2007-04-30

Miegančioji gražuolė

Po Naujųjų Metų praėjus keliom dienom, pakvietė mane į baletą. Sakė, bus „Gulbių ežeras“. O buvo „Miegančioji gražuolė“.

Tuo metu buvau užsiėmęs maždaug tokiais galvosūkiais. Tarkime, Vilnius – sostinė. Nes čia – sostas. Klausimų nėra.

Maskva – stolica. Bet ten kažkodėl – priestol. Kiek bandžiau ieškoti, rusai patys tuos vardus su žodžio stol – stalas šaknimi sieja. Priestol – kaip ir prie stalo. Įdomiausia, kad – įsijunkit televizorių – jie Kremliuj, lyg tyčia, visada ir būtinai prie stalo susėdę ir sėdi.

Berlin – Hauptstad. Pagrindinis miestas. Ir tiek. Na, tarkim, London – The Capital City. Jau žinau kad britai daugiaprasmybėm šneka. Gali galvoti kaip nori – didelis miestas (kaip didžioji raidė), pagrindinis miestas, kapitalo miestas. Sosto, beje, ten irgi nebūta. Kaip ir Berlyne. Kaip ir Maskvoj.

Toj „Miegančioj gražuolėj“ buvo jaunuolis, parvažiavęs atostogų iš Japonijos. Kur studijavo. Užėjo jam, ir prieš trejetą metų išvažiavo į Japoniją. Dar bandžiau tada atkalbinėti. Bet jis labai norėjo, susirado pinigų ir išlėkė. O dabar, po pirmojo „Miegančios gražuolės“ kėlinio, vaikščiojo Operos ir baleto teatro fojė ratu kartu su tamsiaode dailia mergina iš Šri Lankos, kurios vardas lietuviškai reiškė Pinigų Dievą. Kuri irgi studijavo Japonijoj.

Su jais ir aš vaikščiojau ratu tame fojė. Papasakojau apie sostą, sėdėjimą prie stalo ir pagrindinį bei kapitalo miestus ir klausiu:

- O kaip ten pas jus, Japonijoj?

Jiedu pasišnibždėjo ir sako;

- Tokyo – pagrindinis miestas.

- Neįdomu, - sakau - pasakykit ką nors įdomiau.

Ir sužinojau, kad Tokyo – du hieroglifai – To ir Kyo. Vienas virš kito. Būk tai vienas reiškia „pagrindinis“, o kitas – „miestas“. O anksčiau sostine buvęs Kyoto, tada buvę atvirkščiai – „miestas pagrindinis“. Kažkodėl iškart prisiminiau Kyo – garsų tarybinių laikų iliuzionistą ir pagalvojau: čia bus kažkoks „šaker maker“!

„Miegančioj gražuolėj“ buvo ir mano sesė, kurią, spektakliui pasibaigus, parvežiau namo. Ir užėjau arbatos gerti. Atėjo apsimiegojęs svainis. Architektas. Kaip ir sesė. Jam ir papasakojau apie sostą, sėdėjimą prie stalo, pagrindinius ir kapitalo miestus bei Tokyo su Kyoto. O jis ir sako:

- Kai buvau mažas, tėtė man pasakojo: pastatė japonai sostinę. Kyoto. O žemės drebėjimas ją ėmė ir sugriovė. Pastatė japonai kitą. Kitoj vietoj. Ir galvoja: kaip apgauti tą, kuris griauna? Kad nebesugriautų. Ir sugalvojo: sukeitė hieroglifus vietom: vietoj Kyo To radosi To Kyo. Dabar tas, kuris griauna, nebeatpažins! Ir nebesugriaus.

Svainio istorija man patiko. Parvažiavęs namo, sėdau prie kompo. Žodynų juk internete daug. Rausiau gal pusvalandį. Mat, verčiau „per anglų kalbą“. Jau sakiau, kokie jie daugiaprasmiai, tie anglakalbiai. Vargau, kol susiklijavo šios reikšmės:

Results for 'to'

Japanese English

to door (Japanese style)

to if (conjunction)

to person (suf)

to party, set, gang

to ten

Results for 'kyo'

Japanese English

kyo pride, squatting with legs outstretched

kyo cry

kyo big, large, great

Štai jums ir senoji japonų sostinė:

Kyoto – didelė gauja. Tokyo – gauja didelė.

Pirmasis vardas – originalus. Todėl geriau ir skamba.

Kliedžiu? O prisiminkit tai, ką žinot apie japonų istoriją, kilmę ir tradicijas.

Banzai!

Pasiskaičiau, ką patys japonai apie savo sostines pasakoja. Jie sako, kad Tokyo – Rytų sostinė. Paskaitykit aiškinimą, painioja. Tokyo tikrai rytuose. Bet tada Kyoto būtų Sostinė rytų. O bet tačiau, ji ne rytuose. O hieroglifai tie patys, kaip ir Tokyo. Tik sudėlioti atvirkščiai. Ir anksčiau sudėlioti, negu žodyje Tokyo. Netinka man toks japonų aiškinimas. Manasis man labiau patinka.

