Dėstytojas nuovadoje: Tėvo

2012-06-03

Tėvo diena.

Ar tikrai taip?

Tėvonija.

Tėviškė.

Tėvynė.

Nepažįsta tėvynės...

Neturi jos.

Kas Tėvynę gynė?

Tėvynė – žmogaus, o ne vergo namai. – Dž. Madžinis.

audrius rašė...: Tėvynė, tėvonija, tėviškė, tėvųvanija, tėva, lietatėvanija ,,, ar tavynė, tavonija, taviškė, tavuvanija, tava, lietava, lietataviškių tau ta rija, lieta tava,-ų venu,-undonų tau tų ruja,-o nytija, ,,, Kokios tikros mūsų, tavos, savos nytes, kur jos veda, kaip jos skamba? Juk kai nekariavom turėjo tėvynė skambėti kaip motynė, matija, močiutiškė, matė, mamynė, materija, mamų tyra,-ai,-ų ratas onų nyčių, ,,, , o kaip žmonėms galintiems kurti vardus galime vadinti, vadelioti nytes pagal savo valia tai tiktu tėvynės vardai, kaip savynė, sau leidynė, SAu leidžių Rato MATIJA, sarmatija, saulės rato lydėtojų sau leidžiu matytojų tyro mato tyrijos,,,,; 2012 m. birželio 4 d. 12:49
audrius rašė...: Su Tėvo dėjum! Įdomu kodėl tėvo diena viena metuose, o pas torinius talmudininkus kievienas šeštadienis (šabas, subatėlė, su batka, su ba tėvo leida,,,,). Kiek batkos, tėvo, dadų, tatų, favyrių,-ėrių, popų, patyrių, patyrusių tėvų ir tt būdavo sarmatijos laikais? Labai įdomu, mielasis dėstytojau nuovadoj, kalėjime, kaltės tik ėjime, bogačių žyciose, miesto garduose, jaunų verslinyčiose ar kur mus vis bando visa banda sukišti, užkoncervuoti, užvokti i bankes, bankus, boselius, kubilus, keselius, voktas žyčias, kalėjimus, vargus, do rabov darbus ir tt.; 2012 m. birželio 4 d. 13:16

Dėstytojas nuovadoje