bankai, anot Vito Vasiliausko, dabar valdo 90 proc. Lietuvos bankų sektoriaus.

O kur garvežys?

Garvežys, visiškai atsitiktinai, prieky traukinio važiuoja.

Gegužės 23 diena ligšiol būdavo anksčiau už gegužės 28 dieną.

1,7 mlrd. litų abiem atvejais sutapo atsitiktinai.

Tėvo

Tėvo diena.

Ar tikrai taip?

Tėvonija.

Tėviškė.

Tėvynė.

Nepažįsta tėvynės...

Neturi jos.

Kas Tėvynę gynė?

Tėvynė – žmogaus, o ne vergo namai. – Dž. Madžinis.