O Kyoto Nijo pilis su girgždančiomis "lakštingalų grindimis", turėjusiomis įspėti šeimininkus apie ateinančius žudikus? Plėšikų gaujoje gyvenant tokios grindys išties pravarčios.

Pasiskaičiau Japonijos istoriją. Japonų rašytą. Jie pripažįsta stiprią ir neabejotiną Korėjos ir Kinijos įtaką viduramžiais. Beje, minėtasis tarybinis iliuzionistas Kyo buvo korėjiečių kilmės.

Ir aplamai, Japonijos istorija stebėtinai primena Anglijos istoriją. Paskaitykit ir palyginkit patys. Labai panašu. Įskaitant tai, kad abi įsikūrę salose. Abi viduramžiais buvo stipriai įtakojamos iš žemyno. Abi tautos jaunos ir panašaus charakterio. Todėl abi labai puoselėja savo jaunas (istoriniu požiūriu jaunas) tradicijas. Abi pastaraisiais amžiais buvo imperijos. Ir abidvi tebėra. Finansinės. Žinome, kad Tokyo - finansinis centras. Tik tiek Londono City, tiek Tokyo finansinė galia sukoncentruota ir valdoma mažo žmonių rato.

Britai nešaukia banzai! Kaip japonai. Bet žodžių prasmes abudu keičia ilgai nedvejodami. Gal dėl to pomėgio kaitalioti ir priešgyniauti abu ir kairiąja puse važinėja?

Jei paklausčiau korėjiečių Korėjoj arba kiniečių Kinijoj apie japonus (istorine prasme), ir tie ir kiti, spėju, maždaug taip pasakytų:

- A, šitie... Žinom, žinom. Nuo seno juos žinom.

Daugiau iš jų reikėtų sugebėti išklausti.

Japonija. Tekančios saulės šalis. Pas juos ką, Saulė tiesiai iš po kojų teka? Kodėl ne Amerika Japonijoje yra Tekančios saulės šalis? Juk saulė Japonijon iš Amerikos atiteka!

Akivaizdu, kad tai – Japonijos įvaizdis. Skirtas mums, europiečiams ir kitiems, vakariau Japonijos gyvenantiems.

Japonija – tekančios saulės šalis.

Kas žinot kitą sostinę, kurioje būtų sostas, parašykit. Kol kas žinau tik vieną.

Vilnius – sostinė.

3 komentarai:

Unknown rašė...

Su vertimais, odnako, dalykas mmm, sakykim, slidus. Nesu lingvistas, tačiau puikiai prisimenu anekdotą, kaip kompiuteris vertė anglišką frazę "Out of eyes and out of mind" į rusų kalbą ir atgal, gaudamas rezultatą "Blind madman". Tokia yra bėda su dvigubais vertimais - prasmė labai greitai gali būti pametama, ypač kai nežinomas kontekstas. Apskritai, be konteksto net verst nereikia, idant originali (?) prasmė išsikreiptų/taptų netiksli - ypač laisvai interpretuojant - imkime kad ir Vilnių vietoj Tokijaus - vilna, matyt nuo vilnies - bangos - o šičia ir prasideda spėlionės - kas vilnija - upė? reljefas? M-stygos vienuoliktam matavime? Mes patys, įausti į realybės audinį, tarp ying ir yang? Konteksto nebuvimas išlaisvina neapibrėžtumo principą, o su tuo tvarkytis - tas pats, kas tamsiame kambaryje į ausis vatos prisikišus ieškoti Šriodingerio kačių, kurių galbūt ten ir nėra.
Išvados? Jokių. Nebent ne mano.

audrius rašė...

Vadinasi Staliningradas yra stalų stalas su sostais susesti susiedam soduviju, sodžių, sodų, sodybų antokalno kartu susiediškai susieijua pasisietavot ir iš pirkių perkūnų ragais gausybėssuneštinį stala sukraut...

Kur sostas ten stalas, ten gausmas kyla.... Ar kas matė aukščiausiąjį viešpatį be jo leidimo, įsakymo? Gal kas prie stalo su juo gėrė gerą girą ir gyrėsi kurija sava? Status kalnas, krutas kriaušelis dangaus sodan inlipti prie stalo susėsti? Lipam? Kas bijo?:)

Zenonas rašė...

Tai matosi, kad sostinės susijusios su plėšikų landynėmis, ir Londone ir KYoto'kuose. Dar ko gero paaiškės, kad Romoje romydavo neįtikusius valdžiai "nusikaltėlius" ir ant kryžių kabindavo.
Vilnius - rusų vadinamas Čiortogradu (po Vilniaus užgrobimo kažkur ar Suvorovas ar Jakaterina rašė su džiugesiu: pagaliau Čiortogradas krito ). Taigi - Vilnius nuo žodžio Vėlinas, Vėlinius, dievybės, o ne nuo bangelių ir virpuliukų.