Po Naujųjų Metų praėjus keliom dienom, pakvietė mane į baletą. Sakė, bus „Gulbių ežeras“. O buvo „Miegančioji gražuolė“.
Tuo metu buvau užsiėmęs maždaug tokiais galvosūkiais. Tarkime, Vilnius – sostinė. Nes čia – sostas. Klausimų nėra.
Maskva – stolica. Bet ten kažkodėl – priestol. Kiek bandžiau ieškoti, rusai patys tuos vardus su žodžio stol – stalas šaknimi sieja. Priestol – kaip ir prie stalo. Įdomiausia, kad – įsijunkit televizorių – jie Kremliuj, lyg tyčia, visada ir būtinai prie stalo susėdę ir sėdi.Berlin – Hauptstad. Pagrindinis miestas. Ir tiek. Na, tarkim, London – The Capital City. Jau žinau kad britai daugiaprasmybėm šneka. Gali galvoti kaip nori – didelis miestas (kaip didžioji raidė), pagrindinis miestas, kapitalo miestas. Sosto, beje, ten irgi nebūta. Kaip ir Berlyne. Kaip ir Maskvoj.
Su jais ir aš vaikščiojau ratu tame fojė. Papasakojau apie sostą, sėdėjimą prie stalo ir pagrindinį bei kapitalo miestus ir klausiu:
- O kaip ten pas jus, Japonijoj?
Jiedu pasišnibždėjo ir sako;
- Tokyo – pagrindinis miestas.
- Neįdomu, - sakau - pasakykit ką nors įdomiau.
Ir sužinojau, kad Tokyo – du hieroglifai – To ir Kyo. Vienas virš kito. Būk tai vienas reiškia „pagrindinis“, o kitas – „miestas“. O anksčiau sostine buvęs Kyoto, tada buvę atvirkščiai – „miestas pagrindinis“. Kažkodėl iškart prisiminiau Kyo – garsų tarybinių laikų iliuzionistą ir pagalvojau: čia bus kažkoks „šaker maker“!
„Miegančioj gražuolėj“ buvo ir mano sesė, kurią, spektakliui pasibaigus, parvežiau namo. Ir užėjau arbatos gerti. Atėjo apsimiegojęs svainis. Architektas. Kaip ir sesė. Jam ir papasakojau apie sostą, sėdėjimą prie stalo, pagrindinius ir kapitalo miestus bei Tokyo su Kyoto. O jis ir sako:
- Kai buvau mažas, tėtė man pasakojo: pastatė japonai sostinę. Kyoto. O žemės drebėjimas ją ėmė ir sugriovė. Pastatė japonai kitą. Kitoj vietoj. Ir galvoja: kaip apgauti tą, kuris griauna? Kad nebesugriautų. Ir sugalvojo: sukeitė hieroglifus vietom: vietoj Kyo To radosi To Kyo. Dabar tas, kuris griauna, nebeatpažins! Ir nebesugriaus.
Svainio istorija man patiko. Parvažiavęs namo, sėdau prie kompo. Žodynų juk internete daug. Rausiau gal pusvalandį. Mat, verčiau „per anglų kalbą“. Jau sakiau, kokie jie daugiaprasmiai, tie anglakalbiai. Vargau, kol susiklijavo šios reikšmės:
Results for 'to'
Japanese English
to door (Japanese style)
to if (conjunction)
to person (suf)
to party, set, gang
to ten
Results for 'kyo'
Japanese English
kyo pride, squatting with legs outstretched
kyo cry
kyo big, large, great
Kyoto – didelė gauja. Tokyo – gauja didelė.
Pirmasis vardas – originalus. Todėl geriau ir skamba.
Kliedžiu? O prisiminkit tai, ką žinot apie japonų istoriją, kilmę ir tradicijas.
Ir aplamai, Japonijos istorija stebėtinai primena Anglijos istoriją. Paskaitykit ir palyginkit patys. Labai panašu. Įskaitant tai, kad abi įsikūrę salose. Abi viduramžiais buvo stipriai įtakojamos iš žemyno. Abi tautos jaunos ir panašaus charakterio. Todėl abi labai puoselėja savo jaunas (istoriniu požiūriu jaunas) tradicijas. Abi pastaraisiais amžiais buvo imperijos. Ir abidvi tebėra. Finansinės. Žinome, kad Tokyo - finansinis centras. Tik tiek Londono City, tiek Tokyo finansinė galia sukoncentruota ir valdoma mažo žmonių rato.
Britai nešaukia banzai! Kaip japonai. Bet žodžių prasmes abudu keičia ilgai nedvejodami. Gal dėl to pomėgio kaitalioti ir priešgyniauti abu ir kairiąja puse važinėja?
- A, šitie... Žinom, žinom. Nuo seno juos žinom.
Japonija. Tekančios saulės šalis. Pas juos ką, Saulė tiesiai iš po kojų teka? Kodėl ne Amerika Japonijoje yra Tekančios saulės šalis? Juk saulė Japonijon iš Amerikos atiteka!
Japonija – tekančios saulės šalis.
Kas žinot kitą sostinę, kurioje būtų sostas, parašykit. Kol kas žinau tik vieną.
Vilnius – sostinė.
3 komentarai:
Su vertimais, odnako, dalykas mmm, sakykim, slidus. Nesu lingvistas, tačiau puikiai prisimenu anekdotą, kaip kompiuteris vertė anglišką frazę "Out of eyes and out of mind" į rusų kalbą ir atgal, gaudamas rezultatą "Blind madman". Tokia yra bėda su dvigubais vertimais - prasmė labai greitai gali būti pametama, ypač kai nežinomas kontekstas. Apskritai, be konteksto net verst nereikia, idant originali (?) prasmė išsikreiptų/taptų netiksli - ypač laisvai interpretuojant - imkime kad ir Vilnių vietoj Tokijaus - vilna, matyt nuo vilnies - bangos - o šičia ir prasideda spėlionės - kas vilnija - upė? reljefas? M-stygos vienuoliktam matavime? Mes patys, įausti į realybės audinį, tarp ying ir yang? Konteksto nebuvimas išlaisvina neapibrėžtumo principą, o su tuo tvarkytis - tas pats, kas tamsiame kambaryje į ausis vatos prisikišus ieškoti Šriodingerio kačių, kurių galbūt ten ir nėra.
Išvados? Jokių. Nebent ne mano.
Vadinasi Staliningradas yra stalų stalas su sostais susesti susiedam soduviju, sodžių, sodų, sodybų antokalno kartu susiediškai susieijua pasisietavot ir iš pirkių perkūnų ragais gausybėssuneštinį stala sukraut...
Kur sostas ten stalas, ten gausmas kyla.... Ar kas matė aukščiausiąjį viešpatį be jo leidimo, įsakymo? Gal kas prie stalo su juo gėrė gerą girą ir gyrėsi kurija sava? Status kalnas, krutas kriaušelis dangaus sodan inlipti prie stalo susėsti? Lipam? Kas bijo?:)
Tai matosi, kad sostinės susijusios su plėšikų landynėmis, ir Londone ir KYoto'kuose. Dar ko gero paaiškės, kad Romoje romydavo neįtikusius valdžiai "nusikaltėlius" ir ant kryžių kabindavo.
Vilnius - rusų vadinamas Čiortogradu (po Vilniaus užgrobimo kažkur ar Suvorovas ar Jakaterina rašė su džiugesiu: pagaliau Čiortogradas krito ). Taigi - Vilnius nuo žodžio Vėlinas, Vėlinius, dievybės, o ne nuo bangelių ir virpuliukų.
Rašyti komentarą