1. kaišyti, pinti, tverti (šiaip taip, tam kartui, prastai): Jie tvorą káinioja Ėr. Jau baigiu kainioti, kelias sienas teturiu Bsg.
2. BŽ208 sienotarpius kamšyti samanomis, pakulomis ar kuo kitu.
3. refl. painiotis, pintis: Nesikáiniok po kojų Brž.
4. refl. draugauti, bičiuliauti: Jei tu káiniosies su vagimi, tai susigudinsi J.
5. refl. sirgti, negaluoti: Ta dešiniąja koja ans káiniojas ir káiniojas Grg. Tas arklys káiniojas Grg.
apkáinioti tr. šiaip taip aptverti, spragas užtaisyti: Šiaip taip apkáiniojau tvorą – gyvuliai nebelįs Ėr.
atkáinioti tr. atpainioti, atraizgyti: Atkáiniok siūlus Brž.
įkáinioti tr. įpainioti, įvelti: Šešuras noria tave įkáinioti, t. y. įpainioti į liežuvius, į provojimus (= į provojimos) J. Siūlai į varsą įkainioti P.
|refl.: Ko tu čia įsikáiniojai? Ms.
iškáinioti tr.
1. išpinti, išpainioti: Iškáiniojo lovos romus (su virvėm) J.Jabl. Baigsiu iškainioti (išausti) audeklą Pl. Vargiai iškáiniojau (retai išaudžiau) tą audeklapalaikį Slm.
2. išraizgyti: Iškainiok virvę Pšl. Kam tuos siūlus iš kamuolio iškáiniojai (išdraikei)? Slm.
sukáinioti tr. suvelti, suraizgyti: Jau tu kamuolio siūlus sukáiniojai Brž.
|Sukáiniojai man visus reikalus per savo nesupratimą Ppl.
|refl.: Siūlai susikáiniojo (= susipainiojo) J.
užkáinioti tr.
1. užkaišyti, užpinti, užtverti: Užkáiniok tą spragą tvoroj su kokiais statiniais Slm. Užkáiniojau visas tvorų spragas Ėr. Užkáiniok spragą žabais Brž.
Prūsų žodis tikriausiai reiškė išlaisvinimą, išvadavimą kaip išpirkimą, t. y. tam tikros kainos, mokesčio nustatymą už tai. Iš ide. *kᵘ̯ei- (lie. káinà, sl. *cěna; r. кáятьця, (по)кая́ние) arčiausios paralelės būtų gr. ἐκ-τίνω ‘sumokėti baudą’ šalia τίω ‘vertinti’, av. kāy- ‘atlyginti’, ‘išpirkti’ ir pan.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą